Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant atsakovui R. I. (apie posėdį informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymas atidėti posėdį negautas),

trečiajam asmeniui – Deutsche Bank Privat-und Firmenkundenbank AG (apie posėdį informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymas atidėti posėdį negautas),

trečiajam asmeniui F. S. (apie posėdį informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymas atidėti posėdį negautas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. I. ieškinį atsakovui R. I. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, dalyje dėl sutuoktinių prievolių padalinimo, tretieji asmenys – Deutsche Bank Privat-und Firmenkundenbank AG (buvęs pavadinimas – Deutsche Bank Privat-und Geschäftskunden AG) ir F. S. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo prievoles kreditoriams Deutsche Bank Privat-und Firmenkundenbank AG ir F. S. po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovo R. I., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis (b. l. 129, t. 1).

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-161-896/2018 civilinę bylą dalyje dėl sutuoktinių prievolių padalinimo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavęs, kad byla buvo išnagrinėta neišsprendus sutuoktinių prievolinių santykių kreditoriams ir tai, jog nagrinėjamoje byloje yra gauti duomenys, kad atsakovo R. I. vardu yra įgyti kreditoriniai įsipareigojimai šiems kreditoriams: Deutsche Bank Privat-und Geschäftskunden AG (įsipareigojimas grąžinti paskolą) ir F. S. (nuompinigių už butą įsiskolinimas). Ieškovė pareiškė, jog apie šiuos įsiskolinimus sužinojo tik susipažinusi su atsakovo apeliaciniu skundu, kuriame atsakovas dėsto tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ieškovės manymu, po santuokos nutraukimo abi prievolės turėtų likti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kadangi ieškovas neįrodė, jog šios prievolės yra susijusios su šeimos poreikių tenkinimu. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, kadangi už minėto buto nuomą visuomet jie mokėjo laiku, o įsiskolinimas atsirado dėl nesąžiningo atsakovo elgesio, kadangi šeimos finansus jis galimai naudodavo savo asmeninėm reikmėm, jai teigdamas, jog už būsto nuomą nuompinigius moka laiku ir numatyta tvarka. Teikdamas, jog kreditoriui Deutsche Bank Privat-und Geschäftskunden AG jie jo skolą turi gražinti abu, atsakovas nepateikia jokių įrodymų, jog šią paskolą jis panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, tik deklaratyviai teikdamas, jog tokią didelę pinigų sumą išleido šeimai (b. l. 128-129, t. 1).

3. Teismo posėdžio metu ieškovė savo patikslintą ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad likus kelioms dienos iki gimdymo ji ir atsakovas buvo nuėję į banką, ji pasirašė ant dokumentų, ant kokių – gerai nežinojo, nes vokiečių kalbos nemokėjo, tačiau atsakovas jai aiškino, kad atidaro sąskaitą, į kurią bus pervedami valstybės vaikui skiriami pinigai. Ji juo patikėjo. Apie tai, kad yra paimtas kreditas, ji nežinojo, apie tai sužinojo tik tada, kai gavo atsakovo apeliacinį skundą. Atsakovo tuo metu gaunamo darbo užmokesčio dydis buvo toks, kad jo pilnai turėjo užtekti visų šeimos poreikių tenkinimui, todėl kam buvo naudojamas kreditas, ji nežino. Ji su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Tuoj po santuokos sudarymo atsakovas išvyko į Vokietiją. Ji netrukus taip pat išvyko į Vokietiją, sūnus gimė (duomenys neskelbtini), jų šeimai jau gyvenant Vokietijoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji su sūnumi Vokietijoje gyveno iki 2016 m. gruodžio 16 d. (tuomet grįžo į Lietuvą). Apie įsiskolinimą už buto nuomą ji taip pat sužinojo tik gavusi atsakovo apeliacinį skundą. Finansinius reikalus šeimoje tvarkė atsakovas, jis mokėjo ir už butą (ji taip manė), ieškovė tik retkarčiais iš sąskaitos, į kurią buvo pervedami valstybės vaikui skiriami pinigai (apie 300,00 Eur išmoka vaikui), padengdavo dalį už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus mokėtinos sumos, apie tai informuodama atsakovą. Atsakovas tuo metu dažnai lankydavosi kazino, buvo labai įnikęs į azartinius lošimus, draugai jai sakydavo, kad jis ten pralošia labai dideles sumas. Dėl to, kad pralošdavo pinigus, atsakovui tekdavo ieškotis ir papildomų darbų. Atsakovas gaunamą darbo užmokestį laikė sąskaitoje, jai pinigų neduodavo, ji gyvendavo iš valstybės vaikui skiriamų pinigų, taip pat jai finansiškai padėdavo brolis ir mama. Visi baldai, buitinė technika ir kiti daiktai, kurie buvo minėtame bute Vokietijoje, po santuokos nutraukimo atiteko atsakovui, t. y. jie liko minėtame bute (2019 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas 2.15-16.23 min.).

4. Ieškovės atstovė taip pat prašė ieškinį tenkinti, įvertinant tai, kad kreditas paimtas be ieškovės žinios, ji apie jį nieko nežinojo, ir buvo naudotas atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, nes atsakovo gaunamo darbo užmokesčio turėjo pakakti šeimos pragyvenimui. Ieškovei taip pat nėra žinoma ir apie įsiskolinimo už butą susidarymą. Teismo įpareigojimas sumokėti skolą priimtas 2016 m. gruodžio 29 d., t. y. po to, kai ieškovė jau išvyko į Lietuvą (2016 m. gruodžio 16 d.). Nuo to laiko į Vokietiją nebuvo nuvykusi. Ieškovei apie įsiskolinimo susidarymą nežinoma dar ir dėl to, kad ieškovė pagal savo galimybes mokėdavo buto nuomos ir komunalinius mokesčius. Buvo įsitikinusi, kad likusią dalį sumoka atsakovas. Visi skoliniai įsipareigojimai yra susidarę dėl atsakovo kaltės, jo nesąžiningo elgesio (2019 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas 16.49-21.22 min.).

5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, papildomų paaiškinimų raštu taip pat nepateikė, nors teismo buvo ragintas tai padaryti (b. l. 47-48, t. 2). Atsakovas apeliaciniame skunde dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-375-633/2017 yra nurodęs, kad jam ir ieškovei gyvenant kartu Vokietijoje, iš Deutsche Bank Privat-und Geschäftskunden AG 2015 m. kovo 30 d. buvo paėmęs 15 150,00 Eur paskolą namų apyvokos daiktų, baldų įsigijimui ir pan. Ši paskola buvo naudota šeimos poreikių tenkinimui. Kaip patvirtina skolos padengimo planas, parengtas 2017 m. rugsėjo 28 d., kas mėnesį skolos dengimui kiekvieną mėnesį išskaitoma 248,17 Eur suma. Taip pat Vokietijoje nuo 2014 m. visa šeima gyveno bute (duomenys neskelbtini). Vokietijos Centrinis skolų išieškojimo teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu už nuomos mokesčio šiame bute nesumokėjimą ir kitas išlaidas priteisė 7 111,25 Eur. Kadangi šiame bute gyveno visa šeima, todėl prievolė sumokėti nuomos mokestį yra šalių bendra (b. l. 76, t. 1).

6. Trečiasis asmuo Deutsche Bank Privat-und Firmenkundenbank AG atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nei raštu, nei žodžiu savo pozicijos dėl ginčo neišsakė.

7. Trečiasis asmuo Frank Südkamp atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nei raštu, nei žodžiu savo pozicijos dėl ginčo neišsakė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-375-633/2017 buvo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims paliktos santuokinės pavardės, šalių sūnaus K. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui K. I. periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį, nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi K. I. tvarka (b. l. 66-70, t. 1). Tačiau minėtu teismo sprendimu nebuvo išspręsti šalių prievoliniai santykiai kreditoriams Deutsche Bank Privat-und Firmenkundenbank AG (buvęs pavadinimas – Deutsche Bank Privat-und Geschäftskunden AG) ir F. S., todėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-161-896/2018 civilinė byla dalyje dėl sutuoktinių prievolių padalinimo buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 112-117, t. 1).

9. Nustatyta, kad Vokietijos Centrinis skolų išieškojimo teismas 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsakovas R. I. raginamas sumokėti skolą F. S. pagal 2015 m. sausio 27 d. sutartį: 6 201,60 Eur skolos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, nuomą, įskaitant papildomas išlaidas, 323,93 Eur proceso išlaidų, 585,72 Eur kitų išlaidų, iš viso – 7 111,25 Eur, ir 5 procentų palūkanas. Sprendžiant pagal datas, nuo kurių reikalaujama sumokėti palūkanas, spręstina, kad buto nuomos mokesčio ir kitų paslaugų skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. spalio 7 d. (b. l. 80, 81-83, t. 1).

10. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. kovo 30 d. atsakovas R. I. pasirašė su Deutsche Bank Privat-und Geschäftskunden AG (dabar – Deutsche Bank Privat-und Firmenkundenbank AG) paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 15 150,00 Eur paskola, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti ir sumokėti 5 688,57 Eur palūkanas, iš viso 20 838,57 Eur per 84 mėnesius: 83 mėnesius mokėdamas po 248,17 Eur, o paskutinįjį mėnesį – 240,46 Eur. Iš šios sutarties turinio spręstina, kad 13 043,72 Eur buvo pervesti į R. I. sąskaitą, o 2 106,28 Eur pervesti į Zurich Dt. Herold Leben AG (draudimo bendrovės (https://www.bloomberg.com/research/stocks/private/snapshot.asp?privcapId=33494282)) sąskaitą (b. l. 89, 90, 91, 92-93. 94, t. 1).

11. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl aukščiau minėtų prievolių kreditoriams pobūdžio – ar tai yra atsakovo asmeninės, ar šalių solidarios prievolės: atsakovas apeliaciniame skunde (dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-375-633/2017) yra nurodęs, kad, jo nuomone, šios prievolės turėtų būti pripažintos šalių solidariomis prievolėmis, nes minėtame bute visa šeima gyveno nuo 2014 m., o paskola taip pat buvo naudota šeimos poreikių tenkinimui – namų apyvokos daiktų, baldų įsigijimui ir pan. (b. l. 76, t. 1). Ieškovės nuomone, šios prievolės turėtų būti pripažintos atsakovo asmeninėmis prievolėmis, nes apie paskolą ji nieko nežinojo, t. y. paskola buvo paimta be jos žinios ir kam panaudota, jai nežinoma; apie susidariusį įsiskolinimą už buto nuomą jai taip pat nebuvo žinoma, nes ji pati dalį mokėtinų sumų mokėjo ir manė, kad likusias sumas sumoka atsakovas, be to, teismo sprendimas dėl įsiskolinimo už buto nuomą ir kitas paslaugas priimtas jai jau išvykus iš Vokietijos ir sugrįžus į Lietuvą (ji į Lietuvą grįžo 2016 m. gruodžio 16 d., o teismo sprendimas priimtas 2016 m. gruodžio 29 d.) (2019 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas 2.15-16.23 min.).

12. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai nustatyti CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimą, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys, kaip specialiosios normos: pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai; solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis); taip pat solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose.

14. Dėl prievolės kreditoriui F. S. pobūdžio. Kaip minėta aukščiau, nustatyta, kad skola už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, nuomą, įskaitant papildomas išlaidas, susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. spalio 7 d. Werlte savivaldybių asociacijos 2016 m. birželio 2 d. registracijos patvirtinimo pažymoje fiksuota, kad R. I. su sutuoktine U. I. ir šalių sūnumi K. I. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, įsikraustė 2015 m. balandžio 4 d. (b. l. 86-87, 88, t. 1). Ieškovės teigimu (tą patvirtina ir byloje esantys rašytinai įrodymai), ji su sūnumi šiame bute gyveno iki 2016 m. gruodžio 16 d., kuomet sugrįžo gyventi į Lietuvą (b. l. 83, t. 2; 2019 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas 2.15-16.23 min.). Taigi, byloje esantys rašytinai įrodymai ir pačios ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad skolos susidarymo laikotarpiu visa šeima – ieškovė, atsakovas ir jų sūnus – gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. Todėl, teismo vertinimu, prievolė kreditoriui F. S. akivaizdžiai yra kilusi iš bendrų šeimos poreikių (poreikio būstui) tenkinimo, atitinkamai, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, pripažintina šalių solidariąja prievole.

15. Teismo nuomone, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jai nebuvo žinoma apie susidariusį buto nuomos ir kitų paslaugų įsiskolinimą, (dėl kurios tikėtinumo teismui taip pat kyla abejonių) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga – įstatymas nenumato tokios aplinkybės, kaip apsprendžiančios prievolės pobūdį (solidari ar asmeninė) ar sudarančios pagrindą modifikuoti prievolę iš solidariosios į asmeninę.

16. Dėl prievolės kreditoriui Deutsche Bank Privat-und Firmenkundenbank AG pobūdžio. Ieškovės teigimu, atsakovas R. I. 2015 m. kovo 30 d. paskolos sutartį sudarė be jos sutikimo ir paskolą naudojo savo, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Nors atsakovas apeliaciniame skunde dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-375-633/2017 yra nurodęs, kad paskola buvo naudota šeimos poreikių tenkinimui – namų apyvokos daiktų, baldų įsigijimui ir pan., tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, atsakovas nepateikė, nors teismo buvo ragintas tai padaryti (b. l. 47-48, t. 2). Iš pačios 2015 m. kovo 30 d. paskolos sutarties matyti, kad paskolos gavėju yra nurodytas vienas atsakovas R. I. (grafa, kurioje gali būti pateikti duomenys apie antrą paskolos gavėją, neužpildyta), sutartis pasirašyta tik atsakovo R. I., paskolos paskirtis sutartyje nenurodyta (b. l. 89, 90, t. 1). Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas 2015 m. kovo 30 d. paskolos sutartį sudarė be ieškovės sutikimo ir paskolą naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, atitinkamai, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, prievolė kreditoriui Deutsche Bank Privat-und Firmenkundenbank AG pagal 2015 m. kovo 30 d. paskolos sutartį pripažintina atsakovo R. I. asmenine prievole. Pažymėtina, kad iš trečiojo asmens Deutsche Bank Privat-und Firmenkundenbank AG prieštaravimų ieškovės ieškinio reikalavimui pripažinti prievolę pagal 2015 m. kovo 30 d. paskolos sutartį atsakovo asmenine prievole, nebuvo gauta.

17. Byloje nėra duomenų apie faktiškai dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

18. Valstybės turėtas išlaidas šioje byloje sudaro: 41,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 3, t. 1), 98,79 Eur teismo turėtų vertimo raštu iš lietuvių kalbos į vokiečių kalbą išlaidų (b. l. 57, 58, 2 t.) ir 268,71 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 68, 81, t. 2) (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovei nuo 2018 m. lapkričio 29 d. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų).

19. Valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 96 ir 99 straipsnių nuostatas. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

20. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (74,56 procentais – atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl 7 111,25 Eur dydžio prievolės pripažinimo atsakovo asmenine prievole buvo atmestas, o reikalavimas dėl 20 838,57 Eur dydžio prievolės pripažinimo atsakovo asmenine prievole buvo patenkintas), vadovaujantis minėtomis CPK 96 ir 99 straipsnių nuostatomis, ieškovei tenka pareiga atlyginti valstybei 25,44 proc., o atsakovui 74,56 proc. bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių mokėjimo jie neatleisti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių tik po 2018 m. lapkričio 29 d., iš jos valstybės naudai priteistina: 10,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, susidariusių laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. liepos 23 d. (40,08 Eur × 25,44 proc. = 10,20 Eur) (b. l. 3, t. 1), ir 25,13 Eur teismo turėtų vertimo raštu iš lietuvių kalbos į vokiečių kalbą išlaidų pagal 2018 m. kovo 17 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. sąskaitas faktūras (98,79 Eur × 25,44 proc. = 25,13 Eur) (b. l. 57, 58, 2 t.), iš viso – 35,33 Eur. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas, todėl iš jo valstybės naudai priteistina: 31,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (41,77 Eur × 74,56 proc. = 31,14 Eur) (b. l. 3, t. 1), ir 73,66 Eur teismo turėtų vertimo raštu iš lietuvių kalbos į vokiečių kalbą išlaidų (98,79 Eur × 74,56 proc. = 73,66 Eur) (b. l. 57, 58, 2 t.), iš viso – 104,80 Eur, taip pat 200,35 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (268,71 Eur × 74,56 proc. = 200,35 Eur) (b. l. 68, 81, t. 2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies.

Prievolę kreditoriui F. S. pagal Vokietijos Centrinio skolų išieškojimo teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą dėl 7 111,25 Eur skolos ir 5 procentų palūkanų pripažinti ieškovės U. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. I., a. k. (duomenys neskelbtini), solidaria prievole.

Prievolę kreditoriui Deutsche Bank Privat-und Firmenkundenbank AG pagal 2015 m. kovo 30 d. paskolos sutartį dėl 20 838,57 Eur finansinio įsipareigojimo pripažinti atsakovo R. I., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.

Priteisti iš ieškovės U. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 35,33 Eur (trisdešimt penkis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidų už vertimo paslaugas) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo R. I., a. k. (duomenys neskelbtini), žinoma paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 104,80 Eur (vieną šimtą keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidų už vertimo paslaugas) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo R. I., a. k. (duomenys neskelbtini), žinoma paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 200,35 Eur (du šimtus eurų 35 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.