- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- 2YT-452-805/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00275-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.4.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal P. G. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. G. pateikė skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymus – išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB ir šios sąskaitos areštą, kadangi apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skunde nurodė, kad jis pataisos namuose nedirba, nes nėra laisvų darbo vietų, į jo sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, lėšas higienos ir kitoms būtiniausioms prekėms įsigyti, ryšiui su artimaisiais įsigyti perveda jo artimieji – motina. Būtiniausias prekes - vitaminus, drabužius, higienos prekes gali įsigyti tik iš artimųjų pervedamų sumų. Nurodo, kad iki 2019 m. birželio 11 d. atlikęs bausmę ir išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, priteistą skolą sumokės dalimis (3 b. l.).
Antstolė D. M. 2017 m. kovo 8 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo P. G. skundo ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0100/13/00045 ir 0100/17/00036 persiuntė nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui. Antstolė vertino, kad P. G. prašymas pagal jo turinį atitinka skundui keliamus reikalavimus ir nagrinėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka. Patvarkyme nurodė, antstolė priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus Nr. 1-9-791/2016 dėl 202,73 Eur skolos ir 123,13 Eur vykdymo išieškojimo UAB „ITM Inkasso“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0100/17/00036) ir vykdomąjį raštą Nr. N1-114-333/2012 dėl 202,73 Eur skolos ir 123,13 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo UAB „Nordecum“ (vykdomosios bylos Nr. 0100/13/00045). Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus 2017 m. sausio 31 d. priimtas patvarkymas Nr. S-17-100-2192 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-100-17-2194. Išsiųsti patvarkymai P. G. įteikti 2017 m. vasario 3 d. pasirašytinai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į piniginių lėšų sumą, neviršijančią MMA, nėra absoliuti: jei CPK 689 straipsnyje reguliuojančiame išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų bankuose, jokių apribojimų dėl galimų išieškoti sumų dydžio nenumatyta, tai CPK 736 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokio dydžio išskaitos turi būti daromos iš skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Jeigu skolininko vienintelis pajamų šaltinis yra į banko sąskaitą pervedamas darbo užmokestis arba jam prilygintos pajamos, nepriklausomai nuo to, ar šių pajamų dydis yra didesnis, ar mažesnis už MMA, išieškojimas iš tokių pajamų gali būti vykdomas tik šias sumas išmokančiam asmeniui pateikiant patvarkymą dėl CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitų atlikimo, bet ne areštuojant banko sąskaitoje esančias lėšas, prilyginamas darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai, išieškojimas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų iš esmės yra laikytinas išieškojimo iš skolininko santaupų ir išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į MMA neviršijančią grynųjų pinigų sumą. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina antstolį išieškojimą nukreipti į visas skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia CPK 738, 739 straipsniai, taip pat tas, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 733 ir 736 straipsniuose nustatyta tvarka, o skolininkui suteikiama teisė disponuoti ne tik šiomis banko sąskaitoje esančiomis, bet ir grynųjų pinigų suma neviršijančia MMA. Nurodė, kad iš Pravieniškių pataisos namuose esančios areštuotos P. G. sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą skolininkui priklausančių lėšų nebuvo pervesta. Skundžiamas vykdomasis veiksmas atliktas nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pareiškėjo teisių, kurios jam numatytos Lietuvos respublikos įstatymuose bei Europos žmogaus teisių konvencijoje, todėl skundas nepagrįstas (2 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai) (7 b. l.). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, todėl pareiškėjo skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0100/17/00036, Nr. 0100/13/00045 duomenų matyti, kad antstolė D. M. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko P. G. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N1-114-333/2012 išieškotojo UAB „Nordecum“ naudai ir pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-9-791/2016 išieškotojo UAB „ITM Inkasso“ naudai. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Antstolė 2017 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-100-2194, kuriuo, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA; išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė 2017 m. sausio 31 d. taip pat priėmė skundžiamą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-100-2192, adresuotą Pravieniškių pataisos namams, kuriuo areštavo skolininkui priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas pinigines lėšas 325,86 Eur sumai bei nurodė, pinigines lėšas, išmokėtinas skolininkui, pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Iš skolininko pagal minėtus patvarkymus skola neišieškota, lėšų nebuvo pervesta.
Antstolės D. M. kontoroje 2017 m. kovo 3 d. gautas pareiškėjo P. G. prašymas dėl sąskaitos arešto įkalinimo įstaigoje panaikinimo. Antstolė, laikydama, kad prašymas atitinka skundui keliamus reikalavimus, jo netenkino ir skundo nagrinėjimą perdavė Prienų rajono apylinkės teismui.
Šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skundo dalykas (reikalavimai) ir pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai). Iš pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių matyti, kad byloje nagrinėjamas skundas siejamas su 2017 m. sausio 31 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuotos laisvės atėmimo vietos sąskaitoje skolininkui priklausančio lėšos.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstolio pareiga vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
Šiuo atveju iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad skolininkas geruoju vykdomuosiuose dokumentuose nurodytų sumų, taip pat vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolė ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių, be kita ko, pritaikė areštą skolininkui laisvės atėmimo vietoje skolininkui išmokėtinoms lėšoms.
Skųsdamas antstolės veiksmus, pareiškėjas nurodo, kad, areštavus į jo sąskaitą artimųjų pervedamas lėšas, jis negali panaudoti lėšų būtiniesiems nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktą). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Pabrėžtina, kad CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančio lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/ 2016, 24 punktas).
Antstolė D. M. skundžiamame patvarkyme laisvės atėmimo vietos įstaigai – Pravieniškių pataisos namams – nurodė areštuoti ir pervesti skolininkui išmokėtinas pinigines lėšas. Antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – iki 50) procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 str.). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus ir nurodžius antstolei pervesti visas skolininkui laisvės atėmimo vietos įstaigoje išmokėtinas sumas, t. y. esančias pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų, pervedamų artimųjų, savo reikmėms.
Atsižvelgiant į tai, antstolės veiksmai, 2017 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. S-17-100-2192, nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pripažįstami neteisėtais. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Tačiau teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų, nes tam skirtas atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), o skundžiamas antstolės veiksmas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo P. G. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų tenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtais antstolės D. M. veiksmus, 2017 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. S-17-100-2192 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko P. G. pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.