Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2017 m. vasario 26 d. apie 2 val. viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančiame alaus bare (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: necenzūriniais žodžiais plūdo ir įžeidinėjo barmenę G. Z., sudavė jai vieną smūgį koja į pilvą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą pilvo srityje - nežymų nukentėjusiosios G. Z. sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, to paties alaus baro kieme, sudavė kumščiu du smūgius į veidą baro direktoriui V. P., išėjusiam į lauką pasiaiškinti dėl sumuštos barmenės G. Z., tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. muštinę žaizdą nosies srityje, pogleivio nubrozdinimą kairio skruosto vidiniame paviršiuje, nosies kaulų lūžį, juosmens sumušimą - nesunkų V. P. sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad tą dieną apie 11-12 valandą atvyko su R. ir R. į barą, sėdėjo, gėrė alų, „baliavojo“ bare. Ne vienas sėdėjo, nes bare buvo apie 12 žmonių, nebuvo vietos net kur atsisėsti. Jokių konfliktų nekėlė. Alų gavo iš baro ir gėrė. Jis kažką pasakė R. B., kai sėdėjo prie suoliuko. Buvo du žmonės ir barmenė priešais jį. Gal jai kažką pasakė, įžeidė, kad barmenė trenkė du kartus jam (T. K.). Konfliktas vyko dėl butelio, dėl jo prisikabino barmenė. Jie sudaužė bokalą ir pasakė, kad gali sumokėti, o už butelį nemokės, nes čia ne jų butelis. Prie stalo buvo apie 10 žmonių. Gale jau buvo 4-5 žmonės, kai vyko konfliktas. Jis (T. K.) nesikreipė į policiją. Po barmenės smūgių, buvo susinervinęs, ją nustūmė, dėl to ji nugriuvo. Jai nespyrė. Griūdama ji galėjo susižaloti, gal įsižnybo. Jis nematė jos mėlynės. Vėliau jis (T. K.) sėdėjo mašinoje ir išėjo nukentėjusysis, kažkuris asmuo parodė nukentėjusiajam vieną vaikiną ir nukentėjusysis pirmas trenkė tam vaikinui, nes sumaišė jį su T. K., šis trenkė atgal ir nukentėjusysis nugriuvo. Jis (T. K.) išlipo iš mašinos ir sakė, kad baigtų. Jo draugas R. stovėjo šalia. Tada visas konfliktas baigėsi. Kieme buvo apie 10-15 žmonių. Nežino, kas sumušė baro savininką, kažkoks mažiukas vyras. Visi išėjo į kiemą gal jo (T. K.) ieškoti. Pats buvo išėjęs į kiemą ir po 10 minučių grįžo atgal. Stovėjo prie durų barmenė, apsižodžiavo ir jis (T. K.) išvažiavo su mašina. Vairavo pats, jam teisės atimtos. Automobilį gal gavo dovanų, gal su draugais nusipirko. Prieš eidamas į akistatą buvo nuvažiavęs į barą, kad išsiaiškintų, kaip viskas buvo. Pilkos striukės neturi. Yra registruotas darbo biržoje. Specialybės neturi, eina į kursus. Daug kartų baustas. Baudų nemoka, nes nedirba. Jį išlaiko tėvai ir darbo birža, gauna socialinę pašalpą. Civiliniai ieškiniai nepagrįsti, nes jis nieko nepadarė. Atsiprašo nukentėjusiosios, jeigu ją įskaudino, nes pastūmė.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad į barą atvyko automobiliu „Mazda“, kuris registruotas R. N. vardu. Į barą atvyko 4 asmenys. T. K. yra automobilio naudotojas, tačiau vairavo kitas žmogus, nes T. K. neturi teisių. Teisės iš jo atimtos už vairavimą neblaiviam. Kartu su T. K. atvyko dar du žmonės. Automobilį atvairavo nepažįstamas žmogus. Konfliktas kilo dėl sudaužyto alaus bokalo, už kurį barmenė paprašė sumokėti didelius pinigus. Bokalą sudaužė kažkoks šalia sėdėjęs žmogus, o gal jis (R. B.) ranka pastūmė. Prie stalo sėdėjo 6-7 žmonės. Kiek suprato, prie stalo buvo dvi kompanijos. Neatsimena, ar tie du asmenys, kurie atvyko kartu į barą, buvo kartu su jais prie stalo. Jis (R. B.) buvo blaivus. T. K. sėdėjo kitoje stalo pusėje, priešais jį. Barmenė visam stalui rėkė, kad sumokėtų už bokalą. T. K. pasakė, kad už bokalą nemokės. Jis (R. B.) sumokėjo pagal sąskaitą už stalą. Dažnai moka už nepažįstamus asmenis. Sumokėti 60 eurų už tuščią bokalą nenorėjo, nes gal visa sąskaita buvo apie 30 eurų. Savo alkoholio į barą neatsinešė, nes net negėrė. Laikė T. K., nes bijojo, kad jis dar kartą gali sukonfliktuoti ir pulti, kad konfliktas gali tęstis, bijojo, kad jis nesiveltų ir norėjo apginti nuo tolimesnio konflikto, nes jis buvo susinervavęs. Barmenė buvo prie Tomo, puolė jį, T. K. ją stūmė rankomis. T. K. gal vienu metu sėdėdamas bandė nustumti ranka barmenę ir tuo pačiu gal ir koja spyrė. T. K. sėdėjo, o barmenė stovėjo. Pilvą barmenei galėjo gal sužaloti ranka, ją stumdamas. T. K. sėdėjo, kai stūmė barmenę. Barmenė nuo to smūgio nenukrito, atsitraukė. T. K. koja į pilvą nepataikė, nes sėdėdamas kojos iki pilvo neiškelsi. T. K. sėdėjo, stūmė barmenę, jis (R. B.) laikė T. K., kad toliau nevyktų konfliktas, o barmenė tuo metu tikriausiai išėjo prie baro. Paskui, T. K. išėjus į kiemą, jis (R. B.) taip pat išėjo į kiemą, žiūrėjo, kaip vyksta konfliktas, norėjo tą konfliktą nuraminti. Kieme buvo apie 15 žmonių. To žmogaus, kuris susistumdė su baro savininku, nepažįsta, matė, kad jis buvo žemo ūgio, už jį (R. B.) žemesnis. Jo (R. B.) ūgis -187 cm. Baro savininkas tą žmogų pastūmė, po to jie susistumdė. Baro savininkas bandė jam trenkti ar kaip, ir tada tas žmogus jam trenkė atgal ar kas ten buvo. Tiksliai neatsimena. Viskas vyko kieme šalia baro. Nuo savininko stovėjo 1-2 metrų atstumu. T. K. iš viso toje vietoje nebuvo, jis gal sėdėjo automobilyje ar buvo kažkur toliau. Prie baro savininko buvo 5-7 žmonės. Konfliktas kieme kilo, nes ant to žmogaus kažkas, arba barmenė arba kažkas iš baro lankytojų, klaidingai pirštu parodė, kad jis stūmė barmenę. Kai įvyko konfliktas kieme, barmenė į kiemą nebuvo išėjusi. Kai išėjo, automobilis liko stovėti. T. K. gal liko automobilyje, gal išvyko automobiliu. Jis išėjo pėsčiomis vienas. Nežino, ką daugiau tą vakarą veikė T. K.. Apie įvykį su T. K. kalbėjo gal po 2-3 savaičių. T. K. pasakė, kad jį apkaltino, jog jis kieme trenkė baro savininkui. T. K. iš pradžių neprašė ateiti paliudyti. Paprašė, kai byla buvo perduota į teismą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 270/2017 (05) nurodyta, kad G. Z. nustatyta poodinė kraujosruva pilvo srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai įspiriant ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu G. Z. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo G. Z. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 tomas, 44 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 264/2017 (05) nurodyta, kad V. P. nustatyta paviršinė muštinė žaizda nosies srityje, pogleivio nubrozdinimas kairio skruosto vidiniame paviršiuje, nosies kaulų lūžis, juosmens sumušimas (klinikiniais duomenimis). Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, 1 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus V. P. galėjo pasidaryti pats, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Dėl nustatyto nosies kaulų lūžio V. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 tomas, 77-78 b. l.).

AAS „BTA“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. AJA 8098807 nurodyta, kad T. K. 2017 m. kovo 1 d. su bendrove „BTA“ sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 12 7400706, apdrausdamas automobilį „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieno mėnesio laikotarpiui iki 2017 m. kovo 31 d. AAS „BTA“ Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. AJA 8416703 nurodyta, kad T. K. 2017 m. gegužės 6 d. su bendrove „BTA“ sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 12 7602999, apdrausdamas automobilį „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų mėnesių laikotarpiui iki 2017 m. liepos 5 d. (1 tomas, 120-123 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija

Nors kaltinamasis T. K. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino nurodydamas, kad jis nukentėjusiesiems G. Z. ir V. P. jokių smūgių nesudavė, nukentėjusioji G. Z. susižaloti galėjo pati griūdama, teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta, nes jie yra paneigti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą. Teismo ištirti duomenys, įrodo, kad T. K. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai pilnai pagrindžia nuoseklūs ir viso proceso metu vieni kitus atitinkantys nukentėjusiųjų G. Z., V. P. parodymai, objektyvūs rašytinai bylos duomenys - teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 264/2017 (05), kurioje nurodyta, kad V. P. nustatyta paviršinė muštinė žaizda nosies srityje, pogleivio nubrozdinimas kairio skruosto vidiniame paviršiuje, nosies kaulų lūžis, juosmens sumušimas (klinikiniais duomenimis). Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, 1 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus V. P. galėjo pasidaryti pats, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Dėl nustatyto nosies kaulų lūžio V. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 tomas, 77-78 b. l.), taip pat specialisto išvada Nr. G 270/2017 (05), kurioje nurodyta, kad G. Z. nustatyta poodinė kraujosruva pilvo srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai įspiriant ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu G. Z. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo G. Z. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 tomas, 44 b. l.). Nukentėjusieji G. Z. ir V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad būtent dėl kaltinamojo T. K. chuliganiškų veiksmų patyrė fizinius sužalojimus, jų parodymus patvirtina ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad G. Z. atpažino T. K. kaip asmenį, kuris 2017 m. vasario 26 d. įspyrė jai į pilvą (1 tomas, 33-37 b. l.), taip pat ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. P. atpažino T. K. kaip asmenį, kuris 2017 m. vasario 26 d. jį sumušė, t. y. du kartus ranka sudavė jam smūgius: iš pradžių smūgį į nosį, po to – į dantis (1 tomas, 59-63 b. l.), todėl teismui nekyla abejonių, kad nusikalstamas veikas įvykdė būtent kaltinamasis. Be to, nukentėjusiųjų nurodomas įvykių aplinkybes patvirtino ir byloje nesuinteresuotas liudytojas G. Z. (apie tai, kad vienas vaikinas buvo labai agresyvus, jį draugas tramdė, po jo konflikto su barmene, ši atsidūrė ant žemės, matė susiėmusį už nosies vyriškį, kuriam matėsi kraujas, bei girtą kaltinamąjį sėdant už vairo ir išvažiuojant). Šio asmens parodymai patvirtina nukentėjusiųjų, ne kaltinamojo ir jo draugo R. B. parodymus, o pastariesiems viso proceso metu nesant nuosekliems bei pasižymint žymiais neatitikimais tiek tarpusavyje, tiek ir kaltinamojo parodymams esant nenuosekliems (pvz., ikiteisminio tyrimo metu teigia, kad barmenei įspyrė/koja atsispyrė į ją, teisme nurodo, kad barmenei nespyrė, ji galėjo griūdama susižaloti) ir atskirose detalėse prieštaraujantiems jo paties jau nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko kaltinamojo ir R. B. parodymus nepatikimais, juos vertina tiek, kiek jie atitinka ir neprieštarauja kitiems aukščiau aptartiems nukentėjusiųjų, liudytojo G. Z. parodymams ir rašytiniams įrodymams. Teismas liudytojo R. B. parodymais, kad jis nematė, kad T. K. būtų naudojęs prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą, nesiremia ir todėl, kad jis yra kaltinamojo draugas ir yra suinteresuotas bylos baigtimi, taigi jo parodymai, teismo nuomone, ypatingai atsižvelgiant į anksčiau aptartą jų prieštaringumą, neatitikimą bylos duomenims, negali būti vertinami kaip patikimi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo parodymų taip pat nepatvirtina byloje surinkta medžiaga – nors šis nurodo versiją, kad nukentėjusioji pirmoji jo atžvilgiu pavartojo smurtą – trenkė jam du kartus ir tik po to jis ją nustūmė, tačiau jokių smurto žymių, likusių ant kaltinamojo kūno byloje neužfiksuota, nėra jokių patikimų duomenų patvirtinančių jo nurodomą įvykių versiją, priešingai specialisto išvados, liudytojo G. Z. parodymai atitinka nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes. Iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad nukentėjusiesiems padaryti kūno sužalojimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su T. K. veiksmais – smūgių sudavimu nukentėjusiesiems. Byloje nustatyta, kad T. K. viešojoje vietoje – Panevėžyje, Birutės g. Nr. 8 esančiame alaus bare ,,Seklyčia prie uosio“, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: necenzūriniais žodžiais plūdo ir įžeidinėjo barmenę G. Z., sudavė jai vieną smūgį koja į pilvą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą pilvo srityje - nežymų nukentėjusiosios G. Z. sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, to paties alaus baro kieme, sudavė kumščiu du smūgius į veidą baro direktoriui V. P., išėjusiam į lauką pasiaiškinti dėl sumuštos barmenės G. Z., tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. muštinę žaizdą nosies srityje, pogleivio nubrozdinimą kairio skruosto vidiniame paviršiuje, nosies kaulų lūžį, juosmens sumušimą - nesunkų V. P. sveikatos sutrikdymą, t. y. dėl chuliganiškų paskatų smūgiavo iš esmės jokio pasipriešinimo (grėsmės) nekėlusiems nukentėjusiesiems. Kaltinamasis ir nukentėjusieji anksčiau nebuvo pažįstami, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, iš esmės be jokios dingsties, viešoje vietoje demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius, šiems suduoti smūgiai. Be to, kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – baras iš karto po įvykių nutraukė renginį, užsidarė, kaip nurodo nukentėjusieji, baro klientai buvo nustebę, patyrė stresą, buvo šokiruoti, visiems buvo baisu, nejauku. Todėl šie veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį. Toks nukentėjusiųjų atžvilgiu smurto naudojimas viešoje vietoje, be to, plūstantis kitų žmonių akivaizdoje, o ypatingai tai, kad smurtas panaudotas prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, rodo nuteistojo požiūrį į elgesio ir moralės normas, visuomeninę tvarką, jo niekinamą požiūrį į aplinkinius. Jo vidines paskatas lėmusios nusikalsti priežastys laikytinos mažareikšmėmis, kylantį konfliktą dėl galimai baro taisyklių nepaisymo galima buvo išspręsti adekvatesnėmis priemonėmis, nenaudojant smurto ir keiksmažodžių aplinkinių akivaizdoje, tuo labiau vietoje, į kurią žmonės atėjo pailsėti ar atsipalaiduoti, smagiai praleisti laiko (baras) bei kurioje vyko renginys, tad buvo pakankamai didelis žmonių kiekis. Taigi teismas nustatė, kad T. K. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius. Jo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą. Anksčiau nurodyti T. K. kaltinantys įrodymai sutampa ir atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl laikytini tinkamais kaltinamojo kaltės įrodymais ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo veiksmai pasireiškė įžūliu elgesiu, iš ginčo kilusio neadekvataus smurto proveržiu, ir sukėlė pasekmes: visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, buvo padaryti viešoje vietoje ir tiesiogine tyčia. Agresyvūs T. K. veiksmai, kuomet jis sudavė smūgius nukentėjusiesiems ir juos sužalojo, rodo T. K. sąmoningą siekį ne tik viešai parodyti nepagarbą patiems nukentėjusiesiems, bet ir netoliese buvusiems kitiems asmenims, kurių teisė į ramią ir saugią aplinką dėl šių veiksmų buvo pažeista. Aptartos aplinkybės rodo, kad T. K. kėsinosi ne į vieną, o į dvi įstatymo saugomas vertybes – asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Jo veiksmuose yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnyje numatytų veikų požymiai, todėl T. K. pripažintinas kaltu šių nusikaltimų padarymu.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. K. bausmę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis tyčiniai nusikaltimai, T. K. Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas Danijoje ir Vokietijoje (1 t., 153-156 b. l.), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tarp jų specialiosios teisės atėmimas (1 t., 135-152 b. l.), byloje duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitą nėra (1 t., 128 b. l.), nedirba (1 t., 133 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t., 134 b. l.).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai T. K. bus pasiekti už BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus arešto ir laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė parinktina trumpesnė, nei baudžiamajame įstatyme numatytasis vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje asmuo teisiamas pirmą kartą, nors ankstesni teistumai užsienio valstybėse, dažni baustumai charakterizuoja asmenį neigiamai, iš bylos duomenų matomas kaltinamojo įstatymams priešingas elgesys (iš įvykio vietos išvažiuoja automobiliu, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę), tačiau atsižvelgiama į asmens jauną amžių, o dėl to ir didesnes galimybes koreguoti jo elgesį teigiama linkme. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės bendrintinos jų apėmimo būdu.

Visgi, vertindamas T. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, santykinai neilgą nusikalstamų veikų trukmę, jo jauną amžių, tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiosios nors ir nepilna apimtimi, bet ta apimtimi, kurią pripažino, atsiprašė, o tai rodo, kad yra galimybė taisyti asmenį be realaus laisvės atėmimo, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, suteikiant galimybę T. K. koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį T. K. visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų leidžia manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti T. K. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

T. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti – paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

N. V. P. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 42 b.l.).

Nukentėjusioji G. Z. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 43 b.l.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, sužalojimų kiekį bei pobūdį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis T. K. nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, ko pasekoje lūžo nosis, dantų tiltas, sumuštas juosmuo. Nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis V. P. dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu viešai padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, šoką, baimę, jautėsi pažemintas. Nukentėjusysis dėl tokių traumų gydymo procedūrų patyrė didelių nepatogumų, šiuo metu dar yra gydomas. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismas vertina ir tai, kad V. P. patirtas sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, duomenų, kad nukentėjusiojo sveikata dėl patirto sužalojimo blogėja, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis negali savęs realizuoti darbinėje ar kitoje veikloje, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, ar kad patirtas sužalojimas paliko ypatingai sunkių liekamųjų reiškinių. Tokių duomenų nukentėjusysis teismui nepateikė. Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį, įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad nors ir nedirba, bet yra jauno ir darbingo amžiaus, priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, mano, kad 2900 Eur priteistinas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas.

Nukentėjusiosios G. Z. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkinamas iš dalies. Pripažintina, jog jai padaryta neturtinė žala. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgąstį ir tai sukėlė tiesioginių neigiamų pasekmių jos sveikatai fizine, emocine prasme. Ji iki šiol vakarais bijo būti viena savo darbo vietoje – bare. Ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau teismas vertina ir tai, kad G. Z. patirtas sužalojimas įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, duomenų, kad nukentėjusiosios sveikata dėl patirto sužalojimo blogėja, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl sužalojimo nukentėjusioji negali savęs realizuoti darbinėje ar kitoje veikloje, kad jai būtų nustatytas nedarbingumo lygis, ar kad patirtas sužalojimas paliko ypatingai sunkių liekamųjų reiškinių. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, mano, kad 300 Eur priteistinas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas.

Proceso išlaidas byloje sudaro: proceso (pašto) išlaidos (6,40 Eur) ir liudytojo G. Z. kelionės išlaidos 109,41 Eur (2 tomas, 25, 41 b. l.). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) – 106 straipsniais, proceso išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jam paskirti 35 (trisdešimt penkias) paras arešto;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskiriant T. K. laisvės atėmimo bausmę 9 (devyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš T. K. 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimą V. P..

Civilinės ieškovės G. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš T. K. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą G. Z..

Priteisti iš T. K. 6,40 Eur (šešis eurus 40 ct) dokumentų įteikimo išlaidų ir 109,41 Eur (vieną šimtą devynis eurus 41 ct) liudytojo G. Z. kelionės išlaidų, viso 115,81 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 81 ct) proceso išlaidų valstybei.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.