Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su nuteistojo N. V. skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės R. G. teikimas dėl baudos pakeitimo areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2016 m. lapkričio 15 d. gauta baudžiamoji byla su nuteistojo N. V. skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės R. G. teikimas ir nuteistajam Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis – 4 MGL dydžio bauda, pakeista 2 parų areštu. Susipažinus su nurodyta baudžiamąja byla, nustatyta, kad teikimą dėl baudos pakeitimo areštu, kurio pagrindu yra priimta skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis, teismui pateikė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo E. G. sutuoktinė antstolė R. G.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla su skundu perduotina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, o kartu ir vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų. Teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą sudaro vieną reikšmingiausių tinkamo teismo proceso principo aspektų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Viena iš garantijų, siekiant užtikrinti teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje. Nurodytoje normoje įtvirtinta nuostata, pagal kurią tais atvejais, kai teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra įstatyme nurodyti teisėjo giminaičiai.

Remiantis teismingumo taisyklėmis nuteistojo N. V. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties yra teismingas Kauno apygardos teismui. Tačiau susipažinus su baudžiamąja byla nustatyta, kad šioje byloje teikimą dėl nuteistajam skirtos baudos pakeitimo areštu apylinkės teismui pateikė antstolė R. G., kuri yra Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo E. G. sutuoktinė. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis imperatyviomis Teismų įstatymo nuostatomis, šis skundas turi būti perduotas nagrinėti kitam tos pačios pakopos – apygardos teismui. Klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, todėl baudžiamoji byla su skundu Nr. 1S-1421-579/2016 perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, laikinai Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

baudžiamąją bylą su skundu Nr. 1S-1421-579/2016 dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės R. G. teikimas dėl baudos pakeitimo areštu, perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui priimti.

Apie baudžiamosios bylos perdavimą informuoti proceso dalyvius.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.