Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“ atstovams direktoriui M. B., G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Indasta“, akcinei bendrovei „Kauno energija“, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo raštų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Žemaitijos pieno investicija“, teismo posėdyje tikslindama reikalavimus, prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. liepos 27 d. raštą Nr. 8SD-4576-(14.8.7.), 2016-10-20 tapatų raštą Nr. 155-317-(9.5) bei kitus raštus, kuriais atsisakyta pakeisti nuomos sutarties šalis kaip neteisėtus ir nepagrįstus; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, pakeisti 2000 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0059, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Indasta“, įmonės kodas 302716777, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, esančio (duomenys neskelbtini) šalį ir nustatyti, kad „nuomininkas“ pagal Sutartį yra AB „Žemaitijos pieno investicija“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, pakeisti 2000 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0344, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Indasta“, įmonės kodas 302716777, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, esančio (duomenys neskelbtini) šalį ir nustatyti, kad „nuomininkas“ pagal Sutartį yra AB „Žemaitijos pieno investicija“ (b.l. 3-7; 149-152).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas direktorius M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. sausio 27 d. ieškovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Indasta“, kurios pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti nekilnojamų daiktų registre. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) stovi ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 0,0289 ha, esantis (duomenys neskelbtini) kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 2000-01-25 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0059 ir 2015-07-24 sudaryto Susitarimo „Dėl 2000 m. sausio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2000-0059 pakeitimo“ pagrindu valdomas UAB „Indasta“. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) stovi ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 0,0191 ha, esantis (duomenys neskelbtini) kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, 2000-03-29 sudarytos nuomos sutarties Nr. „N19/2000-00344 ir 2015-07-24 sudaryto Susitarimo „Dėl 2000 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0344 pakeitimo“ valdomas UAB „Indasta“. 2015 m. gruodžio 29 d. atsakovė raštu Nr. 8ST-1778-(14.8.5) ir raštu Nr. 8ST-1769-(14.8.5) sutiko pakeisti valstybinės žemės nuomos santykio šalis, t.y. ieškovei suteikti minėtų žemės sklypų nuomos teises tikslu valdyti ir naudoti įsigytus pastatus – boilerines pagal paskirtį (eksploatuoti). Sutikimu (2 punktas) atsakovė įpareigojo ieškovę (naująjį daiktų savininką) pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis, t.y. pakeisti nuomos sutarties šalį. Abu raštai – sutikimai išreiškė kompetentingo viešojo subjekto valią ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsirasti kitam juridiniam faktui – pastatų – boilerinių pirkimo sandoriams sudaryti. Ieškovė, vadovaujantis sutikimais, pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis (3.1 p. ir 3.2 p.) 2016 m. birželio 23 d. su prašymu Nr. ŽPI-SR-16-48 kreipėsi į atsakovę pakeisti nuomos santykio šalis, t.y. žemės nuomos sutartis, nustatant „nuomininku“ AB „Žemaitijos pieno investicija“. 2016 m. liepos 27 d. atsakovė raštu Nr. 8SD-4576-(14.8.7) nurodė, jog prašymas išnuomoti žemės sklypus (pakeisti nuomos santykio šalis) netenkintinas. Atsakovė motyvavo tuo, kad nors pastatai įregistruoti kaip atskiri statiniai, tačiau pagal savo atliekamą funkciją buvo inžinierinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir šalia esančių gyvenamųjų namų priklausinys. Kadangi AB „Kauno energija“ 2014 m. birželio 13 d. minėtus pastatus – boilerines pardavė UAB „Indasta“, o ši 2016 m. sausio 27 d. pastatus – boilerines pardavė AB „Žemaitijos pieno investicija“, darytina išvada, kad po šių sandorių sudarymo boilerinės neruošė ir netiekė šilumos nei vienam šalia jos esančiam gyvenamajam namui, t.y. jos nebeatliko jokios funkcijos. Ieškovė iki šio momento negali naudoti patalpų pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, kadangi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nėra įgyvendinta teisė į žemės sklypų nuomą. Tokie ribojimai ne tik, kad neleidžia faktiškai naudotis pastatais, bet ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su turtu, tikslu įgyvendinti nuosavybės teises pilna apimtimi.

Ieškovės atstovas G. K. ieškinį palaikė, pagrindė teisniais argumentais ir prašė tenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu atstovė N. Š. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus bei paaiškino, kad atsakovo pozicija yra būtent tokia dėl to, kad pastatai – boilerinės, nors ir įregistruotos atskirais statiniais, tačiau nėra ir nebuvo savarankiškai funkcionuojantys statiniai, nes pagal paskirtį ir funkcijas yra inžinerinių tinklų (šilumos tiekimo tinklų) sudedamoji dalis ir greta esančių gyvenamųjų namų priklausiniai. Sutikimai buvo išduoti per neapsižiūrėjimą, nes negalėjo būti išduoti. Tam, kad būtų galima sudaryti žemės nuomos sutartį, žemės sklype realiai turi būti vykdoma veikla, susijusi su jame esančio statinio naudojimu. Šiuo metu minėti statiniai nebeatlieka funkcijų pagal paskirtį, todėl laikytina, kad žemės sklypuose nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių ar naudojamų pastatų. Galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis (pirkti) valstybinės žemės sklypus, kurie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas ar nuomininkas turi teisę be aukciono pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas yra savarankiškai funkcionuojantis, naudojamas ir nėra priskirtinas prie laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Dėl ieškovo ginčo žemės sklypų nuomos nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas, ieškovo reikalavimai viešojo intereso negali paneigti ar sumenkinti, nes grėsmė valstybės turtui yra svarbiau negu ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypai priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomi Nacionalinės žemės tarnybos. Nurodė, kad 2016-07-27 rašto panaikinimas nesukels teisinių pasekmių, be to, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su ieškove susitarimą, kuriuo būtų pakeistos 2000 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-2000-0059 ir 2000 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-2000-0344 šalis, nuomininku įrašant AB „Žemaitijos pieno investicija“ reikštų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinių funkcijų perėmimą.

Trečiasis asmuo UAB „Indasta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas įmonės direktorius D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. AB „Kauno energija“ pardavinėjo pastatus – boilerines, jis dalyvavo aukcionuose, įsigijo tris boilerines, sudarė žemės nuomos sutartis, tapo teisėtu nuomininku. Vėliau nusprendė pastatus – boilerines parduoti, kurių dvi įsigijo ieškovė AB „Žemaitijos pieno investicija“. Buvo gauti visi reikiami sutikimai dėl valstybinės žemės nuomos ir to pasekoje sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriai.

Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ su ieškiniu sutiko, atsiliepime nurodė ir atstovas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji yra užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrengimais. Perkant nekilnojamąjį daiktą, pardavėjas turi perduoti ir atitinkamas teises į žemės sklypą ar jo dalį, būtiną naudoti tą daiktą pagal paskirtį. Boilerinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra naudojamos ir per boilerines praeinančiais tinklais yra tiekiamas termofikacinis vanduo (šiluma) vartotojams. Atsakovė raštu išreiškė valią – sutiko pakeisti žemės nuomos santykio šalis, taip išreikšdama kompetentingo viešojo subjekto valią ir sudarydama sąlygas atsirasti kitam sandoriui – boilerinių įsigijimo sandoriui sudaryti. Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, ieškovei priklausančios boilerinės, esančios ne gyvenamajame name ir už pastato įvado, negali būti laikomos gyvenamųjų namų sistemos įrenginių sudedamąja dalimi ir šių namų priklausiniu. Be to, ieškovei priklausantys pastatai – boilerinės yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteikti unikalūs numeriai, todėl minėtų pastatų pripažinimas šalia esančių gyvenamųjų namų priklausiniais yra visiškai nepagrįstas.

Išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė išvadą, kurią teismo posėdžio metu atstovė V. B. palaikė, nurodė, kad nekilnojamojo turto registre pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti kaip savarankiški statiniai. Kauno miesto valdybos 1998 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 73 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, 1998 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 517 – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo suformuoti žemės sklypai pastatų eksploatavimui, kurie taip pat yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovė neturi jokių valdymo ar naudojimo teisių į žemės sklypus, tokiu būdu suvaržomos jos, kaip pastatų savininkės, teisės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypai: 0,0289 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 0,0191 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomi Nacionalinės žemės tarnybos (b.l. 25-26, 27-28). 2000-01-25 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N19/2000-0059 (b.l. 35-36) bei 2000-03-29 Nr. N19/2000-0344 (b.l. 33-34) tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko įgalioto asmens ir specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Kauno energija“ buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, kuriomis 99 metams buvo išnuomoti minėti žemės sklypai. Vadovaujantis 2015-07-24 Susitarimu dėl 2000-03-29 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0344 pakeitimo Nr. 8SŽN-253 (b.l. 41-42) bei 2015-07-24 Susitarimu dėl 2000-01-25 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0059 pakeitimo Nr. 8SŽN-254 (b.l. 43-44), buvo pakeistos minėtos Valstybinės žemės nuomos sutartys ir valstybinių žemės nuomininku pagal minėtas sutartis tapo UAB „Indasta“ (b.l. 25-26, 27-28). 2015-12-29 Sutikimais Nr. 8ST-1778-(14.8.5.) ir 8ST-1769-(14.8.5.) Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjas UAB „Indasta“ išdavė sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę (b. l. 37,38) pagal sudarytas Sutartis, kurie reikalingi pastato – boilerinės eksploatavimui ir Sutikimuose taip pat nurodė, kad naujasis pastato – boilerinės savininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Pastatai – boilerinės: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30, 31-32) nuosavybės teise priklauso AB „Žemaitijos pieno investicija“ nuo 2016 m. sausio 27 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-396 pagrindu, pagal kurią UAB „Indasta“ ir AB „Žemaitijos pieno investicija“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir AB „Žemaitijos pieno investicija“ įsigijo du pastatus – boilerines, esančius ant Valstybinės žemės sutartimis išnuomotų žemės sklypų (b.l. 11-24).

2016 m. birželio 23 d. ieškovė pateikė NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriui prašymą sudaryti Valstybinės žemės nuomos sutartis su AB „Žemaitijos pieno investicija“ (b.l. 8). 2016 m. liepos 27 d. raštu Nr. 8SD-4576-(14.8.7.) NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas netenkino ieškovės prašymo (b.l. 9-10). 2016-10-20 raštu Nr. 1SS-3172-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b.l. 99-101) atsakovė patvirtino, kad 2016-07-27 raštu pagrįstai pranešė, kad atsisakoma su ieškove sudaryti valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Atsakovė savo raštus motyvavo tuo, kad pastatai – boilerinės pagal savo atliekamą funkciją buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir šalia esančių gyvenamųjų namų priklausinys. Boilerinės po to, kai AB „Kauno energija“ jas 2014-06-13 pardavė UAB „Indasta“, o ši 2016-01-27 pardavė AB „Žemaitijos pieno investicija“, neruošė ir netiekė šilumos nei vienam šalia jos esančiam gyvenamajam namui, t.y. neatlieka jokios funkcijos, todėl žemės sklypai negalėjo būti formuojami ir ne aukciono būdu išnuomojami.

Kauno apygardos teismas 2017-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad ieškovė AB „Žemaitijos pieno investicija“ yra pasinaudojusi įstatymu nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka (b.l. 45-48).

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Dainavos seniūnija ieškovei AB „Žemaitijos pieno investicija“ 2016-10-06 raštu Nr. 07-2-822 pranešė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas pastatas – boilerinė, esantis (duomenys neskelbtini) bei pastatas – boilerinė, esantis (duomenys neskelbtini) ketinami įtraukti į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymui (b.l. 39, 40).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-30 Įsakymas „Dėl adresų objektų numerių keitimo“ Nr. A-3761 bei jo priedas (b.l. 121, 122-124) patvirtina, kad buvęs sklypo adresas (duomenys neskelbtini) yra keičiamas į (duomenys neskelbtini).

Antstolio S. U. 2017-09-27 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 136 fiksuota, kad pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), vykdoma gamybos (perdavimo) veikla, t.y. eksploatuojami pastatuose esantys vamzdynai (pagal tikslinę paskirtį), kuriais tiekiamas (ruošiamas) karštas vanduo bei šiluma į aplinkinius gyvenamuosius namus, taip pat matyti slėgio matuokliai, kiti inžineriniai – techniniai priklausiniai (kranai, sistemos nuorinimo ventiliai ir kt.), vamzdžiai karšti, tvirtinama, kad abu pastatai skirti tinkamai eksploatuoti inžinerinius įrenginius, esančius pastatų viduje pagal jų paskirtį (b.l. 77-78).

Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės, reikalingos ieškovei nuosavybės teise priklausantiems pastatams tinkamai eksploatuoti, nuomos sutarčių pakeitimo.

Dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas gali būti panaikintas jeigu jis: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; kitais pagrindais.

Ieškovė prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. liepos 27 d. raštą Nr. 8SD-4576-(14.8.7.), 2016-10-20 tapatų raštą Nr. 155-317-(9.5) bei kitus raštus, kuriais atsisakyta pakeisti nuomos sutarties šalis kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo.

Nors atsakovės atstovė teigė, jog ginčijamo rašto panaikinimas ieškovei nesukels teisinių pasekmių, tačiau ieškovės atstovai tiek teismo posėdyje prašė, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog kaip neteisėti ir nepagrįsti naikintini visi – tiek 2016 m. liepos 27 d. raštas Nr. 8SD-4576-(14.8.7.), tiek 2016 m. spalio 20 d. tapatus raštas Nr. 155-317-(9.5) bei kiti raštai, kuriais atsisakyta pakeisti nuomos sutarties šalis, iš esmės ginčydama atsakovės atsisakymą pakeisti nuomos sutarties šalis.

Dėl pastatų – boilerinių priskyrimo inžineriniams tinklams

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis (b.l. 29-30, 31-32) valstybinės žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai – boilerinės, nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos kaip pastatai – boilerinės, joms yra suteikti unikalūs numeriai. Atsakovės teigimu, šios boilerinės yra ne pastatai, o inžineriniai tinklai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. Dl-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kurio 4.2.1 papunktyje yra pateikiamas energijos gavybos ir gamybos pastatų apibrėžimas: energijos gavybos ir gamybos pastatai – įvairių tipų elektrinių, katilinių, naftos perdirbimo ir kiti gamybiniai pastatai skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui. IV skyriuje statiniai klasifikuojami pagal jų naudojimo paskirtį. Statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius (5 p.). Pastatai pagal paskirtį skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius (5.1 p.). Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius (7 p.). Gamybos, pramonės paskirties pastatams priskiriami taip pat ir energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ir skirstymui naudojami pastatai) (7.8 p.). Pagal šias STR 1.01.03:2017 nuostatas ieškovės pastatai – boilerinės yra priskirtinos 7.8 punkte nurodytiems negyvenamosios paskirties energetikos gamybos paskirties pastatams. Būtent taip – kaip gamybos, pramonės pastatai jos yra registruotos viešame registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įrašytų duomenų patikimumo principas – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas šio įrašo teisėtumo įstatymo nustatyta tvarka neginčija, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovės pastatai – boilerinės yra ne pastatai, o inžineriniai tinklai, atmestini, kaip nepagrįsti.

Atsakovės teigimu, jog nepaisant to, kad minėti pastatai – boilerinės Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos kaip atskiri statiniai, turintys unikalius numerius, tačiau šios boilerinės yra neatskiriamos daugiabučių namų inžinerinių sistemų dalys, jos yra daugiabučių namų priklausiniai. Šie atsakovės teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą, taip pat minėto straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei priklausantys pastatai – boilerinės yra LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris, todėl atsakovės teiginys, kad minėti pastatai turėtų būti pripažinti šalia esančių gyvenamųjų namų priklausiniais yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatymų nuostatoms.

LR statybos įstatymo 2 str. 59 d. nustatyta, jog statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; 47 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Nekilnojamojo turto registre Ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai – boilerinės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įregistruoti kaip gamybos, pramonės paskirties pastatai. Patikrinus pastatus Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistai konstatavo, kad šiuo metu pastatai yra neprižiūrėti, tačiau aplinkybių, kad šių pastatų nėra galimybės naudoti pagal nekilnojamojo turto registre įrašytą naudojimo paskirtį, nebuvo nustatyta. Iš į bylą pateikto antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad abiejuose pastatuose vykdoma gamybos (perdavimo) veikla, t. y. eksploatuojami pastatuose esantys vamzdynai (pagal tikslinę paskirtį), kuriais tiekiamas (ruošiamas) karštas vanduo bei šiluma į aplinkinius gyvenamuosius namus, taip pat matyti slėgio matuokliai, kiti inžineriniai – techniniai priklausiniai, vamzdžiai karšti, tvirtinama, kad abu pastatai skirti tinkamai eksploatuoti inžinerinius įrenginius esančius pastatų viduje pagal jų paskirtį.

LR Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 23 punktu įtvirtinta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemą sudaro pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu. To paties straipsnio 34 punkte pateikta šilumos įrenginio sąvoka, apibrėžiant, kad šilumos įrenginys – tai techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti. Remiantis pateiktomis LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, ieškovei priklausančios boilerinės, esančios ne gyvenamajame name ir už pastato įvado, negali būti laikomos gyvenamųjų namų sistemos įrenginių sudedamąja dalimi ir šių namų priklausiniu. Be to, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713, 4.2.2 punktą, pastatai, kuriuose įrengti gamtinių dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, apskaitos, valymo, odoravimo, pašildymo įrenginiai ir/ar kompresoriai, transformatorinės, transformatorių pastotės, skirstomieji punktai, srovės keitikliai, kitų rūšių energijos perdavimui ar skirstymui skirti pastatai laikomi energijos perdavimui ar skirstymui naudojamais pastatais ir, pagal šio reglamento 7.8 p., priskiriami savarankiškų negyvenamųjų pastatų gamybos ir pramonės paskirties pastatų pogrupiui. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo kvestionuoti pastatų teisinio statuso, t. y. teigti, kad pastatai yra gyvenamųjų namų priklausiniai.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei priklausantys pastatai – boilerinės yra Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems yra suteikti unikalūs numeriai, boilerinės vadovaujantis STR 1.01.03:2017 nuostatomis yra priskirtinos ne prie inžinerinių tinklų, bet prie energetikos pastatų, todėl negali būti laikomos daugiabučių namų priklausiniais. Byloje nėra duomenų, kad ginčo pastatų nekilnojamojo turto registro ar teritorijų planavimo dokumentai, t.y. Kauno miesto valdybos 1998-02-10 sprendimu Nr. 73 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas bei 1998-05-19 sprendimu Nr. 517 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kuriais suformuoti žemės sklypai pastatų eksploatavimui ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, būtų nuginčyti, ar šiuo metu ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti“ (LAT 2014-04-25 nutartis Nr. 3K-3-242/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė neturi jokių valdymo ar naudojimo teisių į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) tokiu būdu suvaržomos jos, kaip pastatų savininkės, teisės. Tuo tarpu atsakovės siekis pripažinti pastatus priklausiniais paneigtų ieškovės teisėtai įgytas nuosavybės teises į pastatus, nors pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, kaip nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, nėra ginčijama.

Dėl valstybinės žemės nuomos

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (LAT 2008-12-23 nutartis Nr. 3K-3-570/2008 ir kt.).

Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovė savo nesutikimą pakeisti ginčo sklypų nuomininką iš esmės grindžia tuo, kad ieškovei priklausantys Pastatai – boilerinės, esantys ginčo žemės sklypuose, neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo tam, kad atsirastų reali galimybė žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išnuomoti.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimas susijęs tiek su civilinės teisės, tiek su viešosios teisės normomis, nes teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (LAT 2015-12-04 nutartis Nr. 3K-3-640-611/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga (LAT 2015-10-02 nutartis 3K-3-491-684/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (LAT 2013-12-11 nutartis Nr. 3K-3-53/2013).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad valstybiniuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti pastatai – boilerinės.

Teismas, remdamasis CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, anksčiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad ieškovė, kaip statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkė, turi įstatymo garantuojamą ir ginamą teisę ne aukciono būdu nuomoti šiais statiniais užstatytus ir jiems eksploatuoti būtinus valstybinės žemės sklypus. Valstybės įgaliota institucija imperatyviosiomis teisės normų nuostatomis įpareigojama savininkui išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, jei ji užstatyta šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Ieškovė, kai pasikeitė teisinio santykio subjektai ir ji nuosavybės teise įsigijo iš UAB „Indasta“ ant valstybinės žemės sklypo pastatytas boilerines, turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, būtinus minėtiems pastatams tinkamai eksploatuoti. Teismas sprendžia, kad 2000 m. kovo 29 d. ir 2000 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomoti akcinei bendrovei „Kauno energija“ devyniasdešimt devyneriems metams statiniai (boilerinės) nuosavybės teise priklausė akcinei bendrovei „Kauno energija“ ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 45 punktą, todėl ieškovei iš trečiojo asmens UAB „Indasta“ įsigijus pastatus – boilerines, kurie, atitiko minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 45 punktą ir pasikeitus tik šių pastatų savininkui, laikytina, kad šie pastatai – boilerinės ir toliau atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 45 punktą, todėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove priežastys laikytinos nepagrįstomis, juo labiau, kad atsakovė 2015-12-29 sutikimais Nr. 8ST-1778-(14.8.5) ir Nr. 8ST-1769-(I4.8.5) (b.l. 37,38) sutiko pakeisti valstybinės žemės nuomos santykio šalis ir ieškovui suteikti žemės sklypų nuomos teises valdyti ir naudoti boilerines pagal paskirtį, taip išreikšdama kompetentingo viešojo subjekto valią ir tokiu būdu sudarydama sąlygas atsirasti kitam juridiniam faktui – boilerinių įsigijimo sandoriui sudaryti, t. y. sukūrė teisines pasekmes – teises ir pareigas, tame tarpe teisę į žemės sklypų nuomą, kuri neatskiriama nuo daiktų valdymo ir naudojimo teisės.

Dėl administracinių funkcijų perėmimo, viešojo intereso

Atsakovė teigia, kad įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su ieškove susitarimą, kuriuo būtų pakeistos 2000 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-2000-0059 ir 2000 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-2000-0344 šalis, nuomininku įrašant AB „Žemaitijos pieno investicija“ reikštų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinių funkcijų perėmimą. Pažymėtina, kad valstybė, kaip viešasis asmuo, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek valstybinės institucijos vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Nuomos santykius reguliuoja privatinės, bet ne viešosios teisės normos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl administracinių funkcijų perėmimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Nors atsakovė teigė, jog dėl ieškovės pareikštų reikalavimų vyrauja viešasis interesas, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad tenkinus ieškinį viešasis interesas būtų paneigtas ar sumenkintas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (LAT 2016-05-19 nutartis Nr. 3K-3-280-611/2016).

Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui, ieškovės reikalavimai panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštus dėl atsisakymo išnuomoti valstybinės žemės sklypus ir įpareigoti pakeisti ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis ir įpareigoti jas sudaryti su ieškove, laikytini pagrįstais ir tenkintini visiškai (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 500 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 49) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 88 str., 93 str. 1 d.).

Valstybė šioje byloje patyrė 16,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. liepos 27 raštą Nr. 8SD-4576-(14.8.7.) bei 2016-10-20 raštą Nr. 155-317-(9.5), kuriais atsisakyta pakeisti nuomos sutarties šalis.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, pakeisti 2000 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2000-0059, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Indasta“, įmonės kodas 302716777, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, esančio (duomenys neskelbtini) šalį ir nustatyti, kad „nuomininkas“ pagal Sutartį yra AB „Žemaitijos pieno investicija“.

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, pakeisti 2000 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2000-0344, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir UAB „Indasta“, įmonės kodas 302716777, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, esančio (duomenys neskelbtini) šalį ir nustatyti, kad „nuomininkas“ pagal Sutartį yra AB „Žemaitijos pieno investicija“.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei AB „Žemaitijos pieno investicija“, juridinio asmens kodas 180240752, 500 Eur (penkis šimtus eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, valstybei 16,43 Eur (šešiolika eurų 43 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.