Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1833-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
1-1833-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13251-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1833-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13251-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 1.1.7.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,kaltinamajam R. A., jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore viršijo 1,51 promilės. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: R. A. 2020 m. balandžio 4 d., apie 00.04 val., (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, ties pastatu Nr. 12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – VW Passat arba VW) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko teismui duoti parodymus. R. A. teismui paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo pas savo draugę, planavo padaryti jai siurprizą, todėl neradęs jos namuose, labai susinervino, pastatė mašiną, ją priparkavo, buvo išlipęs pažiūrėti, ar nieko nekliudė, grįžo atgal į automobilį. Alkoholį vartojo jau pastatęs automobilį, po to, kai priparkavo mašiną, jos nebejudino. Draugei buvo nupirkęs moteriško alkoholinio gėrimo „Moka“ ir iš nervų, kad jos nerado, tą gėrimą išgėrė. Per penkias – dešimt minučių išgėrė porą mažų buteliukų po 200 ar 250 ml Mokos gėrimo, buteliukus išmetė pro langą po šalia buvusiomis eglėmis. Netrukus po to atvažiavo policija. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis R. A. paaiškino, kad iš viso kieme (duomenys neskelbtini) buvo 15 – 20 minučių, po kiemą tikrai nevažinėjo, atvažiavęs automobilį pastatė, išgėrė alkoholį ir klausėsi muzikos, buvo prisnūdęs. Mano, kad pripūtė 1,7 promilės, nes blaivumą pareigūnai matavo iš karto po to, kai jis pavartojo alkoholį. Pajuokavo pareigūnams sakydamas, kad vairavo Ž., tada negalvojo, kad čia viskas taip rimta. Prieš važiuodamas pas draugę, buvo užėjęs pas kaimyną E. R. pažaisti šachmatais, vakare išgėręs jam paskambino, klausė, ką daryti, nes nenori vairuoti, kaimynas liepė išsikviesti taksi, kaip tik tuo momentu atvažiavo policija. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (161 – 163 b. l.).

Liudytojas A. B. teismui parodė, kad dirba policijos rėmėju, įvykio vakarą gavo iškvietimą dėl galimai neblaivaus asmens, kuris apgadino automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, atsistojo kitame kiemo gale. Jiems atvažiavus, automobilis stovėjo užvestas ir su įjungtomis šviesomis, už vairo sėdėjo kaltinamasis R. A.. Įvykio vietoje jiems [pareigūnams] pranešėjas paaiškino, kad skambino 112, pranešė apie įvykį, papasakojo, kad iš balkono matė įvykį, nepaleido iš akių automobilio. Kai liudytojas priėjo prie R. A., jis sėdėjo prie vairo, kitų asmenų automobilyje nebuvo, girdėjo, kaip R. A. pareigūnams teigė, kad vairavo ne jis, o draugė, kurios jis nepažįsta. R. A. automobilis buvo priparkuotas priekine dalimi link pagrindinės gatvės, stovėjo užtvėręs įvažiavimą į kitą kiemo dalį, automobilis stovėjo ne parkavimo vietoje. Apgadintas Volvo automobilis stovėjo kitame kiemo gale, apie 30 - 50 metrų atstumu nuo R. A. automobilio. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (173 – 175 b. l.).

Šalies argumentai

L. Ž. A. teismui paaiškino, kad dirba patruliu, prašo vadovautis jo surašytu tarnybiniu pranešimu, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina, nes jo darbe įvairių įvykių daug pasitaiko. Kiek prisimena, kaltinamojo automobilis kieme stovėjo užtverdamas pravažiavimą iš kiemo, už vairo sėdėjo pats R. A., ar automobilyje buvo kitų žmonių, ar variklis buvo įjungtas, neprisimena. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (175 – 176 b. l.).

L. V. A. teismui paaiškino, kad įvykio vakarą dar nemiegojo, apie vidurnaktį išėjo į balkoną parūkyti, matė, jog automobilis atbulomis bando apsisukti neįmanomojoje vietoje ir atsitrenkė į kitą automobilį. Vairuotojas išlipo, apžiūrėjo automobilį, atsisėdo atgal į mašiną, pradėjo išvažinėti iš vietos, jam pasirodė, kad vairuotojas neblaivus, nes išlipęs jis svirduliavo, laikėsi už automobilio ir apskritai apsisukinėjo ten, kur aukštas bordiūras ir tarpas tarp dviejų mašinų, kuriame automobilis netilptų, todėl paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Kaltinamojo automobilį stebėjo iš trečio aukšto balkono, matė, kad automobilis pavažiavo atgal ir už 50 metrų sustojo ant važiuojamosios dalies. Visas veiksmas užtruko iki 5 minučių, visą laiką buvo balkone, matė atvažiuojančius policijos pareigūnus, jokių objektų, kurie būtų sukliudę jam matyti R. A. automobilį, nebuvo. Vairuotojas sėdėjo automobilyje, jo automobilis stovėjo iki pareigūnų atvykimo, kitų asmenų automobilyje nematė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad automobilio numerį matė, jį padiktavo Bendrajam pagalbos centrui. Girdėjo, kaip R. A. kažkam skambino, laisvų rankų įranga buvo įjungta visu garsu, R. A. pokalbio negirdėjo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (176 – 179 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, liudytojas V. A. davė ikiteisminio tyrimo metu (22 - 24 b. l.).

Liudytojas E. R. teismui paaiškino, kad įvykio vakarą, apie 21 val., R. A. buvo pas jį užėjęs pažaisti šachmatais, vėliau išvažiavo, kur ir dėl ko R. A. išvažiavo, neklausinėjo. Tiksliai neprisimena, kuriuo laiku, R. A. jam paskambino ir pasakė, kad negrįš, nes pavartojo alkoholio, liudytojas jį perspėjo, kad R. A. nebandytų sėsti prie vairo. R. A. pažįsta, tiki, kad jis negalėtų sėsti prie vairo išgėręs. Tą vakarą antrą kartą susiskambino su R. A., kai jau jis pats jam paskambino, R. A. pasakė, kad yra atvykę pareigūnai. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (179 – 180 b. l.).

Kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. A. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje, 2020 m. balandžio 4 d., apie 00.05 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) , kieme automobilis Volkswagen, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į automobilį Volvo ir šalinasi, vairuotojas galimai yra neblaivus. Įvykio vietoje pastebėjo automobilį VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo sėdėjo R. A.. R. A. paklausė, ar jis vairavo automobilį, pilietis neigė vairavimo faktą, pasakojo, kad automobilį vairavo mergina, vardu Ž., kuri buvo su kauke, todėl jos nepažįsta. Patikrino R. A. blaivumą, pirmą kartą nustatė 1,93 promilių girtumą, antrą kartą - 1,73 promilių girtumą. Apžiūrėjo automobilį VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat automobilį Volvo, išorinių pažeidimų ant jų nepastebėjo. Automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viduje jokių alkoholinių gėrimų ar tuščių butelių nepastebėjo. Bendravo su pranešėju V. A., jis paaiškino, kad stovėdamas balkone matė, kaip automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulomis kliudė automobilį Volvo, pranešėjas jiems paaiškino, kad visą laiką stebėjo VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją tol, kol atvyko pareigūnai (17 – 19 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės Pirmos kuopos Ketvirtojo būrio vado Ž. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus iškvietimo adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo sėdėjo R. A., jo paklausus, ar vairavo, pilietis tai neigė, aiškino, jog automobilį vairavo pažįstama mergina, vardu Ž., kuri buvo su kauke, todėl jos nepažintų. R. A. 0.09 val. buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas, pakartotinai patikrinus 0.31 val. vairuotojui buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas. Įvykio liudytojas V. A. paaiškino, kad iš balkono matė, kaip automobilis VW, važiuodamas atbulomis, kliudė automobilį Volvo, VW automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį Volvo ir atsisėdęs atgal už vairo nuvažiavo toliau atbulomis. Pavažiavęs apie 30 metrų sustojo kieme, ten prastovėjo iki policijos ekipažo atvažiavimo. Nuo įvykio iki policijos atvažiavimo V. A. automobilio VW Passat nebuvo paleidęs iš akių, prie automobilio kiti asmenys nebuvo priėję. Apžiūrėjo liudininko nurodytą automobilį Volvo, kurį galimai kliudė R. A., ir automobilį VW Passat, ant abiejų automobilių išorinių pažeidimų nebuvo pastebėta. R. A. tolimesniam aiškinimuisi pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrių. Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (2 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys patvirtina, kad liudytojas V. A. sutiko patvirtinti jo apklausos metu duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje, todėl buvo atvykta prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), užeita į buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkoną. Liudytojas parodė, iš kurios pusės važiavo automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbulomis, atbulomis pasuko ir atsitrenkė į automobilį Volvo, tada automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavažiavo į priekį ir vėl pradėjo važiuoti atbulomis, sustojo priekiu į liudytoją prie įvažiavimo prie (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo 2020 m. balandžio 4 d., apie 00.02 val. (31 – 34 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys patvirtina, kad įtariamasis R. A. sutiko patvirtinti įtariamojo apklausos metu savo duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje, todėl buvo atvykta prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Įtariamasis parodė, kur jo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo 3 - 5 minutes, po to pradėjo važiuoti atbulomis. Vėliau išlipo iš savo automobilio patikrinti, ar nekliudė kito automobilio, po to vėl atsisėdo į automobilį ir važiavo atbulomis, kad galėtų pasistatyti automobilį. Pastatė automobilį galu į namą (duomenys neskelbtini). Važiavo neišgėręs, kai pastatė automobilį, tada automobilyje išgėrė ir išmetė buteliukus per langą prie eglučių. Toje vietoje jis stovėjo 10-15 minučių. Šioje vietoje iš automobilio nebuvo išlipęs. Įvykis buvo 2020 m. balandžio 4 d., apie 00.02 val. (117 – 120 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo perklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrosios pagalbos centro (toliau tekste - BPC), įraše užfiksuota, kaip liudytojas V. A. praneša, kad automobilis VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitą automobilį Volvo ir bando išvažiuoti. Liudytojas nurodė, kad automobilio VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus (87 – 88 b. l.).

Baudžiamojoje byloje pateikto liudytojo V. A. skambučio Bendrajam pagalbos centrui duomenys patvirtina, kad viso garso įrašo trukmė yra 5.36 min. Dar prieš atsiliepiant BPC operatorei girdisi pranešėjo sakinys, jog asmuo „išlipo ir šlaistosi“, atsiliepus operatorei V. A. pasisveikino ir įvardijo, kad „rūko balkone, mato, kaip pilietis, važiuodamas su mašina, įvažiavo į mašiną ir bando šalintis“. Operatorės paklaustas adreso, įvardija (duomenys neskelbtini), pasako automobilio markę, įvardija, jog automobilis bando išvažiuoti, kad vairuotojas buvo išlipęs ir jam pasirodė, jog “šlaistantis”, operatorė patikslina, ar pranešėjas įtaria, jog vairuotojas neblaivus, V. A. pasako automobilio numerį (duomenys neskelbtini) (iki 0.48 garso įrašo minutės), įvardija apgadinto automobilio markę - Volvo. Operatorė sujungia pranešėją su policija (1.40 garso įrašo minutė). V. A. pakartoja jo matytas aplinkybes policijos budėtojai, girdisi, kaip budėtoja informuoja patruliuojančius pareigūnus apie galimai neblaivų vairuotoją adresu (duomenys neskelbtini), prašo galinčius skubiai privažiuoti šiuo adresu (1.59 garso įrašo minutė), policijos budėtoja pasitikslina dėl apgadinto automobilio, pranešėjas pakartoja, kad automobilis įvažiavo į Volvo automobilį, bando atbulas išvažiuoti, tuoj išvažiuos į gatvę (2.20 garso įrašo minutė). Girdisi, kaip budėtoja kartoja aplinkybes patruliuojantiems pareigūnams. Budėtoja pasitikslina pranešėjo, “ar dar ten”, V. A. patvirtina, kad “dar ten, dabar atbulas dar vairuoja“ (2.35 garso įrašo minutė). V. A. įvardija, kad „sustojo“ (2.55 garso įrašo minutė), „stovi įsijungęs gabaritus, stovi prie (duomenys neskelbtini) (3.05 garso įrašo minutė). Budėtoja tikslinasi automobilio stovėjimo vietą, pranešėjas įvardija, kad automobilis “stovi tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, su įjungtais gabaritais“ (3.30 garso įrašo minutė). Budėtoja automobilio buvimo vietą praneša patruliams (3.37 garso įrašo minutė). Budėtoja klausia, ar [automobilis] „dar stovi“, pranešėjas atsako, kad „taip, stovi“ (4.17 garso įrašo minutė). V. A. pasako, kad „dar stovi, girdžiu, kaip kažkam skambina per laisvų rankų įrangą, girdisi kvietimas“ (4.40 garso įrašo minutė). Budėtoja pranešėjo klausia, „ar jis paliudys vairavimo faktą“, V. A. atsako „taip“ (5.15 garso įrašo minutė). V. A. pasako, kad „va jau matau švyturėlius“ (5.31 garso įrašo minutė).

Alkotesterio rodmenų kvito duomenys patvirtina, kad R. A. 2020 m. balandžio 4 d., 0.09 val., buvo nustatytas 1,93 prom. girtumas, 0.31 val. – 1,73 prom. girtumas (56 57 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. A. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, neginčijo, kad 2020 m. balandžio 4 d. vakarą buvo neblaivus, tačiau teigė, jog alkoholį suvartojo per 5 – 10 minučių ir jau po to, kai pasistatė (priparkavo) automobilį. Suvartojęs alkoholį – du 200 ar 250 ml alkoholinio gėrimo „Moka” buteliukus – klausėsi muzikos, buvo prisnūdęs, automobilio nejudino, niekur neblaivus nevažiavo. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis, teismas sprendžia, kad R. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, o jo teiginiai apie faktines bylos aplinkybes ir jo (ne)vairavimą yra paneigti bylos duomenimis. Liudytojas V. A., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad 2020 m. balandžio 4 d., naktį, apie vidurnaktį, dar nemiegojo, nes sirgo jo kūdikis, išėjęs į balkoną parūkyti pamatė atbulomis manevruojantį automobilį, kuris bandė apsisukti, liudytojo teigimu, neįmanomoje vietoje, kliudė kitą automobilį, vairuotojas išlipo, apžiūrėjo kliudytą automobilį, įsėdo atgal ir toliau manevravo iš kiemo, sustojo už 30 – 50 metrų nuo kliudytojo automobilio ir toje vietoje stovėjo tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Kadangi liudytojas matė, jog iš automobilio išlipęs vairuotojas svirduliuoja, laikosi įsikibęs automobilio, kas sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus, V. A. paskambino pagalbos telefonu 112, su operatoriais kalbėjo tol, kol atvažiavo policija, policija pasirodė per tris minutes, o visas veiksmas užtruko apie penkias minutes. Liudytojas V. A., tiesiogiai stebėjęs R. A. veiksmus, iš balkono pasitraukęs nebuvo, iš akiračio VW vairuotojo nebuvo pametęs. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti teismui tiesą prisiekusio sakyti liudytojo parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs, aiškūs, bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad liudytojas V. A. turėtų konfliktų ar priešiškumą prieš R. A., kas leistų manyti, jog jis sąmoningai siekia R. A. pakenkti, dėl to jį apkalba. Priešingai, kad vienas kito iki įvykio nepažinojo, ne tik konfliktų, bet jokių tarpusavio ryšių apskritai neturi, patvirtino tiek kaltinamasis, tiek ir pats liudytojas. V. A. nuosekliai, tiek jau pirmojo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui metu, tiek aiškindamas situaciją į jo iškvietimą atvykusiems patruliams, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog aiškiai matė, kaip R. A. vairuojamas automobilis judėjo atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį kitą automobilį, vairuotojas išlipo, svirduliuodamas apsižiūrėjo, įsėdo į automobilį ir atbuline eiga manevravo toliau tol, kol sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu, kur jį stovintį ir rado atvykę pareigūnai, o liudytojas po automobilių kontakto paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir apie tiesiogiai jo stebimą situaciją realiu laiku pasakojo operatoriams, atsakinėjo į jų klausimus. Teisme liudytoju apklaustas į iškvietimą atvykę patrulis Ž. A. ir policijos rėmėjas A. B. paaiškino, kad pokalbio su pareigūnais metu R. A. neigė vairavimo faktą, pripažino automobilyje vartojęs alkoholinius gėrimus, vairavimo faktą matė pranešėjas V. A., kuris jiems nurodė, jog iš akiračio R. A. nebuvo pametęs. Liudytojas A. B. teismui taip pat teigė, kad jiems atvykus R. A. automobilis stovėjo užvestu varikliu.

Liudytojas E. R. įvykio tiesiogiai nematė, patvirtino kaltinamojo teiginius, kad R. A. tą vakarą, apie 21 val., buvo pas E. R. užėjęs pažaisti šachmatais, vėliau išvažiavo, o apie vidurnaktį skambino E. R. ir pasisakė esantis neblaivus. E. R. teigė esantis įsitikinęs, jog R. A. neblaivus nevairavo, nes jis pats jam liepė jokiais būdais nevairuoti, o R. A. jis gerai pažįsta. Aplinkybę, kad R. A. kažkam iš tiesų skambino sėdėdamas automobilyje per laisvų rankų įrangą, patvirtino ir liudytojas V. A., teigdamas, kad girdėjo kvietimo signalą, kadangi garsas, sklindantis iš mašinos buvo pakankamai didelis, nors pokalbio turinio liudytojas teigė negirdėjęs. Teismas sprendžia, kad E. R. teiginiai, jog jis yra įsitikinęs, kad R. A. neblaivus tikrai nevairavo, niekaip nepaneigia tiesiogiai įvykį stebėjusio V. A. nuoseklaus liudijimo apie R. A. vairavimo faktą, ir teismo yra pripažįstami nepatikimais, nes, pirma, kaip minėta, liudytojas E. R. tiesiogiai įvykio nematė ir telefonu su R. A. kalbėjo jau po to, kai šis stovėjo, antra, E. R. yra kaltinamojo kaimynas, artimas draugas, su kuriuo jie bendrauja laisvalaikiu, todėl neatmestinas liudytojo E. R. suinteresuotumas R. A. padėtimi.

R. A. teiginius, jog jis apie 15 – 20 minučių stovėjo kieme prisiparkavęs, paneigia liudytojo V. A. teiginiai, kad visas veiksmas truko apie penkias minutes, ką patvirtina jo skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys. Garso įrašo trukmė yra 5.36 minutės, per kurias V. A. keletą kartų BPC operatorei ir policijos budėtojai įvardijo matantis R. A. automobilį važiuojantį, o nuo to momento, kai R. A. sustojo, iki to momento, kai V. A. įvardijo matantis policijos pareigūnų švyturėlius, praėjo tik dvi – trys minutės. Iš garso įrašo turinio matyti, kad V. A. tiesiogiai stebėjo R. A. veiksmus, neabejotinai matė, jog automobilį jis vairavo, kada ir kur sustojo, kiek stovėjo, kada atvyko pareigūnai, visi šie teiginiai iš esmės paneigia R. A. teiginius, kad jis buvo prisiparkavęs automobilį, kad jame prasėdėjo, kaip minėta, net 15 – 20 minučių, kad alkoholį vartojo jau po to, kai prisiparkavo. Liudytojai Ž. A. ir A. B. paliudijo, kad R. A. automobilį rado stovintį ne parkingo vietoje, o ant įvažiavimo į kiemą, užtvėrusį kelią kitiems automobiliams, kas vienareikšmiškai paneigia R. A. teiginius, jog jis apskritai prisiparkavo ir kaip tik patvirtina tiek V. A. teiginius, tiek garso įraše BPC užfiksuotas aplinkybes, jog R. A. sustojo netrukus po to, kai kliudė Volvo automobilį ir atbulas judėjo link išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) namų kiemo.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje apibrėžta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Teismas, išklausęs kaltinamąjį, liudytojus, įvertinęs rašytinius bylos duomenis, sprendžia, kad R. A. veiksmai atitinka vairavimo sąvoką, o kadangi alkotesterio rodmenų kvitų duomenys patvirtina, kad du kartus patikrinus R. A. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas, teigtina, jog R. A. kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skiriamos bausmės

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis R. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veika padaryta tyčia). Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: R. A. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas antrą kartą, anksčiau už analogiškus nusikaltimus nebuvo teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, teigia auginantis tris nepilnamečius vaikus, vienas išlaikantis šeimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 MGL (1000 eurų) iki 2000 MGL (100 000 eurų) dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam R. A. skirtinas baudos bausmės dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi, teismo vertinimu, sankcijos vidurkiui artimas baudos bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju būtų ženkliai per didelis ir neadekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui. Teigtina, jog 54 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus, gausią šeimą išlaikančiam kaltinamajam. Tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems šeimos bei asmeniniams poreikiams tenkinti; nustatytinas 8 (aštuonių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamajam R. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje numatytas nuo vienerių iki penkerių metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias kaltinamąjį (R. A. dirba, augina tris nepilnamečius vaikus), neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nebuvimą, teismo vertinimu, R. A. skirtinas terminas, lygus baudžiamajame įstatyme numatytam termino vidurkiui. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2020 m. balandžio 4 d.

Teismo vertinimu, kaltinamajam R. A. taikytina ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina R. A. vairuotos transporto priemonės vertė, kadangi jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis AB „Šiaulių bankas“ priklausančia transporto priemone. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilio VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 1984 cm³, 2010 m., kaina su PVM sudaro 5520 eurus, 2020-04 leidinys (46 b. l.).

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad R. A. vairuotos transporto priemonės vertės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020) ir atsižvelgiant į tai, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, teigtina, jog nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi, šiuo konkrečiu atveju – 5520 Eur. Kaltinamajam nustatytinas 8 (aštuonių) mėnesių šios sumos sumokėjimo terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę

Ikiteisminio tyrimo metu R. A. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teises sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 4 d., 00.37 val., iki 2020 m. balandžio 4 d., 14.09 val. (viena para).

Kiti klausimai

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Proceso išlaidų nėra.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) MGL, kas sudaro 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 4 d., 00.37 val., iki 2020 m. balandžio 4 d., 14.09 val. (vieną parą), kai viena para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad R. A. neatliktos baudos bausmės dalis yra lygi 52 (penkiasdešimt dviem) MGL, kas sudaro 2600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. A. konfiskuotinos transporto priemonės – VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5 520 eurų (penkis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų), nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių šios sumos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. A. skirtų kardomųjų priemonių – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą – R. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), - perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. A., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė