Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims H. G., I. S., J. K. (J. K.), A. R., K. M., J. S. (J. S.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2015 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio metu (b. l. 144–145) pareiškėjos atstovė prašė sustabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-54-484/2015 (proceso Nr. 3-61-3-00595-2013-8) ir įsiteisės sprendimas pagal pareiškėjų J. K. (J. K.), A. R., K. M. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, t. y. dėl NŽT 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. lSS-(7.5)-185 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3915 „Dėl Vilniaus rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1998 m. rugpjūčio 14 d. pasiūlymo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. birželio 4 d. pažymų dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr. 4508, Nr. 4509, Nr. 4510, Nr. 4511, Nr. 4512, Nr. 4513, Nr. 4514, panaikinimo“ panaikinimo. Pareiškėjos atstovė teigė, kad nurodytos bylos išsprendimas turės įtakos šios administracinės bylos nagrinėjimui.

II.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei atsižvelgė į tai, kad administracinėje byloje Nr. I-54-484/2015 pareiškėjai yra šios bylos tretieji suinteresuoti asmenys, todėl jų skundo reikalavimų administracinėje byloje Nr. I-54-484/2015 išsprendimas yra reikšmingas nagrinėjant pareiškėjos D. V. skundą šioje administracinėje byloje. Esant šioms aplinkybėms, teismas nagrinėjamą bylą sustabdė ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

III.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino administracinių bylų tarpusavio ryšio, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, nemotyvavo administracinės bylos sustabdymo būtinybės. Atsakovas pripažįsta, kad šioje administracinėje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-54-484/2015 ginčijamas tas pats NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3915 (toliau – ir Įsakymas), tačiau pažymi, jog galutinis procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-54-484/2015, neturės tiesioginės įtakos šios administracinės bylos išsprendimui, kadangi šiuo metu nagrinėjamoje byloje neliko ginčo dalyko, nes Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1272-823/2015 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K., J. K., V. D., H. S., S. K. ir F. K. iki 1940 m. liepos 22 d. bendrosios nuosavybės teise valdė 10,93 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus r., Sudervės sen., (duomenys neskelbtini) k., taigi, nuosavybės teisių atkūrimo procesas V. D. atžvilgiu yra pasibaigęs ir neliko teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2.5-41-19133 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei V. D.“. Taigi, teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-54-484/2015 negali nulemti nagrinėjamos administracinės bylos baigties, t. y. patvirtinti ar paneigti, kad ginčijamas administracinis aktas (Įsakymas) yra teisėtas ar neteisėtas, o vien tai, kad yra tam tikras tarpusavio ryšys tarp bylų, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Darant priešingą išvadą, kiltų grėsmė, kad nepagrįstai būtų vilkinamas šios administracinės bylos nagrinėjimas ir taip pažeisti proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamų aktų teisėtumo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, jog nebuvo pagrindo konstatuoti, kad šios bylos negalima išnagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-54-484/2015.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Šiuo atveju tikrintinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-54-484/2015 (proceso Nr. 3-61-3-00595-2013-8), teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu administracinė byla gali būti sustabdyta tik tais atvejais, kai tarp administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys konstatuojamas tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas, t. y. kai vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje. Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011 ir kt.). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, jog kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (LVAT 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012).

Pažymėtina ir tai, kad administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę. Bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (LVAT 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-865/2014, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-927/2014, 2015 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-235-438/2015, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1316-662/2015 ir kt.). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3915 ir 2012 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104)-8961 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 25 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1364. Iš pareiškėjos skundo argumentų bei kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1998 m. rugpjūčio 14 d. pasiūlymo ir 1999 m. birželio 4 d. pažymos Nr. 4514 pagrindu pareiškėjos motinai V. D. (mirusi) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19133 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,67 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Dūkštų sen., Vilniaus raj. V. D. 2005 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartimi perleido pareiškėjai D. V., 36700/73000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dūkštų k. v., 7,30 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj. sav. Ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3915 panaikinus 1998 m. rugpjūčio 14 d. pasiūlymą ir inter alia 1999 m. birželio 4 d. pažymą Nr. 4514, kurių pagrindu V. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, anot pareiškėjos, buvo pažeisti jos, dabartinės žemės sklypo savininkės, teisės ir teisėti interesai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-54-484/2015 pareiškėjai yra šios bylos tretieji suinteresuoti asmenys, todėl jų skundo reikalavimų administracinėje byloje Nr. I-54-484/2015 išsprendimas yra reikšmingas nagrinėjant pareiškėjos skundą šioje administracinėje byloje. Šiuo pagrindu teismas nutarė sustabdyti nagrinėjamą bylą vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-54-484/2015 (proceso Nr. 3-61-3-00595-2013-8) dalyvauja tie patys asmenys (pareiškėjai J. K., A. R. ir K. M., kurie į šią bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, taip pat tas pats atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir yra sprendžiamas to paties administracinio akto – NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3915 – panaikinimo klausimas, vien šių duomenų nepakanka konstatuoti tarp nurodytų dviejų administracinių bylų egzistuojančio prejudicinio ryšio, t. y. negalima daryti išvados, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-54-484/2015 (proceso Nr. 3-61-3-00595-2013-8) bus nustatyti faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius ši administracinė byla negali būti išnagrinėta. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvardijo ir nemotyvavo, kokios aplinkybės, nustatytinos administracinėje byloje Nr. I-54-484/2015 (proceso Nr. 3-61-3-00595-2013-8) ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai administracinei bylai. Kaip minėta, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto – NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3915 – teisėtumo klausimą. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl ginčijamu aktu nustatytų faktų, o pareiškėjai skunde remiantis iš esmės vien tais argumentais, kad ji, dabartinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj., savininkė, nebuvo informuota apie Įsakymo priėmimą, ir kad administraciniai aktai, t. y. 1998 m. rugpjūčio 14 d. pasiūlymas ir 1999 m. birželio 4 d. pažymos, kurių pagrindu jos motinai V. D. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19133 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj., panaikinti praėjus daugiau nei 10 metų po jų priėmimo. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šios bylos negalima išnagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius šios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, jog, darant priešingą išvadą, nepagrįstai būtų vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas, būtų pažeisti proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią administracinę bylą, kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-54-484/2015 (proceso Nr. 3-61-3-00595-2013-8). Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymo pagrindus, neatsižvelgė į aktualią administracinių teismų praktiką, dėl to neteisingai išsprendė aptariamą procesinį klausimą. Konstatavus nurodytas aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.