Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. M. ir V. M..

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistųjų A. N. ir N. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-10-08 nuosprendžio, kuriuo:

A. N. pagal BK 180 str. 2 d. skirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Apėmimo būdu subendrinus su ankstesniu 2019-12-30 nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

N. K. pagal BK 180 str. 2 d. skirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, nustatant, kad nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo atliktinos bausmės dalis yra 8 mėnesiai. Likusios bausmės dalies vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 3 d., atidėtas 1 metams;

R. A. pagal BK 180 str. 2 d. skirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Subendrinus su ankstesniu 2020-01-20 nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 5 metams.

M. M. naudai solidariai iš A. N., N. K., R. A. priteista 10 250 eurų turtinei ir 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

V. M. naudai solidariai iš A. N., N. K., R. A. priteista 100 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. N., N. K., R. A. nuteisti už tai, kad padarė plėšimą. 2019-04-02, apie 22 val., iš anksto susitarę plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, N. K. būnant M. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pro langą į lauką A. N. ir R. A. išmetus raktus nuo buto durų, po ko A. N. ir R. A. atrakinę duris ir taip įsibrovę į M. M. priklausantį butą, kur R. A. pagrasinęs nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojęs – įrėmęs M. M. prie kaklo peilį ir sugriebęs ranka pastarąjį už kairės rankos ir pargriovęs ant lovos, tokiais savo veiksmais padarydamas pastarajam kraujosruvas kairiajame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, tuomet A. N. ir N. K. išversdamos bute esančius daiktus ir atidarinėdamos stalčius bei spintas, apieškojo butą ir iš svetainėje esančios sekcijos lentynos pagrobė 10 000 eurų grynųjų pinigų, o iš piniginės, gulėjusios svetainėje pagrobė 250 eurų grynųjų pinigų. Tokiu būdu jie, bendrais veiksmais įsibrovę į nukentėjusiojo butą ir panaudoję peilį pagrobė nukentėjusiajam M. M. priklausantį turtą ir padarė 10 250 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistoji A. N. apeliaciniu skundu nurodo, kad nesutinka su M. M. naudai iš apeliantės priteistu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje.

3. Nuteistoji N. K. apeliaciniu skundu nurodo, kad nesutinka su M. M. naudai iš apeliantės priteistu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, nes nuosprendyje nurodytos 10250 eurų sumos iš nukentėjusiojo nepagrobė. Suma buvo ženklai mažesnė, R. A. dalį pinigų nukentėjusiajam atidavė. Prašo sumažinti sumažinti priteistą iš apeliantės M. M. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį.

4. Nuteistojo R. A. apeliacinio skundo negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji A. N. prašė jos skundą tenkinti, patikslino, kad bendra pagrobtų pinigų suma yra 1800 eurų. Šioje dalyje ir prašo tenkinti M. M. civilinį ieškinį. A. N. gynėja palaikė apeliacinį skundą. Nuteistoji N. K. prašė jos skundą tenkinti, patikslino, kad iš tos sumos, kuri buvo pagrobta iš nukentėjusiojo, jai atiteko 200 eurų. N. K. gynėjas palaikė apeliacinį skundą. Nuteistasis R. A. ir jo gynėja apeliacinius skundus prašė tenkinti. Prokuroras, nukentėjusieji M. M. ir V. M. apeliacinius skundus prašė atmesti.

III. Faktinės bylos aplinkybės

6. Abiejuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama tik su ta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kurioje nustatyta, kad nuteistosios A. N., N. K., veikdamos bendrininkų grupėje su R. A., pagrobė voką su 10000 eurų grynųjų pinigų ir dar 250 eurų iš nukentėjusiosios V. M. piniginės. Apeliančių teigimu, iš voko buvo pagrobta žymiai mažesnė pinigų suma, o kaltinime nurodytos 250 eurų sumos apeliantės nepagrobė visai. Kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės nėra ginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik dėl aplinkybių, susijusių su pagrobto turto kiekiu. Likusioje dalyje, remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

7.1. 2019-04-04, 22:11 val. protokole- pareiškime nukentėjusysis M. M. nurodo, kad 2019-04-02, apie 19:00 val., nukentėjusiojo namuose, iš svetainėje esančios sekcijos, dvi moterys ir vyras pagrobė 13 000 eurų (t. 1, b.l. 1).

7.2. 2019-04-04 22:28 val. apklaustas liudytoju nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2019-04-02 vakare, parsivedė į savo butą dvi merginas, su kuriomis kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir kurioms už seksualines paslaugas sumokėjo 60 eurų. Pinigus paėmė iš lentynos sekcijoje, svetainėje. Tą patį vakarą tos pačios merginos pasikvietė vyrą, grasino nukentėjusiajam peiliu, apieškojo butą, rado sekcijoje už knygų paslėptus 13 000 eurų. Tai buvo visos nukentėjusiojo gyvenimo santaupos. Pinigus rado N. K., perdavė R. A.. Visi trys įtariamieji nukentėjusiojo akivaizdoje pinigus pasidalino dar būdami bute. 2019-04-03 iš dukros grįžo žmona, kuri 2019-04-04 pastebėjo, kad dingo minėti 13 000 eurų (t. 1, b.l. 42-44).

7.3. 2019-09-06 papildomai apklaustas kaip liudytojas M. M. nurodė, kad pagrobti pinigai buvo sudėti į voką. Voke buvusių pinigų suma buvo ne 13 000 eurų, bet 10 000 eurų. Paskutinį kartą pinigus tikrino ir perskaičiavo prieš vienerius ar dvejus metus. Ankstesnėse apklausose nurodė neteisingą sumą, nes nežinojo, kad sutuoktinė be M. M. žinios iš voko buvo paėmusi 3000 eurų ir davusi dukrai bei žentui. Be to, to paties apiplėšimo metu, viena iš merginų pavogė 250 eurų iš V. M. rankinės, kuri buvo svetainėje už fotelio. 60 eurų, kuriuos sumokėjo merginom už seksualines paslaugas, paėmė ne iš voko, o iš lentynos sekcijoje (t. 1, b.l. 50).

7.5. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis M. M. pakartojo, kad buvo pagrobta 10 000 eurų suma iš voko ir 250 eurų iš rankinės. Sumą, kuri buvo voke žino tiksliai, nes skaičiavo. Papildė, kad kaltinamieji besidalindami, suplėšė voką ir numetė ant grindų. Voko likučius rado namo grįžusi žmona V. M.. Voko turinį žmona tikrindavo kas mėnesį, pats M. M. pats voko turinio netikrindavo. Pinigus į voką sudėjo maždaug prieš 10 metų, kai gavo užmokestį už parduotą nekilnojamąjį turtą (t. 4, b.l. 173-175).

7.6. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis M. M. nurodė, kad iš karto po įvykio nesikreipė į policiją ir nieko nesakė žmonai, nes buvo šoke. Suplėšyto voko nuo pinigų likučius rado grįžusi namo žmona, juos surinko ir išmetė.

8.1. 2019-04-06 apklausta kaip liudytoja V. M. parodė, kad maždaug prieš 15 metų jos sutuoktinis pardavė nekilnojamąjį turtą už apie 200 000 Lt. Maždaug laikotarpiu, kai bankrutavo bankas „Snoras“ pinigų likutį, o tai buvo 13 000 eurų, išsigrynino ir laikė namuose. Iš tos sumos dalį davė dukrai ir jos vyrui. Tikslios sumos, kuri liko voke, neskaičiavo, tačiau kartas nuo karto papildydavo jį savo santaupomis. Nuo to laiko, kai vokas su pinigais buvo paslėptas sekcijoje už knygų, liudytoja jo netikrino. Įvykio dieną turėjo būti likę 10 000- 11 000 eurų. 2019-04-02 išvažiavo pas dukrą. 2019-04-03, apie 07:00 val. grįžus namo, rado betvarkę, vyras atrodė pasimetęs. Paklausus, kodėl tokia betvarkė, pasakė, kad taip ir buvo. Dar kitą dieną, 2019-04-04 patikrino ar slėptuvėje vis dar yra vokas. Toje vietoje, kur buvo saugomi pinigai, knygos buvo sudėtos netvarkingai. Voko su pinigais nerado. Tuomet V. M. paskambino policijai, kuri atvyko tą patį vakarą. Vyras M. M. apie tai, kas įvyko pasakojo labai nenoriai. Tik prispirtas liudytojos ir policijos prisipažino, kad 2019-04-02 buvo apiplėštas. Be tų pinigų, kurie buvo voke, dingo ir 220 eurų, kurie buvo rankinėje, paliktoje virtuvėje (t. 1, b.l. 91-92).

8.2 2019-09-06 apklausta kaip liudytoja V. M. parodė, kad pasikalbėjusi su vyru, nusprendė, kad voke turėjo būti 10 000 eurų. Iš pirminės sumos liudytoja nuo 2015 m. per kelis kartus 2 500 eurų yra davusi dukters vyrui ir dar 2017 metais 500 eurų paėmė savo reikmėms. Voką paskutinį kartą tikrino 2019 m. pradžioje. Vokas buvo užklijuotas ir jame buvo pinigai. Be to rankinė, kurią minėjo pirmoje apklausoje buvo ne virtuvėje, bet svetainėje, už fotelio po stalu. Iš jos pagrobta ne 220, bet 250 eurų (t. 1, b.l. 93-94).

8.3. Apklausta pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja V. M. parodė, kad vyrui M. M. pardavus nekilnojamąjį turtą, maždaug prieš 10 metų, išgrynino 13 000 eurų, sudėjo į voką ir paslėpė namuose, sekcijoje už knygų. Iš šios sumos vienu kartu paėmė 3000 eurų ir liko 10 000 eurų. Paskutinį kartą voką tikrino ir pinigus perskaičiavo ne vėliau kaip 2019-03-08. Tuomet ieškojo knygų sergančiam dukters vyrui ir tuo pačiu perskaičiavo voke buvusius pinigus. Voke buvo lygiai 10 000 eurų. Vokas buvo nestipriai užklijuotas, o ant jo užrašyta suma – 10 000. 2019-04-03, apie 08:00 val., grįžusi namo, pastebėjo betvarkę, ant sofos suplėšytą voką. Patikrinusi pamatė, kad dingo vokas su pinigais. Klausinėjamas vyras gynėsi, sakė, kad nieko nebuvo ir jis nieko nežino. Patikrinusi rankinuką, pamatė, kad dingo ir ten, piniginėje buvę pinigai. Tuomet liudytoja paskambino dukrai ir ši tą pačią dieną iškvietė policiją (t. 4, b.l. 176-178).

8.4. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja V. M. parodė, kad apie įvykį sužinojo 2019-04-02 vakare. Paskambino duktė ir paprašė važiuoti namo, nes namuose ypatingas įvykis. 2019-04-03, apie 10-11 val. su dukra apžiūrėjo namus. Atidarė sekciją, viskas buvo išmėtyta. Nerado voko su pinigais. Suplėšyto voko skutai mėtėsi šalia ant fotelio. Tą pačią dieną iškvietė policiją, kuri ir atvyko 2019-04-03 vakare. Negali paaiškinti, kodėl įvykio vietos apžiūros protokolo data nurodyta 2019-04-04. Dar iki atvykstant policijai šiek tiek aptvarkė butą, surinko ir išmetė suplėšyto voko skutus. Todėl įvykio vietos nuotraukose jų nėra. 13 000 eurų, kurie buvo saugomi, išgrynino per paskutinę bankų krizę. Nepamena iš kokio banko sąskaitos buvo išgryninti pinigai, tai buvo arba bankas „Swedbank AB“ arba bankas AB „SEB bankas“.

8.5. V. M. pateikė AB „SEB bankas“ savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki 2016-07-20. Iš V. M. bako sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad nuo 2015-09-23 iki 2015-09-24, trimis operacijomis jai išmokėtą 6894,00 eurų. Iš M. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2015-09-24 M. M. išmokėta 7853,49 eurų suma (t. 7, b.l. 12, 13). Tokiu būdu, 2015-09-23 ir 2015-09-24 dienomis V. mediuto ir M. M. iš savo banko sąskaitų bendrai išgrynino 14747,84 eurų.

9.1. 2019-04-05 ir 2019-11-21 apklausta įtariamąja A. N. parodė, kad 2019-04-02 buvo M. M. namuose. Čia su N. K. teikė vyrui seksualines paslaugas. Vėliau kilo konfliktas tarp N. K. ir M. M., nes šis nenorėjo mokėti už jam antrą kartą suteiktas seksualines paslaugas, naudojo smurtą prieš ją, nenorėjo išleisti iš buto. N. K. tarp knygų rado voką su pinigais. N. K. traukiant pinigus iš voko, M. M. ėmė voką atiminėt. Jam pavyko atimti voką, tačiau pas N. K. liko pluoštas kupiūrų. Išėjus iš buto pasidalino pinigus lygiomis dalimis A. N., N. K. ir R. A.. Kiekvienam teko po maždaug 900 eurų. Vadinasi visa pagrobtų pinigų suma buvo apie 2700 eurų (t. 2, b.l. 158-160, 179). Parodymų patikrinimo metu A. N. patikslino, kad voką su pinigais N. K. rado sekcijos apatinėje dešinėje dalyje su durelėmis (t. 2, b.l. 169).

9.2 Apklausta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose A. N. patvirtino, kad pasidalinus iš M. M. paimtus pinigus, kiekvienam kaltinamajam teko po 900 eurų. Likusi voke pinigų suma liko pas M. M. (t. 5, b.l. 104-105, t. 6, b.l. 194).

10.1. 2019-04-06, 2019-11-14 apklausta įtariamąja N. K. parodė, kad M. M. pažinojo kaip klientą, kuriam teikė seksualines paslaugas. M. M. pasižymėjo agresyvumu, pasitaikydavo, kad smurtaudavo prieš merginas ir nesumokėdavo už suteiktas paslaugas. 2019-04-02 su A. N. teikė seksualinės paslaugas M. M., jo bute. Buvo kartu su N. K., kurią įkalbėjo važiuoti kartu, nes viena pasilikti bute su M. M. bijojo. M. M. už suteiktas paslaugas atsiskaitė pinigais, kuriuos išėmė iš vienos sekcijoje padėtų knygų. Tada A. N. išvarė iš buto, o N. K. įkalbėjo vėl teikti jam paslaugas, atiminėjo telefoną ir neleido išeiti iš buto. N. K. išmetus per virtuvės langą buto raktus, į butą grįžo A. N. su R. A.. Pamatęs juos, M. M. aprimo, sumokėjo N. K., tačiau atsisakė sumokėti už taksi išlaidas, pasakė, kad pinigų daugiau neturi. Liudytoja žinojo, kad M. M. meluoja, nes matė jį traukiant pinigus iš voko, esančio tarp knygų sekcijoje. Visi trys apieškojo sekciją ir rado paslėptą voką su pinigais. R. A. paėmė dalį pinigų, likusią dalį, palikdamas buto šeimininkui. Išėjus iš buto, R. A. pasakė, kad paėmė 600 eurų ir iš jų davė N. K. 200 eurų. Tokiu būdo pagrobė ne 13 000 eurų, bet 600 eurų (t. 3, b.l. 41-42, 58-59). Parodymų patikrinimo metu N. K. patikslino, kad voką su pinigais ji ir A. N. rado sekcijos apatinėje dešinėje dalyje su durelėmis (t. 3, b.l. 52).

10.2. Apklausta pirmosios instancijos teisme N. K. iš esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, kad pinigus atsiskaitymui už suteiktas seksualines paslaugas, M. M. ėmė iš voko, paslėpto sekcijoje tarp knygų. Vėliau, kai kilo ginčas su kaltinamaisiais dėl sumokėjimo už paslaugas, N. K. pati rado tarp knygų tą patį voką su pinigais ir perdavė jį R. A.. Šis išėmė kažkokią sumą ir kas liko, grąžino M. M.. Vėliau, važiuojant taksi, R. A. padavė N. K. ir A. N. po 200 eurų. (t. 5, b.l. 97-101).

10.3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje N. K. papildomai parodė, kad vokas, kuriame buvo sudėti pinigai buvo A4 formato. Patvirtina, kad N. K. atiteko 200 eurų. Kiek sau pasiliko A. N. ir R. A. – tvirtai pasakyti negali (t. 6, b.l. 195).

11.1. 2019-04-05 ir 2019-11-29 apklaustas įtariamuoju R. A. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2019-04-02 su savo sugyventine A. N. tikrai buvo prie M. M. namų tam, kad išvaduoti M. M. bute per prievartą laikomą A. N. draugę N. K.. Į butą nebuvo užėjęs, tik stovėjo prie buto durų, kai iš jo išėjo N. K., kaltinime nurodytų pinigų nepagrobė (t. 2, b.l. 116-117, 122-123).

11.2. Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. A. parodė, kad 2019-04-02, savo draugės A. N. prašymu atvažiavo prie namo, kuriame gyvena M. M.. A. N. žodžiais, M. M. savo bute per prievartą laikė jos draugę N. K.. N. K. per langą išmetė buto raktus, su kuriais R. A. pateko į butą. Buto šeimininkas M. M. buvo neblaivus, agresyvus, mojavo lazda. N. K. skundėsi, kad jis nepilnai sumokėjo už suteiktas paslaugas. Kai M. M. pasakė, kad daugiau pinigų neturi, N. K. atsakė, kad žino kur jie yra, išėjo iš virtuvės į svetainę ir iš ten netrukus atsinešė voką su pinigais. M. M. bandė atimti šį voką, R. A. neleido ir vokas galiausiai atsidūrė R. A. rankose. Išėmęs pluoštą pinigų, likusią dalį kartu su voku atidavė M. M.. Voke dar turėjo likti 1000-2000 eurų. Po to su abiem merginom išėjo iš buto. Važiuojant namo su taksi, A. N. padalino pinigus, kiek kam atiteko pinigų, negali pasakyti, bet daugiau nei 200 eurų kiekvienam (t. 5, b.l. 101-103).

11.3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. A. pakartojo, kad voke tikrai nebuvo 10 000 eurų. Buvo žymiai mažesnė suma. Nepamena, po kiek kiekvienam iš kaltinamųjų buvo padalinta pinigų (t. 6, b.l. 195).

12. Teisme apklaustos liudytojos S. T. ir S. G. parodė, kad pažįsta M. M. kaip klientą, kuriam teikė seksualines paslaugas. Abi liudytojos apibūdino M. M. kaip vyrą, kuris yra linkęs į agresiją. Atsivežęs merginą į namus, vartodavo alkoholį, tada tapdavo agresyvus, nesumokėdavo sutartų pinigų arba atimdavo pinigus, kuriuos jau buvo sumokėjęs, tampydavo merginas už plaukų, neišleisdavo iš buto. Kartą liudytoją S. T., po to, kai buvo suteiktos paslaugos, išvarė iš buto naktį be pinigų. M. M. merginų ieškodavo stotyje, kur apsilankydavo 3-4 kartus per mėnesį, dažniausiai – savaitgaliais vakare. Pažįsta M. M. nuo 2017-2018 metų. S. T. teikė seksualinės paslaugas 2 kartus, S. G. – 3-4 kartus, kartą buvo su N. K., nes pastaroji bijojo su M. M. pasilikti viena. S. G. nurodė, kad pinigus M. M. laikė voke, paslėptame salone po kilimu. Maždaug 2018 m. M. M. eilinį kartą atvažiavęs į stotį skundėsi, kad pas jį dingo vokas su pinigais (t. 5, b.l. 95- 97).

13.1. 2002-12-13 M. M. su dviem bendrasavininkiais pardavė 2,5631 ha. Žemės sklypą ir statinius, esančius, Vilniaus raj., Bezdonių k. Pagal šią sutartį pirkėjai M. M. 22 000 Lt M. M. gavo grynais iki sutarties sudarymo, o 16 666,67 pirkėjai pervedė į M. M. sąskaitą Nr. 100755922867, esančia AB banke „Hansa-LTB“ (t. 6, b.l. 76-78).

13.2 2007-09-17 M. M. su dviem bendrasavininkiais pardavė 2,45 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus raj., Girdiškių vs. Pagal šią sutartį į M. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB DnB NORD, pirkėjas pervedė 1 810 000 Lt (t. 6, b.l. 72-75).

14.1. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų paaiškinimus, išreikalavo M. M. ir V. M. sąskaitų bankuose AB „SEB bankas“ ir AB „Swedbank AB“ išrašus už laikotarpį nuo 2010-01-01.

14.2. AB „Swedbank AB“ rašte nurodoma, kad dabartiniu metu visos M. M. ir V. M. turėtos sąskaitos uždarytos. Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad 2010-2014 metais. M. M. ir V. M. turėjo po 6 sąskaitas. Pinigines lėšas nukentėjusieji pervedinėjo tik tarp kitų tame pačiame banke esančių savo sąskaitų. Nuo 2010 m. lėšas dalinai išgrynindavo, vėliau dalį lėšų įmokėdavo atgal į savo sąskaitas, kol iki 2014 m. visose AB „Swedbank AB“ sąskaitose, priklausančiose nukentėjusiesiems, piniginių lėšų neliko ir sąskaitos buvo uždarytos. Iš sau priklausančių sąskaitų, esančių banke AB „Swedbank AB“, 2010-04-02 M. M. ir V. M. išgrynino po 5000 eurų, viso 10 000 eurų (t. 6, b.l. 107, 115); 2010-11-09 M. M. išgrynino litais sumą, ekvivalentišką 3457,21 eurų (t. 5, b. l. 108); 2013-01-08 V. M. išgrynino litais sumą, ekvivalentišką 2320,29 eurų (t. 5, b. l. 117); 2013-06-21 iš savo sąskaitų M. M. ir V. M. išgrynino atitinkamai 9980 ir 13 480 eurų (t. 6, b.l. 107, 115).

14.3. Banko AB „SEB bankas“ rašte nurodoma, kad M. M. sąskaitas banke atsidarė nuo 2014-04-30, o V. M. – nuo 2014-01-21. Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad 2014-2019 metais. M. M. banke turėjo 2, o V. M. turėjo po 3 sąskaitas. Kaip ir AB „Swedbank“, piniginiai pavedimai buvo daromi tik į kitas nukentėjusiųjų sąskaitas, esančias tame pačiame banke. Piniginės lėšos buvo gryninamos, dalį jų įmokant atgal. 2014-06-12 M. M. išsigrynino 7000 eurų (t. 6, b.l. 152); 2015-09-24 V. M. ir M. M. išsigrynino atitinkamai 6018 eurų ir 7853.49 eurų (t. 6, b.l. 162, 140). 2019-12-31 M. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2124,43 eurų likutis (t. 6, b.l. 128), V. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2226.37 euro likutis. Kitose V. M. ir M. M. banko sąskaitose 2019-12-31 buvo nulinis lėšų likutis (t. 6, b.l. 139, 155, 162).

III. Apeliacinės į instancijos teismo argumentai ir išvados

15. Apeliaciniai skundai tenkintini. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas??? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- ??30-689/2018).

16. Nagrinėjamoje byloje kilo abejonės dėl kaltinimo dalies, susijusios su tuo, kokio dydžio pinigines lėšas pagrobė nuteistieji N. K., A. N., R. A.. Nukentėjusiųjų parodymais, pagrobtų piniginių lėšų suma yra 10250 eurų, kai remiantis nuteistųjų parodymais, pagrobtų grynųjų pinigų suma neviršijo 2700 eurų. Šiam prieštaravimui pašalinti, apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą – išreikalavo duomenis apie nukentėjusiųjų sudarytus sandorius, išreikalavo nukentėjusiųjų banko sąskaitų išrašus, papildomai apklausė nukentėjusiuosius ir nuteistuosius. Tačiau pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistieji pagrobė kaltinime nurodytą 10250 eurų sumą, pašalinti nepavyko.

17. Nustatyta, kad nukentėjusysis M. M. 2002 m. ir 2007 m. pardavė du nekilnojamojo turto objektus už bendrą sumą, ekvivalentišką 534 884 eurų (13.1., 13.2. p.). Iš M. M. ir V. M. banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2010-01-01 iš šios sumos jau buvo likusi tik nedidelė pinigų dalis. Iš nukentėjusiųjų banko sąskaitų analizės, išdėstytos 14.1.–14.3. p. matyti, kad nuo 2010-01-01 ir šis santykinai nedidelis pinigų likutis tolydžiai mažėja. Pinigai kartas nuo karto išgryninami, vėliau mažesnė dalis grynais vėl įmokama į banko sąskaita, pinigai siuntinėjami iš sąskaitos į sąskaitą tame pačiame banke. Paskutinis didelis pinigų išgryninimas, po kurio pinigai į nukentėjusiųjų banko sąskaitas pilnai ar dalinai nebuvo grąžinti įvyko 2015-09-24, kuomet grynais V. M. išmokėta 6018 eurų, o M. M. – 7853,49 eurų (t. 6, b.l. 192, 140). Nuo to laiko iš esmės vieninteliu nukentėjusiųjų sąskaitų papildymo šaltiniu lieka jų gaunama senatvės pensija. 2019-12-31 M. M. banko sąskaitose tebuvo 2124,43 eurų likutis, o V. M. banko sąskaitoje – 2226,37 eurų likutis (t. 6, b.l. 128, 155). Taigi įrodyta, kad nukentėjusieji 2015-09-24 iš banko sąskaitos išsigrynino 14747,84 eurų. Visgi pagrįstos abejonės, kad iki 2019-04-02 didžiąją dalį šios sumos nukentėjusieji išleido arba iššvaistė, nepašalintos.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nuteistųjų N. K., A. N., R. A. kaltę pagrobus 10250 eurų, rėmėsi nukentėjusiųjų M. M. ir V. M. parodymais. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo M. M. parodymai apie pagrobtą sumą pakankamai nuoseklūs, juos patvirtina sutuoktinės V. M. parodymai. Faktas, kad nukentėjusysis pirmoje apklausoje nurodė 13 000 eurų sumą, o vėliau ją sumažino iki 10 250 eurų, gali būti paaiškintas nukentėjusiojo sutrikimu pirmosios apklausos metu. Aplinkybė, kad nukentėjusysis sumažino pagrobto turto vertę, įrodo, kad jis nesiekia nesąžiningai pasipelnyti, o sako tiesą. Už seksualines paslaugas, kuriomis naudojosi reguliariai apmokėti, M. M. turėjo lėšų iš gaunamos pensijos. Kitą vertus, pirmosios instancijos teismo nuomone, nuteistųjų parodymai prieštaringi, nes jie skirtingai nurodo pagrobtų pinigų sumą. R. K. nurodo, kad bendrininkams atiteko po 200 eurų, kai R. A. su A. N. teigia, jog kiekvienam nuteistajam atiteko po 900 eurų.

19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiųjų M. M. ir V. M. parodymai apie aptariamas aplinkybes nėra pakankamai nuoseklūs ir patikimi. Pirmiausia abejonių kelia aplinkybės, kuriomis paaiškėjo spėjamos 10250 eurų sumos vagystė. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir M. M. pirmos apklausos protokolo matyti, kad M. M. neturėjo jokio noro kreiptis į policiją. Pareiškimą parašė praėjus net dviem parom po įvykio (7.1., 7.2. p.) ir tai padarė ne savo noru, o prispirtas sutuoktinės V. M.. Pastaroji nurodė, kad paaiškėjus, kad dingo vokas su pinigais, M. M. vengė ką nors paaiškinti, teigė nieko nežinąs, nenoriai bendravo ne tik su sutuoktine, bet ir su atvykusiais policijos pareigūnais (8.3).

20. Priešingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, M. M. prieštarauja pats sau ne tik keisdamas spėjamai iš jo pagrobtų pinigų sumą bet ir duodamas parodymus apie kitas svarbias aplinkybes. 2019-09-06 apklausos metu V. M. nurodė, kad pinigus, kurie buvo voke, paskutinį kartą perskaičiavo 1-2 metus iki įvykio. Pirmosios apklausos metu nurodė neteisingą 13000 eurų sumą, nes žmona be jo žinios buvo paėmusi 3000 eurų (7.3. p.). Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. M. nurodė, kad sumą žino tiksliai, nes sutuoktinė voko turinį perskaičiuodavo reguliariai- kas mėnesį (7.4 p.). Tai prieštarauja anksčiau duotiems parodymams, kur M. M. teigė, kad jis nežinojo, jog sutuoktinė iš voko paėmė 3000 eurų. Pati nukentėjusioji V. M. vis kitaip pasakoja apie tai, kaip dažnai buvo tikrinamas voko turinys. Pirmosios apklausos metu nurodė, kad net nežino kokia tiksliai suma buvo voke, nes pinigų neperskaičiuodavo (8.1. p.), antrosios apklausos metu nurodė, kad pasikalbėjusi su M. M. nusprendė, kad voke turėjo būti 10000 eurų (8.2. p.), tačiau pat M. M. neigia žinojęs tikslią sumą, todėl neaišku, ką gero M. M. galėjo pasakyti savo žmonai apie tikslią voke laikomų pinigų sumą. Trečiosios apklausos metu nukentėjusioji V. M. jau kategoriškai teigia, kad pinigus voke perskaičiavo ne vėliau kaip likus mėnesiui iki įvykio ir ten buvo 10000 eurų suma (8.3. p.).

20. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, remiantis nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų S. T. ir S. G. parodymais nustatyta, kad M. M. reguliariai naudojosi prostitučių, kurias atsivesdavo į namus, paslaugomis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioms išlaidoms turėjo pakakti M. M. pensijos nepakankamai pagrįsta. Iš M. M. banko sąskaitos išrašo matyti, kad paskutinį kartą prieš įvykį jis gavo 434,25 eurų pensiją, iš kurios 2019-03-11 t. y. beveik mėnesį iki įvykio, išsigrynino 400 eurų, (t. 6, b.l. 136). Remiantis liudytojų S. T., S. G., nuteistųjų A. N., S. K. parodymais, M. M. prostitučių paslaugomis naudodavosi maždaug kartą į savaitę, buvo nuolatinis klientas, kaskart už paslaugas mokėdavo 60-100 eurų. Ne vieną kartą naudojosi kiekvienos iš paminėtų 4 liudytojų ir nuteistųjų paslaugomis, buvo joms gerai pažįstamas. Kai negalėdavo važiuoti namo, vesdavosi merginas į viešbutį. Todėl akivaizdu, kad atėmus būtinas vartojimo išlaidas, M. M. pensijos nepakanka tam, kad apmokėti už sistemingai perkamas prostitučių paslaugas. Tai, kad prostitučių paslaugas buvo mokama visai ne iš pensijos, o iš kitų lėšų patvirtina aplinkybė, kad N. K. nurodo žinojusi apie už knygų laikomą voką su pinigais, kurį jį iš karto ir rado. Nukentėjusiųjų parodymų apie tai, kad vokas su pinigais buvo rastas išvertus visą butą, nepatvirtina įvykio vietos apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad ypatingos netvarkos, išverstų iš sekcijos daiktų nėra. Užfiksuotos tik kelios ant grindų numestos knygos ir tvarkingai vienodu atstumu atitraukti sekcijos stalčiai, kuriuose esantys daiktai nėra išversti. V. M. parodė, kad butą prieš atvykstant policijai sutvarkė, tačiau neaišku, kodėl tada paliko pravertus stalčius ir ant grindų prie sekcijos padėtas 5 knygas. Įvykio vietos apžiūros metu nė vienas iš nukentėjusiųjų net nenurodė vietos, kurioje pasak jų, buvo laikomas vokas su pinigais. Todėl sekcijos apatiniame dešiniame kampe esančios durelės liko neapžiūrėtos, nepatikrinta ar ant jų yra biologinių pėdsakų ir rankų antspaudų (t. 1, b.l. 33-34). Galiausiai ir nukentėjusiajai V. M., kuri pasak jos pačios, bute apsilankė kitą dieną po įvykio – 2019-04-03, netvarka bute ypatingų įtarimų nesukėlė, nes ji tik dar kitą dieną – 2019-04-04 susiprotėjo patikrinti ar slėptuvėje tebėra vokas su pinigais.

21. Neaiškios aplinkybės, kuriomis iš įvykio vietos dingo vokas. Tiek iš nuteistųjų tiek iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad vokas, tuščias ar ne, buvo paliktas bute, svetainėje. Nuteistieji nurodo, kad voką su likusia pinigų suma atidavė M. M.. Pastarasis tvirtina, kad tuščią, perplėštą voką nuteistieji numetė salone ant žemės. Tačiau įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rastas nei tuščias nei pilnas vokas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikus A. N. susipažinti su įvykio vietos apžiūros metu darytomis fotonuotraukomis, nuteistoji nurodė, kad voko jose nėra. Nukentėjusysis M. M. nurodė, kad nuteistieji, dalindamiesi pinigus, perplėšė voką ir jį išmetė. Nukentėjusioji V. M. parodė, kas grįžusi namo, rado suplėšyto voko skiautes, virtuvėje išbertą cukrų, išverstas knygas iš sekcijos. Prieš atvykstant policijai butą dalinai aptvarkė sušlavė cukrų, išmetė suplėšyto voko skiautes. Dalinai sutvarkė sekciją. Apie voką policijai nieko nesakė arba gal sakė, bet policija neatkreipė dėmesio. Iš tokių nukentėjusiosios V. M. parodymų neaišku, kokiu tikslu ji butą sutvarkė tik dalinai – dalį pėdsakų pašalino (išmetė voko skiautes, sušlavė išbertą cukrų, sudėjo dalį išmestų daiktų atgal į sekcija), o dalį pėdsakų paliko (5 ant grindų gulinčias knygas, tvarkingai vienodu atstumu pravertus sekcijos stalčius).

22. Vertinant nukentėjusiosios V. M. veiksmus, be 20 p. jau minėto prieštaravimo, susijusio su voke buvusių pinigų skaičiavimu, nelogiški ir kiti pačios nukentėjusiosios veiksmai. Iš nukentėjusiosios parodymų seka, kad pirmą kartą po įvykio ji bute apsilankė 2019-04-03, t. y. sekančią dieną. Nors ir pastebėjo bute neįprastą netvarką, tačiau didelių įtarimų nukentėjusiajai tai nesukėlė. Čia neaišku, kaip nukentėjusiajai galėjo nesukelti įtarimų išversti iš sekcijos daiktai ir suplėšyto voko skiautės prie tos vietos, kur buvo slepiama didelė pinigų suma. Nepaisant to, nukentėjusioji, pasak jos, grįžta pas dukrą ir tik kitą dieną susivokia, kad tai gali būti voko, kuriame saugoti pinigai, likučiai. Maža to, prieš atvykstant policijai, kaip jau minėta 22 p., išmeta voko likučius, dalinai aptvarko butą, dalį pėdsakų pašalindama, o dalį – palikdama.

23. Iš nukentėjusiųjų N. K., A. N., liudytoju S. T. ir S. G. parodymų matyti, kad pinigus tam, kad atsiskaityti už suteiktas seksualines paslaugas M. M. visuomet imdavo iš voko, kuris buvo slepiamas tai po kilimu, tai svetainėje, sekcijoje. Todėl teismas neturi pakankamo pagrindo atmesti versijos, kad M. M. slapta nuo sutuoktinės, švaistė voke laikomus pinigus. 17 p. aptarta M. M. turtinė padėtis neleidžia manyti, kad nukentėjusysis turėjo pajamų, kurias galėjo kaupti dar viename atskirame voke ir kurių būtų pakakę apmokėti už sistemingai perkamas prostitučių paslaugas.

24. Yra pagrindo manyti, kad M. M. buvo apvogtas anksčiau. Liudytoja S. G. parodė, kad maždaug 2018 m. M. M. eilinį kartą atvažiavęs į stotį, skundėsi, kad pas jį dingo vokas su pinigais (t. 5, b.l. 97).

25. Remiantis tuo, kad išdėstyta 16-24 p., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neįrodyta kaltinimo dalis, kurioje nuteistiesiems inkriminuotas pagrobtos iš voko pinigų sumos dydis yra 10 000 eurų. Nors nukentėjusieji iš tiesų 2015 m. rugsėjo mėnesį išgrynino panašią pinigų sumą, tačiau yra pagrįstų abejonių, kad ši grynais laikoma pinigų suma, arba didžioji jos dalis iki 2019-04-02 buvo išleista arba iššvaistyta. Tokias abejones pagrindžia tai, kad M. M. ne mažiau kaip 2 metus iki įvykio elgėsi asocialiai, švaistė pinigus sistemingai pirkdamas prostitučių paslaugas, girtaudamas, jokių kitų pajamų išskyrus apie 470 eurų pensiją neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo atmesti abejonės, kad didžioji pinigų suma ir buvo iššvaistyta būtent šioms asocialioms M. M. reikmėms. Šią abejonę sustiprina faktas, kad M. M. slėpė pinigų dingimo faktą nuo sutuoktinės. Dėl plėšimo į policiją kreipėsi tik praėjus dviem dienom po įvykio ir tik prispirtas sutuoktinės, kuri aptiko pinigų trūkumą. Neįmanoma nustatyti, kada nukentėjusioji V. M. iš tiesų tikrino voko su pinigais turinį ir perskaičiavo jame buvusius pinigus, nes jos pačios parodymai apie tai prieštaringi. Pirmose apklausose nukentėjusioji teigia pinigų neskaičiavusi, žinojusi tik apytikslę sumą, tačiau vėlesnėse apklausose nukentėjusioji nurodo vis tikslesnę sumą ir vis ankstesnį laiką, kada ji perskaičiavo voke buvusius pinigus. Keičia parodymus, nurodydama tai, kad sumą patikslino pasikalbėjusi su M. M., tai kad žinojo pati, nes perskaičiavo apie mėnesį iki įvykio. Pačios V. M. elgesys po įvykio keistas ir nelogiškas – neaišku, kodėl nukentėjusioji, anot jos pamačiusi suplėšytą voką netoli tos vietos, kur buvo slepiami pinigai, sugalvojo patikrinti slėptuvę ir kreiptis į policiją tik dar kitą dieną, kodėl buvo išmesti suplėšyto voko likučiai ir dalinai sutvarkyta įvykio vieta, dalį pėdsakų panaikinant, o dalį – paliekant.

25. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų parodymus įvertino kaip prieštaringus, nelogiškus, todėl ir nepatikimus. Apeliacinės instancijos teismas dalyje dėl pagrobto turto vertės nustatymo su tokia pirmosios instancijos išvada sutikti negali. Nuteistieji R. A. ir A. N. nurodo, kad pasidalinus iš M. M. pagrobtus pinigus, kiekvienam iš trijų nuteistųjų atiteko po 900 eurų. Šiems parodymams prieštarauja nuteistosios N. K. parodymai, kur ji nurodo, kad kiekvienam nuteistajam buvo padalinta ne po 900, o po 200 eurų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip bevertinti šiuos parodymus, jie vistiek neįrodo, kad pagrobtų pinigų suma yra tokia, kaip nurodyta kaltinime -10250 eurų, nes remiantis nekaltumo prezumpcija, vien kaltinamojo gynybos versijos paneigimas nėra pakankamas jo kaltės įrodymas. Be to, apeliacinės instancijos teisme nuteistoji N. K. paaiškino tokio prieštaravimo priežastį, ji nurodė, kad tiksliai žino tik kokio dydžio suma atiteko jai, t. y. 200 eurų. Kokią sumą R. A. pasiliko sau ir savo sugyventinei A. N., sprendžia remdamasi prielaida, kad pinigai buvo padalinti po lygiai. Neįrodžius, kad nuteistieji pagrobė 10 000 eurų ir remiantis in dubio pro reo principu, apeliacinės instancijos teismas pagrobtą M. M. pinigų sumą nustato pagal nuteistųjų parodymus, kad R. A. ir A. N. atiteko po 900 eurų, o N. K. – 200 eurų. Apeliacinės instancijos teismas keičia kaltinimą, konstatuodamas, kad A. N., N. K., R. A. iš svetainėje esančios sekcijos lentynos pagrobė 2 000 Eur grynųjų pinigų. R. A. apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė, bet vadovaujantis BPK 320 str. 5 d., nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir R. A. atžvilgiu.

26. Dėl kaltinimo dėl 250 eurų vagystės. Visi trys nuteistieji šia kaltinimo dalį neigia, nurodo, kad pagrobė tik dalį pinigų, buvusių voke. Kaltinimas grindžiamas vien nukentėjusiosios V. M. parodymais. Pirmoje 2019-04-06 apklausoje nukentėjusioji nurodo, kad iš jos rankinės, paliktos virtuvėje dingo 220 eurų (8.1. p.). Antroje apklausoje nukentėjusioji nurodo, kad rankinė buvo ne virtuvėje, o svetainėje, už fotelio, po stalu ir iš jos buvo pagrobta ne 220, bet 250 eurų (8.2. p.). Apklausta trečią kartą pirmosios instancijos teisme patikslino, kad pinigai buvo sudėti į rankinėje buvusią piniginę (8.3. p.). Tokie prieštaringi nukentėjusiosios parodymai nėra pakankami aptariamai kaltinimo daliai pagrįsti. Be to, kad ją neigia nuteistieji, šių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Vėlgi iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad virtuvėje, nei moteriškos rankinės, nei piniginės nėra. Fotonuotraukoje Nr. 31 matoma svetainėje, tarp fotelio ir stalo gulinti prasegta rankinė (t. 1, b.l. 34), tačiau nukentėjusioji apžiūrą atvykusiems pareigūnams nieko apie ją neužsimena, rankinė lieka nepaimta ir neapžiūrėta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo paneigti abejonės, kad pinigus, jei jie buvo piniginėje, išleido M. M., mokėdamas A. N. ir N. K. už suteiktas seksualines paslaugas. Iš N. K. parodymų matyti, kad už antrą kartą suteiktas seksualines paslaugas, M. M. sumokėjo pinigais, kuriuos laikė piniginėje (t. 3, b.l. 42, t. 5, b.l. 100). Tą patį teisme patvirtino ir R. A. su A. N. (t. 5, b.l. 101, 104). Sunku paaiškinti, kodėl nukentėjusioji, išvykdama iš namų pas dukrą, namuose paliko savo rankinę su pinigais, 2019-04-03 grįžo namo, apžiūrėjo butą ir vėl išvažiavo nepasigedusi nei rankinės, nei piniginės su pinigais, nieko apie dingusius iš rankinės pinigus neužsiminė įvykio vietos apžiūrą atlikusiems pareigūnams, o apie dingusius iš rankinės pinigus prisiminė tik apklausiama ketvirtą dieną po įvykio ir nurodydama rankinės buvimo vietą virtuvėje, kur jos iš tiesų nebuvo. Įvertinus paminėtą nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą, nelogišką jos elgesį, faktą, kad jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina jos parodymų apie 250 eurų vagystę iš rankinės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši kaltinimo dalis taip neįrodyta ir iš kaltinimo šalinama. R. A. apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė, bet vadovaujantis BPK 320 str. 5 d., kaltinimas šioje dalyje šalinamas ir jam.

27. Dėl civilinio ieškinio. Nustačius, kad pagrobto turto vertė ne 10 250 eurų, bet 2000 eurų atitinkama suma mažinamas ir M. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatę M. M. padarytos neturtinės žalos dydį 700 eurų, be kitą ko atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis neteko nemenkos dalies santaupų. Konstatavus, kad netektų santaupų dalis yra žymiai mažesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, mažintinas ir iš nuteistųjų nukentėjusiajam M. M. priteistinos neturtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiosios V. M. naudai 100 eurų neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai, tinkamai motyvuotas, todėl keisti pirmosios instancijos nuosprendžio šioje dalyje nėra pagrindo.

28. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-09-06 pažyma dėl 205,56 eurų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš A. N. (t. 7, b.l. 19); 2021-09-17 pažyma dėl 229.50 eurų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš R. A.; 2021-09-20 pažyma dėl 261,00 eurų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš N. K.. Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartimi A. N. ginti paskirta advokatė Ana Ustinovič; 2020-12-01 nutartimi N. K. ginti paskirtas advokatas Aleksandr Palamarčuk; 2021-01-27 nutartimi R. A. ginti paskirta advokatė Aušra Saulėnienė (t. 6, b.l. 15, 16, 52). BPK 322 str. 1 d. nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nurodytus atvejus (BPK 106 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas procese įstatymiškai buvo būtinas, todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo iš nuteistųjų A. N. ir R. A. priteisti prašomas išlaidas. Gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato įstatymas, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 3 p., 303 str. 5 d. 2 p., teisėjų kolegija

A. N. ir N. K. apeliacinius skundus tenkinti.

Iš dalies pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-10-08 nuosprendį:

- pašalinti kaip neįrodyta kaltinimo dalį, kurioje A. N., N. K., R. A. pripažinti kaltais ir nuteisti už 250 eurų grynųjų pinigų pagrobimą iš nukentėjusiosios V. M. rankinės;

- pakeisti A. N., N. K., R. A. kaltinime nurodytą svetainėje iš sekcijos lentynos pagrobtos grynųjų pinigų sumos dydį į 2000 eurų;

- M. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisi jo naudai solidariai iš A. N., N. K., R. A. 2000 eurų turtinei ir 500 eurų neturtinei žalai atlygint.

Likusioje dalyje Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-10-08 nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų A. N., N. K. ir R. A. netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.