Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. B., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. B. (A. B.) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą su 1 000 EUR užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta. Laidavimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laiduotoja A. B. įpareigota per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 1 000 EUR užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą, sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo atstovės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkintas ir iš R. B. nukentėjusiojo M. G. naudai priteista 1 000 EUR turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti.

R. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikta galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveika, o būtent, 2022 m. spalio 12 d., apie 07.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalia esančios teritorijos, t. y. iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), į pagrindinį kelią, bei artėdamas prie nereguliuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako, kertančio važiuojamąją dalį, norėdamas sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 p. (įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)) reikalavimus ir būdamas neatsargus, nepastebėjo, nesustojo ir nepraleido dviračiu taku važiavusio M. G., kliudė ir partrenkė dviratininką, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. G. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjas advokatas Arūnas Bertulis prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą su 1 000 EUR užstatu, ir atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį, kuria laiduotoja A. B. buvo įpareigota sumokėti 1 000 EUR užstatą.

2.1. Nurodoma, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau ir – BPK), nei suformuota teismų praktika nekelia reikalavimo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikančiam teismui pateikti užstato skyrimo ar neskyrimo, jo dydžio ar laidavimo laikotarpio motyvų – šiuos klausimus teismas sprendžia ad hoc pagal savo vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko bei laiduotojo asmenybę ir kitas šiuo klausimu reikšmingas bylos aplinkybes.

2.2. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje spręsdamas apie laidavimo sąlygas, padarė išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu, o nustatant jo dydį atsižvelgė į tai, jog teisiamojo posėdžio metu laiduotoja A. B. nurodė, kad esant poreikiui galėtų sumokėti laidavimo užstatą, jos gaunamas darbo užmokestis yra 2 300-2 400 EUR atskaičius mokesčius. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad R. B. šeimoje auga keturi vaikai, kuriais reikia rūpintis, ir visi pinigai reikalingi šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 1 000 EUR užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei sustiprins laidavimo instituto tinkamą įgyvendinimą. Vis tik, po teisiamojo posėdžio susiklostė itin nedėkinga situacija, nes laiduotoja A. B. nuo 2024 m. vasario 5 d. buvo atleista iš darbo. Dėl nurodytų aplinkybių R. B. šeimoje pasikeitė turtinė situacija ir dabar vienas jis turi išlaikyti penkių asmenų šeimą bei dar materialiai rūpintis ketvirtu vaiku iš ankstesnės santuokos. Taigi dėl šios priežasties laiduotoja A. B. nebegali sumokėti 1 000 Eur užstato.

2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. B. gauna vidutinį darbo užmokestį, kurio taupiai pakanka šeimai pragyventi, santaupų šeima nėra sukaupusi, todėl atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjus nuosprendžiui dar iš karto reikės sumokėti ir nukentėjusiajam 1 000 EUR jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, R. B. finansinė padėtis, iki laiduotoja nesusiras darbo, bus labai sunki ir per 2 (dvejų) mėnesių laikotarpį nurodyto dydžio užstatą negalės sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš kriterijų (ne)skiriant užstatą, yra ir atleidžiamo pagal laidavimą asmens bei laiduotojo turtinė padėtis, prašoma atsižvelgti į sunkią po skundžiamo nuosprendžio priėmimo susiklosčiusią padėtį ir atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras Artūras Survila (toliau ir – prokuroras) prašo R. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį nepakeistą.

3.1. Vadovaujantis BK 40 straipsniu ir duomenimis, kuriuos vertindamas pirmosios instancijos teismas nusprendė R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, nurodoma, kad, pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, vien pats baudžiamasis procesas R. B. tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Tai, kad R. B. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, yra darbingo amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir charakterizuojamas teigiamai, rodo, kad padaryta nusikalstama veika yra nulemta neatsargumo bei yra atsitiktinio pobūdžio, ir tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlyga laidavimui. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant dėl laiduotojos tinkamumo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. bausta administracine tvarka, tačiau buvo spręsta, jog vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ji turėtų būti vertinama kaip neverta teismo pasitikėjimo, be to, padaryti administraciniai nusižengimai nerodo, jog A. B. būtų piktybinė teisės pažeidėja.

3.2. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso šalių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teisingai konstatavo, kad R. B. perdavimas pagal laidavimą vietoje baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Be to, sutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygojo išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Tinkamai, vertino, jog laidavimas su užstatu bus didesnė paskata tiek pačiam R. B. spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytų valstybės ir sutuoktinės kaip laiduotojos pasitikėjimų, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą.

3.3. Vadovaujantis nurodytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas R. B. paskirto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto nuostatas ir tinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Pažymima, kad nors R. B. apeliaciniame skunde teigia, jog po teisiamojo posėdžio susiklostė itin nedėkinga situacija, nes laiduotoja A. B. buvo atleista iš darbo, todėl R. B. šeimoje pasikeitė turtinė situacija ir dabar vienas jis turi išlaikyti penkių asmenų šeimą bei dar materialiai rūpintis ketvirtu vaiku iš ankstesnės santuokos, dėl ko A. B. nebegali sumokėti 1 000 EUR užstato, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog tai, kad paskirtas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant užstatą ir jo įvykdymas sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jo paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

3.4. Akcentuojama, kad R. B. interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu paskirties. Prokuroro nurodymu, pažeisdamas įstatymuose numatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už tai kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo parinkta suma yra tikrai adekvati ir proporcinga, o R. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, paskirtas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pernelyg griežtas ir neprieštarauja sąžiningumo bei teisėtumo principams.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. gynėjo advokato apeliaciniame skunde kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jos kvalifikacijos neginčijama, prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį, kuria laiduotoja A. B. buvo įpareigota sumokėti 1 000 EUR užstatą, ir atleisti R. B. baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui yra palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar jis turės teigiamos įtakos kaltininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį, jo charakteristiką bei kitus duomenis (pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę, panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-181-788/2021). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-96-628/2019).

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nors laiduotoja A. B. ir įvertinta kaip verta teismo pasitikėjimo bei galinti daryti teigiamą įtaką R. B., sprendė, jog padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu, nustatant jo dydį, lygų 1 000 EUR. Anot pirmosios instancijos teismo, laidavimas su užstatu bus didesnė paskata tiek pačiam R. B. spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės ir sutuoktinės, kaip laiduotojos, pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką R. B., kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nors apeliaciniu skundu prašoma atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl pasikeitusių aplinkybių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti užstatą yra pagrįstas ir objektyvus.

7. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju laiduotojos A. B. asmeninės savybės apylinkės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju laidavimas yra galimas tik su užstatu. Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikoje suformuotų reikalavimų, atsižvelgė į teisiamajame posėdyje įvykusią laiduotojos A. B. apklausą ir nuosprendyje pateikė įtikinamus motyvus, kodėl sprendžia, kad šis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir turės teigiamos įtakos R. B.. Konstatuota, kad A. B. praeityje neteista (3 t., b. l. 48), buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai (3 t., b. l. 45). Laiduotoja patvirtino, kad, atsižvelgiant į tai, jog su sutuoktiniu kartu vyksta į keliones, daug laiko praleidžia renginiuose, R. B. klausosi jos nuomonės ir ja pasitiki, gali padėti sutuoktiniui taisytis ir daryti jam teigiamą įtaką, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų teisės pažeidimų. Be to, ir R. B. patvirtino, kad su sutuoktine ryšys yra geras, gyvena santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) m., kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., tad žmona galėtų daryti teigiamą įtaką.

8. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti, kad laiduotoja A. B. yra bausta administracine tvarka – vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro pažyma apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, nustatyta, kad A. B. buvo bausta 2023 m. liepos 8 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalį už greičio viršijamą, 2023 m. birželio 26 d. už sustojimą kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (3 t., b. l. 49-51). Aptarti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog abiem atvejais dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo surašyti protokolai su administraciniu nurodymu ir abiem atvejais A. B. baudas sumokėjo savo noru, paskutinė sumokėta bauda 2023 m. liepos 19 d. Tai reiškia, kad už abu nusižengimus baustumai priimant skundžiamą nuosprendį dar nebuvo išnykę (ANK 40 straipsnis).

9. Teisiamojo posėdžio metu duodama paaiškinimus A. B. nurodė, kad administracine tvarka pastaruoju metu asmeniškai bausta nebuvo. Automobilis yra registruotas jos vardu, tačiau juo disponuoja vyras, kuris ir padarė nurodytus administracinius nusižengimus, tačiau nusižengimai buvo inkriminuoti jai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laiduotojos parodymus atmetė kaip niekuo nepagrįstus ir prieštaraujančius oficialiems duomenims, nurodytiems Administracinių nusižengimų registro pažymoje apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, pagal kurią A. B. yra bausta administracine tvarka. Pastebėtina, kad nors A. B. nusižengimai buvo padaryti esant blaiviai ir aptartų aplinkybių visumoje nėra pagrindo vertinti ją kaip asmenį, linkusį apskritai nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų ar asmeniu, negalinčiu daryti įtakos R. B. elgesiui, vis tik, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. B. padaryti administraciniai nusižengimai neigiamai apibūdina laiduotoją.

10. Tiek R. B., tiek laiduotoja A. B. savo prašymuose teismui dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavimo laiduotojos A. B. atsakomybėn (3 t., b. l. 46-47) prašė taikyti laidavimą be užstato, tačiau teisiamojo posėdžio, vykusio 2024 m. sausio 18 d., metu A. B. nurodė, kad galėtų sumokėti tokį, koks būtų reikalingas užstatą (3 t., b. l. 33). Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o ir kartu su juo teikiamuose prieduose, šiuo metu yra pasikeitusi laiduotojos A. B. darbinė situacija – ji nuo 2024 m. vasario 5 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip turinti bedarbės statusą (3 t., b. l. 84). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aplinkybe, kad A. B. šiuo metu nedirba ir dėl to jai gali būti sunku sumokėti paskirtą užstatą. Kita vertus, laiduotoja yra darbinga, taigi – turi galimybę dirbti ir gauti pajamas. Be to, pažymėtina, kad prašydama taikyti laidavimo institutą, A. B. žinojo, jog laidavimas gali būti paskirtas tiek be užstato, tiek ir su juo ir ta aplinkybė, kad laiduotoja galimai nėra pajėgi sumokėti paskirtą užstatą, neįpareigoja teismo jo neskirti, jeigu teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus asmeniui laidavimą su užstatu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, kurių pagrindu R. B. turėtų būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad užstatas yra tik laikinai įmokama pinigų suma, kuri, kaip numatyta BK 40 straipsnio 5 dalyje, grąžinama pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei per pirmosios instancijos teismo nustatytą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą R. B. nepadarys naujos nusikalstamos veikos, paskirtas užstatas, t. y. 1 000 EUR, bus grąžintas laiduotojai A. B..

12. Apibendrindama visas įvertintas ir išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendis dėl R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu laikytinas teisingu ir pagrįstu. Nenustačius pagrindų keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjo advokato Artūro Bertulio apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.