Kauno apygardos teismo nutartis

2024-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-292-926/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-07
Bylos Nr.
AN2-292-926/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00605-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Pažeidėjas
T. K.
Advokatai
Alfonsas Sluckaus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-292-926/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00605-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 16.11.3; 16.9.4.1; 21.1.8; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Alfonso Sluckaus (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu T. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 eurų bauda, taip pat jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams. T. K. nubaustas už tai, kad 2023 m. gruodžio 22 d., 08.58 val., (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje, (duomenys neskelbtini) km., keisdamas važiavimo kryptį, t. y. persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitus eismo dalyvius staigia keisti judėjimo greitį, kryptį, ko pasekoje vienos iš galo važiuojančių transporto priemonių vairuotojas, bandydamas išvengti susidūrimo su priekyje bei šalia važiuojančiomis transporto priemonėmis, manevruodamas kelyje, nesuvaldė savo transporto priemonės „Toyota“ ir nuvažiavo nuo kelio. Tokiais būdu T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 101 ir 104 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Apeliantas Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuris iš esmės buvo atmestas ir Institucijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog T. K., prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, nedavė kelio tuo metu antra eismo juosta judėjusiai liudytojai G. P., neįsitikino, kad pakeisti eismo juostas tuo metu buvo saugu, taip persirikiuodamas sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios tiek G. P., tiek už jos važiavusio automobilio „Toyota“ vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį – sukti vairą į kairę, link bortelio, ko pasekoje „Toyota“ automobilio vairuotojas, bandydamas išvengti susidūrimo su priekyje bei šalia važiuojančiomis transporto priemonėmis, manevruodamas kelyje, nesuvaldė savo transporto priemonės ir atsitrenkė į kairėje pusėje esančius atitvarus.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apelianto atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį bei Institucijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir neskirti apeliantui teisės vairuoti atėmimo, nepriklausomai nuo to, ar būtų keičiamas veikos kvalifikavimas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:

3.1. Skunde nurodoma, apeliantas nepažeidė ANK 420 straipsnio 1 dalies, nes nei automobilis „Opel“, nei automobilis „Toyota“ nebuvo priversti staigiai stabdyti dėl apelianto veiksmų, automobilis „Opel“ stabdė ne staigiai ir nepagrįstai ilgai, o automobilis „Toyota“ nesilaikė saugaus atstumo nuo automobilio „Opel“, dėl ko, siekdamas išvengti susidūrimo, nesuvaldė automobilio.

3.2. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismo nutartyje netinkamai analizuojami vaizdo registratoriaus įrašai ir pateikiamas automobilio „Opel“ vaizdo registratoriais užfiksuotų vaizdo įrašų aprašymas. Nurodoma, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog automobilis „Opel“ dėl apelianto veiksmų turėjo stabdyti tik nuo 104 km/h iki 90 km/h, t. y. 14 km/h, kas jokiu būdu negali būti laikoma staigiu stabdymu. Taip pat nurodoma, kad jeigu automobilio „Opel“ vairuotoja būtų iš karto tinkamai įvertinusi situaciją ir atkreipusi dėmesį, kad į transporto srautą bando įsilieti sunkiasvoris transportas, ji būtų pasirinkusi saugų greitį ir neartėjusi prie šios situacijos ir tokiu atveju automobiliui „Opel“ apskritai nebūtų reikėję stabdyti. Taip pat nurodoma, kad automobiliui „Opel“ „metantis“ į kairę pusę link kelio atitvaro, apelianto transporto priemonė jau tolo nuo automobilio „Opel“, o automobilio „Opel“ gabaritai nei karto nebuvo vienoje tiesiojoje su apelianto transporto priemonės galiniais gabaritais, todėl priešingai nei teigė liudytojos G. P. ir E. P., automobiliui „Opel“ nereikėjo keisti judėjimo krypties.

3.3. Skundo autoriaus vertinimu, automobilio „Opel“ vairavusi G. P., galimai dėl patirties ar vairavimo įgūdžių stokos, laiku nesureagavo į pasikeitusią eismo situaciją (truko net kelias sekundes pradėti stabdyti, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki pavojingos situacijos greitėjimo juostoje važiuojant sunkiajam transportui), nesant tam būtinos priežasties kelyje stabdė savo automobilį nuo 90 km/h iki 61 km/h ir pradėjo blaškytis savo važiavimo juostoje („metėsi“ į kairę, kai tam nebuvo priežasties), kas padarė įtaką tolesniems automobilio „Toyota“ veiksmams. Skundo autoriaus nuomone, tai, kad liudytojos pagalvojo apeliantą galimai esant neblaiviu, kad liudytoja G. P. be pagrindo sumažino greitį net iki 61 km/h, metėsi į kairę, parodo, kad liudytoja G. P. netinkamai vertina eismo situacijas ir jų nesupranta, o automobilį „Toyota“ vairavęs asmuo nesilaikė saugaus atstumo ir taip pat per vėlai sureagavo į pasikeitusią eismo situaciją, galimai vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę.

3.4. Skunde pažymima, kad apeliantas negalėjo tiesiog stabdyti, nes dėl sunkvežimių greičio ir stabdymo kelio ilgio prireiktų ypač ilgo laiko, kad apelianto sunkvežimiui lėtėjant susidarytų pakankamo dydžio tarpas greitėjimo juostoje esančiai transporto priemonei, todėl apeliantas, siekdamas, kad greitėjimo juostoje esanti transporto priemonė persirikiuotų, turėjo pats pasitraukti į kairę ir šią juostą atlaisvinti, priešingu atveju, sunkvežimiai būtų susidūrę. Skunde nurodoma, kad jeigu apelianto veiksmai ir būtų buvę pavojingi (su kuo nesutiktina), ir automobilis „Opel“ būtų atsitrenkęs į apelianto sunkvežimį, tokio eismo padariniai būtų menki, tuo tarpu jeigu apeliantas nebūtų ėmęsis veiksmų ir dėl to būtų įvykęs eismo įvykis tarp sunkvežimių – tokio eismo įvykio padariniai galimai būtų buvę ypač skaudūs. Skunde atkreipimas dėmesys, kad apelianto atliktas manevras yra įprastas eisme ir bet kuris vidutinis vairuojantis žmogus šią situaciją laikytų normalia. Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamoje situacijoje visiškai nepagrįsta taikyti tokio dydžio bausmę – teisės vairuoti atėmimą net 4 mėnesiams asmeniui, kuriam transporto priemonės vairavimas yra pragyvenimo šaltinis.

3.5. Skunde nurodoma, kad liudytojų G. P. ir E. P. parodymai kelia abejonių dėl savo pagrįstumo, nes G. P. pati galimai vairavo pavojingai ir neadekvačiai sureagavo į eismo situaciją, abi liudytojos be jokios objektyvios priežasties nusprendė, jog apeliantas yra galimai neblaivus, be to, jos pranešė policijai apie apelianto atliktą manevrą, tad šių liudytojų parodymai neturėtų turėti įtakos teismo sprendimui apie susidariusią situaciją, nes jos yra suinteresuotos palaikyti savo pradinį situacijos vertinimą. Taip pat skunde abejojama ir liudytojos R. G. parodymais, nes ji yra administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyriausioji tyrėja, todėl yra suinteresuota palaikyti skyriaus suformuota kaltinimą ir nėra tinkama liudytoja šioje byloje. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodoma, jog apeliantas, atlikdamas manevrą, staiga padidino greitį, nes vaizdo įraše matyti, kad apeliantas prieš manevrą spaudžia stabdžio pedalą, todėl darytina išvada, kad teismas nepakankamai detaliai nagrinėjo šalių argumentus ir palaikė Institucijos argumentą, kuris nėra pagrįstas absoliučiai jokiais įrodymais. Taip pat nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad apeliantas vairavo susijaudinęs ir turėjo sustoti nusiraminti, nes kai apeliantas buvo sustabdytas policijos patikrinti blaivumą, policijos pareigūnui nurodžius esą buvo pranešta apie jo vinguriavimą po kelią, T. K. net nesuprato, apie kokią situaciją yra kalbama ir pagalvojo, kad tiesiog dėl vėjo ir provėžų kelyje atrodo, kad sunkvežimis važiuoja netolygiai. Skundo autoriaus nuomone, byloje nėra jokių liudytojų, kurie būtų nesuinteresuoti bylos baigtimi, tad nėra pagrindo suteikti pirmenybės kurių nors liudytojų parodymams, tuo tarpu apelianto pateikta įvykių versija atitinka detalią byloje esančios vaizdo medžiagos analizę, todėl teismas nepagrįstai atmetė jo įvykių versiją.

3.6. Skunde pažymima, kad tai, kas atsitinka automobilis „Toyota“ nesilaikė saugaus atstumo nuo automobilio „Opel“, dėl ko ir prarado automobilio kontrolę bei turėjo stabdyti ir keisti kryptį. Taip pat skunde daroma išvada, kad automobilis „Toyota“ galimai buvo techniškai netvarkingas, nurodoma, kad galimai automobilyje netinkamai veikė stabdžių sistema. Skunde nurodoma, kad nors ir buvo prašoma, bet byloje nebuvo nustatinėjama, kas vairavo automobilį „Toyota“ (ar vairuotojas turėjo vairuotojo pažymėjimą, ar automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą ir pan.) ir pabrėžiama, kad byloje nėra duomenų apie automobilio „Toyota“ vairuotojo pareikštas kokias nors pretenzijas, kas reiškia, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas galimai pats supranta savo kaltę, todėl niekur nesikreipė. Skunde nurodoma, jog kadangi tai, kas nutiko automobiliui „Toyota“, laikoma apelianto veiksmų pasekme, šios aplinkybės turėjo būti tiriamos, tačiau nebuvo, dėl ko galimai buvo priimtas neteisingas sprendimas, nes paaiškėjus bet kuriai iš nurodytų aplinkybių, būtų akivaizdu, kad apelianto veiksmai neturėjo jokių pasekmių, tad nebuvo pavojingi.

3.7. Skunde pabrėžiama, kad apeliantui pradiniame tyrimo etape buvo surašytas protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą, bet vyresnysis tyrėjas G. T., gavęs apeliantui surašytą protokolą, atliko administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir neva nustatė, kad apeliantas vairavo pavojingai ir jo veikla kvalifikuotina pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl suprantama, kad pareigūnai, gavę vyresniojo tyrėjo pastabą ir subjektyvų vertinimą, neturėjo kito pasirinkimo kaip tik perkvalifikuoti veiką taip, kad ši atitiktų subjektyvų G. T. vertinimą. Skundo autoriaus vertinimu, pats faktas, kad iki vyresniojo tyrėjo G. T. įsikišimo veika kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, įrodo, kad veikos kvalifikavimas šioje situacijoje nėra akivaizdus ir tinkamam veikos kvalifikavimui būtina detaliai įvertinti visas aplinkybes. Taip pat skunde nurodoma, kad situacijoje, kurioje yra daug neaiškumų ir yra svarių įrodymų, kad apelianto veiksmai buvo atlikti siekiant išvengti didelio eismo įvykio, kvalifikuoti veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kaip pavojingą vairavimą bei paskirti ypač griežtą 4 mėnesių teisės vairuoti atėmimo bausmę yra neteisinga ir nepagrįsta. Skunde nurodoma, jog apeliantas prašo teismo vertinti, kad jo veikoje nebuvo pavojingo vairavimo požymių ir nepadarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, panaikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.8. Skunde teigiama, kad apeliantas pripažįsta, jog vertinant formaliai, jo veikoje galimai galima įžvelgti ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir jeigu apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nuspręstų panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują, kvalifikuojant apelianto veiką pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, prašoma neskirti teisės vairuoti atėmimo, atsižvelgiant į tai, kad veiksmus apeliantas atliko siekdamas išvengti eismo įvykio bei į tai, kad apeliantas dirba vairuotoju, vairavimas jam yra pragyvenimo šaltinis. Skunde taip pat prašoma, nusprendus apelianto veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pasinaudoti ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta teise ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, panaikinti paskirtą teisės vairuoti atėmimą (arba sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą), nes vairavimas yra apelianto pragyvenimo šaltinis, apeliantas kas mėnesį moka paskolą, gyvena vienas, veiksmus apeliantas atliko siekdamas išvengti eismo įvykio dėl susidariusios pavojingos situacijos, veiksmai nebuvo skirti tyčia kurti pavojingą situaciją, be to, nagrinėjamu atveju yra daug neaiškumų, be to, net Institucija pradinėje stadijoje nevertino veiksmų kaip pavojingų, tad toks ilgas teisės vairuoti atėmimas yra neproporcingas.

Atsiliepimas

4. Institucija Kauno apygardos teismui pateiktu atsiliepimu prašo apelianto atstovo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija nesutinka su skunde nurodytais argumentais, o apelianto pateikta gynybinė versija, net jeigu ir iš tikrųjų jį išprovokavo kito vairuotojo elgesys, niekaip negali pateisinti jo padarytų veiksmų pavojingumo, kadangi asmuo turi kelyje elgtis atsakingai, esant stresinei situacijai, dėl kurio jis jaučiasi blogai, yra itin susijaudinęs, turi sustoti ir kažkuriam laikui pasitraukti iš eismo, kad nusiraminti ir adekvačiai reaguoti į situaciją kelyje. Institucijos teigimu, apeliantas šių veiksmų neatliko ir jo veiksmai niekaip negali būti pateisinami. Atsiliepime pabrėžiama, kad vairavimas transporto priemonių, pažeidžiant KET, o šiuo atveju būtent staigus manevrų atlikimas, kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apelianto nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nustatęs trūkumus tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) (kurį apelianto atstovas yra pateikęs prie apeliacinio skundo) buvo grąžinęs apelianto nusižengimo bylą tyrimo padaliniui tinkamam veikos kvalifikavimui, o tyrimo padalinys, perkvalifikavęs veiką, apelianto administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai, kur ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

4.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apeliantui buvo paskirtas baudos vidurkis ir pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam terminui, o Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, jog apeliantui inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodytas ir paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovo advokato Alfonso Sluckaus apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu keliamas kaltės klausimas, nesutinkant, kad T. K. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nesutinkama ir su jam paskirta administracinio poveikio priemone. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

6. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliaciniame skunde apelianto atstovas nors ir neprašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašo leisti teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu teismas nuspręstų surengti skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Įvertinus tai, kad tiek pateikto apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai, be to, apeliacinės instancijos teismui iš esmės nebuvo pateikta jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie nebuvo žinomi skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn pratraukto T. K. atstovo advokato Alfonso Sluckaus apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigia keisti judėjimo greitį bei kryptį, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tai, kad apeliantas ir jo atstovas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl T. K. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad T. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, sukėlusius pavojingą situaciją, teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl T. K. ginčijamo fakto, padarius administracinį nusižengimą įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, nagrinėjamu atveju, komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, sukėlusius pavojingą eismui situaciją.

10. Kai minėta, T. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad keisdamas važiavimo kryptį, t. y. persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitus eismo dalyvius staigia keisti judėjimo greitį, kryptį, ko pasekoje vienos iš galo važiuojančių transporto priemonių vairuotojas, bandydamas išvengti susidūrimo su priekyje bei šalia važiuojančiomis transporto priemonėmis, manevruodamas kelyje, nesuvaldė savo transporto priemonės „Toyota“ ir nuvažiavo nuo kelio. Apeliantas su jam inkriminuotu pažeidimu nesutinka, teigdamas, jog į antrą eismo juostą persirikiavo tik dėl pavojingai iš greitėjimo juostos bandančios persirikiuoti kitos sunkiasvorės transporto priemonės bei prieš tai įsitikinęs, kad persirikiuoti yra saugu.

11. Visų pirma sutiktina su Institucijos atsiliepimo argumentu, kad pagal teismų praktiką, vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

12. Byloje apklausta liudytoja E. P. parodė, kad važiavo su G. P. automobiliu „Opel (duomenys neskelbtini)“ antra eismo juosta, pirma juosta važiavęs sunkiasvoris automobilis labai staigiai joms „užkišo“, atstumas tarp jų ir sunkiasvorio automobilio nebuvo pakankamas, kad saugiai persirikiuoti minėtam automobiliui iš pirmos į antrą eismo juostą. Liudytoja taip pat parodė, kad tuo metu už jų važiavo automobilis „Toyota“ ir joms pradėjus stabdyti, per automobilio veidrodėlį matė, kad automobilį „Toyota“ „sunešiojo“. Liudytojos E. P. parodymus patvirtina ir liudytojos G. P. parodymai. Pastaroji nurodė, kad vairavo automobilį „Opel“, važiavo kartu su E. P.. Važiuojat antra eismo juosta, joms „užkišo“ iš pirmos eismo juostos į antrą įvažiavusi „fūra“, todėl ji turėjo staigiai stabdyti ir pasitraukti į šoną, nes ta „fūra“ buvo labai netoli jų automobilio. Jei būtų nestabdžiusi, būtų tai „fūrai“ tiesiai į galą įvažiavusi, ta „fūra“ būtų kabinusi jos mašinos priekį. Liudytoja nurodė, kad stabdžio pedalą spaudė staigiai iki galo, automobilio visiškai nesustabdė, nes matė, kad už jos važiavo automobilis „Toyota“. Nurodė, kad jai stabdant, automobilis „Toyota“ taip pat staigiai stabdė, matė, kaip automobilį „Toyota“ „sumėtė“, jis pradėjo „sukinėtis“ į šonus, tuomet sustojo ar nuvažiavo į bortelio pusę, to ji jau nebematė. Taip pat liudytoja nurodė nepastebėjusi, kad „fūra“, prieš persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrą, būtų rodžiusi posūkio signalą. Apklausta liudytoja R. G., administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresnioji tyrėja, parodė, kad apelianto elgesys buvo netinkamas ir pavojingas, nes asmuo rikiavosi staigiai, privertė kitus eismo dalyvius taip pat keisti kryptį, o kita transporto priemonė apsisuko aplink savo ašį ir atsitrenkė į atitvarus. Liudytoja nurodė, kad remiantis vaizdo įrašų medžiaga, apelianto veiksmai tokio eismo kelyje nebuvo tinkami, vairuojant tokių gabaritų transporto priemonę, kuri visa judėjo nuo staigaus persirikiavimo. Nors skunde kvestionuojamas aptartų liudytojų parodymų patikimumas, nurodant, kad pati liudytoja G. P. aptariamo eismo įvykio metu pažeidė KET reikalavimus, todėl tiek ji, tiek liudytoja E. P. yra suinteresuotos duoti apeliantui nenaudingus parodymus, o liudytoja apklausta Institucijoje dirbanti tyrėja yra suinteresuota palaikyti Institucijos poziciją, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Pažymėtina, kad apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, be to, apklaustų liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esanti vaizdo įrašų medžiaga.

13. Byloje esančio vaizdo įrašo, pavadintu „(duomenys neskelbtini)“ (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 12 lapas), 00:00:38 laiku matyti, kad į greitėjimo juostą įvažiuoja sunkiasvorė transporto priemonė, ką teisingai nurodė tiek apeliantas, tiek jo atstovas. Vaizdo įrašo 00:00:43 laiku tiek greitėjimo zonoje esanti sunkiasvorė transporto priemonė, tiek pirmoje juostoje važiavusios kitos sunkiasvorės transporto priemonės lėtina važiavimo greitį, ką patvirtina įsižiebę stabdymo žibintai. Vaizdo įrašo 00:00:48 laiku apelianto vairuojama transporto priemonė staigiai, posūkio signalą trumpai parodydama tik jau kirsdama eismo juostas skiriančią brūkšninę juostą, persirikiuoja į antrą eismo juostą, po ko automobilis „Opel“ staigiai, maždaug per 10 s laikotarpį, savo greitį nuo 104 km/h sumažina iki 61 km/h. Vaizdo įraše užfiksuotas automobilio „Opel“ staigaus stabdymo laikas – 2023 m. gruodžio 22 d., 09:59:02. Tuo tarpu apeliantas, važiuodamas jau antra eismo juosta, didindamas važiavimo greitį, aplenkęs prieš jį važiavusias tris sunkiasvores transporto priemones, grįžta į pirmą eismo juostą. Nuo vaizdo įrašo 00:01:08 laiko matyti, kad automobilis „Opel“, važiuodamas antra eismo juosta, greitį ima didinti, tik pravažiavęs pirma juosta važiuojančias tris sunkiasvores transporto priemones, kurias prieš tai aplenkė apelianto vairuojama transporto priemonė. Pažymėtina, kad nuo vaizdo įrašo 00:00:48 laiko, kai apeliantas persirikiavo į antrą eismo juostą, iki įrašo 00:00:53 laiko matyti, kad sunkiasvorė transporto priemonė, kuri įvažiavo į greitėjimo juostą ir dėl kurios, pasak apelianto bei jo atstovo, apeliantas atliko persirikiavimo manevrą į antrą eismo juostą, taip ir neįvažiavo į pirmą eismo juostą, o toliau važiuoja greta iš dešinės važiuojančiai apelianto aplenktai, prieš jį važiavusiai, sunkiasvorei transporto priemonei. Aptartų vaizdo įraše užfiksuotų duomenų visumoje, akivaizdu, kad tiek apelianto, tiek jo atstovo pateikiama versija, kad apeliantas, įsitikinęs kad yra saugu, į antrą eismo juostą rikiavosi, siekdamas išvengti eismo įvykio dėl iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą pavojingai bandančios įsiterpti sunkiasvorės transporto priemonės, yra nepagrįsti, juos paneigia byloje esanti vaizdo įrašo medžiaga. Byloje esančio vaizdo įrašo, pavadintu „(duomenys neskelbtini)“ (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 12 lapas) 00:00:50 laiku matyti, kad paskui automobilį „Opel“ antra eismo juosta važiavęs automobilis „Toyota“, automobiliui „Opel“ staigiai ėmus stabdyti (kaip nustatyta šios nutarties 10 punkte), automobilis „Toyota“ bandė rikiuotis į pirmą juostą, tačiau bandydamas išvengti susidūrimo su priekyje tiek pirma, tiek antra juosta važiuojančiomis transporto priemonėmis, automobilis tapo nevaldomas, ėmė „mėtytis“ ir galiausia atsitrenkė į priešingas eismo juostas skiriantį atitvarą. Vaizdo įraše užfiksuotas automobilio „Opel“ staigaus stabdymo laikas bei automobilio „Toyota“ bandymas išvengti eismo įvykio – 2023 m. gruodžio 22 d., 09:59:02. Aptartuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad būtent apelianto veiksmai sukėlė pavojingą situaciją, privertusius kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį bei kryptį, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad apeliantas pažeidė KET 9, 101 ir 104 punktų reikalavimus.

14. Nors skunde nurodoma, kad byloje nebuvo nustatytas ir apklaustas automobilį „Toyota“ vairavęs asmuo, tačiau apygardos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Apygardos teismo vertinimu, nustačius, kad keli asmenys (liudytojos G. P., E. P. ir R. G.) iš esmės vienodai aiškina įvykio aplinkybes, o jų parodymuose nėra esminių prieštaravimų, be to, šių asmenų parodymuose nurodytas aplinkybes patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai (byloje esantys vaizdo įrašai), atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip dar vieno vairuotojo nustatymas bei jo apklausa, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, nėra tikslinga.

15. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas apelianto ir jo atstovo pateiktą versiją vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, ji paneigta bylos medžiaga, todėl sutinka su Kauno apylinkės teismo padaryta išvada, jog T. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde nurodoma automobilius „Opel“ ir „Toyota“ vairavusių asmenų atliktų veiksmų išsami analizė nevertintina, kadangi šių asmenų veiksmai jokios įtakos T. K. padarytam administraciniam nusižengimui neturėjo.

Dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį

16. Skunde nurodoma, kad vertinant formaliai, apelianto veikoje galimai galima įžvelgti ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, juo labiau, kad apeliantui pradiniame tyrimo etape buvo surašytas protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

17. Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų matyti, kad T. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą 2024 m. vasario 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis, 2023 m. gruodžio 22 d., 08.58 val., vairuodamas transporto priemonę magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nedavė kelio gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 18–20 lapai). Institucijos vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. kovo 29 d. tarnybinius pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) Institucijos viršininkas informuotas apie tai, kad analizuojant administracinio nusižengimo byloje pateiktus vaizdo įrašus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad T. K., vairuodamas transporto priemonę, sukėlė pavojingą situaciją ir veika kvalifikuotina pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti perduota protokolą surašiusio pareigūno struktūrinio padalinio vadovui, t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui, protokolo perrašymui (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 28 lapas). Apie šį sprendimą apeliantas buvo informuotas elektroniniu paštu (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 29 lapas).

18. Remiantis Administracinių nusižengimų bylų pateikimo ir nagrinėjimo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-702 (toliau – Aprašas), 15 punktu, nustačius, kad nesurinkta pakankamai įrodymų ir atidėjus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą nėra galimybės ANK 616 straipsnyje numatyta tvarka pačiam Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnui papildyti bylą trūkstamais duomenimis, <...> ar nustatomos kitos klaidos, byla grąžinama tyrimo padaliniui. Tokiu atveju administracinio nusižengimo byla grąžinama tarnybiniu pranešimu, kuriame turi būti aiškiai nurodytos grąžinimo priežastys, veiksmai, kurie turi būti atlikti ir policijos padalinyje gavus tarnybinį pranešimą, atliekami jame nurodyti veiksmai, sprendžiami kiti su administracinio nusižengimo tyrimu susiję ar tyrimo eigoje kilę klausimai, o šių veiksmų atlikimą (veiksmų intensyvumą, kokybę) kontroliuoja padalinio, kuriame gautas tarnybinis pranešimas, vadovas (Aprašo 15¹ punktas). Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad Institucijos atstovas, gavęs 2024 m. vasario 9 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) su bylos medžiaga, susipažinęs su pateiktais vaizdo įrašais ir nustatęs klaidą, kvalifikuojant T. K. padarytą administracinį nusižengimą, surašė tarnybinį pranešimą, kuris, laikantis Apraše nustatytos tvarkos, buvo perduotas administracinio nusižengimo bylos medžiagą protokolą surašiusiam policijos padaliniui ir tolimesni veiksmai nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo kontroliuojami šio padalinio vadovo. Šių aplinkybių kontekste skundo argumentas, kad pareigūnai, gavę vyresniojo tyrėjo pastabą ir subjektyvų vertinimą, neturėjo kito pasirinkimo kaip tik perkvalifikuoti veiką taip, kad ši atitiktų subjektyvų tarnybinį pranešimą surašiusio pareigūno vertinimą, atmestinas kaip deklaratyvus, nepatvirtintas jokiais administracinio nusižengimo bylos duomenimis.

19. Įvertinus bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog T. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą, administracinį nusižengimą, įrodyta ir abejonių nekelia. Nagrinėjamu atveju T. K. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, perkvalifikuojant T. K. veiksmus į jo nurodomą ANK 417 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

20. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Remiantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Šioje administracinio nusižengimo byloje T. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta sankcijos vidurkiui lygi bauda (200 eurų) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

21. Pažymėtina, kad skundu neginčijamas paskirtos nuobaudos faktas, tik nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone, tačiau įvertinus tai, kad skundu prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, skundžiamas procesinis sprendimas patikrinamas ir dalyje dėl apeliantui paskirtos nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentai dėl T. K. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo griežtumo ir neproporcingumo padarytam nusižengimui ir T. K. asmenybei atmestini kaip nepagrįsti.

22. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

23. Vertinant T. K. atstovo advokato Alfonso Sluckaus apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

24. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

25. Kita vertus, ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Be to, atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui bei šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024), todėl skundo argumentai, kad vairavimas yra T. K. pragyvenimo šaltinis ir kad jis kas mėnesį moka paskolą nesudaro pagrindo panaikinti ar sumažinti apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

27. Nagrinėjamoje byloje T. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nuobaudos dydis nustatytas lygus šio straipsnio 1 dalyje numatytam sankcijos vidurkiui, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas mažesnis negu šio straipsnio 6 dalyje numatytas sankcijos vidurkis. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė nei ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų, nei pagrindo iš viso neskirti arba skirti mažesnio dydžio nuobaudą bei neskirti arba sumažinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą.

28. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad T. K. KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, tokiu būdu pagrįstai konstatuot, kad apeliantas pažeidė KET 4, 5 punktų reikalavimus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir T. K. charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, šis administracinis nusižengimas buvo padarytas rytinio piko metu, didelio intensyvumo kelyje, kelyje esant didesniam kitų eismo dalyvių srautui, vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę. Byloje esantys duomenys T. K. charakterizuoja kaip itin nedrausmingą ir KET reikalavimų linkusį nepaisyti vairuotoją. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad T. K. yra baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (vairuodamas transporto priemonę, ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, sustojo ir stovėjo draudžiamojo kelio ženklo galiojimo zonoje, vairuojant transporto priemonę įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo, degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kt.), taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus (greičio viršijimą), kas itin neigiamai jį charakterizuoja (administracinio nusižengimo b. l. 53–55). Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog T. K. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, kaip kad bandoma tai pateikti apeliaciniame skunde, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja.

29. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad T. K. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jų naikinti ar švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

30. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista ir T. K. atstovo advokato Alfonso Sluckaus apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovo advokato Alfonso Sluckaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė