Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.9; 2.6.10.3; 2.6.10.5.1; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2024 m. vasario 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui G. S. dėl subsidijos lėšų grąžinimo, delspinigių ir metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. S. 15 000 Eur negrąžintos subsidijos, 357 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė pareikštus reikalavimus grindė tokiomis aplinkybėmis, kad:

1.1. Atsakovas dalyvavo paramos darbo vietoms steigti priemonėje, tai yra savarankiško užimtumo rėmimo subsidijavime. 2017 m. balandžio 19 d. tarp G. S. (subsidijos gavėjo) ir Tauragės teritorinės darbo biržos (po reorganizavimo nuo 2018 m. spalio 1 d. visas Tauragės teritorinės darbo biržos teises ir pareigas perėmė Užimtumo tarnyba) sudaryta Savarankiško užimtumo rėmimo sutartis Nr. URS‑560 (toliau – ir Sutartis), ja atsakovas įsipareigojo įsteigti automobilio vairuotojo darbo vietą iki 2017 m. birželio 29 d., o ieškovė įsipareigojo skirti 15 000 Eur subsidiją darbo vietai įsteigti. Užimtumo tarnyba savo įsipareigojimus įvykdė, pervesdama 15 000 Eur subsidiją, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, t. y. neatsiejamos Sutarties dalies – 2017 m. balandžio 19 d. Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo 2 punkte numatyto įsipareigojimo užtikrinti Sutarties 1.12 papunkčio vykdymą, t. y. kiekvienais metais ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudimo sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ankstesnio ilgalaikio materialiojo turto draudimo galiojimo termino pabaigos pateikti Užimtumo tarnybai draudimą įrodančius dokumentus, raštu atsisakė vykdyti Sutarties įsipareigojimus. Ieškovė nurodė, kad už Sutarties 1.12 papunkčio nuostatos nevykdymą yra numatytos teisinės pasekmės, t. y. subsidijos gavėjas privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą pervestą subsidiją, atsiradus bent vienai iš nurodytų sąlygų (Sutarties 6.1 ir 6.1.2 papunkčiai).

1.2. Ieškovė nurodė, kad, įgyvendindamas Sutartį, atsakovas už subsidijos lėšas įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 29 d. įsteigė sau – G. S.– automobilio vairuotojo darbo vietą. Tarp šalių buvo pasirašytas 2021 m. vasario 3 d. susitarimas dėl 2017 m. balandžio 19 d. savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. URS-560 vykdymo atidėjimo (toliau – Susitarimas dėl Sutarties vykdymo atidėjimo), juo buvo atidėtas Sutarties 1 punkte numatytų Subsidijos gavėjo įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimus, numatytus Sutarties 1.11 ir 1.12 papunkčiuose, vykdymas laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki kol Subsidijos gavėjui bus panaikinta Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo 2 punktu Subsidijos gavėjas įsipareigojo drausti už subsidijos lėšas įsigytą turtą.

1.3. 2022 m. kovo 28 d. Užimtumo tarnyba gavo automobilio draudimą patvirtinančius dokumentus: ERGO transporto priemonių kasko draudimo liudijimą Nr. 710-851-832272, jame kaip draudėjas nurodytas G. S., apdraustas už subsidijos lėšas įsigytas automobilis laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 27 d. iki 2023 m. kovo 27 d., ir pirmąją draudimo įmoką patvirtinantį mokėjimo nurodymą Nr. 484, atliktą J. S.. Užimtumo tarnybai buvo pateiktos draudimo įmokų mokėjimo kopijos už 4 laikotarpius, nurodytus draudimo įmokų grafike (iki 2022 m. birželio 27 d.). Toliau pagal grafiką kas mėnesį numatytų sumokėti draudimo įmokų dokumentai nebuvo teikiami.

1.4. Užimtumo tarnyba 2022 m. spalio 20 d. raštu „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties nutraukimo“ atsakovą informavo, kad Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo sąlygos galioja ir turi būti vykdomos. Užimtumo tarnyba atsakovui nurodė, kad dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą pagal patvirtintą grafiką, iki 2022 m. liepos 27 d., rugpjūčio 27 d., rugsėjo 27 d., spalio 27 d. nėra pateikti Užimtumo tarnybai. Ieškovė priminė atsakovui Sutarties 1.12 papunktyje numatytą pareigą; nurodė atsakovui, jog už Sutarties 1.12 papunkčio nuostatos nevykdymą yra numatytos teisinės pasekmės, t. y. subsidijos gavėjas privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą pervestą subsidiją, atsiradus bent vienai iš nurodytų sąlygų, tarp jų – jei „jis nepateikia darbo biržai šio Aprašo 13¹ punkte nurodytų draudimą įrodančių dokumentų“ (Sutarties 6.1 ir 6.1.2 papunkčiai). Ieškovė taip pat atsakovą informavo, kad jam iki 2022 m. lapkričio 18 d. nepateikus Užimtumo tarnybai pasirašyto susitarimo dėl Sutarties nutraukimo ir lėšų grąžinimo, bus priimamas sprendimas dėl 15 000 Eur subsidijos grąžinimo pažeidus Sutarties nuostatas. Atsakydamas į 2022 m. spalio 20 d. pateiktą raštą, atsakovas ieškovei pateikė 2022 m. lapkričio 14 d. prašymą–atsakymą (gautas 2022 m. lapkričio 17 d.), jame nurodė, kad atsisako vykdyti Sutarties 6.1 ir 6.1.2 papunkčiuose numatytą įsipareigojimą ir grąžinti subsidijos lėšas ir pageidauja nutraukti Sutartį be lėšų grąžinimo.

1.5. Ieškovė pažymėjo, kad Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A-499 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) (teisės akto redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu), 190 punkte numatyta, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, atsiradus bent vienai 190 punkto papunkčiuose nurodytų sąlygų. Aprašo 190.1 papunktyje nustatyta sąlyga, jei „jis raštu praneša apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus arba jų nevykdo, gavęs darbo biržos įspėjimą apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atveju“. Aprašo 190.2 papunktyje nustatyta sąlyga, jei „jis nepateikia darbo biržai šio Aprašo 13¹ punkte nurodytų draudimą įrodančių dokumentų“. Aprašo 13¹ papunktyje nustatyta, kad „subsidijos gavėjas privalo apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti, steigiant darbo vietą ar ją pritaikant, buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo turto įsigijimo, kiekvienais metais pateikdamas darbo biržai draudimą įrodančius dokumentus. Šie draudimą įrodantys dokumentai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudimo sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ankstesnio ilgalaikio materialiojo turto draudimo galiojimo termino pabaigos“. Tokia pati subsidijos grąžinimo pareiga subsidijos gavėjui nustatyta ir Sutarties 6 punkte bei 6.1.1 ir 6.1.2 papunkčiuose.

1.6. Įvertinus tai, jog nustatytais terminais atsakovas nepateikė Užimtumo tarnybai subsidijos lėšomis įsigyto ilgalaikio materialiojo turto draudimo apmokėjimo dokumentų, ieškovė padarė išvadą, kad už subsidijos lėšas įsigytas ilgalaikis materialusis turtas nėra apdraustas, draudimo apsauga negalioja, dėl to atsakovas pažeidė Sutarties 1.12 papunkčio nuostatas. Tai patvirtino ir 2022 m. gruodžio 28 d. gautas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo raštas, kuriame nurodyta, kad automobilio draudimo sutartis draudėjo prašymu nutraukta nuo 2022 m. liepos 26 d. Pažymėta tai, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį ir siekdamas pasinaudoti valstybės parama, puikiai žinojo savo įsipareigojimus, Sutarties sąlyga, įtvirtinta Sutarties 1.12 papunktyje (Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo sąlygos), taip pat jam buvo žinoma, su ja jis sutiko, pasirašydamas Sutartį. Be to, subsidijos grąžinimo sąlygos ir tvarka Sutarties sudarymo momentu atsakovui buvo aiškios ir suprantamos, su tokiomis sąlygomis jis sutiko, todėl, neatlikus nustatytų pareigų, kyla Sutartyje numatyta atsakomybė. Ieškovė, teikdama ieškinį ir prašydama grąžinti atsakovui išmokėtą subsidiją, vadovaujasi paminėtais specialiais teisės aktais ir Sutartimi. Ieškovės vertinimu, atsakovas pažeidė Sutartį, todėl jam kyla atsakomybė, numatyta Sutarties IV dalyje „Šalių atsakomybė ir lėšų grąžinimas“, t. y. atsakovas privalo grąžinti jam pervestą subsidiją.

1.1. Užimtumo tarnyba 2023 m. kovo 20 d. subsidijos gavėjui pateikė Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo direktoriaus įsakymą Nr. V1(19.3)-23 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, grąžinimo“ (toliau – Sprendimas). Sutartis buvo nutraukta, priėmus Sprendimą susigrąžinti subsidiją. Taip pat atsakovui 2022 m. gruodžio 14 d. buvo išsiųsta Užimtumo tarnybos Pretenzija dėl 15 000 Eur subsidijos lėšų grąžinimo (toliau – ir Pretenzija) gera valia grąžinti subsidiją, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas subsidijos lėšų negrąžino. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nėra įvykdęs pareigos grąžinti subsidiją, todėl ieškovei yra skolingas 15 000 Eur, tai laikytina ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovo veiksmų, netinkamai vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad jis yra nuteistas, negauna pajamų, yra izoliuotas, laikomas kalėjime, neturi galimybių automobilio apdrausti. Nurodė, kad prašė leisti veiklą vykdyti už jį jo įgaliotam asmeniui, tačiau ieškovė su jo reikalavimais nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo G. S. 15 000 Eur negrąžintos subsidijos, 357 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nurodė valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 144 Eur – padengti iš valstybės biudžeto lėšų. Teismo sprendimo motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu sudarė Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. URS-560, ja atsakovas įsipareigojo įsteigti automobilio vairuotojo darbo vietą iki 2017 m. birželio 29 d., o ieškovė įsipareigojo skirti 15 000 Eur subsidiją darbo vietai įsteigti. Nustatyta, kad Užimtumo tarnyba savo įsipareigojimus įvykdė, pervesdama 15 000 Eur subsidiją, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, t. y. neatsiejamos Sutarties dalies – Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo 2 punkte numatyto įsipareigojimo užtikrinti Sutarties 1.12 papunkčio vykdymą, t. y. kiekvienais metais ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudimo sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ankstesnio ilgalaikio materialiojo turto draudimo galiojimo termino pabaigos pateikti Užimtumo tarnybai draudimą įrodančius dokumentus, raštu atsisakė vykdyti Sutarties įsipareigojimus.

3.2. Pažymėta, kad šiuo atveju Sutartis yra sudaryta tarp valstybės institucijos (Užimtumo tarnybos). Užimtumo rėmimo įstatymo bei Aprašo nuostatomis nustatyti lėšų naudojimo rėmai, atsispindintys standartinėse Sutarties sąlygose (Aprašo 21 priedas), jų nei valstybės institucijos (Užimtumo tarnybos) darbuotojai, nei asmenys, įsipareigojantys įsteigti darbo vietas (subsidijos gavėjas), negali keisti arba dėl jų vesti kokias nors ikisutartines derybas, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą bei kitos sutarčių sąlygos yra apibrėžtos Apraše, Sutartyje.

3.3. Įgyvendindamas Sutartį, atsakovas už subsidijos lėšas įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 29 d. įsteigė sau (G. S.) automobilio vairuotojo darbo vietą. Tarp šalių buvo pasirašytas Susitarimas dėl Sutarties vykdymo atidėjimo, įvertinus aplinkybę, jog atsakovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą buvo susitarta laikinai atidėti iki tol, kol atsakovui galioja paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, išskyrus Sutarties 1.11 papunkčiu ir 1.12 papunkčiu prisiimtus įsipareigojimus. Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo 2 punktu Subsidijos gavėjas įsipareigojo drausti už subsidijos lėšas įsigytą turtą.

3.4. Nustatyta, kad 2022 m. kovo 28 d. Užimtumo tarnyba gavo automobilio draudimą patvirtinančius dokumentus. Užimtumo tarnybai buvo pateiktos draudimo įmokų mokėjimo kopijos už 4 laikotarpius, nurodytus draudimo įmokų grafike (iki 2022 m. birželio 27 d.). Toliau pagal grafiką kas mėnesį numatytų sumokėti draudimo įmokų dokumentai nebuvo teikiami. Užimtumo tarnyba 2022 m. spalio 20 d. raštu „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties nutraukimo“ atsakovą informavo, kad Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo sąlygos galioja ir turi būti vykdomos. Taip pat atsakovą informavo, kad jam iki 2022 m. lapkričio 18 d. nepateikus Užimtumo tarnybai pasirašyto susitarimo dėl Sutarties nutraukimo ir lėšų grąžinimo, bus priimamas sprendimas dėl 15 000 Eur subsidijos grąžinimo, pažeidus Sutarties nuostatas. Atsakydamas į 2022 m. spalio 20 d. pateiktą raštą, atsakovas Užimtumo tarnybai pateikė 2022 m. lapkričio 14 d. prašymą–atsakymą, jame nurodė, kad atsisako vykdyti Sutarties 6.1 ir 6.1.2 papunkčiuose numatytą įsipareigojimą ir grąžinti subsidijos lėšas ir pageidauja nutraukti Sutartį be lėšų grąžinimo.

3.5. Pripažinta, kad šiuo atveju vienašališkas Sutarties nutraukimas galimas, kadangi, pasirašydamos Sutartį, Užimtumo tarnyba ir atsakovas Sutarties 11 punktu susitarė, jog Sutartis gali būti nutraukta Sutarties šalies iniciatyva, jei nustatoma, kad kita Sutarties šalis nevykdo Sutartyje numatytų įsipareigojimų, įspėjus įsipareigojimų nevykdančią šalį prieš 10 kalendorinių dienų. Sutartis buvo nutraukta, priėmus Sprendimą susigrąžinti subsidiją, kartu atsakovui buvo pateikta Pretenzija gera valia grąžinti subsidiją, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas subsidijos lėšų negrąžino. Užimtumo tarnyba reiškia atsakovui ieškinį dėl 15 000 Eur subsidijos grąžinimo, tai laikytina ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovo veiksmų, netinkamai vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas paminėto Sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, nors realiai nesutinka su tame Sprendime nurodytu sprendimu, t. y. pareiga grąžinti jam išmokėtą subsidiją. Neapskundęs Užimtumo tarnybos Sprendimo jame nustatyta tvarka, atsakovas ignoravo jo vykdymo privalomumą, tai parodo, kad, stengdamasis apginti savo neva pažeistus interesus, sąmoningai vilkina laiką, t. y. ne pats aktyviai nustatytais terminais ir tvarka kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, o laukė, kol pati Užimtumo tarnyba, išnaudojusi visas galimybes gera valia susigrąžinti išmokėtą subsidiją, dėl negrąžintos subsidijos priteisimo kreipsis į bendrosios kompetencijos teismą.

3.6. Teismas nustatė, kad, pagal Sutarties sąlygas, atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti delspinigius nuo nesumokėtos sumos iki prievolės įvykdymo. Atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė, t. y. neatsiejamos Sutarties dalies – Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo 2 punkte numatyto įsipareigojimo užtikrinti Sutarties 1.12 papunkčio vykdymą, atsisakė vykdyti Sutarties įsipareigojimus, todėl iš atsakovo Užimtumo tarnybai priteisti delspinigiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovas G. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo: 1) panaikinti 2023 m. spalio 20 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą priteisti iš atsakovo G. S. 15 000 Eur negrąžintos subsidijos, 357 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priimti naują sprendimą ir Užimtumo tarnybos ieškinį atmesti visiškai. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Atsakovas nurodo, kad jis neneigia, jog 2017 m. balandžio 19 d. tarp jo ir Tauragės teritorinės darbo biržos buvo sudaryta Sutartis, ja atsakovas įsipareigojo įsteigti automobilio vairuotojo darbo vietą iki 2017 m. birželio 29 d. Atsakovui per du kartus buvo pravesta subsidija – 15 000 Eur. Gavus subsidiją atsakovas įsigijo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ją naudojo darbo reikmėms, t. y. darbo vietai įkurti. Darbo vieta buvo įkurta sutartyje numatytu laiku. Atsakovas įkūrė darbo vietą sau ir pradėjo dirbti, mokėjo visus mokesčius. Visus sutartinius įsipareigojimus vykdė pats asmeniškai iki 2020 m. gruodžio 2 d., t. y. iki kardomosios priemonės – suėmimo – atsakovui paskyrimo. Po atsakovo suėmimo atsakovas palaikė ryšius per savo advokatą ir artimus asmenis su Užimtumo tarnyba, turėdamas tikslą spręsti klausimus, susijusius su sutarties vykdymu, tai liudija byloje pridėti dokumentai. Užimtumo tarnyba nuolat reikalavo įgytą pagal Užimtumo tarnybos suteiktą subsidiją transporto priemonę drausti kasko draudimu, ir ši prievolė atsakovo suėmimo metu buvo vykdoma jo artimųjų – tėvo J. S. bei sutuoktinės S. U. (S.).

4.2. Atsakovas nurodo, kad buvo išdavęs savo sutuoktinei S. U. (S.) įgaliojimą, jog ji vietoj jo ir jo vardu vykdytų sutartinius įsipareigojimus, tačiau Užimtumo tarnyba nesutiko ir neleido toliau jo sutuoktinei vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė drausti automobilį kasko draudimu J. S. ir S. S. leido, t. y. faktiškai buvo vykdomi įsipareigojimai, numatyti Sutartyje, nors jau atsakovui būnant suimtam.

4.3. Atsakovas pažymi, kad 2022 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės į laisvės atėmimo vietą. Nurodo, kad dėl taikomų griežtų apribojimų atsakovas nuo šio laiko neturi jokių pajamų, nes neturi darbo, bausmę atlieka uždarame būryje, apie tai pranešė Užimtumo tarnybai, todėl, gavęs Užimtumo tarnybos pretenziją, paprašė nutraukti sutartį be subsidijos grąžinimo, kadangi sutarties negali vykdyti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Atsakovo vertinimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje numatyta, kad visos valstybinės institucijos dirba žmonėms. Atsakovo vertinimu, Užimtumo tarnyba, atsisakydama pagal atsakovo įgaliojimą tęsti sutartinius įsipareigojimus, taip pat reikalaudama drausti transporto priemonę jam būnant izoliuotam nuo visuomenės, nors jam tai padaryti buvo neįmanoma (atlikti perlaidas draudimo kompanijai, nedirbant ir negaunant lėšų, negalint susisiekti) pažeidė gero administravimo principo imperatyvą, Lietuvos Respublikos viešo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytus viešojo administravimo principus, t. y. tyčia blogino atsakovo, kaip vienos iš Sutarties šalių, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, padėtį.

4.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas, atsidūręs įkalinimo įstaigose, nebegalėjo realiai realizuoti, t. y. įgyvendinti Sutarties sąlygų dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (lot. clausula rebus sic stantibus) ir nenugalimos jėgos (pranc. force majeure). Pirmosios instancijos teismas to neįvertino, tuo pažeisdamas teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-147-267/2014 ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2‑1342‑439/2017). Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jų nevertino, o faktiškai rėmėsi tik ieškovės teikiamais argumentais.

4.5. Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnį, nurodo, kad negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, kadangi yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, t. y. dėl valstybės veiksmų, apribojusių jo galimybę vykdyti savarankiško užimtumo sutarties įsipareigojimus, kadangi jo laisvė yra suvaržyta, ji yra suvaržyta ilgam, todėl vertina, kad sutartis pagal atsakovo prašymą turėjo būti nutraukta negrąžinant gautų lėšų, kadangi dėl susiklosčiusių ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, o būtent dėl valstybės institucijos veiksmų, suvaržant atsakovo laisvę, negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Ieškovė akcentuoja, kad Susitarimu dėl Sutarties vykdymo atidėjimo buvo atidėtas Sutarties 1 punkte numatytų Subsidijos gavėjo įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimus, numatytus Sutarties 1.11 ir 1.12 papunkčiuose, vykdymas laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki kol Subsidijos gavėjui bus panaikinta Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo 2 punktu Subsidijos gavėjas įsipareigojo drausti už subsidijos lėšas įsigytą turtą, o 3 punktu kardomosios bausmės – suėmimo – laikotarpiui buvo pratęstas Sutarties 1.9 papunktyje numatytas trejų metų terminas, draudžiantis panaikinti įsteigtą darbo vietą. Taigi būtent pats Subsidijos gavėjas, pasirašydamas Susitarimą dėl Sutarties vykdymo atidėjimo, prisiėmė tokius įsipareigojimus ir jų nevykdymo pasekmes.

5.2. Ieškovės vertinimu, atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad prievolė suėmimo metu buvo vykdoma, priešingai – pateiktos draudimo įmokų mokėjimo kopijos už 4 laikotarpius, nurodytus draudimo įmokų grafike (iki 2022 m. birželio 27 d.), toliau pagal grafiką kas mėnesį numatytų sumokėti draudimo įmokų dokumentai nebuvo pateikti. Ieškovės vertinimu, tai atsakovui nesudaro pagrindo teigti, jog Sutarties 1.12 papunktis buvo vykdomas tinkamai.

5.3. Nurodo, kad Susitarimu dėl Sutarties vykdymo buvo atidėtas Sutarties 1 punkte numatytų Subsidijos gavėjo įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimus numatytus Sutarties 1.11 ir 1.12 papunkčiuose, vykdymas laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki kol Subsidijos gavėjui bus panaikinta Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl tai atsakovui savaime nesudaro pagrindo teigti, jog faktiškai buvo vykdomi įsipareigojimai Sutartyje. Be to, kasko draudimu J. S. ir S. S. automobilio nedraudė, tai patvirtina ir įrodo, jog 2022 m. kovo 28 d. gautame ERGO transporto priemonių kasko draudimo liudijime Nr. 710-851-832272 kaip draudėjas buvo nurodytas G. S., apdraustas už subsidijos lėšas įsigytas automobilis laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 27 d. iki 2023 m. kovo 27 d., pirmąją draudimo įmoką patvirtinantį mokėjimo nurodymą Nr. 484 pagal draudimo liudijimo sutartį draudėjo G. S. vardu atliko J. S., todėl tai savaime nereiškia, jog minėti asmenys draudė automobilį kasko draudimu, ar vykdė sutartinius įsipareigojimus. Be to, tokio mokėjimo Užimtumo tarnyba niekada nelaikė netinkamu vykdymu Sutarties 1.12 papunkčio prasme ir tai šiuo atveju net nėra šios bylos ginčo dalykas, dėl to teismui nebuvo pagrindo to vertinti.

5.4. Nurodo, kad Užimtumo tarnyba niekada nesutiko ir neleido subsidijos gavėjo sutuoktinei ar kažkam kitam vykdyti sutartinių įsipareigojimų už jį ir į tai subsidijos gavėjui buvo atsakyta 2021 m. balandžio 13 d. raštu.

5.5. Priešingai nei teigia atsakovas, jis pats atsisakė vykdyti Sutarties 1.12 papunktį, t. y. 2022 m. rugsėjo 27 d. pateiktame rašte prašė nutraukti Sutartį be lėšų grąžinimo; 2022 m. lapkričio 17 d. ieškovei pateikė prašymą–atsakymą į 2022 m. spalio 20 d. ieškovės raštą, jame nurodė, kad nesutinka vykdyti Sutarties 6.1 ir 6.1.2 papunkčiuose numatyto įsipareigojimo drausti už subsidijos lėšas įsigytą turtą bei atsisako grąžinti subsidijos lėšas ir pageidauja nutraukti Sutartį be lėšų grąžinimo. Pažymi, kad Sutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstytos tiek Užimtumo tarnybos, tiek subsidijos gavėjo pareigos ir atsakomybė. Ieškovė laikosi pozicijos, kad Užimtumo tarnyba šiuo atveju ne tik nepažeidė gero viešo administravimo principo, bet priešingai – Subsidijos gavėjui suteikė daug ir išsamių konsultacijų, nuolat ragindama atlikti tuos veiksmus, kurie nurodyti Sutartyje. Nepaisant visų siųstų oficialių raštų, raginimų, subsidijos gavėjas dėl savo paties kaltų (nusikalstamų) veiksmų nesugebėjo įvykdyti Sutarties taip, kaip įsipareigojo.

5.6. Nurodo, kad šiuo atveju ne ieškovė, o atsakovas privalo įrodyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę, kaip Sutarties neįvykdymo priežastį, tačiau atsakovas neįrodė būtinų sąlygų viseto. Atsakovui šios aplinkybės neįrodžius nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad Sutartis nebuvo įvykdyta dėl nenugalimos jėgos ir atleisti jį nuo atsakomybės už Sutartimi prisiimtos prievolės pažeidimą.

5.7. Pažymi, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį ir siekdamas pasinaudoti valstybės parama, puikiai žinojo savo įsipareigojimus, Sutarties sąlyga, kuri įtvirtinta Sutarties 1.12 papunktyje (Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo sąlygos), taip pat jam buvo žinoma, su ja jis sutiko pasirašydamas Sutartį. Be to, Subsidijos grąžinimo sąlygos ir tvarka Sutarties sudarymo momentu atsakovui buvo aiškios ir suprantamos, su tokiomis sąlygomis jis sutiko, todėl neatlikus nustatytų pareigų kyla Sutartyje numatyta atsakomybė.

5.8. Ieškovės vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika šiuo konkrečiu atveju neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, nes išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės visiškai skirtingos, atsakovų įgyvendinamos priemonės, esmė, tikslai yra visiškai skirtingi.

5.9. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir akcentuoja, kad atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė (neatsiejamos Sutarties dalies – Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo 2 punkte numatyto įsipareigojimo užtikrinti Sutarties 1.12 papunkčio vykdymą) bei kartu atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl to turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Savarankiško užimtumo rėmimo priemonę reglamentuojantys teisės aktai ir Sutartis nenumato Sutarties nutraukimo, nereikalaujant grąžinti subsidijos lėšas, o pažeidus Sutarties 1.12 papunktį ir atsisakius pačiam vykdyti sutartinius įsipareigojimus, priešingai, tiek priemonę reglamentuojantys teisės aktai, tiek Sutartis aiškiai numato pareigų nevykdymo pasekmes, t. y. kyla atsakomybė, numatyta Sutarties IV dalyje „Šalių atsakomybė ir lėšų grąžinimas“, atsakovas privalo grąžinti jam pervestą subsidiją taip, kaip numatyta Sutarties 6.1, 6.1.1, 6.1.2 papunkčiuose.

5.10. Nurodo, kad suėmimas yra pati sunkiausia kardomoji priemonė, o tai, ieškovės manymu, suponuoja tai, jog atsakovas, žinodamas savo teises ir pareigas pagal sudarytą Sutartį, Susitarimą dėl Sutarties vykdymo atidėjimo, elgėsi neatsakingai ir savo kaltais veiksmais leido kilti pasekmėms, kurios šiuo metu yra kilusios, t. y. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nutraukta Sutartis ir ieškovei negrąžintos subsidijos lėšos. Atsakovas Susitarimą dėl Sutarties vykdymo atidėjimo pasirašė jau galiojant paskirtai kardomajai priemonei – suėmimui, todėl, ieškovės vertinimu, tik dėl paties kaltų veiksmų, t. y. būtent nuo jo paties atliktų valinių veiksmų, įvyko tokios aplinkybės, dėl to ieškovė neturi pagrindo prisiimti Sutarties nevykdymo pasekmių. Tai neatitiktų Sutarties tikslo, protingumo principų, paneigtų sutarties privalomumo principą ir pažeistų ieškovės interesus, siejamus su subsidijos susigrąžinimu pažeidus sutartinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

8. Apeliaciniu skundu iš esmės keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai taikė atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir patenkino ieškovės pareikštą ieškinį atsakovui dėl subsidijos lėšų grąžinimo, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

9. Byloje nustatytos aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovo G. S. 2017 m. balandžio 19 d. sudaryta Savarankiško užimtumo rėmimo sutartis Nr. URS-560. Šios Sutarties dalykas – darbo vietos sau steigimo subsidijavimas. Sutartimi atsakovas (subsidijos gavėjas) įsipareigojo įsteigti automobilio vairuotojo darbo vietą iki 2017 m. birželio 29 d., o ieškovė įsipareigojo skirti 15 000 Eur subsidiją darbo vietai įsteigti (Sutarties 1.1 papunktis). 2017 m. gegužės 29 d. sudaryto Savarankiško užimtumo rėmimo priemonės darbo vietos steigimo akto Nr. VDD-772 duomenimis, vykdydamas Sutartį G. S. 2017 m. gegužės 29 d. sukūrė automobilio vairuotojo darbo vietą sau, įsteigta darbo vieta atitinka Aprašo ir pateiktos paraiškos savarankiškam užimtumui remti reikalavimus. Remiantis rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad pagal Sutartį atsakovui 2017 m. balandžio 20 d. (75 proc. subsidijos sumos avansas, t. y. 11 250 Eur) ir 2017 m. birželio 15 d. (galutinis subsidijos išmokėjimas – 25 proc. subsidijos sumos, t. y. 3 750 Eur) pervesta 15 000 Eur subsidijos suma. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas už subsidijos lėšas įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 29 d. Užimtumo tarnybai pateiktas atsakovui atstovaujančio advokato prašymas dėl sutarties termino atidėjimo, jame nurodyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje atsakovui (subsidijos gavėjui) buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir prašyta pratęsti Sutarties vykdymo terminą kardomosios priemonės galiojimo trukmei. Remiantis bylos duomenimis, tarp šalių 2021 m. vasario 3 d. sudarytas Susitarimas dėl Sutarties vykdymo atidėjimo, juo atidėtas Sutarties 1 punkte numatytų Subsidijos gavėjo įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimus, numatytus Sutarties 1.11 ir 1.12 papunkčiuose, vykdymas laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki kol Subsidijos gavėjui bus panaikinta Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (1 punktas); taip pat numatyta, kad Sutarties atidėjimo laikotarpiu subsidijos gavėjas (atsakovas) įsipareigoja užtikrinti Sutarties 1.11 ir 1.12 papunkčių vykdymą (2 punktas); be to, pratęstas Sutarties 1.9 papunktyje numatytas trejų metų terminas, draudžiantis panaikinti įsteigtą darbo vietą Susitarimo 1 punkte nurodytam laikotarpiui (3 punktas). Susitarimas įsigaliojo jo pasirašymo dieną ir yra neatsiejama Sutarties dalis (Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo 7 punktas).

11. Atsakovas 2021 m. balandžio 22 d. raštu prašė ieškovės pakeisti Susitarimą dėl Sutarties vykdymo atidėjimo, sutarties atidėjimo laikotarpiui panaikinant reikalavimą dėl automobilio draudimo privalomuoju ir kasko draudimu. Užimtumo tarnybos 2021 m. gegužės 20 d. raštu Nr. SD(19.3)-4458 „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“ atsakovas informuotas, kad Susitarimas yra vykdomas ir jo sąlygos nebus keičiamos, o automobilio draudimas yra reikalingas, siekiant išsaugoti už subsidijos lėšas įsigytą turtą. Minėtu Užimtumo tarnybos 2021 m. gegužės 20 d. raštu, taip pat 2021 m. birželio 21 d. raštu atsakovas informuotas, kad Susitarimas dėl Sutarties vykdymo atidėjimo yra sudaromas tik kardomosios priemonės – suėmimo – laikotarpiui, jam pasibaigus atsakovas turi vykdyti Sutartį, tai yra tęsti veiklą įsteigtoje automobilio vairuotojo darbo vietoje ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo atveju Sutarties įsipareigojimai nebus atidedami.

12. Byloje nustatyta, kad Užimtumo tarnyboje 2022 m. birželio 6 d. Užimtumo tarnyboje gautas baudžiamojoje byloje priimtas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendis, juo, atsakovą pripažinus kaltu padarius nurodytas nusikalstamas veikas, atsakovui paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Užimtumo tarnyboje 2022 m. rugsėjo 9 d. gautas atsakovo G. S. 2022 m. liepos 18 d. prašymas Sutartį nutraukti, prašymas motyvuotas tuo, kad baigėsi šalių susitarimas, jog iki teismo nuosprendžio atsakovas draus kasko ir privalomuoju draudimu už subsidiją įgytą transporto priemonę, ir nurodyta, kad atsakovas yra nuteistas valstybės ir dėl valstybės veiksmų negali tęsti sutartinių įsipareigojimų, todėl prašyta šalių raštišku susitarimu sutartį nutraukti. Užimtumo tarnyba 2022 m. rugsėjo 16 d. raštu „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties nutraukimo ir lėšų grąžinimo“ Nr. SD(19.3)‑7623 atsakovą informavo, kad jo prašymas gali būti tenkinamas ir Užimtumo tarnyba sutinka pasirašyti susitarimą dėl Sutarties nutraukimo ir lėšų grąžinimo – vadovaujantis Sutarties 6 punktu, 6.1 ir 6.1.1 papunkčiais per 20 darbo dienų grąžinant visą gautą subsidiją (15 000 Eur) ir pasirašant susitarimą dėl Sutarties nutraukimo ir lėšų grąžinimo, o nesant galimybės grąžinti visą subsidiją, teikiant prašymą dėl susitarimo sudarymo subsidiją grąžinti dalimis, išdėstant grąžintinas lėšas iki 24 mėnesių laikotarpiu, tokiu atveju rengiamas susitarimas dėl Sutarties nutraukimo ir lėšų grąžinimo dalimis. Užimtumo tarnyboje 2022 m. rugsėjo 27 d. gautas atsakovo 2022 m. rugsėjo 22 d. raštas, juo atsakovas nesutiko pasirašyti susitarimo ir grąžinti lėšas, nurodė, kad prašė Sutartį nutraukti Sutarties 10 punkto pagrindu šalių raštišku susitarimu ir nutraukti be lėšų grąžinimo. Užimtumo tarnyba 2022 m. spalio 20 d. raštu „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties nutraukimo“ informavo atsakovą, kad negali tenkinti jo prašymo nutraukti Sutartį, nereikalaujant grąžinti subsidijos lėšas. Atsakovas 2022 m. lapkričio 14 d. prašymu–atsakymu informavo ieškovę, kad yra nuteistas ir neturi galimybės tęsti Sutartį, nesutinka grąžinti subsidiją ir nurodė, jog neturi jokių galimybių apdrausti transporto priemonę, prašydamas šalių susitarimu nutraukti sutartį be lėšų grąžinimo.

13. Ieškovė 2022 m. gruodžio 21 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo raštu informuota, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis draudėjo prašymu nutraukta nuo 2022 m. liepos 26 d. ir šiuo metu automobilis nėra apdraustas kasko draudimu. Ieškovė pateikė atsakovui 2022 m. gruodžio 14 d. pretenziją dėl 15 000 Eur subsidijos lėšų grąžinimo per 20 darbo dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos. Atsakovas 2022 m. gruodžio 27 d. atsakymu į pretenziją su ieškovės pretenzija nesutiko. 2023 m. sausio 24 d. priimtas Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo direktorės įsakymas Nr. V1(19.3)-23 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, grąžinimo“, juo nustatyta, kad atsakovas nevykdė neatsiejamos Sutarties dalies – Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo – 2 punkte numatyto įsipareigojimo, užtikrinti Sutarties 1.12 papunkčio vykdymą, tai yra kiekvienais metais ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudimo sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ankstesnio ilgalaikio materialiojo turto draudimo galiojimo termino pabaigos pateikti Užimtumo tarnybai draudimą įrodančius dokumentus, raštu atsisakė vykdyti Sutarties įsipareigojimus, todėl privalo grąžinti visą jam pervestą subsidiją, t. y. 15 000 Eur. Minėto įsakymo 2 punktu subsidijos gavėjas (atsakovas) įspėtas, kad praėjus 10 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo pateikimo dienos, Sutartis laikoma nutraukta. Įsakymo nuorašas išsiųstas įteikti atsakovui į įkalinimo įstaigą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas reikšmingas bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, neišsprendė byloje padarytų išvadų ir faktų prieštaros, neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

15. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

16. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

17. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties 1.12 papunktyje buvo numatytas atsakovo, kaip subsidijos gavėjo, įsipareigojimas kiekvienais metais ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudimo sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ankstesnio ilgalaikio materialiojo turto draudimo galiojimo termino pabaigos pateikti darbo biržai draudimą įrodančius dokumentus. Sutarties 6 punkte ir 6.1 papunktyje numatyta, kad subsidijos gavėjas Užimtumo tarnybai per šios pretenzijoje nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų, privalo grąžinti visą pervestą subsidiją, atsiradus bent vienai iš Sutarties 6.1 papunktyje nurodytų sąlygų, tarp jų – jei subsidijos gavėjas raštu atsisako vykdyti sutartinius įsipareigojimus arba jų nevykdo, gavęs įspėjimą apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atveju (Sutarties 6.1.1 papunktis); taip pat jei subsidijos gavėjas nepateikia darbo biržai Aprašo 13¹ punkte nurodytų draudimą įrodančių dokumentų (Sutarties 6.1.2 papunktis).

18. Aprašo 13¹ punkte (redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu) buvo numatyta, kad subsidijos gavėjas privalo apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti, steigiant darbo vietą ar ją pritaikant, buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo turto įsigijimo kiekvienais metais pateikdamas darbo biržai draudimą įrodančius dokumentus. Šie draudimą įrodantys dokumentai turi būti pateikiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudimo sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ankstesnio ilgalaikio materialiojo turto draudimo galiojimo termino pabaigos. Aprašo 190 punkte buvo numatyta, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti darbo biržai visą jam pervestą subsidiją(-as) per 15 darbo dienų, atsiradus bent vienai iš šiame punkte nurodytų sąlygų, tarp jų: jei jis raštu praneša apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus arba jų nevykdo, gavęs darbo biržos įspėjimą apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atveju (Aprašo 190.1 papunktis), taip pat jei jis nepateikia darbo biržai šio Aprašo 13¹ punkte nurodytų draudimą įrodančių dokumentų (Aprašo 190.2 papunktis).

19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog Užimtumo tarnyba nesutiko, kad atsakovo sutuoktinė S. U. (S.) pagal atsakovo įgaliojimą vietoje atsakovo ir jo vardu vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir neleido toliau jo sutuoktinei vykdyti sutartinių įsipareigojimų, nors atsakovo suėmimo metu ieškovė leido pagal suteiktą subsidiją įgytą transporto priemonę drausti kasko draudimu atsakovo artimiesiems – tėvui J. S. ir sutuoktinei S. U. (S.), t. y., atsakovo teigimu, faktiškai buvo vykdomi įsipareigojimai, numatyti Sutartyje, nors atsakovui jau būnant suimtam. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Užimtumo tarnyba niekada nesutiko ir neleido subsidijos gavėjo sutuoktinei ar kažkam kitam vykdyti sutartinių įsipareigojimų už jį ir į tai subsidijos gavėjui buvo atsakyta 2021 m. balandžio 13 d. raštu Nr. SD(19.3)-3379, be to, atsakovas neturi pagrindo teigti, jog Sutarties 1.12 papunktis buvo vykdomas tinkamai, ir pažymi, kad ieškovei nebuvo pateikti pagal patvirtintą grafiką kas mėnesį numatytų sumokėti draudimo įmokų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai iki 2022 m. liepos 27 d., rugpjūčio 27 d., rugsėjo 27 d. ir vėlesni mokėjimai.

20. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog Užimtumo tarnyba, atsisakydama pagal atsakovo įgaliojimą tęsti sutartinius įsipareigojimus, taip pat reikalaudama drausti transporto priemonę, atsakovui būnant izoliuotam nuo visuomenės, tyčia blogino laisvės atėmimo bausmę atliekančio atsakovo, kaip vienos iš Sutarties šalių, padėtį. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės su atsakovu (subsidijos gavėju) sudarytos 2017 m. balandžio 19 d. Sutarties dalykas yra darbo vietos sau steigimo subsidijavimas. Taigi savarankiško užimtumo rėmimo priemonė organizuota būtent atsakovui, siekiant paremti jo darbo vietos steigimą sau. Taip pat pažymėtina, kad 2021 m. vasario 3 d. Susitarimu dėl Sutarties vykdymo atidėjimo buvo atidėtas Sutarties 1 punkte numatytų Subsidijos gavėjo įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimus, numatytus Sutarties 1.11 ir 1.12 papunkčiuose, vykdymas laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki kol Subsidijos gavėjui bus panaikinta paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo 2 punktu atsakovas įsipareigojo apdrausti už subsidijos lėšas įsigytą turtą. Taigi subsidijos gavėjas, pasirašydamas tiek Sutartį, tiek Susitarimą dėl Sutarties vykdymo atidėjimo, prisiėmė Sutarties 1.12 papunktyje numatytus įsipareigojimus ir jų neįvykdymo pasekmes (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei buvo pateiktas ERGO transporto priemonių kasko draudimo liudijimas Nr. 710‑851‑776512, juo už subsidijos lėšas įsigytas automobilis apdraustas laikotarpiui nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2022 m. kovo 27 d., ir ERGO transporto priemonių kasko draudimo liudijimas Nr. 710-851-832272, juo už subsidijos lėšas įsigytas automobilis apdraustas laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 27 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Taigi, nors 2021 m. kovo 26 d. ir 2022 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymuose, patvirtinančiuose atliktas pirmąsias draudimo įmokas pagal minėtus draudimo liudijimus, užfiksuota, kad mokėjimai atlikti J. S., tačiau ERGO transporto priemonių kasko draudimo liudijimuose Nr. 710‑851‑776512 ir Nr. 710‑851‑832272 kaip draudėjas nurodytas būtent subsidijos gavėjas – atsakovas G. S..

22. Byloje pateiktame 2022 m. gruodžio 21 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo rašte nurodyta, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta kasko draudimo sutartimi, draudimo laikotarpis 2022 m. kovo 27 d. – 2023 m. kovo 27 d., draudimo įmoka buvo apmokėta iki 2022 m. liepos 26 d., ir rašto pateikimo metu ši transporto priemonė šioje draudimo bendrovėje nedrausta kasko draudimu. Šie duomenys patvirtina, kad minėto automobilio draudimo sutartis buvo nutraukta draudėjo (atsakovo) prašymu. Apeliantas šios aplinkybės neginčija.

23. Iš atsakovo pateiktų 2022 m. liepos 18 d., 2022 m. rugsėjo 22 d., 2022 m. lapkričio 14 d. raštų turinio matyti, kad atsakovas nesutiko vykdyti Sutarties įsipareigojimų ir prašė Sutartį nutraukti, nereikalaujant grąžinti subsidijos lėšų. Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis tinkamai nevykdė neatsiejamos Sutarties dalies – Susitarimo dėl Sutarties vykdymo atidėjimo 2 punkte numatyto įsipareigojimo užtikrinti Sutarties 1.12 papunkčio vykdymą, t. y. kiekvienais metais ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudimo sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ankstesnio ilgalaikio materialiojo turto draudimo galiojimo termino pabaigos pateikti Užimtumo tarnybai draudimą įrodančius dokumentus, atsisakė vykdyti Sutarties įsipareigojimus.

24. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad Sutarties negalėjo vykdyti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, kadangi 2022 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės į laisvės atėmimo vietą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovas, atsidūręs įkalinimo įstaigose, nebegalėjo realiai realizuoti, t. y. įgyvendinti, Sutarties sąlygų dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių ir nenugalimos jėgos, taip pat valstybės veiksmų.

25. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

26. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Bendroji CPK įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodomos aplinkybės, kaip sudarančios atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės netaikymo pagrindą, turi būti įrodytos atsakovo, kadangi atsakovas jomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

27. CK 6.204 straipsnio, reglamentuojančio sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms, 3 dalyje numatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti; šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo; kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą; jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad šiuo atveju Sutartis yra sudaryta tarp atsakovo ir valstybės institucijos (Užimtumo tarnybos), lėšų, skirtų užimtumo rėmimo sistemos tikslams, naudojimas, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą bei kitos sutarčių sąlygos yra apibrėžtos teisės aktuose ir Sutartyje. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neginčija aplinkybės, jog jis Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo direktorės 2023 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V1(19.3)‑23 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, grąžinimo“ jame nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

28. Apeliantas nurodo, kad negali vykdyti Sutarties dėl valstybės veiksmų, kadangi yra nuteistas, atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo laisvė yra suvaržyta ilgam laikui. Apelianto teigimu, dėl susiklosčiusių ne nuo jo priklausančių aplinkybių, o būtent dėl valstybės institucijos veiksmų, suvaržant atsakovo laisvę, jis negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų.

29. Sutarties 8 punkte numatyta, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą, jei tai įvyko dėl nenugalimos jėgos sukeltų aplinkybių Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytais atvejais. CK 6.212 straipsnio, reglamentuojančio nenugalimos jėgos (force majeure) institutą, 1 dalyje numatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalimos jėgos faktą turi įrodyti skolininkas (CK 6.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-66-313/2022 43 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

30. CK 6.253 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.253 straipsnio 3 dalyje pateikta valstybės veiksmų, kaip pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės ir jos netaikyti, apibrėžtis suponuoja išvadą, kad šiam pagrindui konstatuoti būtina atitinkamų sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) valstybės institucijų veiksmai (aktai); 2) veiksmai (aktai) turi būti nenumatyti ir privalomi asmeniui; 3) veiksmai (aktai) turi būti tokie, dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma; 4) asmuo neturėjo teisės veiksmų (aktų) ginčyti teismo ar administracine tvarka. Taigi valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių asmeniui neįmanoma įvykdyti prievolę, be kita ko, gali būti pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės tik tais atvejais, kai šie veiksmai negalėjo būti iš anksto numatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, 41 punktas).

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju atsakovo suėmimo laikotarpiui 2021 m. vasario 3 d. buvo sudarytas šalių Susitarimas dėl Sutarties vykdymo atidėjimo (išskyrus įsipareigojimų, numatytų Sutarties 1.11 ir 1.12 papunkčiuose). Pažymėtina, kad atsakovui laisvės atėmimo bausmė paskirta Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1‑86‑348/2022. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), minėtas teismo nuosprendis buvo atsakovo apskųstas (ginčijamas) apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A‑49‑658/2023, be kita ko, buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis dėl G. S. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – G. S. dėl nurodytose nuostatose numatytų nusikalstamų veikų išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl G. S. paskirtos bausmės subendrinimo ir paskirtos subendrintos bausmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad G. S. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir ši pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Taigi teismo nuosprendis dėl atsakovo priimtas nustačius, kad atsakovas atliko tyčinius neteisėtus veiksmus, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas teigia negalėjęs vykdyti pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų (laisvės atėmimo bausmės atlikimas), nelaikytinos pateisinamomis aplinkybėmis, kurių atsakovas (šalis, neįvykdžiusi Sutarties) negalėjo numatyti ar prognozuoti, kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio, kadangi tokios aplinkybės buvo nulemtos paties atsakovo tyčinių neteisėtų veiksmų, t. y. nusikalstamos veikos padarymo. Vertintina, kad atsakovas, elgdamasis rūpestingai ir apdairai, galėjo ir turėjo numatyti (įvertinti), kad už nusikalstamos veikos padarymą jam gali būti apribota laisvė ir atsakovas negalės įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, kurios dalykas – darbo vietos sau steigimo subsidijavimas. Taigi nesant nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių kriterijų visumos, atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (force majeure). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovas byloje neįrodė, kad yra visos būtinos sąlygos jį visiškai ar iš dalies atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės anksčiau nurodytų teisės normų pagrindu.

33. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, atmetami kaip nepagrįsti. Iš Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A‑147-267/2014, ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1342-439/2017, matyti, kad nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodomų civilinių bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas) skiriasi, bylų faktinės aplinkybės, atsakovų įgyvendintos priemonės, šių priemonių reglamentavimas ir įsipareigojimų pažeidimo aplinkybės, dėl kurių kilo ginčai, netapačios. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis apelianto nurodoma teismų praktika.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir pritaikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Pastebėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta ieškovės Užimtumo tarnybos ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo G. S. 15 000 Eur negrąžintos subsidijos, 357 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad šios lėšos, visiškai patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, priteisiamos ieškovei Užimtumo tarnybai. Atsižvelgiant į tai, šis rašymo apsirikimas ištaisytinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai patikslinamas (CPK 276 straipsnis).

36. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nepateikė duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovo G. S. priteistos negrąžintos subsidijos, delspinigių ir procesinių palūkanų sumos yra priteistos ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.