- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 2VP-10258-965/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
- 3.5.24Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys R. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo (padidinimo) suinteresuotam asmeniui R. R. už kiekvieną privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai. Nurodo, kad vykdo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-97-386/2013 dėl įpareigojimo R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkei 2014 m. birželio 27 d. nutartimi teismas už teismo sprendimo neįvykdymą jau buvo skyręs baudą, tačiau skolininkė ir toliau nevykdo teismo įpareigojimų. Vykdomojoje byloje 2020 m. liepos 17 d. jau ketvirtą kartą surašomas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, tačiau teismo sprendimas ir toliau nevykdomas, todėl mano, kad paskirta bauda nepasiekia savo tikslų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti ir paskirti skolininkei R. R. iki trijų šimtų eurų baudą, kuri būtų ženkliai didesnė nei jau yra paskirta 2014 m. birželio 27 d. nutartimi, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną valstybės naudai. Nurodo, kad 2014 m. birželio 27 d. nutartimi paskirtą baudą skolininkė moka, tačiau teismo sprendimas ir toliau nevykdomas, todėl bauda neefektyvi ir neskatina skolininkės vykdyti teismo sprendimą. Skolininkė su Statybos inspekcija ir vykdomąją bylą vykdančia antstole nebendradarbiauja, duomenų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų sprendimui įvykdyti arba kodėl nevykdomas teismo sprendimas, nepateikė. Pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad atliktiems statybos darbams tiek pagal ankstesnį, tiek pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą buvo (yra) būtinas statybos leidimas, tačiau statybos leidimas ginčo priestatų statybai nebuvo pateiktas. Skolininkės R. R. pateiktas 1989 m. vasario 15 d. Neringos m. vyriausiojo architekto A. Zavišos raštas ginčo statinių statybos teisėtumo nepatvirtina.
Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė prašymą nedidinti jai paskirtos baudos, teismo posėdžio metu paaiškino, kad statybos inspekcija jos atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, kadangi 2014 m. mažasis priestatas yra nugriautas ir ji yra įvykdžiusi privalomąjį nurodymą, todėl neaišku, kaip kitaip turi būti įvykdytas teismo sprendimas. Kreipėsi į statybos inspekciją dėl išaiškinimo, kaip turi būti įvykdytas sprendimas, tačiau institucija tik cituoja teismo sprendimą ir nurodo, kad kitos konstrukcijos nepašalintos. Nesutinka, kad ji nebendradarbiauja su antstoliu ar inspekcija, kadangi nuo pat proceso pradžios juos informavo, ką yra įvykdžiusi. Nurodo, kad per visą laikotarpį vyko trys patikrinimai, tačiau suinteresuotas asmuo į juos nebuvo kviečiamas, patikrinimo aktų susipažinimui jai niekas nepateikdavo. Paskutinis patikrinimas buvo atliktas 2015 m. lapkričio mėn. Teismo paskirtą baudą pagal galimybes moka. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad dirba, gauna pensiją, turi didelių sveikatos problemų. Pusę gaunamos pensijos jai tenka atiduoti baudos sumokėjimui. Dėl sunkios finansinės padėties ji neturi galimybės kreiptis į advokatą arba į teismą dėl sprendimo išaiškinimo.
Į teismo posėdį pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija neatvyko, pastaroji prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Kadangi pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie teismo posėdį informuoti tinkamai,teismas nutarė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
vykdomosios bylos Nr. 0075/14/00223 duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013, kuriuo teismas nusprendė įpareigoti R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus (apie 3 m. aukščio, 1,9 m. pločio, 7 m. ilgio ir apie 2,2 m. aukščio, 1 m. pločio, 2 m. ilgio), esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėtina, kad iš teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės matyti, jog minėtame teismo sprendime nėra nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 273) straipsnyje numatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-294-769/2014 tenkino antstolės pareiškimą ir paskyrė suinteresuotam asmeniui R. R. 8 Lt (2,32 Eur) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo 2014 m. birželio 27 d. išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, kadangi R. R. neįvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo.
2020 m. liepos 17 d. raštu išieškotojas antstolę informavo, kad skolininkė R. R. ir toliau nevykdo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu nustatytų įpareigojimų, prašo antstolės kreiptis į teismą dėl didesnės baudos, nei paskirta, skolininkei skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį. Antstolė 2020 m. liepos 17 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kadangi skolininkė toliau nevykdo teismo įpareigojimų, kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą.
Nors suinteresuotas asmuo R. R. nurodo, kad teismo sprendimą yra įvykdžiusi, tačiau išklausius jos paaiškinimų teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad iš esmės ji sutinka, kad 2013 m. kovo 20 d. sprendimu nustatyti įpareigojimai iki galo neįvykdyti, kadangi jai neaišku, kaip ji tai turėtų atlikti. Suinteresuoto asmens Statybos inspekcijos nuomone, skolininkė vengia vykdyti teismo sprendimą, su antstole ir inspekcija nebendradarbiauja.
Vykdomosios bylos duomenimis be kita ko nustatyta, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, vadovaudamasi Statybos inspekcijos atliktu faktiniu patikrinimu vietoje ir pateiktais dokumentais bei įrodymais, periodiškai surašydavo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktus, kadangi skolininkė nepateikė įrodymų, kad įvykdė teismo įpareigojimą.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. eismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu nustatyti įpareigojimai įvykdyti iš dalies. Šias aplinkybes patvirtina Statybos inspekcijos 2015 m. lapkričio 23 d. surašytas teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėja pilnai neįvykdė aukščiau nurodyto teismo sprendimo – vienas priestatas buvo nugriautas, tačiau kito priestato išardytos tik dvi šoninės pirmojo aukšto sienos, kitos priestato konstrukcijos neliestos. Skolininkei pageidaujant, vietoje buvo parengta preliminari situacijos schema su nuotraukomis.
Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama CPK 771 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
Sprendžiant, ar po šio teismo sprendimo pasikeitė situacija, nustatyta, kad skolininkė nepateikė duomenų ir įrodymų, kad visiškai įvykdė įpareigojimus pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013. Kadangi teismas įpareigojo visiškai nugriauti teismo sprendime nurodytus priestatus, o skolininkė nugriovė tik vieną iš jų, t. y. apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio, tačiau nenugriovė antrojo priestato, kurio duomenys – apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio, tai yra faktiškai sienos išliko, todėl laikytina, kad teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai nėra iki galo įvykdyti, priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta.
Skolininkės paaiškinimais nustatyta, kad susiklostė tokia situacija, kad ji nežino, kaip įvykdyti likusią sprendimo dalį. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. R. paaiškino, kad jai neaišku, kokių konstrukcijų ji nenugriovė ir kaip tai padaryti. Likusi konstrukcija – stoginė, kurią reikalaujama nugriauti, nėra priestatas, kadangi ten nėra pamatų. Paaiškino, kad ginčo vietoje yra didelė atraminė siena, kuri laiko didžiulę kopą, kad smėlis neslinktų ant namo. Tam, kad ši atraminė siena stabiliau laikytųsi, buvo uždėta perdanga. Pateikė 1989 m. vasario 15 d. miesto vyr. architekto A. Zavišos raštą, kuriame nurodytos tuo momentu nustatytos aplinkybės dėl stogo, sandėlio, atraminės sienos statybų. Suinteresuoto asmens teigimu, dėl didelių sveikatos problemų ir piniginių lėšų stygiaus, nes paskirta bauda jai yra didelė finansinė našta, ji negalėjo kreiptis į specialistus, kurie paaiškintų ir padėtų įvykdyti teismo sprendimą arba kreiptis dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo.
Sutiktina su Statybos inspekcijos nuomone, kad pateiktas raštas ginčo statinių statybos teisėtumo nepatvirtina, jis buvo vertinamas ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priimant sprendimą administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013, tačiau institucijos formalus elgesys, vien tik konstatuojant, kad skolininkė ir toliau nevykdo teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu nustatytų įpareigojimų, nagrinėjamu atveju taip pat nepateisinamas. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad kreipėsi į statybos inspekciją dėl išaiškinimo, kaip turi būti įvykdytas sprendimas, tačiau, jos nuomone, institucija konkrečių atsakymų ir konsultacijų neteikia. Į statybos valstybinę priežiūrą atliekančių Statybos inspekcijos pareigūnų pareigas įeina ir statybos dalyvių konsultavimas (LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 9, 10 punktai, 21 straipsnio 7punktas). Nagrinėjamu atveju nors nurodytos aplinkybės neatleidžia suinteresuoto asmens nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą, tačiau kilusiam šalių ginčui dėl tinkamo teismo sprendimo vykdymo būtinas šalių bendradarbiavimas. Tiek pareiškėja, tiek išieškotoja nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skolininkei, kaip asmeniui, neturinčiam patirties statybų srityje, būtų paaiškinta, kurias neteisėtas pastato konstrukcijas R. R. turi išardyti, kad nebūtų padaryta žala kitiems statiniams ir kad būtų konstatuotas tinkamas 2013 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo įvykdymas, nors susiklosčiusi situacija visoms šalims žinoma nuo 2014 m. Išdėstytos aplinkybės iš dalies pagrindžia užsitęsusį sprendimo neįvykdymą.
Be kita ko nustatyta, jog po 2015 m. lapkričio 23 d. patikrinimo akto surašymo nei Statybos inspekcija, nei vykdomąją bylą vykdanti antstolė faktinių aplinkybių nebenustatinėjo ir patikrinimų vietoje nebeatliko. Antstolė, surašydama 2020 m. liepos 17 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, vadovavosi išimtinai tik išieškotojos prašymu, nekonkretizavo skolininkės veiksmų (neveikimo), savavališkos statybos apžiūros neatliko ir nenurodė konkrečių skolininkės veiksmų (neveikimo), kuriais pasireiškė piktybinis teismo sprendimo neįvykdymas.
Nagrinėjamu atveju skolininkė buvo įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę (LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vadovaujantis LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Statybos inspekcija turi teisę įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo (15 straipsnis). Todėl ir šiuo atveju Statybos inspekcija, kaip institucija, užtikrinanti statybos priežiūrą ir teisėtumą, turėjo žinoti, kokiu būdu įvykdyti teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, ir siekiant nedidinti tiek valstybės, tiek skolininkės išlaidų, turėjo galimybę imtis veiksmų nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Nors viena ta aplinkybė, kad Statybos inspekcija gali imtis veiksmų nugriauti savavališkai pastatytą statinį, nepašalina skolininko atsakomybės, tačiau šios aplinkybės vertintinos nustatant baudos dydį.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz.,CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Pažymėtina ir tai, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga. Dėl baudos skyrimo teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes (pvz., teismo sprendimo neįvykdymo priežastis), taikomas kitas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, baudos skyrimo nagrinėjamu atveju atitikimą jos tikslams ir pan., vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis)
Suinteresuotam asmeniui už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną jau yra paskirta bauda, kurią, kaip matyti iš bylos duomenų, suinteresuotas asmuo R. R. pagal jos finansines galimybes moka. Nepaneigiant suinteresuoto asmens R. R. pareigos vykdyti teismo sprendimą, atsižvelgtina ir į skolininkės finansinę padėtį bei galimybes, siekiant tiek pačiai įvykdyti teismo sprendimą, tiek konsultuotis su teisininkais bei statybos specialistais. Teismo posėdžio metu R. R. paaiškino, kad ji turi didelių sveikatos problemų, jos pajamos yra nedidelės, tačiau ji elgiasi atsakingai ir pagal galimybes moka teismo paskirtą baudą, paaiškino ir tai, kad jai teko imti banko paskolą, kad sumokėtų įsiskolinimą ir padengtų bylinėjimosi išlaidas. Šiuo metu skola Statybų inspekcijai yra už 7 mėn. (2,32 Eur per dieną arba apie 71 Eur per mėnesį). Suinteresuoto asmens teigimu, dėl ribotų finansinių galimybių ir dėl institucijos formalaus požiūrio, ji negali gauti reikiamos pagalbos. Pareiškėja ir Statybos inspekcija nurodo, kad siekiant skatinti skolininkę kuo greičiau įvykdyti sprendimą, tikslinga padidinti baudos dydį. Teismui tenkinus pareiškimą ir padidinus paskirtos dydį, skolininkės padėtis taptų dar labiau komplikuota, ir mažai tikėtina, kad baudos padidinimas iš esmės pakeis susiklosčiusią situaciją. Nustatytos aplinkybės taip pat neleidžia daryti išvados, kad vykdymo procesas yra vilkinamas skolininkės piktybiniu neveikimu, o teismo paskirta bauda neatlieka savo funkcijos.
Statybos inspekcija nurodo, kad skolininkės veiksmais (neveikimu) pažeidžiamas viešasis interesas. Konstitucinio Teismo yra išaiškinta, kad individualus asmens interesas taip pat yra Konstitucinė vertybė, todėl viešasis interesas, kaip bendrasis interesas, privalo būti suderinamas su individualiu interesu. Šie du interesai – bendrasis ir individualusis – negali būti priešpriešinami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).
Vadovaujantis bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus, siekiant nepagrįstai neapsunkinti skolininkės finansinės padėties, darytina išvada, jog nėra pagrindo skolininkei R. R. padidinti jau teismo paskirtos baudos dydį, todėl pareiškėjos pareiškimas netenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, kadangi skolininkei jau yra pritaikytos sprendimo nevykdymo pasekmės, o paskirta bauda turi realų poveikį asmeniui, todėl nepadidinus baudos dydžio, tiek viešasis interesas, tiek skolininkės interesai nebus pažeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0075/14/00223 grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.