Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. A. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2018 m. lapkričio 2 d. (viena para).

G. A. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš G. A. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 62,74 eurai (šešiasdešimt du eurai 74 centai) už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 2 d. apie 00.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, vartodamas necenzūrinius žodžius savo šeimos nario – buvusios sutuoktinės I. A. atžvilgiu, sudavė jai ranka vieną smūgį į kairę veido sritį, užlaužė rankomis kairę ranką, paėmęs ranka už kaklo, nukentėjusiąją smaugė, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai I. A. kūno sužalojimus – poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, pereinant į apatinio žandikaulio sritį, kraujosruvas kakle bei kairio alkūnkaulio lūžimą, t. y. tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio alkūnkaulio lūžimo nukentėjusiosios I. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. A. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. A. neginčija jo išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį motyvų ir pagrindo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, prašo jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apygardos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi apeliaciniame skunde bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo ir įvertino, tokiu būdu tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnio įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą išvadą, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka G. A. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagrįsti. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas apkaltinamasis nuosprendis, nenustatyta.

8. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Byloje neginčytinai nustatyta, jog G. A. 2018 m. lapkričio 2 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, nukentėjusiajai I. A. sudavė vieną smūgį į kairę veido sritį, užlaužė rankomis kairę ranką, paėmęs ranka už kaklo, nukentėjusiąją smaugė, tokiais veiksmais padarydamas žemiau išvardintus kūno sužalojimus, ir nukentėjusiajai padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

9. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas G. A. kaltę dėl jam inkriminuoto ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo grindė šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų įrodymų visetu – nukentėjusiosios I. A., liudytojo G. N., nuteistojo G. A. parodymais, kitais byloje surinktais duomenimis, kurie papildo vienas kitą, ir jų visuma patvirtina nuteistajam pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą pareikšto kaltinimo pagrįstumą ir nusikalstamos veikos požymių buvimą jo veikoje. Bylos duomenys leidžia neabejotinai nustatyti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. A. sveikata ir kaip ji sietina su G. A. inkriminuojama nusikalstama veika.

10. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, įvykio dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 2 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, ji su draugais vartojo alkoholį, neneigdama, kad tuo pačiu metu namuose buvo ir dvi mažametės mergaitės, bei, kad tuo metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, kadangi buvo išgėrusi 5 butelius šampano. Iš darbo namo grįžęs nuteistasis buvo labai supykęs, kad namuose yra pašaliniai asmenys, pradėjo vyti juos iš namų. Iš namų išeiti norėjo ir nukentėjusioji I. A., kadangi jai dar norėjosi išgerti, tačiau G. A. jos neišleido, dėl ko nukentėjusioji ir nuteistasis pradėjo konfliktuoti, pyktis, stumdytis, ko pasekoje nuteistasis jai sudavė per veidą. Todėl ji pagriebė telefoną ir norėjo skambinti policijai. Tuomet G. A. liepė atiduoti jai telefoną, tačiau ji nepakluso, ir pastarasis supykęs paėmė jai už riešo ir jį pasukdamas atėmė telefoną. Nukentėjusiosios parodymus apie jai padarytus sužalojimus jos nurodytomis aplinkybėmis patvirtina liudytojo G. N. parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, todėl teismas neturi jokio pagrindo šiais parodymais netikėti.

11. Liudytojas G. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad įvykio dieną, dirbdamas kartu su kolega M. J., gavo iškvietimą nuvykti į (duomenys neskelbtini) name esantį bendrabutį dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, bendrabučio kambario duris atidarė nukentėjusioji, kuri buvo neblaivi, apsiverkusi ir sakė, kad sugyventinis išsuko jai ranką (t. 1, b. l. 69-70). 2018 m. lapkričio 2 d. G. N. tarnybiniame pranešime dėl nepilnamečio perdavimo taip pat nurodoma, jog, atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams nukentėjusioji nurodė, jog smurtinius veiksmus jos atžvilgiu atliko būtent jos vyras G. A. (t. 1, b. l. 23). Specialisto išvadoje Nr. 1031/2018 (06), nurodyta, kad nukentėjusiajai I. A. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, pereinant į apatinio žandikaulio sritį, kakle, kairio alkūnkaulio lūžimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir aplinkybėmis, taip pat išvadoje nurodyta, kad buvo ne mažiau trijų trauminių poveikių. Dėl kairio alkūnkaulio lūžimo nukentėjusiosios I. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl šis sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų visumoje nukentėjusioji jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 45).

12. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau aptarti įrodymai yra pakankami išvados, jog būtent apeliantas nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – sudavė jai ranka vieną smūgį į kairę veido sritį, užlaužė rankomis kairę ranką, paėmęs ranka už kaklo, smaugė, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, pereinant į apatinio žandikaulio sritį, kraujosruvas kakle bei kairio alkūnkaulio lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarymui. Todėl konstatuojama, jog G. A. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas, padariniai –nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio alkūnkaulio lūžimu, priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių. Šiame kontekste pažymėtina, jog ir pats nuteistasis neneigia, jog jis šios nutarties 1 punkte aprašytu laiku ir vietoje užsuko nukentėjusiajai kairę ranką, jog dėl šio veiksmo galėjo atsirasti specialisto išvadoje konstatuoti padariniai – kario alkūnkaulio lūžimas, t. y. neginčija objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymių visumos buvimo jo veiksmuose, tik nesutinka, jog jo veiksmuose buvo visi subjektyvieji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, t. y., kad šiuos veiksmus atliko tyčia.

13. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis tyčiniais veiksmais nenorėjo sukelti fizinio skausmo nukentėjusiajai, o tik atimti telefoną, atmestinas. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

14. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, remdamasis aukščiau aptartais įrodymais padarė teisingą išvadą, kad kaltinamasis G. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų nukentėjusioji gali patirti sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir sąmoningai to siekė. Aukštesnės instancijos teismas įvertino patį smurtinio veiksmo atlikimą, t. y. pagriebimą už riešo ir jo pasukimą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis agresyviais, smurtiniais veiksmais suvokė, jog elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad savo smurtiniais veiksmais gali sukelti fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, ir to siekė, todėl jis pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte veikdamas tiesiogine tyčia, pagrįstai.

15. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas G. A. pritaikytas tinkamai. Todėl nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.