Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012-07-31 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

2. 2014-02-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2012-07-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus. 2014-07-31 šio teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. 2015-04-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas pagal BK 178 str. 4 d. nusikalstamumą panaikinantis 2014-12-18 įstatymas Nr. XII-1481 ir atleistas nuo bausmės, paskirtos 2014-02-19 nuosprendžiu.

3. 2014-03-06 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme;

4. 2015-01-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 3 dalį 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2014-02-19 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. 2015-04-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas pagal BK 178 str. 4 d. nusikalstamumą panaikinantis 2014-12-18 įstatymas Nr. XII-1481 ir atleistas nuo bausmės, paskirtos 2014-02-19 nuosprendžiu. Panaikintas subendrinimas ir laikoma, kad jis nuteistas 25 parų arešto bausme; Paleistas iš pataisos įstaigos 2015-06-03, atlikus bausmę;

5. 2016-03-24 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus.

6. 2017-07-07 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. 2017-11-20 to paties teismo nutartimi paskirtoji laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę. 2018-10-19 paleistas iš pataisos įstaigos, atlikus bausmę; turintis neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. A. veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas vieną smūgį į veidą, sugriebdamas abejomis rankomis ir užlauždamas nukentėjusiajai ranką, sugriebdamas už kaklo ir ją smaugdamas, suprasdamas, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiosios sveikatai ir dėl to gali atsirasti padariniai, sąmoningai to siekdamas, padarė savo šeimos nariui – buvusiai sutuoktinei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo G. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šią nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, jog kaltinamasis nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.

Vertinant ar kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką, teismas privalo įvertinti ar išreikštas grasinimas nužudyti buvo konkretus ir realus, ar nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jis bus įvykdytas, ir ar būtent taip tą grasinimą suvokė. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusioji, ar ji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Iš kaltinamojo G. A. paaiškinimų matyti, kad jis pripažino smurtavęs savo buvusiosios sutuoktinės atžvilgiu, tačiau tą darė ne siekdamas ją įbauginti, o supykęs dėl nukentėjusiosios girtavimo ir netinkamo elgesio. Nurodė, kad sugrįžęs į namus rado kartu su draugais girtaujančią nukentėjusiąją, namuose buvo ir mažamečiai vaikai, todėl liepė visiems skirstytis. Dėl tokio jo elgesio pasipiktinusi I. susirinko neišgertą alkoholį ir pasakė, kad eis kartu. Jie susipyko, jis atėmė krepšį su alkoholiu, abu pradėjo ginčytis, nukentėjusioji, paėmusi telefoną, kažkam norėjo skambinti, tačiau jis neleido, sudavė per veidą, po to sugriebė jai už rankos, norėdamas atimti telefoną, pasuko jos riešą. Nukentėjusioji šaukė, todėl jis sugriebė nukentėjusiai už burnos, nes nenorėjo, kad jos riksmo išsigąstų dukros. Nukentėjusioji buvo neblaivi, isterikavo, buvo užlipusi ant palangės, sakė, kad šoks, jis prašė jos nulipti. Atsimena, kad abu vartojo keiksmažodžius, tačiau žodžio užmušiu nesakė. Nukentėjusioji I. A. patvirtino, kad tą vakarą girtavo su pašaliniais asmenimis savo mažamečių dukterų akivaizdoje. Buvo išgėrusi 5 butelius šampano. Grįžęs G. A. liepė pašaliniams išeiti, tada ji susirinko likusį alkoholį ir norėjo išeiti su draugais, kadangi jai dar norėjosi išgerti, tačiau G. A. jos išeiti neleido. Tuomet jie pradėjo pyktis, stumdytis, kaltinamasis jai sudavė per veidą, todėl ji pagriebė telefoną ir norėjo skambinti policijai. G. A. jai liepė atiduoti telefoną, tačiau ji neklausė, todėl jis sugriebė už rankos ir ją pasuko. Ranką pradėjo labai skaudėti, todėl ji pradėjo šaukti ir kviestis pagalbą, tuomet kaltinamasis pagriebė už kaklo ir nustūmė ją ant lovos. Bijodama, kad G. A. daugiau nemuštų, siekdama jį pagąsdinti, užlipo ant palangės. G. A. jai liepė nedurniuoti ir nulipti nuo palangės, sakė, kad daugiau nemuš. Kai atvažiavo policija, ji nulipo nuo palangės ir atidarė jiems duris. Konfliktuodami abu vartojo necenzūrinius žodžius, ar jai kaltinamasis grasino negali pasakyti, nes buvo stipriai apgirtusi. Vertinant nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. sudėties, todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas. Akivaizdu, kad kaltinamasis G. A. konflikto metu, vartodamas necenzūrinius žodžius bei panaudodamas smurtą, nesiekė įbauginti nukentėjusiąją, jog pastaroji patikėtų, kad realiai gali būti nužudyta, necenzūriniai žodžiai jo teigimu buvo pasakyti pykčio pasekoje, o ne siekiant sukelti bauginančią aplinką, tuo tarpu apie tai, jog buvo vartojamas žodis „užmušiu“, kuriuo realiai ir grindžiamas kaltinimas, nepatvirtino jokie bylos duomenys. Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad buvusio sutuoktinio elgesį suprato ir vertino ne kaip realų grasinimą nužudyti, o siekį jos atžvilgiu pavartoti fizinį smurtą ir sukelti jai fizinį skausmą, tuo tarpu kaltinimas yra pareikštas dėl to, kad G. A. sakydamas „užmušiu“ grasino nužudyti I. A.. Įrodinėdama kaltinamojo G. A. kaltę prokurorė nurodė, kad prieš tai atlikti kaltinamojo veiksmai vertė bijoti tolimesnių jo veiksmų, o nukentėjusiosios užlipimas ant palangės rodė, kad ji realiai suvokia kaltinamojo grasinimus. Teismas nesutinka su tokiu surinktų įrodymų vertinimu, nes nukentėjusioji nurodė, jog užlipo ant palangės siekdama jį pagąsdinti, kad G. A. daugiau jos nemuštų. G. A. liepė jai nulipti nuo palangės, sakė, kad daugiau nemuš. Taigi, remiantis BK 2 str. 4 d. nuostatomis, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, visas abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (pvz. kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K–76/2007, Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012 ir kt.). Įvertinus tai kas aptarta, kaltinamasis G. A. išteisintinas, nepadarius veikos, numatytos BK 145 str. 2 d. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusio, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas, bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis G. A. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra teistas 7 kartus, teistumai neišnykę, šią nusikalstamą veiką padarė tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, visa tai rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą visuomenei, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, įvertinama tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, sunkių padarinių nesukėlė, su nukentėjusiaja susitaikė, toliau gyvena ir veda bendrą ūkį, taip pat į tai, kad nukentėjusiosios elgesys moraliniu aspektu buvo nepriimtinas ir destruktyvus.

Kardomoji priemonė suėmimas paliekama iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio išsprendimas

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys už nukentėjusiosios I. A. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio nuostatomis, žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, dėl ko nukentėjusiajai buvo suteikta skubi pagalba ligoninėje (b. l. 49-50), jos gydymo išlaidos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti. Gydymo paslaugų apskaitos išraše detalizuotos nukentėjusiajai suteiktos gydymo paslaugos ir nurodyta jų kaina – 62,74 Eur (1 t., b. l. 51), todėl iš kaltinamojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 62,74 Eur PSDF biudžetui padaryta žala dėl nukentėjusios gydymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str. str.,

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme 2018-11-02 (vieną parą).

G. A. pagal baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje palikti iki įsiteisės šis teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš G. A. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 62,74(šešiasdešimt du eurus 74 centus) Eur už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.