Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, pripažįsta pažeidęs kelių eismo taisykles, būdamas ne iki galo atsargus. Automobilį vairuoja nuo (duomenys neskelbtini), greit bus (duomenys neskelbtini) metai. Pripažįsta, kad pažeidė KET 102 punkto reikalavimus, taip pat pripažino pasekmes, jog buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata. Buvo ankstyvas rytas, tamsu, gal buvo dulksna. Matomumas buvo blogas. Ten nėra apšvietimo. Ten apsišviečia nuo pagrindinio kelio ir kolonėlės. Važiavo su trimis vaikais. Važiavo pro degalinę ,, (duomenys neskelbtini)“. Privažiuojant sankryžą, buvo privažiavęs troleibusas ir žmonės išlipo, ėjo per gatvę. Viena moteriškė ėjo labai lėtai, jo automobilis privažinėjo prie sankirtos su dviračių taku, kelio ženklo ir ženklinimo, apšvietimo toje vietoje nebuvo. Jo automobilis tiesiog riedėjo, stebėjo baigiančią eiti per gatvę moterį, iš pagrindinio kelio išvažinėjo kitas automobilis. Tuo metu, kai moteriškė parėjo, staigiai atsirado žmogus priešais automobilį ir ne jis jį kliudė, o jisai su pedalais užsikabino už jo automobilio valstybinio numerio. Tai buvo ne smūgis o užsikabinimas. Nebuvo taip, jog jis važiavo, o jis jį nustūmė. Momentą, kaip jis atsitrenkė, matė. Jam riedant dviratininkas užsikabino. Su dviratininku buvo kontaktuota priekine automobilio dalimi. Kabinta buvo nuo priekinės kairiojo žibinto ir įbrėžimas iki dešinės pusės žibinto ir ant kapoto buvo įbrėžimas. Dviratininkas nukrito gal už porą metrų. Jis dalinai įvažiavo į dviratininkų taką. Atvažiuojant dviratininko nematė, jis atsirado tiesiog prieš, o tuo momentu pereidinėjo moteriškė, laukė kol ji praeis ir stebėjo automobilį, kuris važiavo iš pagrindinio kelio ,, (duomenys neskelbtini) kolonėlės. Apsidairė, bet dviratininko nematė, nes tai buvo ganėtinai greitai važiuojantis dviratininkas. Atrodo pas dviratininką buvo šonuose prožektorius. Dviratininko šalmas buvo su žybsinčia lempute. Tai pastebėjo, kai jisai jau buvo parvirtęs. Ta vieta iki įvykio yra važiavęs gal 10 kartų. Sutinka, kad nusižengė tuo, jog įvažiavo į dviračių taką, partrenkė užsikabinusį už automobilio dviratininką. Labai gaila, jog taip įvyko ir su tokiomis pasekmėmis. Iš karto šoko iš mašinos, pribėgo prie žmogaus bandydamas paklausti kaip jis. Po įvykio, pirmas dvi paras neprisiskambino nukentėjusiajam, trečią parą prisiskambino, paklausė kaip jaučiasi, bet ganėtinai nekultūringai buvo atsakyta. Savanoriškai žalos neatlygino.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. G. dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Įvykio metu dviratį išmušė ir kojų, rankų raiščiai buvo pertempti, buvo mėlynas veidas. Lūžo stipinkaulis. Sužalojimai iki galo neišgijo, nežino, kaip taip nutiko, ar gydytojų aplaidumas paslinko kaulas ir lūžis suaugo kreivai. Chirurgas sako operacija ne išeitis, nes susilpnins kaulą. Liko liekamųjų reiškinių. Žala atlyginta dėl dviračio ir apgadintos striukės buvo atlyginta. Turi būti draudimo dokumentuose, jog grąžino pinigus už dviratį ir striukę 270 Eur. Palaiko civilinį ieškinį dėl negautų pajamų. Kitos turtinės išlaidos buvo atlygintos. Prašo atlyginti likusią dalį civilinio ieškinio tik dėl negautų pajamų. Neturi pretenzijų dėl neturtinės žalos. Ateitis yra neaiški, dabar negali uždirbti didelių pajamų, išlaidas išleistas teismui prašytų grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimo padarymo kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo R. B. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2022 m. gruodžio 7 d. įtariamojo R. B. apklausos protokole nurodyta, kad dėl savo kaltės nepasisakė. Parodė, jog 2022 m. spalio 12 d., apie 07.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini), nusuko į dešinę, į degalinės „(duomenys neskelbtini)“ pusę, sustojo, išleido sūnų į mokyklą. Pro degalinę „(duomenys neskelbtini)“ išvažinėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilyje sėdėjo dar du jo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų vaikai, saugiai kėdutėse buvo vežami į (duomenys neskelbtini). Automobilis riedėjo, greičio nebuvo, nes priešais, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko kita transporto priemonė, todėl matydamas priešais save kliūtį (t. y. atvažiuojantį automobilį), buvo pasirinktas saugus važiavimas. Privažiavęs prie pagrindinio kelio, buvo pristabdęs, nes numanė, kad žmonės gali vaikščioti, juolab, kad netoli yra troleibuso stotelė. Šiuo keliu važinėja kiekvieną rytą, kelią puikiai pažinojo. Oro sąlygos buvo prastos, buvo tamsu, vieta nebuvo apšviesta, buvo apšviestas tik pagrindinis kelias. Privažiavus prie pagrindinio kelio, norėdamas sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, apsidairė į kairę, į dešinę, į kairę, tuo metu nieko nepastebėjo. Neprivažiavęs iki pėsčiųjų tako, matė kaip ėjo moteris. Priešais atvažiuojantis automobilis, sustojo praleisti pėsčiosios. Daugiau nieko nesimatė. Tuomet momentaliai, staiga prieš save pamatė dviratininką, kuris pedalu kliudė jo automobilio priekinį bamperį. Pagal automobilio apgadintą priekinį bamperį dviratininkas nebuvo pastumtas, ar nustumtas automobilio - nes pagal transporto priemonės apgadinimus ir įvykusią eismo situaciją - pralėkdamas dviratininkas užsikabino už priekinio transporto priemonės bamperio dviračio pedalu. Priartėjęs prie nereguliuojamo pėsčiųjų ir dviračio tako, dviratininko nematė, kaip atsirado priešais jo automobilį, net nepastebėjo. Priėjus žmogui, stovėjusiam stotelėje ir paminėjus, kad kiekvieną rytą stovi stotelėje ir mato, kaip kiekvieną rytą didžiuliu greičiu kerta visas važiuojamąsias dalis minėtas dviratininkas, net nepristabdydamas ir kaip prieš dvi dienas, jam matant, vos nepartrenkė pėsčiosios. Matė, kaip dviratininkas krito nuo dviračio užsikabinęs už automobilio bamperio su pedalu. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie dviratininko, pradėjo domėtis jo sveikata, skambino pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį. Pirmoji atvyko greitoji pagalba, kiek vėliau policijos pareigūnai. Dviratininko klausė kaip sveikata, buvo pasiūlyta atsisėsti į automobilį. Tą patį vakarą skambino dviratininkui, tačiau jis neatsiliepė, pavyko prisiskambinti tik ant trečios dienos. Pasiteiravo, kaip jo sveikata, buvo pasidomėta, ar ko nors žmogui reikia. Dviratininkas atsakė, kad jam nieko nereikia (2 t., b. l. 110-113).

2023 m. sausio 31 d. papildomame įtariamojo R. B. apklausos protokole nurodyta, kad savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, jog lieka prie anksčiau duotų parodymų. Papildomai nori nurodyti, jog eismo įvykio metu važiavo 2-5 km/h greičiu, automobilis riedėjo. Dviratininkas važiavo dideliu greičiu, jis pažiūrėjo į kairę, pažiūrėjo į dešinę ir tuo metu dviratininkas dideliu greičiu atvažiavo. Dviratininkas pedalu kliudė priekinį bamperį. Eismo įvykis įvyko ant dviračių tako, kuris nebuvo pažymėtas kelio ženklais. Apšvietimo taip pat nebuvo. Dėl įvykio nuoširdžiai labai gailisi. Norės susitaikyti su nukentėjusiuoju. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti negali (2 t., b. l. 115-117).

2022 m. spalio 14 d. M. G. apklausos protokole nurodyta, kad 2022 m. spalio 12 d., apie 7.10 val., jam priklausančiu dviračiu „BULLS“, išvažiavo iš savo garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Važiavo į darbą dviračių taku, esančiu (duomenys neskelbtini). Dviračiu, tuo pačiu maršrutu kasdien važiuoja į darbą. Važiuodamas dviračių taku, (duomenys neskelbtini) gatve, nuo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės pusės matė negreitai judantį automobilį. Matė, kad to automobilio greitis buvo nedidelis. Judėdamas link įvažiavimo į degalinę, matė, kaip kitas automobilis, kurio modelio ir valstybinių numerių neįsidėmėjo, atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) pusės, darė posūkį į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinęs situaciją ir pamatęs, kad sukantis į degalinę automobilis jį praleidžia, nesustodamas važiavo toliau, buvo tik pristabdęs, įsitikinti, ar jį praleis. Toliau važiavo dviračių taku judėjimo kryptimi iš (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Koks buvo jo greitis, sunku pasakyti, jis nebuvo didelis, nes buvo pristabdęs, įsitikinti, ar sukdamas automobilis jį praleidžia. Jam įvažiavus į kelio važiuojamąjį dalį, netikėtai nuo degalinės „(duomenys neskelbtini)“, iš dešinės pusės, pajuto stiprų smūgį. Jį suvartė, o tada atsimena, kad buvo prašymas atsistoti. Kai atsisėdo, žmogus jį pradėjo tvarstyti. Kiek vėliau to žmogaus, kuris jam suteikė pagalbą, pasiteiravo, ar matė visą įvykį ir ar galės paliudyti. Automobilio „BMW“ vairuotojas pasakė, kad įvykio nematė, matė jį gulintį ant žemės. Labai greitai atvažiavo greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. Greitosios pagalbos automobilyje buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojų, policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Tuo momentu skaudėjo dešinės kojos kelias, vizualiai matėsi, kad lūžusi dešinė ranka. Greitoji jį pristatė į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Buvo paguldytas į stebėjimo palatą, ligoninėje buvo suteikta medicininė pagalba, atstatyti dešinės rankos kaulai, susiūtas kairės pusės antakis, ant dešinės rankos uždėtas gipsas. Suteikus medicininę pagalbą, tą pačią dieną, apie 16.00 val., buvo išleistas iš ligoninės. Ligoninėje pasakė užsirašyti pas savo šeimos gydytoją. Yra nedarbingas iki 2022 m. spalio 19 d., skauda kairę koją, negali drąsiai priminti dešinės pėdos, skauda dešinės kojos kelias, jaučia skausmą dešinėje rankoje, taip pat jaučia kairės rankos patempimą. Nuo skausmo yra leidžiami vaistai. VŠĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje užsiregistravo vizitui pas savo šeimos gydytoją (1 t., b. l. 79-82).

2022 m. spalio 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima M. G. gydymo stacionare ligos istorija ir DVD +R laikmena iš VšĮ (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog avarijoje M. G. 2022 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) nustatyta muštinė kairiojo antakio žaizda su odos nubrozdinimu ir dešinio dilbio abiejų kaulų (stipinkaulio ir alkūnkaulio) lūžiai tipinėje vietoje, bei dešinio kelio trauminis audinių patinimas. Sužalojimai padaryti antakį, dešinę ranką ir dešinį kelį sumušant kietais bukais daiktais, galimai aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl dilbio kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 188-190).

2023 m. vasario 22 d. specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad Teismo medicinos gydytojas specialistas O. P. nurodė, kad M. G. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo atveju gydymo trukmės ilgumas sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui įtakos neturi (2 t., b. l. 58-59).

2023 m. vasario 2 d. liudytojo J. Č. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Darbą pradėjo (duomenys neskelbtini), ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) A. D. 2022 m. spalio 12 d., apie 07.00 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), automobiliu buvo kliudytas dviratininkas. Atvykus į įvykio vietą, greitoji medicinos pagalba teikė pirmąją pagalbą nukentėjusiajam M. G. Nukentėjęs paaiškino, kad važiavo dviračių taku ir pajuto smūgį, tikslesnių aplinkybių nenurodė, jam tuo metu buvo teikiama pirmoji pagalba. Nukentėjusįjį išsivežė medikai. Automobilio ,,VW“ vairuotojas R. B. paaiškino, kad važiuojant iš ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinės į (duomenys neskelbtini), nepastebėjo, kaip dviračių taku, važiuodamas dideliu greičiu dviratininkas, kirto važiuojamąją kelio dalį. R. B. nurodė, jog dviratininko nepastebėjo. Įvykio dalyviams buvo patikrintas blaivumas, abu buvo blaivūs. Į įvykio vietą atvyko kitas ekipažas, kuris suformino eismo įvykį. Įvykio vietoje kitų liudytojų nebuvo (1 t., b. l. 92-95).

2022 m. spalio 12 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis: nuo (duomenys neskelbtini) pastato link (duomenys neskelbtini) g. ties įvykio vieta automobilis važiavo dešine kelio puse, tiesiai. Dviračio BULLS važiavimo kryptis: nuo (duomenys neskelbtini). Ties įvykio vieta dviratis važiavo dešine dviračio tako puse, tiesiai. Leistinas važiavimo greitis 50 km/h. Panaudotas bazinės linijos matavimo metodas, bazinė linija nutiesta dešiniame šaligatvio krašte (nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pastato). Bazinės linijos X0 taškas buvo 6,7 m. nuo gatvės apšvietimo stulpo Nr. 48. Bazinės linijos ilgis 13 m. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas – automobilis Volkswagen Passat, v. m. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio stovi (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi nukreipta į (duomenys neskelbtini) g. automobilio galinė dešinės pusės ašis eismo įvykio plane pažymėta Nr. 1.2, priekinė dešinės pusės ašis Nr. 1.1. dviratis BULLS po eismo įvykio guli (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ant žalios vejos, prekine dalimi nukreipta į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) pastatą. Dviračio galinė ašis eismo įvykio plane pažymėta Nr. 2.1, priekinė ašis Nr. 2.2. (1 t., b. l. 43-46).

2022 m. spalio 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas dviratis, kuris guli ant žalios vejos. Matomi kėbulo apibraižymai, pakrypę purvasargiai, išpurvinta sėdynė, nuritusi grandinė nuo žvaigždžių. Spaudžiant ant dviračio vairo kairės rankenos įrengtą stabdžių rankeną, priekinis ratas užsifiksuoja. Yra priekyje įrengtas šviesos šaltinis (1., b. l. 47-48).

2022 m. spalio 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas universalo tipo, pilkos spalvos penkių durų lengvasis automobilis Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis stovi prie pastato (duomenys neskelbtini). Matomas variklio dangčio ir priekinio bamperio subraižymai, bei sugadintos radiatoriaus grotelės. Daugiau kitų matomų kėbulo apgadinimų nėra. Apžiūrint automobilio saloną matoma automatinė pavarų dėžė, kurios svirtis įjungta į „P“ pavarą, bei nėra užtrauktas rankinis stabdis. Sukant vairo ratą, judesiai tolygus, persiduoda į priekinius ratus. Spaudžiant kojinio stabdžio pedalą, jaučiamas pasipriešinimas, automobilio valytuvai veikiantys (1 t., b. l. 49-69).

2022 m. spalio 12 d. J. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 12 d. apie 07.15 val. dirbant kartu su vyriaus, patruliu A. D. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje pranešėjas automobiliu VW v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė dviratininką. Nukentėjęs vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, praskeltas antakis, rankos skausmai. Nuvykus minėtu adresu vietoje jau buvo GMP-(duomenys neskelbtini), kurie apžiūrinėjo dviratininką M., G, gimimo data (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi dešinės rankos ties riešu, dešinės kojos skausmais, matėsi nubrozdintas antakis, pats teigė, kad važiavo dviračių taku, vėliau pajuto smūgį. Automobilio VW v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. B. gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) degalinės į (duomenys neskelbtini) gatvę ties (duomenys neskelbtini) nepastebėjo, kaip dviračių taku kirsdamas važiuojamąją kelio dalį, dideliu greičiu važiavo dviratininkus ir jį partrenkė. Abu eismo dalyviai blaivūs (0,00 prom.). GMP-(duomenys neskelbtini) dviratininką išvežė į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75)

2022 m. spalio 12 d. eismo įvykio vietos plane pavaizduotos eismo įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 71).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai reiškia, kad būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017 ir kt.).Asmuo pagal BK 281 straipsnį atsako tik tada, kai šiame straipsnyje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo.

BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 102 punkto reikalavimus įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. B. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus. Kaltinamasis pripažino, jog pažeidė kelių eismo taisykles, būdamas ne iki galo atsargus. Jo automobilis važiavo prie sankirtos su dviračių taku, kelio ženklo ir ženklinimo, apšvietimo toje vietoje nebuvo. Jo automobilis tiesiog riedėjo, stebėjo baigiančią eiti per gatvę moterį, iš pagrindinio kelio išvažinėjo kitas automobilis. Tuo metu, kai moteriškė parėjo, staigiai atsirado žmogus priešais automobilį tuo metu įvyko R. B. vairuojamo automobilio ir dviračiu važiavusio M. G. susidūrimas dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata M. G. sveikata. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko, kad nebuvo pakankamai atidus, pažeidė KET dėl ko ir įvyko eismo įvykis. R. B. kaltę pagrindžia ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriose nurodoma, jog jam įvažiavus dviračiu į kelio važiuojamąjį dalį, netikėtai nuo degalinės „(duomenys neskelbtini)“, iš dešinės pusės, pajuto stiprų smūgį. Liudytojas J. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), automobiliu buvo kliudytas dviratininkas. Atvykus į įvykio vietą, greitoji medicinos pagalba teikė pirmąją pagalbą nukentėjusiajam M. G. Nukentėjęs asmuo paaiškino, kad važiavo dviračių taku ir pajuto smūgį, tikslesnių aplinkybių nenurodė, jam tuo metu buvo teikiama pirmoji pagalba. Automobilio ,,VW“ vairuotojas R. B. paaiškino, kad važiuojant iš ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinės į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties (duomenys neskelbtini), nepastebėjo, kaip dviračių taku, važiuodamas dideliu greičiu dviratininkas, kirto važiuojamąją kelio dalį. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – 2022 m. spalio 12 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, 2022 m. spalio 12 d. apžiūros protokolai, J. Č. tarnybinis pranešimas, 2022 m. spalio 12 d. eismo įvykio vietos planas. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina ne tik pačio nukentėjusiojo paaiškinimai, bet ir 2023 m. vasario 22 d. specialisto paaiškinimų protokolas bei 2022 m. spalio 28 d. apžiūros protokole teismo medicinos eksperto apžiūrėta M. G. gydymo stacionare ligos istorija ir DVD +R laikmena iš VšĮ (duomenys neskelbtini).

Teismui nekyla abejonių, jog R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus. Kaltinamojo R. B. padaryto KET 102 punkto reikalavimų pažeidimas, buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis ir priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nesunkiu nukentėjusiojo M. G. sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (artėdamas prie nereguliuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako, kertančio važiuojamąją dalį, norėdamas sukti į dešinę turėjo įsitikinti ar dviračių ir pėsčiųjų taku niekas nevažiuoja) ir savo asmenines savybes (beveik (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažas,) galėjo ir turėjo tai numatyti.

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveika, o būtent: 2022 m. spalio 12 d., apie 07.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalia esančios teritorijos, t. y. iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), į pagrindinį kelią, bei artėdamas prie nereguliuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako, kertančio važiuojamąją dalį, norėdamas sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 p. (įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)) reikalavimus ir būdamas neatsargus, nepastebėjo, nesustojo ir nepraleido dviračiu taku važiavusio M. G., kliudė ir partrenkė dviratininką, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. G. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta neatsargi nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

Teisme gautas kaltinamojo R. B. sutuoktinės A. B. prašymas su priedais, perduoti kaltinamąjį A. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (3 t., b. l. 47).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Kaltinamojo R. B. gailėjimąsi dėl įvykio, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog R. B. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teisme duodamas parodymus pripažino savo kaltę, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailėjosi, apgailestavo dėl savo veiksmų.

Nors baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, dėl kurio pagrįstumo bus pasisakyta šiame nuosprendyje, konstatuotina, kad padaryta žala yra iš dalies atlyginta ir yra pagrindo manyti, kad ji bus visiškai atlyginta. Tai, jog R. B. pats asmeniškai neatlygino žalos nukentėjusiesiems netrukdo spręsti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Esant eismo įvykiui ir draustai transporto priemonei, visų pirma draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) ribose. R. B. tinkamai įvykdė pareigą apsidrausti automobilį privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, o įvykus eismo įvykiui draudimo kompanija, pagal sudarytą draudimo sutartį, žalą atlygino už R. B. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad turtinė žala dėl sugadinto turto ir neturtinė žala jam yra atlyginta, priekaištų neturi, o prašo priteisti tik negautas pajamas. Darytina išvada, kad didžiąja dalimi nukentėjusiajam žala yra atlyginta. Galutinis priteistinas žalos dydis bus nustatinėjamas šiuo nuosprendžiu. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog R. B. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl jo veiksmais sukeltų padarinių nukentėjusiajam. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, savo veikos nepateisina ir iš tiesų dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Kaltinamasis R. B. praeityje neteistas (2 t., b. l. 98-99), administracine tvarka baustas už greičio viršijimo, automobilio privalomos techninės apžiūros neatlikimo, transporto priemonės pastatymo „Neigalusis“ skiriamojo ženklo vietoje administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 94-97). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Nurodoma, kad R. B. yra atsakingas ir dėmesingas, atidus kitų kolegų ir interesantų poreikiams, turi daug kantrybės ir patirties bendravime su asmenimis, todėl žino kaip elgtis sudėtingose konfliktinėse situacijose, drausminių nuobaudų neturi yra nuolat skatinamas dėl gero darbo, yra vienas iš sektinų pavyzdžių kitiems įmonės darbuotojams (3 t., b. l. 53). Visa tai rodo, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nulemta neatsargumo ir yra atsitiktinio pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę A. B.. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog A. B. praeityje neteista (3 t., b. l. 48). Darbovietėje charakterizuojama teigiamai (3 t., b. l. 45). UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) T. T. 2023 m. gruodžio 15 d. A. B. charakteristikoje nurodo, kad darbuotoja savo pareigas atlieka atsakingai ir pavyzdingai, laikosi nustatytos darbo drausmės įmonės vidaus darbo taisyklių. A. B. pasižymi atsakingumu ir dėmesingumu, pagal darbo specifiką turi daug kantrybės ir patirties bendravime su asmenimis, todėl žino kaip elgtis sudėtingose situacijose, bendrauti paveikiai ir įtakoti kitų žmonių elgseną.

Prašyme A. B. nurodė, kad ji su sutuoktiniu kartu vyksta į keliones, daug laiko praleidžia renginiuose, R. B. klausosi jos nuomonės ir ja pasitiki. Mano, kad gali padėti sutuoktiniui taisytis ir daryti jam teigiamą įtaką, jog ateityje R. B. laikytųsi įstatymų ir nedarytų teisės pažeidimų. Teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, kad jų šeima yra pavyzdinga, augina vaikus, dirba, padeda tėvams. Po eismo įvykio kalbėjosi apie įvykį. R. B. pasiūlė asmeniškai susiekti su nukentėjusiuoju ir pasiteirauti, nepaisant, kokie bus tyrimo veiksmai, eiga. Teisiamojo posėdžio metu R. B. patvirtino, kad su sutuoktine ryšys yra geras, gyvena santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) m., kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. Kaltinamasis teigė, jog žmona galėtų daryti įtaką, kadangi ji yra tas žmogus, kurio jis klauso.

Spręsdamas dėl laiduotojos tinkamumo teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. B. yra bausta administracine tvarka (3 t. b. l. 49-51). Teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, kad administracine tvarka pastaruoju metu asmeniškai bausta nebuvo, nes automobilis yra registruotas jos vardu, tačiau juo disponuoja vyras, kuris ir padarė nurodytus administracinius nusižengimus. 2023 m. liepos 8 d. vyko su šeima į (duomenys neskelbtini), buvo viršytas greitis, automobilį vairavo jos vyras, bet kadangi automobilis registruotas jos vardu, nusižengimas buvo inkriminuotas jai. Pati yra atsakinga ir laikosi KET taisyklių.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė netaikyti laidavimo instituto atsižvelgiant į posėdžio metu pateiktus paaiškinimus dėl administracinių nusižengimų ir A. B. prisiimamos atsakomybės už savo vyrą. Nukentėjusiojo M. G. advokatė nurodė, kad tuo atveju jei būtų taikytas laidavimas teismas skirtų ne mažesnį nei 2000 Eur užstatą.

Teismas išnagrinėjęs visumą aplinkybių daro išvadą, kad aplinkybės, jog administracinius nusižengimus padarė R. B., o ne A. B., bylos nagrinėjimo metu negali būti nei patvirtintos, nei paneigtos. Todėl teismas vadovaujasi byloje esančia Administracinių nusižengimų registro pažyma, kurioje nurodyta, kad A. B. yra bausta administracine tvarka 2023 m. liepos 8 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalį už greičio viršijamą, 2023 m. birželio 26 d. už sustojimą kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog paskirtos baudos yra apmokėtos.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-530/2020). Pažymėtina, kad A. B. pastaruoju laikotarpiu padaryti administraciniai nusižengimai priskiriami mažiau pavojingiems KET pažeidimams, tai atspindi ir paskirtų nuobaudų dydis (15 Eur). Teismas konstatuoja, kad padaryti administraciniai nusižengimai nerodo, jog A. B. būtų piktybinė teisės pažeidėja. Tai, kad A. B. buvo bausta administracine tvarka, vertinama kaip neigiamai A. B. charakterizuojanti aplinkybę, tačiau nesudaro esminių kliūčių laikyti ją tinkama laiduotoja.

Įvertinęs proceso šalių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą vietoje baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Šias išvadas lemia teismo įsitikinimas, pagrįstas Lietuvos teismų formuojama praktika ir bendraisiais teisės principais, įtvirtinančiais būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes bei ją padariusio asmens asmenybę ir kiek tik įmanoma siekti pataisyti nusikaltimus padariusius asmenis, netaikant kriminalinių bausmių, tokiu būdu įpareigojant pačius asmenis ir laiduojančius už juos asmenis savarankiškai siekti pakeisti antivisuomenišką elgesį, įgusti labiau kontroliuoti savo elgesį ir kt., nes tai ilgainiui turi daug didesnį auklėjamąjį poveikį linkusioms taisytis asmenybėms, nei kriminalinių bausmių paskyrimas ir priverstinis jų įvykdymas.

Visgi, padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Teismo vertinimu laidavimas su užstatu bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės ir sutuoktinės kaip laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nustatant užstato dydį atsižvelgiama į tai, kad teisiamojo posėdžio metu laiduotoja A. B. nurodė, kad esant poreikiui galėtų sumokėti laidavimo užstatą, teigė, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra 2300-2400 Eur atskaičius mokesčius. Įvertinama ir R. B. nurodyta aplinkybė, kad šeimoje auga keturi vaikai, kuriais reikia rūpintis ir visi pinigai reikalingi šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 1 000 Eur užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei sustiprins laidavimo instituto tinkamą įgyvendinimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą ir paskiriant 1000 Eur užstatą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Nukentėjusysis M. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinio atsakovo (AB „(duomenys neskelbtini)“) priteisti 3528,43 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5040 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje dėl 3528,43 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas dviratis ir striukė, todėl bendra sugadintų daiktų vertė 300,43 Eur. Negautos pajamos sudaro 2615,93 Eur. Gydymosi ir kelionių į gydymo įstaigas išlaidas sudaro 612,07 Eur. Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodoma, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė sužalojimus – stipinkaulio apatinės dalies lūžis, dešinio riešo lokotipinis lūžis, kelio sumušimas, kairės čiurnos patempimas. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. M. G. dėl patirtų sužalojimų padaryti dvasinio pobūdžio pakenkimai, emocinis sukrėtimas, dvasinė depresija dėl traumos. Rankos valdymo funkcija neatsistato, galimos operacijos ateityje. M. G. yra (duomenys neskelbtini), todėl dėl nepakankamos rankos funkcijos negali atlikti darbų, kuriems reikalingas kruopštumas. Prašoma neturtinės žalos suma – 6 MMA (5040 Eur) (atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėn.) (1 t., b. l. 100-104).

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis M. G. teisiamajame posėdyje pateikdamas paaiškinimus dėl civilinio ieškinio nurodė, kad turtinė žala dėl sugadinto turto ir gydymosi išlaidų jam buvo atlyginta draudimo bendrovės, dėl neturtinės žalos atlyginimo jokių priekaištų neturi, ji buvo atlyginta. Ieškinį palaiko tik dalyje dėl negautų pajamų. Nukentėjusiojo atstovė advokatė A. P. baigiamųjų kalbų metu pareiškė, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko ne visa apimtimi, o tik dalyje dėl M. G. negautų pajamų – prašoma priteisti papildomai 1000 Eur negautų pajamų. Iš bylos duomenų matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ už sugadintus daiktus bendru sutarimu su M. G. išmokėjo jam 280,43 Eur, už gydymą kompensavo 540,65 Eur, o neturtinės žalos M. G. apskaičiuota ir išmokėta 4380 Eur, įvertinus, tai kad įvykio metu MMA buvo 730 Eur, bet ne 840 Eur, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje (1 t., b. l. 155, 2 t., b. l. 180). Kadangi civilinis atsakovas pripažino ir atlygino M. G. dalį civiliniame ieškinyje prašomos priteisti turtinės žalos ir neturtinę žalą, o nukentėjusysis ir jo atstovė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko tik dalyje dėl negautų pajamų, nagrinėjamas klausimas dėl likusios civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos už negautas pajamas.

CK 6.283 straipsnis išskiria dvi nuostolių (žalos) rūšis, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginius nuostolius (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautas pajamas. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

M. G. civiliniame ieškinyje dėl negautų pajamų nurodoma, kad M. G. atlyginimas su priedais yra 1410 Eur (atskaičius mokesčius), tačiau nuo 2022 m. spalio 12 d. dėl sveikatos būklės ir patirto sužalojimo jam mokama ligos pašalpa, kuri yra ženkliai mažesnė už gaunamą atlyginimą.

- 2022 m. spalio 12 – 2022 m. spalio 31 d. išmokėta suma 656,49 Eur, atlyginimo (avanso) išmokėta 120 Eur, negautų pajamų suma 633,51 Eur.;

- 2022 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. išmokėta 937,84 Eur ligos pašalpa, negautų pajamų suma 472,16 Eur;

- 2022 m. gruodžio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. išmokėta 984,73 Eur ligos pašalpa, negautų pajamų suma 425,27 Eur;

- 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. sausio 31 d. išmokėta 1031,63 Eur ligos pašalpa, negautų pajamų suma 378,37 Eur;

- 2023 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 22 d. išmokėta 703,38 Eur ligos pašalpa, negautų pajamų suma 706,62 Eur;

Nurodytas išmokėtas ligos pašalpų išmokas patvirtina pateikti Sodros išrašai dėl informacijos apie apskaičiuotas išmokas (1 t., b. l. 107-114)

2023 m. kovo 23 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad už negautas pajamas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. vasario 22 d. kompensavo M. G. 35,22 Eur (1 t., b. l. 155). Civilinis atsakovas pateikė 2023 m. kovo 23 d. eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra paskaičiuotos M. G. negautos pajamos 2022 m. spalio 12 d. – 2023 m. vasario 22 d. laikotarpiui. Eksperto išvadoje nurodoma, kad M. G. vidutinės pajamos per mėnesį buvo 909,46 Eur. Vidutinis darbo užmokestis paskaičiuotas pagal Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau ir – Aprašas), kurio 5.1. punkte nurodyta, kad paskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Kadangi eismo įvykis buvo 2022 m. spalio mėnesį, vidutinis darbo užmokestis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į paskutinius 3 mėnesius. Iš byloje pateiktų M. G. atsiskaitymo lapelių duomenų už 2022 m. liepos – rugsėjo mėnesį, matyti, kad M. G. darbo užmokestis 2022 m. liepos mėnesį buvo 860,54 Eur (3 t., b. l. 13), 2022 m. rugpjūčio mėnesį – 874,25 Eur (3 t., b. l. 14), 2022 m. rugsėjo mėnesį (su priedu ir priedu už viršvalandžius) – 993,58 Eur (3 t., b. l. 15). Eksperto išvadoje nustatytas ir vienos darbo dienos užmokestis 43,52 Eur/ 1 d. d. Paskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. sausio 31 d. M. G. buvo nedarbingas 77 darbo dienas ir pagal paskaičiuotą vienos darbo dienos vidutinį užmokestį galėjo gauti 3351,04 Eur darbo užmokesčio, o išmokėta nedarbingumo pašalpos suma buvo 3610,69 Eur, todėl eksperto išvadoje įvertinta, kad už šį laikotarpį gautos pašalpos suma viršija galėtą gauti darbo užmokestį ir kompensaciją M. G. nepriklauso. Eksperto išvadoje įvertinta ir tai, kad iš M. G. darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 14 d. buvo gauta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog M. G. nuo 2023 m. vasario 1 d. būtų gavęs 1029,16 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius). Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 22 d. M. G. vidutinio darbo užmokesčio dydis buvo laikomas 1029,16 Eur ir nustatytas vienos darbo dienos užmokestis atitinka 49,24 Eur/ 1 d. d. Paskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 22 d. M. G. buvo nedarbingas 15 darbo dienų ir pagal paskaičiuotą vienos darbo dienos vidutinį užmokestį galėjo gauti 738,60 Eur, o išmokėta nedarbingumo pašalpos suma buvo 703,38 Eur, todėl kompensuotina negautų pajamų suma sudaro 35,22 Eur (2 t., b. l. 183), kuri buvo išmokėta 2023 m. kovo 24 d. (2 t., b. l. 202). Įvertinus šiuos duomenis teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvadoje nustatytų aplinkybių pagrįstumu.

Analogiškai už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2023 m. kovo 15 d. kompensuota 35,22 Eur (išmokėta 2023 m. balandžio 5 d.), o už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. balandžio 4 d. – 32,87 Eur. (išmokėta 2023 m. gegužės 3 d.). Negautų pajamų dydžio apskaičiavimas nurodytas 2023 m. gegužės 3 d. eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Vidutinės M. G. mėnesio pajamos 2023 m. vasario 23 d. – 2023 m. kovo 15 d. laikotarpiui ir 2023 m. kovo 16 d. – 2023 m. balandžio 4 d. buvo laikomos anksčiau nurodytas 1029,16 Eur darbo užmokestis (2 t., b. l. 176-178, 181). Civilinis atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad negautas pajamas skaičiavo palankiau M. G., ne tik pagal Apraše nurodytą tvarką (pastarųjų 3 mėnesių vidutinis atlyginimas), bet atsižvelgė į duomenis, kad asmens pajamos nuo 2023 m. vasario 1 d. būtų padidėjusios.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad M. G. atlyginimas su priedais yra 1410 Eur (atskaičius mokesčius), tačiau iš pateiktų atsiskaitymo lapelių už laikotarpį nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. rugsėjo, matyti, kad tokio dydžio darbo užmokestį M. G. gavo tik vieną mėnesį (2022 m. vasarį), o visais kitais mėnesiais jo darbo užmokestis nesiekė 1000 Eur (atskaičius mokesčius) (išskyrus 2022 m. balandžio mėnesį, kai gavo 1127,32 Eur). Konstatuotina, kad civiliniame ieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog M. G. negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos nuo 1410 Eur darbo užmokesčio. Nukentėjusiojo atstovės 2023 m. gruodžio 11 d. prašyme perskaičiuoti turtinės žalos sumas nurodoma, kad realiai nukentėjusiojo pajamos buvo didesnės, nei paskaičiuotos vidutinės pajamos. Su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti, nes M. G. vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2023 m. sausio 31 d. buvo tinkamai paskaičiuotos pagal Apraše numatytą tvarką (už paskutinius 3 mėnesius). Aplinkybė, kad asmuo kažkuriais ankstesniais laikotarpiais yra uždirbęs daugiau, nei paskutinius tris mėnesius iki įvykio, nuo kurių skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, negali turėti reikšmingos įtakos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimui. Prašyme nurodytas argumentas, kad M. G. pajamos sumažėjo dėl Covid pandemijos rudens laikotarpiu, taip pat yra nepagrįstas, nes iš pateiktų M. G. atsiskaitymo lapelių, matyti, kad nukentėjusiojo darbo užmokestis 2022 metų sausio – rugsėjo mėnesiais iš esmės buvo panašus ir nesiekė 1000 Eur (išskyrus vasario, balandžio mėnesius), t. y. nestebimas ryškus atlyginimo sumažėjimas būtent 3 mėnesių laikotarpyje iki įvykio. Civilinio atsakovo paskaičiuotos ir išmokėtos sumos už M. G. negautas pajamas yra įvertintos tinkamai, pagal pateiktus duomenis ir vyraujantį teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo atmestina. Kitose dalyse civilinis ieškinys buvo atlygintas civilinio atsakovo.

Nukentėjusiojo M. G. civiliniame ieškinyje prašoma priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Byloje pateiktas nukentėjusiojo atstovės advokatės A. Poškutės 2024 m. sausio 18 d. prašymas priteisti iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiojo M. G. naudai jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurių bendra suma 1000 Eur (3 t., b. l. 38). Byloje pateikta suteiktas teisines paslaugas detalizuojanti pažyma (3 t., b. l. 39). Byloje pateikti ir teisinių paslaugų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 40-44). Nukentėjusiojo atstovė advokatė baigiamųjų kalbų metu prašė M. G. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisti iš R. B.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijose numatyta, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs neatsargų nusikaltimą – 1 (10.1.3 punktas), už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5 (10.2. punktas), 10.12. už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (10.12 punktas). Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 2018,2 Eur).

Advokatė A. Poškutė nukentėjusįjį atstovavo dar ikiteisminio tyrimo metu (advokato orderis 2022 m. gruodžio 15 d. (2 t., b. l. 72), teikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu parengė civilinį ieškinį (5 lapų apimties), atstovavo nukentėjusiojo interesus, teikė papildomus dokumentus ir prašymus. Šiame baudžiamajame procese nukentėjusiojo atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant teisme trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę ir sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nedidelės apimties), specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 1 000 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.

2022 m. gruodžio 7 d. nutarimu R. B. buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas kiekvieno mėnesio 6 dieną nuo 7 val. iki 15 val. registruotis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (2 t., b. l. 118-121) – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, prisegta prie bylos pirmojo tomo viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą su 1000 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją A. B. per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-01-1-38921-2022-2 ir bylos numerį 1-239-1202/2024 bei tai, kad jis mokamas už R. B. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei R. B. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo atstovės prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti ir iš R. B. nukentėjusiojo M. G. naudai priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą kiekvieno mėnesio 6 dieną nuo 7 val. iki 15 val. registruotis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – skaitmeninę laikmena su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos pirmojo tomo viršelio vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.