- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- I-54-484/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00595-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- J. K., A. R., K. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant atsakovo atstovei L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K. (J. K.), A. R. ir K. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai J. K., A. R. ir K. M. pateikė teismui skundą (b. l. 1-4), kuriame prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) 2013-01-31 sprendimą (atsakymą) Nr.1SS-(7.5)-185; NŽTVilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012-11-13 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3915 (toliau – skundžiamas įsakymas).
Skunde nurodė, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į 10,93 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – 10,93 ha žemės sklypas), bei giminystę su buvusia iki nacionalizacijos žemės sklypo savininke J. K. patvirtinančius dokumentus pateikė 1996-11-16. Vilniaus rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 1998-08-14 pasiūlė ir nurodė, kad 1941-10-27 mokesčių mokėtojų už žemė sąraše buvo įrašyta J. K., valdžiusi 10,9 ha žemės sklypą, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999-06-04 parengė pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuriomis buvo patvirtintos jų teisės atkurti nuosavybės teisę į 10,93 ha žemės sklypo dalis. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, nuo 1999 metų laukė, kada bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę, tačiau praėjus beveik 14 metų NŽT Vilniaus rajono skyrius nusprendė panaikinti minėtas Pažymas, be kurių negalima tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros.
Pareiškėjų manymu, NŽT Vilniaus rajono skyrius netinkamai įvertino nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymu, nuosavybė atkuriama asmenims, kurių nekilnojamas turtas pagal TSRS (LTSR) teisės aktus buvo nusavintas. Jeigu šie asmenys yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos jų įpėdiniams. Nacionalizacijos metu turtą nuosavybės teise valdė J. K. (mirusio (duomenys neskelbtini) metais) įpėdinė J. K.. Tai patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos. Nors 1941-10-27 sąraše yra nurodyta J. K., manytina, kad tai tėra rašymo klaida.
Pareiškėjų vertinimu, panaikintų Pažymų nepagrįstumas turėjo būti nustatytas kur kas anksčiau, o ne po beveik 14 metų. Teigia, kad toks delsimas pažeidė jų teisėtus lūkesčius ir administracinių santykių stabilumo principą. Pažymėjo, kad šiuos dokumentus vertino ir jų pakankamumą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamą turtą vertino kompetentinga specialistų komisija.
Šalies argumentai
Pareiškėjai mano, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatytas 30 dienų sprendimo apskundimo teismui terminas turėtų būti taikomas ir Vilniaus rajono skyriui, naikinant pažymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.Pažymėjo, kad net ir nustačius, jog esamų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti, NŽT Vilniaus rajono skyrius privalėjo ne panaikinti pažymas, o pasiūlyti pareiškėjams kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėms fakto nustatymo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Nuosavybės teisių atkūrimo tvarka) 13 punkte.
Be to, atkreipė dėmesį, kad skundžiamu įsakymu buvo panaikintos ne tik pareiškėjų, bet ir kitų asmenų pažymos. Visų šių pažymų pagrindu 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41 buvo suprojektuotas natūra grąžintinas 10,93 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kadangi kiti pretendentai sutiko su šiuo suprojektuotu žemės sklypu, jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančias žemės dalis. Taigi, Skundžiamu įsakymu nėra išspręstas klausimas dėl jau priimtų sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės kitiems pretendentams.
Taip pat, pareiškėjai pažymėjo, kad skundžiamas įsakymas nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT nesutiko su pareiškėjų skundu. Atsiliepime į skundą (b. l. 18-22) nurodė, kad 2012-10-31 sudaryta komisija nustatė, jog Pasiūlymas ir 1999-06-04 pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų buvo parengtos vadovaujantis 1997-05-14 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimu, kuriame nurodyta, kad 1924 metų žemės mokesčių mokėtojų sąraše įrašytas J. K., vienkiemyje turėjęs 10 dešimtinių žemės. Remiantis archyvo medžiaga, J. K. mirė (duomenys neskelbtini) metais, todėl padarė išvadą, kad iki 1940 metais vykusios nacionalizacijos J. K. negalėjo būti 10,93 ha žemės sklypo savininkas. Taip pat, patikrinus minėtą Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymėjimą, nustatyta, kad 1941-10-27 mokesčių mokėtojų už žemė sąraše įrašyta ne J. K., o J. K.. Taip pat, remiantis Nuosavybės teisių atkūrimo tvarka, net jeigu minėtame sąraše ir būtų buvusi įrašyta J. K., šis dokumentas turėtų būti vertinamas kaip papildomas nuosavybės teisę įrodantis dokumentas, kadangi sudarytas po nacionalizacijos. Vilniaus apskrities archyvas 2012-11-02 raštu Nr. (8.12)-V5-1815 informavo NŽT, kad duomenų apie J. K. 1948-1950 turėtą nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1948-1950 metų dokumentuose nerasta. Atsižvelgiant į tai, komisija padarė išvadą, kad Pasiūlymas parengtas nepagrįstai, todėl ir 1999-06-04 pažymos parengtos pagal minėtą Pasiūlymą yra naikintinos. Todėl NŽT sprendimas, kuriuo paliktas galioti Skundžiamas įsakymas buvo priimtas pagrįstai.
Dėl beveik 14 metų laikotarpio, po kurio buvo priimtas Skundžiamas įsakymas, atsakovas paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2012-06-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. P261-79/2012 buvo atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. A525-3033/2011 dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pagal pareiškėjų prašymą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų ir kitų pretendentų pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų parengtos nepagrįstai.
Atsakovo nuomone, šiuo atveju Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytas 30 dienų terminas kreiptis į teismą negali būti taikomas, nes sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo dar nėra priimti.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiu, kad skundžiamu įsakymu nėra išspręstas klausimas dėl jau priimtų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų. Pažymėjo, kad NŽT neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip pat būti pareiškėju ar ieškovu byloje dėl savo priimtų administracinių aktų panaikinimo, todėl NŽT kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-19 sprendimų atkurti nuosavybės teisę kitiems pretendentams panaikinimo inicijavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjų skundu nesutiko. Paaiškino, kad skundžiamo įsakymo priėmimo metu NŽT teritorinio skyriaus turimi dokumentai nepatvirtino fakto, kad J. K. iki nacionalizacijos valdė 10,93 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą ir buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. iki nacionalizacijos valdė 10,93 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vykdydama šį teismo sprendimą, NŽT vykdys nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 1996 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), grąžinant ją natūra, ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjai yra tinkami pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės J. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-44).
Vilniaus rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 1998-08-14 priėmė pasiūlymą (b. l. 45), kuriuo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų 1924 sąraše yra įrašytas 10,93 ha žemės sklypo savininkas J. K.. Taip pat, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime Nr. 606-K nurodyta, kad 1941-10-27 sąraše yra įrašyta K. J.. Komisija pasiūlėparengti pažymas piliečiams (tarp jų ir pareiškėjams) apie buvusios savininkės J. K. turėtos žemės plotą.
Pareiškėjai Skundžiamą įsakymą apskundė NŽT direktoriui, kuris 2013-01-31 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-185 atsisakė tenkinti skundą (b. l.11-12).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atkūrimo tvarka), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“.
Atkūrimo tvarkoje nurodyta, kad kartu su prašymu pateikiami nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai.Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti:žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai;dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 17-441), taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531, Nr. 53-1038; 1995, Nr. 86-1945);įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.). Tais atvejais, kai yra keli to paties turto savininko testamentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai sudarytą testamentą. Tais atvejais, kai piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus, arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Tais atvejais, kai yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1998 m. rugpjūčio 14 d. Pasiūlymas ir VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. birželio 4 d. Pažymos dėl buvusios savininkės J. K. turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo parengtos vadovaujantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997 m. gegužės 14 d. pažymėjimu Nr. 606-K (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad Vilniaus-Trakų seniūnijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, žemės mokesčių mokėtojų 1924 metų sąraše įrašytas K. J. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti), (duomenys neskelbtini) vienkiemyje turėjęs 10 dešimtinių žemės. Remiantis Lietuvos archyvų departamento Lietuvos centrinio metrikų archyvo 1996 m. lapkričio 14 d. pažymėjimu Nr. K-1267, J. K., St. mirė 1930 m. liepos 31 d., todėl padaryta pagrįsta išvada, kad J. K. iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) negalėjo būti 10,93 ha bendro ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininku. Tačiau iš Pasiūlymo turinio matyti, kad Vilniaus rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti vadovavosi minėtame Lietuvos centrinio valstybes archyvo 1997 m. gegužės 14 d. pažymėjime Nr. 606-K esančiu įrašu apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vls. pieno gamintojų 1941 m. spalio 27 d. sąraše įrašyta K. J., valdžiusi 10,90 ha (FR. 685, Ap. 4, B. 75a, L. 23 a.p.) (b. l. 7). Išanalizavus minėto archyvo dokumento turinį, matyti, kad jame įrašyta ne J. K., o J. K. pavardė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog šis dokumentas nepatvirtina J. K. nuosavybės teisių į ginčo žemę. Todėl, siekdamas išsiaiškinti dėl J. K. iki nacionalizacijos turėto nekilnojamojo turto, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2012 m. lapkričio 5 d. paklausimu Nr. 48SD-(14.48.7)-8803 kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą (b. l. 73). Vilniaus apskrities archyvas 2012 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (8.12)-V5-1815, informavo, kad duomenų apie J. K. 1948-1950 m. turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nepilnai išlikusiuose Vilniaus apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus, (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1948-1950 m. dokumentuose nerasta (b. l. 74).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad 1998 m. rugpjūčio 14 d. rengdama Pasiūlymą ir Pažymas, Vilniaus rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų pakanka J. K. nuosavybės teisėms į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) patvirtinti.
Tai, kad dokumentų J. K. nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos turėtą žemę nepakanka iš esmės pripažįsta ir pareiškėjai. Tai patvirtina faktas, kad jie kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 10,93 ha dydžio žemės sklypą, ir atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytą terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į J. K. valdytą žemę pateikti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2015-07-10 nutartimi jį tenkino – atnaujino terminą dokumentams pateikti ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. iki 1940-07-22 bendrosios nuosavybės teise valdė 10,93 ha žemės sklypą (b. l.145-159).
Taigi, patikrinusi 1998 m. rugpjūčio 14 d. Pasiūlymo ir Pažymų teisėtumą, Komisija 2012-11-12 padarė pagrįstą išvadą, kad Pasiūlymas parengtas nepagrįstai, todėl jis ir Pažymos parengtos pagal šį pasiūlymą turi būti panaikintos. Kas ir buvo padaryta skundžiamu Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-(14.48.2.)-3915.
Pareiškėjų skundo argumentai, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atmestini. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi.
Nagrinėjamu atveju skundžiamame įsakyme nurodyti šio individualaus administracinio akto priėmimo konkretūs teisiniai pagrindai, be to, nurodyta, kad jis priimtas remiantis Komisijos 2012-11-12 posėdžio protokolu (b. l. 59-64). Šiame dokumente yra išsamiai išdėstytos faktinės ginčo aplinkybės ir jų vertinimas, todėl jis yra laikytinas neatskiriama Skundžiamo įsakymo dalimi. Skundžiamo įsakymo rezoliucinėje dalyje aiškiai suformuluotas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas, taip pat išaiškinta šio akto apskundimo tvarka. Todėl negalima teigti, kad skundžiamas įsakymas yra nemotyvuotas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Dėl termino priimti ginčijamą įsakymą pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis reglamentuoja terminus, per kuriuos gali būti skundžiami galutiniai institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tačiau ši norma netaikytina sprendimų, priimtų nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu, teisėtumo patikrinimo ir panaikinimo atveju. Todėl pareiškėjų skundo argumentas, kad Pasiūlymas ir Pažymos negalėjo būti panaikintos, nes buvo praėjęs 30 dienų terminas, atmestinas.
Pareiškėjai teismui skundžia ir išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka priimtą NŽT 2013-01-31 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-185 pagal jų skundą dėl skundžiamo įsakymo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei įvertinęs minėto sprendimo argumentus, teismas daro išvadą, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija pilnai ir visapusiškai ištyrė ginčo aplinkybes, teisingai jas vertino, aiškiai ir išsamiai argumentavo sprendimą. Panaikinti NŽT 2013-01-31 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-185 pareiškėjų skunde nurodytais ar kitais motyvais taip pat nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
Pareiškėjų J. K. (J. K.), A. R. ir K. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.