Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I.Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės I.B. pareiškimą skolininkei I.Š. dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

teigia, kad iš antstolės iki šios dienos apeliantė nėra gavusi Patvarkymo priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą, kas pažeidė jos teisę šį patvarkymą skųsti CPK 510 str. numatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti siunčiamas skolininkui. Tais atvejais, kai skolininkui surašomas raginimas ar siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti siunčiamas kartu su raginimus ar siūlymu sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį tenkinti antstolės prašymą, turėjo patikrinti visą informaciją surinktą vykdomojoje byloje;kadangi antstolė savo veiksmus įvertino 441,84 Lt, tai vadovaudamasi abipusiškumo principu apeliantė mano, kad tokią pačią sumą antstolė turėtų išmokėti jai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str.1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-26 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Vykdomosios bylos Nr. Nr. 4432/10 medžiaga nustatyta, kad antstolei vykdymui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2008-12-11 nutarimas Nr. A11-2009 dėl 750 Lt baudos išieškojimo iš skolininkės I. Š. valstybei. 2010-07-13patikrinusi ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolė priėmė patvarkymą priimti šį vykdomąjį dokumentą vykdymui (vykd. b.l. 6).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Pažymėtina, kad tokia pati taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai raginimas skolininkui neturi būti siunčiamas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Todėl antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą ir jam bus kompensuotos turėtos faktinės vykdymo išlaidos.

Įstatymų leidėjas nustato reikalavimą antstoliui išsiųsti skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti jam tenkančią piniginę prievolę geruoju (CPK 655 str.). Tačiau ši antstolio pareiga nėra absoliuti, ji kyla antstoliui tik tada, kai įstatymuose ar pačiame vykdomajame dokumente nėra nurodyti šios prievolės įvykdymo terminai. Įstatymuose arba vykdomajame dokumente esant nustatytiems įvykdymo terminams, antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo gera valia terminui, iš karto, t.y. nesiųsdamas raginimo, pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 str. 1 d.).

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 304 straipsnio 1 dalį nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal ATPK 309 str. nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalį baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Šiam terminui nutarimą įvykdyti geruoju pasibaigus, nutarimas skirti baudą turi būti įvykdomas priverstinai (ATPK 304 str. 3 d.). Taigi skolininkas per įstatyme nustatytą keturiasdešimt dienų terminą turi sumokėti jam paskirtą administracinę baudą arba apskųsti nutarimą ATPK 291-293 str. tvarka. Jeigu skolininkas neįvykdo nutarimo sumokėti baudą per keturiasdešimt dienų, administracinio teisės pažeidimo nutarimas išsiunčiamas antstoliui, kuris užveda vykdomąją bylą ir pradeda priverstinio vykdymo procesą. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamos bylos atveju antstolė I.B. vykdė administracine tvarka paskirtos baudos, kurios sumokėjimo terminas tiesiogiai numatytas įstatymu, išieškojimą, papildomai raginti ar informuoti skolininkę apie šio pareigą baudą sumokėti, antstolė neprivalėjo.

Apeliantei nustatytu terminu nesumokėjus skolos, 2010 m. liepos 13 d. antstolė I.B. priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyse civilinėse bylose Nr.3K-7-1/2007, Nr.3K-7-5/2007 yra suformavęs teisminę praktiką, jog jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti (kaip yra nagrinėjamu atveju), iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.

Nagrinėjamu atveju apeliantė skolą sumokėjo, bet padarė tai ne per įstatymu nustatytą terminą ir jau po to, kai antstolė jau buvo priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdymui ir pradėjusi vykdymo procedūras, t.y. 2010-09-22. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad I.Š. privalo atlyginti patirtas vykdymo išlaidas, nes vykdomasis dokumentas įvykdytas prasidėjus jo priverstiniam vykdymui, t. y. suėjus įstatymo nustatytam terminui šį dokumentą įvykdyti gera valia ir antstolei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus.

Patikrinus antstolės nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, darytina išvada, kad prašomos 441,84 Lt vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo išlaidų dydžius, jos yra pagrįstos vykdomojoje byloje esančiais atliktais vykdymo veiksmus patvirtinančiais įrodymais. Iš antstolės I.B. atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad antstolė patyrė bendrąsias, papildomas vykdymo išlaidas ir pašto išlaidas. Be to, kadangi skolininkė nutarimą įvykdė antstolei jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, antstolei priklauso ir atlyginimas. Atsižvelgiant į išieškomą sumą – 750 Lt, atlygis antstolei yra 200 Lt (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 4 punktas). Bendrosios vykdymo išlaidos - 60 Lt - atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nustatytą dydį. Kadangi antstolė parengė turto arešto aktą, patvarkymą dėl lėšų arešto, atliko užklausas atitinkamoms institucijoms, darė dokumentų nuorašus, jai priklauso ir papildomos vykdymo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad priimtus dokumentus antstolis siuntė skolininkei paštu, jai priklauso ir pašto išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 punktas nustato, kad šioje instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai, išskyrus nustatytus procentine išraiška, indeksuojami atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 82 str. 1 d. ir Instrukcijos 32 p. vykdymo išlaidų dydžiai, išskyrus nustatytuosius procentine išraiška, indeksuojami, atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110, indeksą taikant nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos. Atsižvelgiant į tai, pritaikius 1,261 vartotojų kainų indeksą, antstolei priteistina 441,81 Lt vykdymo išlaidų.

Apeliantės argumentai, jog vadovaujantis abipusiškumo principu tokią pačią sumą, t.y. 441,81 antstolė turėtų išmokėti skolininkei, nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra pagrindo apeliantės išdėstytais argumentais tenkinti jos atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolei I.B. iš skolininkės I.Š. priteista 441,84 Lt vykdymo išlaidų, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.