Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. A. administracinio nusižengimo bylą pagal akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 399 straipsnio 1 dalį 140 Eur dydžio bauda už tai, kad 2023 m. kovo 17 d., apie 14 val., valdydamas tanklaivį „(duomenys neskelbtini)“ ir plaukdamas link krantinės Nr. 23, teršė uosto akvatoriją naftos produktais ir taip pažeidė Klaipėdos uosto laivybos taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 136.5. punktą (Uosto akvatorijoje draudžiama teršti krantinę ir akvatoriją naftos produktais, šiukšlėmis, atliekomis).

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimu panaikintas Valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena R. A. nutraukta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu akcinės bendrovės (toliau – AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir palikti galioti Valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2023 m. balandžio 26 d. nutarimą.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo faktinių aplinkybių visumą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių administracinį nusižengimą.

3.2. Apeliantas nurodo, kad 2023 m. kovo 17 d., apie 14.07 val., Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos operatorius gavo iš kelto „(duomenys neskelbtini) “ kapitono pranešimą apie tai, kad uosto akvatorijoje, ties akcine bendrove (toliau – AB) (duomenys neskelbtini), pastebėjo naftos produktų šleifą. Laivų eismo tarnybos operatorius nedelsdamas apie tai pranešė Uosto direkcijos dispečeriui-koordinatoriui, kuris per vaizdo stebėjimo kameras stebėjo plaukiantį tanklaivį „(duomenys neskelbtini)“, pastarojo laivagalyje buvo matyti naftos produktų šleifas. Apie gautą kelto „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą nedelsiant buvo informuoti Uosto direkcijos specialistai kovai su naftos tarša, kad pradėtų rinkti naftos produktus iš uosto akvatorijos. 2023 m. kovo 17 d. 14.20 val. kateris „(duomenys neskelbtini)“ išvyko rinkti naftos produktų absorbuojančiomis bonomis laivybos kanale nuo krantinės Nr. 24 iki krantinės Nr. 3. 2023 m. kovo 17 d. 16 val. kateris „(duomenys neskelbtini)“ išvyko į pagalbą. 2023 m. kovo 17 d. 19.15 val. kateriai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) “ grįžo į Uosto direkcijos laivyno bazę. Incidento padariniams likviduoti buvo panaudoti 26 vnt. (57 m) absorbuojančių bonų.

3.3. Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų nustatyta, jog yra padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 399 straipsnio 1 dalyje, turi būti įrodytas taršos naftos produktais faktas ir, kad taršos faktas yra lemtas administracinio asmens veiksmais (neveikimu). Apelianto vertinimu, priešingai nei padarė išvadą teismas, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie pripažintini įrodymais, leidžiančiais daryti neabejotiną išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 399 straipsnio 1 dalyje, t. y. akvatorijos teršimo naftos produktais faktas, ir tai, kad taršos šaltinis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valdytas tanklaivis „(duomenys neskelbtini)“. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, motyvuotai nepasisakė dėl jų patikimumo, nuoseklumo, logiškumo, įrodymų šaltinių patikimumo, įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo. Apeliantas pažymi, kad teismas, nustatydamas, ar byloje surinkti duomenys patvirtina teisiškai reikšmingos aplinkybės egzistavimą – taršos naftos produktais faktą – nevertino pateiktų duomenų visumos, t. y. liudytojų parodymų, kurie apibūdino naftos produktų ant vandens paviršiaus požymius ir naftos produktams būdingą kvapą; Uosto akvatorijos stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, kelto „(duomenys neskelbtini)“ ir laivo (duomenys neskelbtini) stebėjimo kameros įrašų; duomenų apie panaudotas naftos produktus absorbuojančias bonas, kurios vizualiai atrodė užterštos, o jas pasvėrus nustatytas absorbuotas teršalų kiekis, o tai neabejotinai patvirtina taršos naftos produktais faktą.

3.4. Apelianto vertinimu, teismas skundžiamame nutarime, teigdamas, kad taršos naftos produktais faktas yra grindžiamas tik vizualiniu būdu gautais duomenimis, nepagrįstai nurodė, kad byloje turi būti pateikti akvatorijoje buvusių naftos produktų laboratoriniai tyrimai, patvirtinantys, kad akvatorijoje buvo būtent naftos produktai. Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateikti paaiškinimai, kodėl akvatorijoje buvusių naftos produktų laboratorinių tyrimų objektyviai nebuvo galima atlikti, t. y. dėl vandens paviršiuje susiformavusios plėvelės, emulsijos, kurioje buvo nepakankamas naftos produktų kiekis mėginiui paimti, dėl oro sąlygų ir srovės greitai besisklaidančiai taršai, net kelias valandas trunkančių įgaliotų asmenų atvykimo paimti tokius mėginius. Teismas nepagrįstai nevertino ir nesivadovavo byloje surinktais pakankamais įrodymais, t. y., kad naftos produktus absorbuojantys bonai pagal savo technines savybes absorbuoja tik naftos produktus, nesugeria vandens; liudytojų kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitono E. Š., laivo „(duomenys neskelbtini) “ kapitono, laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitono, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistų V. T. ir G. V. parodymais dėl pasklidusių teršalų ir jų vertinimo, kad tai buvo naftos produktai; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apžiūros akto, vaizdo įrašais ir nuotraukomis. Teismas nepasisakė, kodėl minėti duomenys nelaikytini patikimais, leistinais, pakankamais įrodymais kaip numato ANK 569 straipsnis.

3.5. Apeliantas pažymi, kad taršos naftos produktais faktas buvo įrodinėjamas ne tik liudytojų parodymais, bet ir vaizdo įrašais, nuotraukomis (kurių teismas net nevertino kaip įrodymų), apžiūros aktu. Tačiau teismas, konstatuodamas, kad byloje nesurinkta neginčijamų duomenų apie taršą būtent naftos produktais, kad incidento tyrimo metu nepasirūpinta svarbių įrodymų galbūt užteršto vandens mėginių paėmimu ir ištyrimu, nepagrįstai užkerta kelią įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes teisingam administracinio nusižengimo kvalifikavimui ANK numatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Apelianto vertinimu, teismas, teigdamas, kad taršos faktas yra grindžiamas tik vizualiniu būdu gautais duomenimis, nepagrįstai perkėlė neproporcingą įrodinėjimo naštą institucijai, atliekančiai administracinio nusižengimo tyrimą (t. y. uosto kapitonui), bei pareigą imtis sunkiai įgyvendinamų arba net neįgyvendinamų priemonių (bylos nagrinėjimo metu liudytojai davė paaiškinimus, kodėl nagrinėjamu atveju nebuvo paimti užteršto vandens mėginiai ir atlikti tyrimai), kad surinktų duomenis, papildomai patvirtinančius akvatorijos užteršimo naftos produktais faktą, kuris byloje įrodinėjamas kitais ANK 569 straipsnyje numatytais leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama byloje esančių duomenų visuma, įvertinant duomenų šaltinių patikimumą, jų įrodomąją galią ir kt.

3.6. Apelianto teigimu, byloje pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, kad taršos pasklidimo teritorijoje tuo metu plaukė būtent tanklaivis „(duomenys neskelbtini)“. Jokių kitų karinių, prekybinių, žvejybinių, uostą aptarnaujančių, pramoginių laivų ir katerių nebuvo, išskyrus hidrografinį laivą „(duomenys neskelbtini)“, uostą aptarnaujantį vilkiką „(duomenys neskelbtini)“ ir pramoginį katerį, kurie prasilenkė su tanklaiviu „(duomenys neskelbtini)“. Hidrografinis laivas „(duomenys neskelbtini)“ plaukė vakarinėje kanalo Smiltynės pusėje ir, užfiksavęs taršą, apie tai pranešė uosto tarnyboms. Uostą aptarnaujantis vilkikas „(duomenys neskelbtini)“ įplaukė į taršos šleifą iš rytinės uosto pusės, apie tai patvirtina vilkiko „(duomenys neskelbtini)“ stebėjimo kamera. Pramoginis kateris plaukė už kanalo ribų vakarinėje Smiltynės pusėje ir negalėjo matyti taršos dėl per didelio atstumo iki šleifo. Keltas „(duomenys neskelbtini)“ kirto taršos šleifą, tanklaiviui „(duomenys neskelbtini)“ praplaukus ties Smiltynės perkėla, ir pranešė uosto tarnyboms apie taršą, taip pat kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas patvirtino, kad prieš 20 minučių, kertant kanalą, taršos nebuvo.

3.7. Apelianto tvirtinimu, byloje pateiktas Uosto direkcijos vaizdo stebėjimo kameros įrašas Nr. l (vaizdo įrašą žiūrėti nuo 13.52 val. iki 14.15 val.) neginčijamai patvirtina, kad tanklaiviui „(duomenys neskelbtini)“ plaukiant nuo „(duomenys neskelbtini)“ tanklaivio priekyje jokios taršos šleifo nėra, ir tik praplaukus tanklaiviui „(duomenys neskelbtini)“ per vaizdą fiksuojančią kamerą, esančią kruizinių laivų terminale, atsiranda taršos šleifas, jis ryškėja ir plečiasi uosto akvatorijoje. Vaizdo stebėjimo kameros įraše akivaizdžiai matyti, kokie laivai (keltas „(duomenys neskelbtini)“, plaukdamas nuo Klaipėdos į Smiltynę kerta taršos šleifą ir fiksuoja plaukiantį tanklaivį ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) prasilenkia su tanklaiviu „(duomenys neskelbtini)“ ir įplaukia į taršos šleifą), kokiu metu (2023-03-17 13.52 val.), kurioje konkrečiai uosto akvatorijos teritorijoje (nuo krantinės Nr. 73 iki krantinės Nr. 33) juda tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir, kad taršos šleifas atsiranda būtent plaukiant tanklaiviui „(duomenys neskelbtini)“. Jokių kitų katerių, kitų laivų nei vaizdo kameros, nei laivų identifikavimo sistema nefiksavo. Apeliantas pažymi, kad priešingai nei teigia nutarime teismas, byloje nustatyta taršos pasklidimo lokacija, nuo kurios iki kurios krantinės buvo stebimas taršos šleifas ir, kad jo neliko tanklaiviui „(duomenys neskelbtini)“ pasisukus švartuotis prie krantinės Nr. 23. Byloje pateikti duomenys, t. y. nuo kurios krantinės buvo pradėta absorbuoti uosto akvatorijoje pasklidusi tarša (nuo krantinės Nr. 24 iki Nr. 3), kad srovė buvo į jūrą, įvertinus byloje pateiktų duomenų visumą, vadovaujantis logika, apelianto nuomone, sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad tarša sklido nuo tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“.

3.8. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad teismas, vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus (neveikimą), nepagrįstai vadovavosi bylos baigtimi suinteresuoto tanklaivio ,,(duomenys neskelbtini)“ įgulos, dirbusio įvykio metu, parodymais, neargumentuodamas jų patikimumo, objektyvumo, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“ plaukimo metu laive jokie darbai nebuvo vykdomi. Teismas savo išvadas dėl tyčinių veiksmų (tyčinio naftos produktais užteršto vandens išpylimo) nebuvimo fakto grindė duomenimis, kurie užfiksuoti po įvykio, t. y. praėjus daugiau nei dviem savaitėms – 2023 m. balandžio 5 d. – atlikta laivo apžiūra, kurios metu konstatuota, kad techninė būklė atitinka reikalavimus, laive įrengtas mazgas (anga) skysčiams pumpuoti į išorę yra atjungtas, pašalinta vamzdyno dalis ir uždėta aklė. Tačiau, apelianto vertinimu, šie duomenys negali patvirtinti ir (ar) paneigti, kad tokia faktinė būklė buvo ir įvykio dieną. Be to, teismas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad pašalintų prieštaravimus tarp liudytojų parodymų, kad būtų paneigta tai, kad naftos produktais užterštas vanduo galėjo būti išpumpuotas į vandenį nešiojamais siurbliais ne išmetant žarnas per bortą, bet žarną įvedant į tanklaivyje esančias vandens nubėgimo angas (špigatus), kurios nėra plombuojamos. Teismas neargumentavo, kodėl nesivadovauja liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad tanklaivyje „(duomenys neskelbtini)“ yra nešiojami siurbliai (jų buvimas tanklaivyje yra draudžiamas LTSA sprendimu dėl praeityje sukeltos uoste taršos naftos produktais), ir jie naudojami perpumpuoti atsisluoksniavusį šlamą nuo vandens, todėl tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“ įgulos tokie parodymai, kad jie akvatorijos neteršė, yra nepatikimi ir jais vadovautis nėra pagrindo. Teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų pakankamumo, nuoseklumo, prieštaravimų tarp liudytojų parodymų dėl tanklaivyje esančių nešiojamų siurblių, kurie naudojami skysčiams perpumpuoti iš tankų (šį faktą patvirtina Uosto direkcijos inspektoriaus apžiūros metu iš karto po įvykio daryta nuotrauka, kurioje užfiksuota žarna įleista į tanklaivio tanką), dėl ne tik teorinių galimybių naftos produktais užterštus vandenis pilti iš laivo neišmetant žarnos iš borto, logiškumo bei įrodymų šaltinių patikimumo. Taip pat pažymi, kad tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“ dviejų kamerų, kurios fiksuoja įvykius denyje, įrašai specialiai nebuvo išsaugoti.

3.9. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad skundžiamas nutarimas grindžiamas tik teismo įžvalgomis, ko institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą (uosto kapitonas), nepadarė ar padarė netinkamai, tačiau teismas tinkamai neįvertino tyrimo metu surinktų duomenų, nepasisakydamas dėl jų įrodomosios galios, neargumentuodamas, kodėl surinkti duomenys nelaikyti įrodymais administracinio nusižengimo byloje, kaip numato ANK 569 straipsnis. Nagrinėjamu atveju teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje įstatymų nustatyta tvarka ir leistinomis priemonėmis surinkti faktiniai duomenys, kuriais remiantis administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (uosto kapitonas) nustatė administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, nelaikytini įrodomaisiais administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą byloje, pažeidė procesinės teisės normas, t. y. įrodymų ir jų vertinimo taisykles, nevertino byloje surinktų duomenų visumos, o tik pavienius duomenis, nepagrindė, kokie duomenys pripažinti įrodymais, patvirtinančiais teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias administracinio nusižengimo sudėtį, nemotyvavo, kodėl byloje pateikti duomenys nelaikytini įrodymais. Nevertindamas byloje surinktų duomenų visumos, padarė nepagrįstas išvadas, neįvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, netinkamai motyvavo nutarimą, todėl nutarimas naikintinas.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo R. A. atstovė advokatė A. Jakštienė prašo AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. L. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą. Taip pat atsiliepimu bei papildomai pateiktu prašymu prašo priteisti iš AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinėn atsakomybėn traukiamam R. A. jo patirtas 1 452,00 Eur su PVM dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą per advokatą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nevertino ir nesivadovavo byloje surinktais pakankamais įrodymais, t. y., kad naftos produktus absorbuojantys bonai pagal savo technines savybes absorbuoja tik naftos produktus, nesugeria vandens; liudytojų kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitono E. Š., laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitono, laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitono, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistų V. T. ir G. V. parodymais dėl pasklidusių teršalų ir jų vertinimo, kad tai buvo naftos produktai; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apžiūros akto, vaizdo įrašais ir nuotraukomis. Teismas nepasisakė, kodėl minėti duomenys nelaikytini patikimais, leistinais, pakankamais įrodymais kaip numato ANK 569 straipsnis. Apelianto tvirtinimu, byloje pateiktas Uosto direkcijos vaizdo stebėjimo kameros įrašas Nr. l (vaizdo įrašą žiūrėti nuo 13.52 val. iki 14.15 val.) neginčijamai patvirtina, kad tanklaiviui „(duomenys neskelbtini)“ plaukiant nuo „(duomenys neskelbtini) “ tanklaivio priekyje jokios taršos šleifo nėra, ir tik praplaukus tanklaiviui „(duomenys neskelbtini)“ per vaizdą fiksuojančią kamerą, esančią kruizinių laivų terminale, atsiranda taršos šleifas, jis ryškėja ir plečiasi uosto akvatorijoje. Vaizdo stebėjimo kameros įraše akivaizdžiai matyti, kokie laivai (keltas „(duomenys neskelbtini)“, plaukdamas nuo Klaipėdos į Smiltynę kerta taršos šleifą ir fiksuoja plaukiantį tanklaivį ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) prasilenkia su tanklaiviu „(duomenys neskelbtini)“ ir įplaukia į taršos šleifą), kokiu metu (2023-03-17 13.52 val.), kurioje konkrečiai uosto akvatorijos teritorijoje (nuo krantinės Nr. 73 iki krantinės Nr. 33) juda tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir, kad taršos šleifas atsiranda būtent plaukiant tanklaiviui „(duomenys neskelbtini)“. Jokių kitų katerių, kitų laivų nei vaizdo kameros, nei laivų identifikavimo sistema nefiksavo. Apeliantas pažymi, kad priešingai nei teigia nutarime teismas, byloje nustatyta taršos pasklidimo lokacija, nuo kurios iki kurios krantinės buvo stebimas taršos šleifas ir, kad jo neliko tanklaiviui „(duomenys neskelbtini)“ pasisukus švartuotis prie krantinės Nr. 23. Byloje pateikti duomenys, t. y. nuo kurios krantinės buvo pradėta absorbuoti uosto akvatorijoje pasklidusi tarša (nuo krantinės Nr. 24 iki Nr. 3), kad srovė buvo į jūrą, įvertinus byloje pateiktų duomenų visumą, vadovaujantis logika, apelianto nuomone, sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad tarša sklido nuo tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. ANK 399 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už uosto laivybos ir uosto naudojimo taisyklių pažeidimą.

10. ANK 399 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 3-708 redakcija), kurių 136.5 punkte numatyta, kad uosto akvatorijoje draudžiama teršti krantinę ir akvatoriją naftos produktais, šiukšlėmis ar atliekomis.

11. Iš uosto akvatorijos taršos, užfiksuotos 2023 m. kovo 17 d., uosto kapitono tyrimo ataskaitos nustatyta, kad įvertinęs tai, jog 2023 m. kovo 17 d. 13.40 val., tanklaivis „(duomenys neskelbtini)“ atsišvartavo nuo laivo-saugyklos „(duomenys neskelbtini)“, taip pat, atsižvelgęs į gautą kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitono pranešimą apie uosto akvatorijos taršą naftos produktais, peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus bei išklausęs garso įrašus, atsižvelgęs į gautą informaciją iš laivų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kapitonų, padarė išvadą kad Klaipėdos uosto akvatoriją teršė tanklaivis „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 20).

12. Iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitono G. G. paaiškinimo nustatyta, kad 2023 m. kovo 17 d. 14.05 val., plaukdamas į pietinę uosto dalį, ties „(duomenys neskelbtini)“ krantinėmis, maždaug 50 metrų atstumu, prasilenkdamas kairiais bortais su laivu „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo teršalų šleifą, besitęsiantį nuo laivo „(duomenys neskelbtini)“ laivagalio iki „(duomenys neskelbtini)“ krantinių, laivas „(duomenys neskelbtini)“ plaukė su dideliu pasvyrimu į dešinį bortą (t. 1, b. l. 113). Teismo posėdyje liudytojas G. G. patvirtino, kad 2023 m. kovo 17 d., apie 14 val., plaukė laivu „(duomenys neskelbtini)“ į pietinę pusę, ties Smeltės krantine Nr. 89-90 prasilenkė su laivu „(duomenys neskelbtini)“, matė jį per kairįjį laivo bortą, nuo krantinės buvo apie 300 metrų. Prasilenkė maždaug 50 metrų atstumu. Jūreivis R. V. pamatė paskui laivą „(duomenys neskelbtini)“ riebalinės kilmės šleifą, pakvietė jį, taip pat buvo mechanikas. Tą šleifą stebėjo 300-400 metrų. Šleifas nuolat ėjo iš paskos laivo „(duomenys neskelbtini)“. Laivas (duomenys neskelbtini) buvo pasviręs į dešinį laivo bortą, jokių žarnų ar bėgančio vandens nuo borto nematė.

13. Iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitono K. K. paaiškinimo nustatyta, kad 2023 m. kovo 17 d. 14.15 val., kažkuris laivas pranešė eismo tarnybai apie pastebėtus naftos produktų teršalus ties naująja perkėla, kurie driekėsi link senosios perkėlos. Tuo metu jo laivas stovėjo prie 30 krantinės. Kaip tik tuo metu pro juos plaukė laivas „(duomenys neskelbtini)“, labai pasviręs į dešinė bortą, paskui laivą driekėsi naftos produktų plėvelė ir sklido aitrus naftos produktų kvapas (t. 1, b. l. 114). Teismo posėdyje liudytojas laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas K. K. patvirtino, kad įvykio dieną dirbo prie 30 krantinės, girdėjo pranešimą 9 kanalu, kad driekiasi teršalai. Pro juos plaukė 50-100 metrų atstumu laivas „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasviręs į šoną. Pajautė stiprų naftos produktų kvapą. Matė plėvelę, panašią į naftos produktų.

14. Klaipėdos uosto akvatorijoje, ties AB „(duomenys neskelbtini) “ teršalų šleifą tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“ plaukimo trajektorijoje pastebėjo ir kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas ir, apie šią aplinkybę 14.07 val. buvo pranešta AB (duomenys neskelbtini) operatoriui, todėl akivaizdu, kad būtent po to, kai buvo pranešta apie teršalus, buvo imtasi priemonių jų likvidavimui, t. y. 14.20 val. kateris „(duomenys neskelbtini)“ išvyko rinkti jų absorbuojančiomis bonomis laivybos kanale nuo 24 krantinės iki 3 krantinės, o 16 val. į pagalbą išvyko ir kateris „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdyje liudytojas kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas E. Š. patvirtino, kad 2023 m. kovo 17 d. akvatorijoje pastebėjo riebalinę dėmę, 15 metrų pločio, kai plaukė keltu iš Klaipėdos pusės į Smiltynę. Tuo metu praplaukė laivas „(duomenys neskelbtini)“. Paskui šį laivą driekėsi ištisinė juosta, kitų laivų nepastebėjo. Apie pasklidusią taršą pranešė savo įmonės dispečeriui 29 kanalu. Laivas „(duomenys neskelbtini)“ praplaukė maždaug 300-400 metrų atstumu. Jis dar per žiūronus apžiūrėjo dėmę ir laivą „(duomenys neskelbtini)“. Nuo borto bėgančio vandens nematė, denyje žmonių nematė, jokių kitų laivų nepastebėjo. Liudytojas padarė prielaidą, kad tarša atsirado 20 minučių bėgyje, nes ankstesnio reiso metu jos nepastebėjo. Plaukiant keltu atgal už 20 minučių, dar buvo šiek tiek taršos pėdsakų, bet dėmė jau skaidėsi.

15. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ir vaizdo įrašuose bei nuotraukose užfiksuoti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad Klaipėdos uosto akvatorijoje, tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“ plaukimo trajektorijoje matoma galbūt teršalų dėmė. Tai, kad Klaipėdos uosto akvatorijoje tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“ plaukimo trajektorijoje buvo teršalai, iš esmės patvirtina Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros akte užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad apžiūrėtos taršos likvidavimui panaudota 26 vnt. (57 metrai) absorbuojančių bonų, iš jų 17 vnt. bonų, tačiau pažymėtina, tik vizualiai nustatyta, kad bonos užterštos naftos produktais (t. 1, b. l. 116–119). Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pateiktų duomenų nustatyta, kad atliekant taršos likvidavimo darbus, absorbuojančiomis bonomis surinkta 6,75 kg teršalų. Surinktų teršalų laboratoriniai tyrimai atlikti nebuvo, nes dėl mažos teršalų koncentracijos nebuvo paimti mėginiai (t. 1, b. l. 143, t. 2, b. l. 84).

16. Pažymėtina, kad šiuo atveju pateikti duomenys nepaneigia aplinkybės, jog buvo surinkti teršalai, tačiau, kokie tai buvo teršalai, t. y., kad tai buvo tikrai naftos produktai, byloje objektyvių duomenų nėra, kadangi surinktų teršalų laboratoriniai tyrimai atlikti nebuvo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad faktą, jog buvo surinkti naftos produktai, patvirtina tai, jog naftos produktus absorbuojantys bonai pagal savo technines savybes absorbuoja tik naftos produktus, nesugeria vandens. Tačiau byloje pateikta bonos charakteristika, kad bona absorbuoja iki 50 l naftos produktų (t. 2, b. l. 74), savaime nepatvirtina to, kad nagrinėjamu atveju bonomis ir buvo surinkti būtent naftos produktai.

17. Nagrinėjamu atveju ir ta aplinkybė, kad teršalai buvo pastebėti būtent tuo metu, kai toje trajektorijoje plaukė tanklaivis „(duomenys neskelbtini)“, savaime nepatvirtina, jog šie teršalai ir buvo iš tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad buvo surinktas nedidelis kiekis teršalų, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime pažymėta aplinkybe, kad iki laivo „(duomenys neskelbtini)“ praplaukimo, teršalų dėmė galėjo būti vizualiai sunkiai pastebima, ir galėjo pasimatyti tik laivo sraigtams sujudinus vandenį. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad laivybos žurnale užfiksuoti duomenys pagrindžia, jog kitų laivų, be laivo „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo, tačiau nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad ši aplinkybė nėra pakankama daryti išvadą, jog užteršimas kilo iš laivo „(duomenys neskelbtini)“, nes autonominė laivų identifikavimo stebėjimo sistema fiksuoja tik didžiuosius laivus, tačiau nefiksuojami žvejybiniai ar pramoginiai laiveliai, kateriai, valtys, kurie taip yra varomi vidaus degimo varikliais ir naudojami degalai, kurie yra naftos produktai. Be to, įvykio tyrimo metu nebuvo apiplaukta taršos dėmė, siekiant nustatyti jos tikslią lokalizaciją, plotą, pradinį tašką, o kartu nebuvo vertinama aplinkybė ir dėl mažųjų laivelių praplaukimo, juolab, kad buvo surinktas būtent nedidelis teršalų kiekis.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu tanklaivis „(duomenys neskelbtini)“ gabeno „Šlamą“ (naftos produktais užterštą vandenį) 40 m³ , kuris buvo priimtas 2023 m. kovo 16 d. (t. 1, b. l. 51). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pastebėjimu skundžiamame nutarime, kad laivo paskirtis – tanklaivis, skirtas naftos produktų gabenimui, ir kaip nustatyta, jo triumuose buvo mažiausiai 40 m³ naftos produktais užteršto krovinio, todėl akivaizdu, kad laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas K. K. ir kiti įgulos nariai galėjo užuosti naftos produktų kvapą iš praplaukiančio laivo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau stebėta galima tarša tik hipotetiškai buvo siejama su praplaukiančiu laivu „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad teismo posėdyje laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas G. G. patvirtino, kad jokių žarnų ar bėgančio vandens nuo tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“ borto nematė.

19. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas K. M. parodė, kad yra laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonas dirba skirtingose pamainose su R. A.. Jis dirbo išvakarėse, t. y. 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 17 d., 02.15 val. Liudytojas neigė laivo „(duomenys neskelbtini)“ galimą taršą. Patvirtino, kad jo pamainos metu priėmė iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ 40 m³ „šlamo“, kuris liko laivo tankuose iki bus iškrautas. Pažymėjo, kad iškrovimu rūpinasi ne kapitonas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai. Jokio nuotekio, prapylimo, techninių gedimų nebuvo.

20. Pažymėtina, kad šiuo atveju ne tik iš liudytojo K. M. parodymų, tačiau ir objektyviais duomenimis nustatyta, kad laivas „(duomenys neskelbtini)“ „šlamą“ priėmė jau išvakarėse, t. y. 2023 m. kovo 16 d., todėl yra pagrindo manyti, kad jeigu priimant „šlamą“ būtų prapylimas ar kokie nors techniniai gedimai ir nuotekis, tai teršalai būtų pasklidę jau laivo stovėjimo vietoje. Tačiau, kaip jau aptarta, įvykio tyrimo metu nebuvo apiplaukta taršos dėmė, siekiant nustatyti jos tikslią lokalizaciją.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos saugios laivybos administracija 2017 m. kovo 20 d. išdavė laivui „(duomenys neskelbtini)“ vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimą. Laivui atliekama kasmetinė patikra. Prieš tiriamą incidentą patikra atlikta 2022 m. spalio 1 d. (t. 1, b. l. 55–63).

22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kaip objektyvius duomenis, yra pagrindas vertinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto apžiūros akte užfiksuotus duomenis, iš kurių nustatyta, kad 2023 m. kovo 17 d. 15.10 val., t. y. netrukus po įvykio, specialistams G. V. ir V. B. atvykus prie krantinės Nr. 23 buvo apžiūrėtas laivas „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus laivo denį, bortą, teršalų, naftos produktų likučių neaptikta. Patikrinus laivo dokumentus nustatyta, kad laivas operacijų su nafta, naftos produktais 2023 m. kovo 17 d. nevykdė. Laivas „(duomenys neskelbtini)“ priiminėjo atliekas iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ bei pateikė jam vandenį. Atlikus krovos darbus, laivas plaukė į stovėjimo vietą prie krantinės Nr. 23. Toliau vykdant apžiūrą buvo pastebėti taršos likučiai AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Naftos teršalai buvo išskaidyti vėjo, naftos plėvė buvo vos pastebima, siaura ir plona, srovė ją nešė link uosto vartų (t. 2, b. l. 58–59). Pažymėtina, kad iš Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento pateiktos papildomos informacijos taip pat nustatyta, kad 2023 m. kovo 17 d., apie 16 val. specialistas vyko apžiūrėti laivą „(duomenys neskelbtini)“ prie 23 krantinės. Naftos produktų taršos pėdsakų nenustatyta, laivo korpuso, kitų pažeidimų nenustatyta. Taip pat buvo atlikta laivo apžiūra ir 2023 m. balandžio 5 d., bei nustatyta, kad laivo „(duomenys neskelbtini)“ techninė būklė atitiko reikalavimus (t. 2, b. l. 51).

23. Teismo posėdyje liudytojas Aplinkos apsaugos departamento Jūros apsaugos inspekcijos vyr. specialistas G. V. patvirtino, kad, kai apžiūrėjo laivą, jokių teršalų neaptiko. Po to nuvyko į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, bandė nuo krantinės nustatyti teršalų dėmes. Buvo matyti mažos teršalų dėmelės. Žala gamtai neskaičiuojama, jei tarša surenkama. Jei būtų nustatę, kad tarša buvo iš tanklaivio, būtų skyrę sankcijas. Jie nenustatė, iš kokio laivo tarša. Pažymėtina, liudytojas parodė, kad prie tokio vėjo teršalai galėjo pasklisti iš bet kur. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, liudytojas parodė, kad tik vizualiai įvertino, kad tai buvo galbūt tarša naftos produktais, tačiau kategoriškai to teigti negali. Mėginiai nėra paimti ir laboratoriniai tyrimai neatlikti.

24. Pažymėtina, kad iš aptartų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto apžiūros akte užfiksuotų duomenų nenustatyta jokių požymių, kad teršalai galėjo būti iš laivo „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau apžiūros vykdymo metu nustatyta aplinkybė, jog stebėta teršalų dėmė srovės buvo nešama link uosto vartų (t. 2, b. l. 58–59), šiuo atveju nepaneigia aplinkybės, kad teršalų dėmė jau galėjo būti nešama link uosto vartų dar iki praplaukiant pro ją laivui „(duomenys neskelbtini)“. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teršalų dėmės šleifas buvo nusidriekęs iki pat krantinės Nr. 23, prie kurios prisišvartavo laivas „(duomenys neskelbtini)“, kur ir buvo atlikta laivo apžiūra. Iš KVJUD pateiktos naftos taršos daviklių schemos prie krantinių nustatyta, kad davikliais nefiksuota tarša, pasklidusi uosto akvatorijos viduryje, nes nepasiekė krantinių (t. 3, b. l. 8). Pažymėtina, kad šiuo atveju teismo posėdyje duoti liudytojo G. V. parodymai patvirtina aplinkybę, jog apžiūrėjus laivą, jokių teršalų neaptikta, bei nepaneigia būtent aplinkybės, kad prie tokio vėjo, koks buvo, teršalai galėjo pasklisti iš bet kur.

25. Teismo posėdyje liudytojas Aplinkos apsaugos departamento Jūros apsaugos inspekcijos vyr. specialistas V. T. taip pat patvirtino, kad Transporto saugos institucija atliko laivo techninį patikrinimą, bet jie nieko nerado. Tyrimo metu vyko į KVJUD ir peržiūrėjo įrašą, matė, kad laivui plaukiant yra juodesnis šleifas, tačiau to neužtenka, kad tai įvertintų kaip taršą. Parodė, kad iš laivo (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo galima daryti tik prielaidą, kad tai buvo naftos produktų tarša, o mėginio paėmimas buvo netikslingas dėl mažo taršos kiekio. Patys mėginių imti negali, o laboratorijos iškvietimas galėjo užtrukti iki 4 val., todėl sprendė, kad laboratoriją kviesti iš Kauno netikslinga.

26. Teismo posėdyje liudytojas Lietuvos transporto saugos administracijos vyr. specialistas A. V. parodė, kad jis apžiūrėjo tik laivo išorę, bortus, ieškojo įrodymų, kad laivas galėjo išmesti teršalus, tačiau teršalų pėdsakų nerado. Taip pat 2023 m. balandžio 5 d. jis vyko į laivo patikrinimą. Atliko mašinų skyriaus patikrą, tikrino vamzdynus. Laive „gamykliškai“ yra įrengtas išmetimo vamzdis už borto, skirtas iš mechanikos skyriaus išmesti taršą į išorę avarijos atveju, tačiau, pažymėtina, kad liudytojas parodė, jog šis mazgas yra užaklintas, ir vamzdžio dalis atjungta, todėl negali būti naudojamas.

27. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai, apklausti kaip liudytojai, buvo suinteresuoti duoti naudingus parodymus R. A., todėl jie negali būti laikomi patikimais. Šiuo atveju bylos duomenimis nenustatyta, jog liudytojai G. V., V. T. ir A. V. būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau, kaip matyti, ir jų aptarti parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad būtų buvę nustatyta kokių nors požymių, jog būtent laivas „(duomenys neskelbtini)“ galėjo išmesti teršalus. Pažymėtina, kad šiuo atveju, atsižvelgus į liudytojo Lietuvos transporto saugos administracijos vyr. specialisto A. V. parodymus, kad laive „gamykliškai“ yra įrengtas išmetimo vamzdis už borto, skirtas iš mechanikos skyriaus išmesti taršą į išorę avarijos atveju, tačiau, pažymėtina, liudytojui patvirtinus, jog šis mazgas yra užaklintas, ir vamzdžio dalis atjungta, nėra pagrindo netikėti, kad tarša patekti į vandenį negalėjo. Šiuo atveju, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nutarime, pagal laivo įgulos parodymus, būtų teorinė galimybė, kad tarša į vandenį galėtų patekti tik pumpuojant vandenį didelės galio siurbliais, išmetus žarną per bortą, tačiau vienareikšmiškai ši aplinkybė būtų matoma stebint laivą. Šiuo atveju iš liudytojo kelto „(duomenys neskelbtini)“ kapitono E. Š. parodymų nustatyta, kad jis per žiūronus apžiūrėjo dėmę ir laivą „(duomenys neskelbtini)“, bet nuo laivo „(duomenys neskelbtini)“ borto bėgančio vandens nematė. Kartu pažymėtina, kad Transporto saugos administracijos specialistai, atvykę į laivą „(duomenys neskelbtini)“ ir jį apžiūrėję, apžiūros akto, kuriame užfiksuoti duomenys objektyviai patvirtintų galimas iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ teršalų išmetimo aplinkybes, kartu ir apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad naftos produktais užterštas vanduo galbūt galėjo būti išpumpuotas į vandenį, įvedant į tanklaivyje esančias vandens nubėgimo angas (špigatus), kurios nėra plombuojamos, kurias vertinant kartu su kitais įrodymais, būtų pagrindas daryti ne prielaidą, bet pagrįstą išvadą, jog teršalų šleifas uosto akvatorijoje atsirado būtent iš laivo „(duomenys neskelbtini)“, nesurašė. Todėl ir ši paminėta apeliaciniame skunde nurodyta versija šiuo atveju yra tik apelianto prielaida.

28. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad uosto akvatorijoje būtent nuo tanklaivio „(duomenys neskelbtini)“ sklido taršos šleifas, taip pat, kad tai buvo būtent naftos produktų šleifas. Todėl, nesant neginčytinų įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad 2023 m. kovo 17 d., apie 14 val., R. A., valdydamas tanklaivį „(duomenys neskelbtini)“ ir plaukdamas link krantinės Nr. 23, teršė uosto akvatoriją naftos produktais, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad ne atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti savo nekaltumą, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai, kurių negalima pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai) principu, nėra pagrindo konstatuoti, kad R. A. pažeidė Klaipėdos uosto laivybos taisyklių 136.5. punktą, todėl skundžiamu nutarimu pagal ANK 399 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

29. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimą nėra jokio pagrindo.

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą bei papildomu prašymu administracinėn atsakomybėn traukiamo R. A. atstovė advokatė A. Jakštienė prašo iš AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamam R. A. jo patirtas 1 452,00 Eur su PVM dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prie prašymo yra pateikta PVM sąskaita faktūra bei pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, jog R. A. sumokėjo atstovei advokatei A. Jakštienei 1 452,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

31. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

32. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo R. A. padėtį bloginančiais pagrindais, jis turėjo teisę kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą, nes atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš pareiškėjo dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas yra atmetamas, prašymas dėl patirtų išlaidų atlyginimo už suteiktas advokato teisines paslaugas yra pagrįstas.

33. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

34. Atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, jos pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, apygardos teismas daro išvadą, kad prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas visiškai. Pažymėtina, kad ši administracinio nusižengimo byla yra pakankamai didelės apimties ir sudėtingo pobūdžio, teismo posėdyje papildomai buvo apklausta virš 10 asmenų liudytojais, apeliacinis skundas taip pat pakankamai didelės apimties, o atsiliepime išsamiai pasisakyta iš esmės dėl visų esminių apeliacinio skundo motyvų. Todėl, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai ir iš AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteistina R. A. 1 452,00 Eur jo patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarimą nepakeistą ir akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisti R. A. 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Nutartis neskundžiama.