Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. R. ir jo atstovui advokatui Remigijui Uckui,

institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Edvinai Smilgiūtei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau-Marijampolė AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. S. 2024 m. sausio 11 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-174-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolė AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. S. 2024 m. sausio 11 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-174-2024 A. R. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, 56,600 km., 2023 m. lapkričio mėn. 24 d. 15 val. 28 min. Vairuodamas transporto priemonę, akivaizdžiai didesniu greičiu nei juda transporto priemonių srautas, apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1) važiavo kelkraščiu, lėtėjimo juosta ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.15), taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose lėtai judančias ar stovėjusias transporto priemones demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas eismo dalyvių nepasitenkinimą. Taip vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos kilti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji. Nutarime nurodoma, kad Pareiškėjas savo veiksmais Pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 4 , 8, 9, 125 punktų reikalavimus ir jam paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių terminui. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Pareiškėjo ir jo gynėjo prašymai jo veiką perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 16 straipsnio nuostatomis atmestas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu, skubėjo į stotį, aiškino ten palikęs piniginę su banko kortele, kitais svarbiais dokumentais, skubėjo. Magistraliniame kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai įvažiuojant į Marijampolės miestą, buvo susidariusi didelė automobilių spūstis, skubėdamas, atidžiai nesukeldamas nepatogumų kitoms transporto priemonėms kirto važiuojamosios dalies juostą ir persirikiavo į dešinė kelkraštį, kuriuo lėtai apvažiavo visą spūstį ( važiavo apie 50 metrų), vėliau kirto užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo salelę. Pripažįsta pažeidimą, tačiau nurodo, kad jį padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o skubėdamas, kitiems eismo dalyviams netrukdė. Teismui nusprendus, kad jo padaryti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį, nurodo, kad šeimoje susiklosčiusi labai sudėtinga situacija abiem jo tėvams būtina nuolatinė priežiūra, abu dėl sveikatos būklės negali vaikščioti ir pasirūpinti savimi. Jo dukrai nustatyta onkologinė liga, yra būtina pagalba rūpinantis anūkais. Be to, yra ūkininkas, verčiasi ūkine veikla, todėl teisė vairuoti transporto priemones šiuo laikotarpiu taip pat yra ypatingai reikalinga, siekiant atlikti pavasario darbus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Pareiškėjas skundu prašo teismo perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 420 straipsnio 1 dalį ar pripažinti, kad nusižengimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Netenkinus nurodyto skundo prašymo, prašo pakeisti skundžiamą institucijos nutarimą ir taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės.

KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

KET 8 punkte numatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 125 punkte numatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-976-2018).

Pažymėtina, kad dėl šios ši pareiškėjo nurodomos priežasties ir aplinkybių nebuvo pagrindo daryti nusižengimo, buvo galima imtis kitų priemonių siekiant išvengti galimų nuostolių. Be to pažymėtina, kad byloje pateikto registratoriaus vaizdo įrašo matyti, jog asmuo sustabdytas policijos pareigūnų turi su savimi piniginę, ją turėdamas automobilio dokumentą nueina pasiimti iš kitos vietos, rankoje laiko banko mokėjimo kortelę, policijos pareigūnams iš karto po nusižengimo padarymo aiškina, kad skuba į stotį pasiimti dukters, prašo leisti išvykti palikus dokumentus, bei po to grįžti nusižengimo įforminimui. Teismo vertinimu šiuo atveju pareiškėjo nurodomos priežastys iš esmės lemiamos svarbos neturi, konstatuojant nusižengimo buvimą. Pareiškėjui buvo visos galimybės nepažeisti KET. Tačiau kaip matyti iš pateikto medžiagos, asmuo pažeidė KET reikalavimus, priėmė valingą sprendimą, t. y. tyčia nusprendė važiuoti kelkraščiu per užbrūkšniuotą plotą, kuris žymi saleles, taip apvažiuodamas susidariusią eismo spūstį, įsiliejo į automobilių srautą.

Teismo vertinimu, Pareiškėjo važiavimas kelkraščiu, apvažiuojant susidariusią spūstį, iš dešinės, važiuojant per užbrūkšniuotą plotą, kuris žymi nukreipimo saleles, teisingai traktuojamas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje, laukdami savo eilės, o Pareiškėjas, sąmoningai išvažiuodamas į kelkraštį, iš dešinės per užbrūkšniuotą plotą kuris žymi nukreipimo saleles ir taip aplenkdamas kitus eilėje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai su kitais eismo dalyviais, tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojoms, savo interesus (spūsties metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino, šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, ir savo veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą.

Taigi šių faktinių aplinkybių pagrindu, teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime nustatytomis aplinkybėmis, bei šių aplinkybių vertinimu, t. y. kad A. R., kelyje susidarius automobilių spūsčiai, matant labai daug eismo dalyvių, apvažiuodamas kitas transporto priemones iš dešinės pusės lėtėjimo juosta, kelkraščiu ir užbrūkšniuotu plotu žyminčiu nukreipimo saleles, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje ir taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, stovinčių spūstyje apvažiavimas iš dešinės ir rodo pareiškėjo išreikštą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau išvažiuoti iš spūsties, greičiau pasiekti kelionės tikslą, prieš pastatant kitų vairuotojų interesams. Atitinkamai, teismas atmeta skunde nurodytus motyvus, jog veiksmai neatitinka tokio pavojingumo ir jie nebuvo padaryti iš chuliganiškų paskatų, dėl kurių A. R. būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Nors Pareiškėjas teigia, jog jo veiksmai nesukėlė jokio pavojaus, jis važiavo lėtai įvertindamas, jog ir kitos transporto priemonės gali įsukti į dešinį kelkraštį, tačiau pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog dėl atsitiktinumo susidariusių aplinkybių niekam nebuvo sukeltas pavojus, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės.

Pareiškėjas skunde prašo teismo pripažinti, kad jis nusižengimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis. ANK 16 straipsnis numato, kad „1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo“. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamų duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo deklaruojamą būtinojo reikalingumo visų būtinų sąlygų egzistavimą. A. R. nurodytos aplinkybės dėl nusižengimo, kad skubėjo į autobusų stotį, nes pametė piniginę su dokumentais. Teismo vertinimu, Pareiškėjo nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų t.y nenustatyta, kad buvo kilęs pavojus jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams ir šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Pareiškėjo pasirinktos priemonės ir būdai, net ir tuo atveju, jeigu iš tikrųjų siekta išvengti galimų nuostolių bei dokumentų praradimo, nebuvo adekvatūs pareiškėjo pasirinktiems veiksmams.

Skundu Pareiškėjas prašo teismo netenkinus pirmųjų skundo reikalavimo, Pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

Pareiškėjas paaiškino, kad verčiasi ūkine veikla, nurodė, kad pavasarį prasideda įtempti darbai, kas sudaro pagrindą ateities pajamoms, turi pareigą prižiūrėti sveikatos problemų turinčius tėvus, užtikrinti jų nuvežimą į gydymo įstaigas, rūpinasi sergančios dukters šeima.

Iš esmės, sutiktina su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodytu argumentu, jog pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, o skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Be to, teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Visgi, šiame kontekste, skundą teismas pažymi ir tai, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Pažymėtina, kad iš esmės Pareiškėjas kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai, nuo pat pradžių pripažino visas faktines aplinkybes, jo nurodomos nusižengimo darymo priežastys neturi reikšmės kvalifikacijai ir veiksmų teisiniam vertinimui. Pareiškėjas nuo pat pradžių pripažino pažeidimo faktą- administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija išnagrinėjusi bylą nenustatė. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Neabejotina, kad Pareiškėjo padarytas nusižengimas vertintinas kaip pavojingas administracinės teisės nusižengimas, sukeliantis pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Visgi, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, padarytas administracinis nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, sąlygotas susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio ir mažiau pavojingas nei kiti galimi ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo turinį atitinkantys nusižengimai. Be kita ko, Pareiškėjo padarytas nusižengimas truko trumpą laiko tarpą, žalos nei kitiems asmenims, nei kitų asmenų turtui nepadarė.

Nors Institucijos atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka, o jo padaromi pažeidimai vis sunkėja, kas rodo, jog jis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o iš ankstesnio savo elgesio jis nepasimoko, jam netgi kyla grėsmė jausti nebaudžiamumą, tačiau teismas, sutikti su šiais argumentais, neturi jokio pagrindo. Visgi, šie duomenys, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo Pareiškėją laikyti kaip nedrausmingą vairuotoją ar linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, įvertinus ankstesnių pažeidimų pobūdį bei jų kiekį per penkerių metų laikotarpį, būtų nepagrįsta teigti, jog Pareiškėjas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju ir nustatyta, jog padarytas pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje išties yra ganėtinai šiurkštus, tačiau nėra duomenų, jog Pareiškėjas būtų padaręs panašaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pareiškėjas paskirtas administracines nuobaudas yra sumokėjęs, kas neleidžia abejoti tokio asmens pareigingumu.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto administracinio nusižengimo turinį, Pareiškėjo asmenybę, tai, kad pripažino visas faktines nusižengimo aplinkybes, o taip pat sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties Pareiškėjo jau padarytas išvadas dėl netinkamo elgesio – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, jo dydį nustatant pagal padaryto pažeidimo turinį ir visas reikšmingas aplinkybes. Dėl to, įvertinus išdėstytas aplinkybes, neteisėtos veikos trukmę, pažeidimo vietą ir laiką, pažeidėjo asmenybę ir padarytas išvadas, kaltės pripažinimą ir vadovaudamasis teisingumo proporcingumo principais, konstatuotina, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant Pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės terminas sutrumpintinas nuo 12 mėnesių iki 6 mėnesių laikotarpio. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos paskyrimas bus pakankama priemonė, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio veikų darymo bei leistų įvertinti galimas kilti savo neigiamo elgesio pasekmes (tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas 2024-01-10 nutartyje, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-348/2024)

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis BK 34 straipsnio 6 dalimi, ir jo atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas keistinas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nustatant Pareiškėjui trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus šio administracinio poveikio priemonės terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Marijampolė AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. S. 2024 m. sausio 11 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-174-2024 dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitas nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą.