- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-147-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04391-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- I. Š.
- Ieškovas
- Šiaulių teritorinės
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5517-291/2013 pagal ieškovės Šiaulių teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui I. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „NMF Metal“ dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Šiaulių teritorinė darbo birža kreipėsi su ieškiniu atsakovui I. Š. ir prašė priteisti iš atsakovo 2611,35 Lt su profesiniu mokymu susijusias išlaidas bei 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012-12-11 buvo sudaryta trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis Nr. RS8-500 tarp Šiaulių teritorinės darbo biržos, I. Š. ir UAB „NMF Metal“. Pagal ją ieškovė už mokymo programą bei sveikatos patikrinimą sumokėjo 2611,35 Lt, tačiau atsakovas, nesilaikydamas sutarties sąlygų, nutraukė sutartį, o su profesinio mokymo organizavimu susijusių išlaidų neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutarties nepažeidė, o ją buvo priverstas nutraukti dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl jo neteisėto suėmimo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nurodė, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas 2013-03-12 jo paties prašymu, t. y. vadovaujantis Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo I. Š. ieškovei Šiaulių teritorinei darbo biržai 2611,35 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2611,35 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei priteisė 78 Lt žyminio mokesčio ir 13,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 13 dalis numato, kad bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai, dėl kurių kaltės buvo nutrauktas profesinis mokymas, darbdavys, atsisakęs įdarbinti ar per 12 mėnesių panaikinęs darbo vietą, arba bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbios priežasties atsisakęs įsidarbinti pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytą trišalę sutartį ar įsidarbinęs ir per 6 mėnesius nutraukęs darbo sutartį arba nepradėjęs savarankiškos veiklos ar per 6 mėnesius ją nutraukęs, teritorinei darbo biržai privalo atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu. Jei šios išlaidos nėra grąžinamos teritorinei darbo biržai, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nustatė, kad pagal trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje, mokytis ir įgyti kvalifikaciją, nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių, atlyginti ieškovei visas patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu be svarbių priežasčių nevykdys arba netinkamai vykdys įsipareigojimus. Konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas sutarties 3.5.4. punkto nuostatas, nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį, ir nurodė, kad nors atsakovas buvo suimtas 2013-03-12, t. y. tą pačią dieną kai jis buvo atleistas iš darbo, atsakovo suėmimas jau po darbo sutarties nutraukimo, negali būti laikomas svarbia priežastimi darbo sutarčiai nutraukti. Sprendė, kad ieškovei pareikalavus grąžinti su profesiniu mokymu susijusias išlaidas, atsakovas, pažeisdamas sutarties 3.5.5. punktą, įpareigojantį atlyginti ieškovei visas jo patirtas išlaidas, 2611,35 Lt sumos negrąžino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Atsakovas I. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-11 sprendimą ir leisti atsakovui baigti vykdyti sutartį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį atsakovas įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje, mokytis ir įgyti kvalifikaciją, nenutraukti profesinio mokymo be svarbios priežasties, tačiau jeigu Vilniaus apygardos teismas būtų teisingai išnagrinėjęs bylą ir nepaskyręs suėmimo, atsakovui nebūtų reikėję rašyti jokio prašymo atleisti iš darbo. Apeliantas nurodo, kad 2013-10-09, paleistas iš įkalinimo įstaigos, jis vėl įsidarbino UAB „NMF Metal“ ir šiuo metu ten dirba, norėtų baigti vykdyti sutartį, t. y. baigti mokymą pagal metalų suvirintojo bei pjaustymo elektra ir dujomis specialybę, nes jam liko tik išlaikyti egzaminus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad asmens suėmimas nėra laikomas kaip svarbi priežastis sutarčiai nutraukti, todėl atsakovas privalo grąžinti su profesinio mokymo organizavimu susijusias išlaidas. Be to, pastebi, kad suėmimas yra pati sunkiausia kardomoji priemonė, o tai, ieškovės manymu, suponuoja, kad atsakovas, žinodamas savo teises ir pareigas pagal sudarytą sutartį, elgėsi neatsakingai ir savo kaltais veiksmais leido kilti pasekmėmis, kurios šiuo metu yra kilusios, t. y. nutraukta sutartis, ir ieškovei negrąžintos su profesinio mokymo organizavimu susijusios išlaidos. Nurodo, kad atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų, savo kaltais veiksmais jas pažeidė, todėl ieškovė prarado interesą tęsti sutartinius santykius, neturėdama pagrindo tikėti, kad atsakovas ateityje tinkamai vykdys sutarties sąlygas ir pasinaudojo savo savigynos priemone pareikšdama ieškinį dėl 2611,35 Lt skolos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl sutarties nutraukimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių. Ieškovė, pateikusi ieškinį teismui, prašė priteisti iš atsakovo su profesiniu mokymu susijusias 2611,35 Lt išlaidas, nes 2012-12-11 buvo sudaryta trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis Nr. RS8-500 tarp Šiaulių teritorinės darbo biržos, I. Š. ir UAB „NMF Metal“, pagal kurią ieškovė už mokymo programą bei sveikatos patikrinimą sumokėjo 2611,35 Lt, tačiau atsakovas, nesilaikydamas sutarties sąlygų, nutraukė sutartį, o su profesinio mokymo organizavimu susijusių išlaidų neatlygino. Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad darbo sutartį nutraukė ne savo noru, nes buvo neteisėtai suimtas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sutarčių vykdymo nuostatomis, ieškinį tenkino.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinį skundą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, netinkamai laikėsi materialinės teisės normų, reglamentuojančių iš užimtumo rėmimo kylančius teisinius santykius.
Kaip matyti iš byloje esančios 2012-12-11 Trišalės profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarties Nr. RS8-500, atsakovas, kaip bedarbis, įsipareigojo dalyvauti profesinio mokymo programoje, mokytis ir įgyti kvalifikaciją, nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių, atlyginti ieškovei visas patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu be svarbių priežasčių nevykdys arba netinkamai vykdys įsipareigojimus (sutarties 3.5.1. – 3.5.5. punktai). Iš šios sutarties taip pat matyti, kad ji buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje nurodoma, kad bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai, dėl kurių kaltės buvo nutrauktas profesinis mokymas, darbdavys, atsisakęs įdarbinti ar per 12 mėnesių panaikinęs darbo vietą, arba bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojas, be svarbios priežasties atsisakęs įsidarbinti pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytą trišalę sutartį ar įsidarbinęs ir per 6 mėnesius nutraukęs darbo sutartį arba nepradėjęs savarankiškos veiklos ar per 6 mėnesius ją nutraukęs, teritorinei darbo biržai privalo atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu. Jei šios išlaidos nėra grąžinamos teritorinei darbo biržai, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Aprašo 36.2. punkte nurodoma, kad svarbiomis priežastimis laikoma darbo sutarties nutraukimas Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnyje ar 136 straipsnyje nurodytais pagrindais. Minėtų įstatymo ir teisės akto nuostatų sisteminė analizė leidžia teigti, kad kai darbo sutartis nutraukiama DK 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnyje ar 136 straipsnyje nurodytais pagrindais, asmuo, įsidarbinęs ir per 6 mėnesius nutraukęs darbo sutartį, teritorinei darbo biržai neprivalo atlyginti jos patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu. Šiuo atveju ieškovė yra neteisi teigdama, kad suėmimas nėra laikomas svarbia priežastimi dėl darbo sutarties nutraukimo ir mokymo išlaidų atlyginimo, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 1 d. 1 p. yra nurodyta, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo, o pagal Aprašo 36.2. punktą tokia aplinkybė būtent ir yra laikoma svarbia priežastimi.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2013-03-12 pateikė prašymą darbdaviui atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2013-03-12 pačiam prašant, 2013-03-12 priimtas UAB „NMF Metal“ įsakymas Nr. P13-39, kuriuo atsakovas atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų remiantis DK 127 str. 1 d. Atsakovas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose teigė, kad darbo sutartį ji nutraukė ne savo noru, o tik dėl to, kad buvo sulaikytas. Pagal CPK 179 str. 3 d. teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-02-18 nutartimi atmetė I. Š. apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo I. Š. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kaip matyti iš byloje esančios Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus rašto, I. Š. nuo 2013-03-12 buvo suimtas ir Pravieniškių pataisos namų 2-ojoje valdyboje atliko 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-08 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš teismo turimų duomenų matyti, kad UAB „NMF Metal“ I. Š. įsidarbino 2013-10-21, t. y. iš karto po to, kai buvo paleistas į laisvę panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį. Pažymėtina, kad pagal LITEKO esančius duomenis, Vilniaus apygardos teismas 2014-01-31 priėmė nuosprendį, kuriuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį dėl I. Š. paskirtos bausmės pakeitė ir, be kita ko, bausmės vykdymą atidėjo 2 metams ir paskyrė auklėjamojo pobūdžio priemonę, tarp kurios numatytas ir įpareigojimas tęsti mokslą bei dirbti.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos šios byloje nustatytos aplinkybės, t. y. atsakovo prašymas dėl atleidimo iš darbo, jo suėmimas, grįžimas į darbą tik išėjus į laisvę, rodo, kad atsakovas 2013-03-12 pareiškimą dėl atleidimo iš darbo parašė būtent dėl to, jog žinojo, kad tą dieną bus pradėtas vykdyti nuosprendis dėl laisvės atėmimo. Dėl to, atsakovas iš UAB „NMF Metal“ užimamų pareigų galėjo būti atleistas ne pagal DK 127 str. 1 d., o pagal DK 136 str. 1 d. 1 p., t. y. kai darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo. Aplinkybė, kad atsakovas pats paprašė būti atleidžiamas iš darbo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes visi byloje esantys leistini įrodymai patvirtina, kad darbo tęsti atsakovas negalėjo būtent dėl nuosprendžio vykdymo ir šiuo atveju netikėti atsakovo paaiškinimais dėl darbo sutarties nutraukimo motyvų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Ieškinio tenkinimas priteisiant iš atsakovo mokymosi išlaidas byloje esant duomenims, kad atsakovas tęsia darbą toje pačioje įmonėje, kaip buvo sutarta trišale sutartimi, yra charakterizuojamas teigiamai, gerai atlieka darbą, norėtų toliau tęsti mokymąsi, apeliacinės instancijos teismo nuomone prieštarautų ne tik užimtumo rėmimo tikslams, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Be to, vien formalus Trišales sutarties sąlygų pažeidimas, kai ne tuo pagrindu įforminamas sutarties nutraukimas, o atsakovas šiuo metu tęsia darbą, nesudaro pagrindo spręsti, jog sutartis pažeista.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas darbo sutartį nutraukė dėl svarbios priežasties, t. y. įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, pagal kurį atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir dėl to negalėjo tęsti darbo, todėl teritorinės darbo biržos ieškinys dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atsakovo reikalavimo leisti baigti vykdyti sutartį, kadangi toks reikalavimas nėra apeliacijos objektas, jis priskirtinas prie sutartinių santykių ir turi būti sprendžiamas šalių susitarimu.
Pagal CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tačiau, nors ieškovės ieškinys atmetamas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju valstybei nepriteistinos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl tenkindamas ieškinį bylą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atsakovui I. Š. dėl mokymosi išlaidų atlyginimo buvo tenkintas visiškai, panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Šiaulių teritorinės darbo biržos ieškinį atmesti.