Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-929/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-12
Bylos Nr.
1A-51-929/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13251-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-929/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13251-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,nuteistojo R. A. gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281-1 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 54 MGL (2 700 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para), ir R. A. paskirta galutinė bausmė – 52 MGL (2 600 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 4 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo R. A. išieškota konfiskuotino turto - transporto priemonės ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 5 520 eurų, nustatant 8 (aštuonerių) mėnesių šios sumos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore viršijo 1,51 promilės. Nusikalstama veika padaryta tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis: R. A. 2020 m. balandžio 4 d., apie 00.04 val., (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, ties pastatu Nr. (-), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, t. y. jo iškvėptame ore buvo 1,73 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendį ir išteisinti jį pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusikaltimo požymių, arba pakeisti nuosprendį, sumažinant išieškotinos konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vienintelio liudytojo V. A. parodymais. Šis liudytojas nurodė, kad įvykio vakarą rūkė savo buto, esančio trečiame aukšte, balkone, ir matė kaip automobilis bandė apsisukti neįmanomoje vietoje bei atsitrenkė į kitą automobilį, vairuotojas išlipo, apžiūrėjo automobilį. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. A. jau teigė, kad automobilis važiavo atbulas ir atsitrenkė į automobilį ,,Volvo“, po ko, automobilis pavažiavo į priekį ir vėl pradėjo važiuoti atbulomis. Anot apelianto, šie parodymai yra nenuoseklūs, todėl teismo turėjo būti vertinami kritiškai. Be to, jie prieštarauja pareigūno Ž. A. parodymams, kad ant abiejų automobilių išorinių pažeidimų nebuvo pastebėta. V. A. parodymai, kad jam iš balkono stebėti įvykį nebuvo jokių kliūčių yra klaidingi, nes prie jo namo auga didžiuliai krūmai, kurie jam trukdė aiškiai matyti įvykio aplinkybes. Galiausiai, V. A. teismo posėdyje iš nuotraukų, kaip įvykio vietą, parodė automobilių stovėjimo aikštelę, kai įvykis įvyko važiuojamojoje kiemo dalyje, kur sunkiai gali prasilenkti du automobiliai, todėl galimai aikštelėje jis matė kitą bandantį apsisukti automobilį. Šio liudytojo skambučio bendrajam pagalbos centrui trukmę (5,36 min.) laikyti nenuginčijamu įrodymu, kad apeliantas negalėjo per tokį trumpą laiką išgerti tiek alkoholio (1,93 promilės), negalima.

2.2. Skunde apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas selektyviai vertindamas bylos aplinkybes, vienpusiškai vertino tik liudytojų parodymus, suteikdamas jiems prioritetą, ir nevertino jį teisinančių duomenų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BPK) 6 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai jį rado automobilyje apsvaigusį nuo alkoholio, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis automobilį, būdamas neblaivus, vairavo. Toks faktas byloje nenustatytas. Apelianto vertinimu, neabejotinai jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta, todėl jis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, turi būti išteisintas.

2.3. Apeliantas nurodo, jog vertinant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo proporcingumą būtina atsižvelgti į tai, kad pagal BK bendrosios dalies nuostatas bausmės – baudos – už nesunkų nusikaltimą minimalus dydis yra 2 500 eurų, o šiuo atveju konfiskuotino turto vertė yra dvigubai didesnė nei baudos už tokį nusikaltimą minimumą; 2) pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kasacinio teismo bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką, ribojant asmens nuosavybę turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus tikslus; 3) teismų praktikoje vis dažniau yra taikomas dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimas, atsižvelgiant į minėto principo reikalavimus. Anot apelianto, 5 520 eurų automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iš jo konfiskavimas pažeistų proporcingumo, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso ir asmens teisių kriterijaus.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo R. A. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Dėl R. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus bei įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, nesutinka su nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nepagrįstai vadovavosi vienintelio tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojos V. A. prieštaringais parodymais. Kaip matyti ši bylos duomenų, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. A. nurodė, kad 2020 m. balandžio 4 d., apie 00.00 val., išėjęs į balkoną parūkyti pamatė, kaip automobilis bandė atbulomis apsisukti neįmanomoje vietoje ir atsitrenkė į kitą automobilį. Vairuotojas išlipo, apžiūrėjo automobilį, po ko, atsisėdęs atgal į jį, pradėjo važiuoti. Jam pasirodė, kad vairuotojas neblaivus, kadangi išlipęs iš automobilio jis svirduliavo, buvo atsirėmęs į automobilį, be to, apsisukinėjo tokioje vietoje, kurioje automobilis netilptų. Įvykį stebėjo iš trečio aukšto balkono, vairuotojo nebuvo paleidęs iš akiračio iki tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 176-178). Apelianto įsitikinimu, pirmiau nurodyti V. A. parodymai prieštarauja jo parodymų patikrinimo vietoje duotiems parodymams. 2020 m. gegužės 18 d. parodymų patikrinimo vietoje V. A. nurodė, kad 2020 m. balandžio 4 d. apie 00.02 val., būdamas savo buto balkone, pamatė kaip automobilis ,VW „Passat“ važiuoja iš dešinės pusės į kairę atbulomis, po ko, jis atbulomis bandė įsukti tarp automobilių. Jis išgirdo trenksmą, kaip pats suprato, automobilis galu kliudė kitą automobilį ,,Volvo“. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir svirduliuodamas apžiūrėjo automobilį ,,Volvo“, po to, vėl atsisėdo prie automobilio vairo ir pavažiavo į priekį apie 20 metrų. Kol kalbėjo su 112 operatore, matė, kaip vairuotojas vėl važiuoja atbulomis ir, pavažiavęs apie 20-30 metrų, sustoja galu į (duomenys neskelbtini) namą (t. 1, b. l. 27-30).

6. Teisėjų kolegijos vertinumu, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, tarp paminėtų liudytojo V. A. parodymų jokių esminių prieštaravimų nėra. V. A. tiek pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje, iš esmės vienodai apibūdino automobilio VW „Passat“ judėjimo eigą, t. y. nurodė, kad nuteistojo R. A. automobilis važiavo atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ,,Volvo“, po ko, vairuotojas išlipo, susvirduliuodamas apžiūrėjo automobilį ,,Volvo“, įsėdo atgal į savo automobilį ir toliau manevravo tol, kol sustojo ties (duomenys neskelbtini) esančiu namu, kur jį ir rado atvykę policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad tą pačią įvykių seką V. A. nurodė ir paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) bei į jo iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 2; 87-88). Atsižvelgiant į tai, abejoti ir nesiremti nešališko liudytojo V. A., kuris su nuteistuoju iki įvykio nebuvo pažįstamas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atmestini ir skunde nurodyti argumentai, kad liudytojo V. A. parodymai turi būti pripažinti nepatikimais, kadangi jie prieštarauja kito liudytojo - pareigūno Ž. A. parodymams, kuris nurodė, jog atvykus į įvykio vietą ant abiejų automobilių išorinių pažeidimų nebuvo pastebėta. Nors liudytojas V. A. viso proceso metu teigė, kad girdėjo kaip VW „Passat“ automobilis atsitrenkė į ,,Volvo“ automobilį, tačiau dar 2020 m. balandžio 10 d. atliktos pirminės apklausos metu jis akcentavo, jog nematė ir nežino, ar ,,Volvo“ automobilis buvo sugadintas (t, 1. b. l. 22-24). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, prieštaravimų tarp liudytojo V. A. ir liudytojo Ž. A. parodymų taip pat nenustatyta.

7. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad liudytojo V. A. parodymai yra klaidingi, kadangi prie jo namo auga didžiuliai krūmai, kurie trukdė aiškiai matyti įvykį. Visų pirma, liudytojas V. A. viso proceso metu pakankamai detaliai nupasakojo įvykio aplinkybes. Be to, 2020 m. balandžio 10 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad automobilis VW „Passat“ buvo matomas jam tiesiai pro balkoną, todėl jis ir matė tiek patį vairuotoją, tiek ir automobilio numerius. Jokių kitų asmenų aplinkui nebuvo (t. 1, b. l. 22-24). Apžiūros protokole užfiksuoto pokalbio su BPC operatore duomenys taip pat patvirtina, kad liudytojas V. A. operatorei teisingai nurodė automobilio VW „Passat“ valstybinį numerį - (duomenys neskelbtini) nepaisant to, kad įvykis įvyko vidurnaktį. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad įvykį liudytojas matė aiškiai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 21 d., atlikus liudytojo V. A. parodymų patikrinimą vietoje, buvo užeita į V. A. buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, ir nustatytas bei įvertintas įvykio vietos stebėjimo laukas. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad V. A. jokių kliūčių stebėti įvykio vietą nebuvo (t. 1, b. l. 35-36). Nors iš minėtų nuotraukų matyti, kad prie V. A. namo iš tiesų auga krūmai, kurie parodymų patikrinimo metu jau buvo su lapais, tačiau pastebėtina, kad įvykis vyko balandžio mėnesio pradžioje ir minėti krūmai dar nebuvo sužaliavę, todėl darytina išvada, kad jie liudytojo V. A. matomumui kliūties nesudarė. Remiantis šiomis aplinkybėmis, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad V. A. aikštelėje galėjo matyti kitą bandantį apsisukti automobilį.

8. Nuteistasis R. A. viso proceso metu neigė, kad vairavo automobilį išgėręs. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad alkoholį – du 200 ar 250 ml alkoholinio gėrimo ,,Moka” buteliukus – suvartojo per 5-10 minučių jau po to, kai buvo pastatęs (priparkavęs) automobilį. Išgėręs alkoholį, buteliukus išmetė per automobilio langą šalia eglių. Pažymėjo, kad kieme apkritai buvo apie 15-20 minučių. Tokią nuteistojo versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojas V. A. nurodė, kad veiksmas kieme vyko apie 5 minutes, tai patvirtina ir skambučio į BPC išklotinė. Skambučio BPC centrui garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad visa skambučio trukmė yra 5.36 minutės (t. 1, b. l. 86-87). Analizuojant protokole nurodyto pokalbio turinį matyti, kad liudytojas V. A. keletą kartų BPC operatorei ir policijos budėtojai įvardijo matantis R. A. automobilį važiuojantį, o nuo to momento, kai R. A. sustojo, iki to momento, kai V. A. įvardijo matantis atvažiuojančius policijos pareigūnus, praėjo vos 2-3 minutės. Taigi, šie duomenys paneigia nuteistojo teiginius, kad kieme jis buvo apie 15-20 minučių. Svarbu ir tai, kad 2020 m. gegužės 18 d. ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, V. A. nurodė, kad matė, jog vairuotojas automobilyje jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, kadangi jis nepaleido vairuotojo iš akių iki tol, kol prie jo priėjo pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai. Taip pat pridūrė, kad per tą laiką VW „Passat” vairuotojas nebuvo atsidaręs lango ir nieko per jį neišmetė (t. 1, b. l. 27-30). Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas Ž. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apžiūrint VW „Passat” automobilį jokių alkoholinių gėrimų, tuščių butelių ar girtavimo požymių nebuvo rasta (t. 1, b. l. 17-19). Atvykus į įvykio vietą nuteistojo automobilis stovėjo užtverdamas pravažiavimą iš kiemo, už vairo sėdėjo R. A. (t. 1, b. l. 175-176). Liudytoju A. B. apklaustas parodė, kad jiems atvykus R. A. automobilis stovėjo ne parkavimosi zonoje, buvo su užvestu varikliu. R. A. sėdėjo prie vairo, kitų asmenų automobilyje nebuvo (t. 1, b. l. 173-175). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai paneigia nuteistojo versiją, kad alkoholį jis vartojo iki atvykstant policijos pareigūnams. Be to, R. A. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: 2020 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo (t. 1, b. l. 2), 2020 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 87-88), alkotesterio rodmenys, patvirtinantys, kad 2020 m. balandžio 4 d. 00.31 val. R. A. nustatytas 1,73 promilės girtumas (t 1, b. l. 56).

9. Anksčiau nurodytų ir išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina, kad R. A. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Jis vairavo automobilį VW „Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - pakartotinio patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,73 promilės neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, R. A. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

10. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

11. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pagrįstai buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kadangi minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso AB ,,Šiaulių bankas”, buvo nuspręsta išieškoti iš nuteistojo jos vertę atitinkančią pinigų sumą - 5 520 eurų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas konfiskuotino turto vertės nustatymo klausimą vadovavosi VšĮ ,,Emprekis” pateikta pažyma, kurioje nurodyta, jog automobilio VW „Passat”, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) 1984 cm³, 2010 m. kaina su PVM sudaro 5 520 eurus (t. 1, b. l. 46). Nuteistasis R. A. pateiktame apeliaciniame skunde VšĮ ,,Emprekis” pažymoje nustatytos konfiskuotino turto vertės neginčija, tik prašo ją sumažinti, kadangi, anot apelianto, tokios sumos išieškojimas pažeidžia proporcingumo principą. Visgi, teisėjų kolegija su tokiais skundo teiginiais nesutinka, o taip pat neįžvelgia pagrindo teigti, kad transporto priemonės VW „Passat” vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas šioje situacijoje būtų aiškiai neproporcingas.

12. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Tas pats pasakytina ir apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. ši priemonė gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai konfiskuotino turto vertės ar jos dalies išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. A. asmenybę bei jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad nusprendus išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino automobilio VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę yra pažeidžiami proporcingumo principo reikalavimai. Pažymėtina, jog sprendžiant, ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš nuteistojo neprieštarauja proporcingumui, atsižvelgtina į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą.

13. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, R. A. praeityje yra teistas vieną kartą, anksčiau už analogiškus nusikaltimus nebuvo teistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (t. 1, b. l. 132), teigia auginantis tris nepilnamečius vaikus, vienas išlaikantis šeimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek teigiamai, tiek neigiamai R. A. apibūdinantys faktai, vertinant juos kartu su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, neleidžia daryti išvados, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš nuteistojo nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti. Nuteistojo turtinė padėtis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminė aplinkybė sprendžiant, ar asmeniui turi būti taikoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Sprendžiant dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

14. Apeliaciniame skunde konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo neproporcingumas yra motyvuojamas skirtinos baudos už nesunkų nusikaltimą minimalaus dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir išieškotinos konfiskuotino turto vertės dydžio proporcija, akcentuojant, kad baudos minimalus dydis yra du kartus mažesnis už išieškotiną konfiskuotino turto vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks motyvas nėra reikšmingas. Bauda yra skiriama vadovaujantis BK 47 straipsnio, 54 straipsnio ir 61 straipsnio nuostatomis. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nuostatų pasakančių, kad išieškomo konfiskuotino turto vertė negali viršyti kokios nors baudos proporcijos. Priešingai, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien tai, jog asmeniui už nusikaltimo padarymą yra skiriama bauda, negali lemti teismų išvados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas, net jeigu konfiskuotino turto vertė kelis kartus viršija paskirtos baudos dydį, savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Tokiais atvejais turto konfiskavimo skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo ir nedubliuoja asmeniui paskirtos bausmės – baudos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-133-719/2018). Nagrinėjamoje byloje vertinant turto konfiskavimo taikymo proporcingumą pažymėtina, kad R. A. už BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatytas ir didesnis – aštuonių mėnesių tiek paskirtos baudos, tiek konfiksuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl R. A. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat tinkamai taikė konfiskuotinu pripažinto turto vertę atitinkančios piniginės sumos išieškojimą reglamentuojančias teisės normas. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde dėstomais motyvais, nėra pagrindo, todėl jo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis