- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 1-459-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13731-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- A. N., N. K., R. A.
- Nukentėjusysis
- M. M., V. M.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Silva Mardosaitė, Ana Ustinovič, Jurijus Binevičius
- Kategorijos
nukentėjusiesiems M. M. (M. M.) ir V. M., jų atstovui advokatui Jurijui Binevičiui (Jurij Binevič),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, nedeklaravusi gyvenamosios vietos (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose), teista 15 kartų, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas;
N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, nedeklaravusi gyvenamosios vietos, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 2013 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
R. A. (R. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini)pataisos namų (duomenys neskelbtini)sektoriuje), teistas 22 kartus, paskutinį kartą 2020 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi subendrinta bausme, R. A. skirta subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu (R. A. atžvilgiu nepakeista).
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N., N. K. ir R. A. padarė plėšimą: jie 2019 m. balandžio 2 d., apie 22 val., iš anksto susitarę plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, N. K. būnant M. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pro langą į lauką A. N. ir R. A. išmetus raktus nuo buto durų, po ko A. N. ir R. A. atrakinę duris ir taip įsibrovę į M. M. priklausantį butą, kur R. A. pagrasinęs nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojęs – įrėmęs M. M. prie kaklo peilį ir sugriebęs ranka pastarąjį už kairės rankos ir pargriovęs ant lovos, tokiais savo veiksmais padarydamas pastarajam kraujosruvas kairiajame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, tuomet A. N. ir N. K. išversdamos bute esančius daiktus ir atidarinėdamos stalčius bei spintas, apieškojo butą ir iš svetainėje esančios sekcijos lentynos pagrobė 10 000 Eur grynųjų pinigų, o iš piniginės, gulėjusios svetainėje pagrobė 250 Eur grynųjų pinigų. Tokiu būdu jie, bendrais veiksmais įsibrovę į nukentėjusiojo butą ir panaudoję peilį pagrobė nukentėjusiajam M. M. priklausantį turtą ir padarė 10 250 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. N., N. K. ir R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jai paskambino A. N., kuri susitiko nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini). Sakė, kad jis agresyvus, ji bijo viena važiuoti, prašė jos važiuoti kartu, ji sutiko. A. N. su M. M. ją paėmė prie Lietuvos kino teatro su taksi. Taksi jos susitarė su juo, kad jis sumokės 100 eur. abiem. Atvažiavus pas jį į butą, jis davė 60 eur. Jie išgėrė virtuvėje, paskui nuėjo į miegamąjį. Suteikė jam paslaugas, paskui vėl į virtuvę užėjo. Kituose kambariuose nebuvo. Paskui jis paprašė, kad viena mergina liktų, A. N. pradėjo varyti, kad ji greičiau išvažiuotų, nenorėjo jai iškviesti taksi. Ji (N. K.) paprašė, kad jis primokėtų, tai dar 50 eur. sumokėjo, ir pasakė, kad sumokės dar 100 eurų, kad ji liktų. Mokėjo jis įvairiomis kupiūromis, kai ėjo į svetainę pasiimti pinigų buvo atidaręs duris, jos matė kaip jis ima pinigus iš voko, kuris buvo spintoje, kur knygos guli. A. N. turėjo išvažiuoti pas dukrą, bet žadėjo dar grįžti toliau teikti paslaugų. Nukentėjusysis žadėjo A. N. atidaryti duris, bet neatidarė. Nukentėjusysis pradėjo ją lauk varyti, kad greičiau išeitų. Alai išėjus N. K. nuėjo su nukentėjusiuoju į kambarį, jis pradėjo darytis agresyvus, telefoną atiminėti, sakė, kad neišleis jos iš buto, kol ji neatidirbs, net neleido vandens atsigerti. Išleido pusiau apsirengusią į virtuvę parūkyti. Už plaukų tempė, telefoną atėmė. Paskui ji telefoną atsiėmė. Ji skambino A. N., sakė, kad jis agresyvus, prašė ją ištraukti, sakė, kad jos neišleidžia, žadėjo surasti raktus ir juos išmesti, kad jie atidarytų jai duris. A. N. prašė sugrįžti, nežinojo, kad bus ir R. A.. Po kiek laiko A. N. paskambino, kad sugrįžo. Ji paėmė raktus nuo buto, raktas buvo spintoje koridoriuje paslėptas, ir išmetė per langą. Su A. N. nebuvo sutarta, kad ji išmes raktus. A. N. su R. A. užėjo į butą. R. A. nukentėjusįjį klientą apramino, susistumdė. Nukentėjusysis tempė ją už plaukų, R. A. jį atstūmė. Nukentėjusysis mojavo pagaliu, R. A. jį atėmė, užlaužė jam ranką, pastūmė koridoriuje, kad eitų į svetainę, atsisėstų ant sofos. Nukentėjusysis atsisėdo ant sofos svetainėje. Tuo metu ji apsirenginėjo, svetainė buvo atidaryta. Ji nematė, ar svetainės durys apskritai rakinamos. Ji paprašė, kad sumokėtų pinigus, jis koridoriuje išsitraukė 100 eurų iš piniginės ir davė. Nepilnai atsiskaitė, žadėjo iš viso 150 eurų, kad ji būtų iki 5 ryto. Visi prašė primokėti. Paprašė dar ant taksi. Jis sakė, kad neturi pinigų. Ji žinojo, kur pinigai. Visi priėjo prie to voko, ji paėmė voką, padavė R. A.. Tuo metu svetainėje buvo visi. Iš voko R. A. paėmė kažkiek tų pinigų, ji matė, kad voke pinigų liko, voką su likusiais pinigais jie grąžino nukentėjusiajam. Iš rankinės, piniginės ji pinigų neėmė, po spintą, stalčius nesikuitė. Tada ji apsirengė ir jie visi išėjo. Taksi R. A. padalino pinigus visiems po 200 eurų. Kupiūros buvo po 20, 50 eurų. Ji peilio nematė. Nukentėjusįjį žinojo iš anksčiau, pas jį važiavo trise, jis atsiskaitydavo grynais, pinigus imdavo iš voko. Ji žinojo, kur pinigai, voką buvo mačiusi ne kartą. Pirmą kartą jį pamatė gal 2017 m., kai jos trise jam teikė paslaugas. Po to jis buvo atvažiavęs į stotį ir apkaltino jas, kad dingo pinigai. Žino, kad po to, kai buvo sulaikyta, jos draugė dar nukentėjusiajam teikė paslaugas, sumokėjo jai 60 eurų.
Kaltinamoji N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka, jog įvykdė pinigų vagystę, bet ne tokią sumą, kuri nurodyta įtarime, o gerokai mažesnę. Paaiškino, kad A. N. puikiai pažįsta, ji yra jos draugė, o R. A. draugės sugyventinis, kurį irgi pažįsta. 2019-04-02 vakaro metu, apie 17-18 val., jai paskambino A. N. ir pranešė, kad yra klientas, kuris nori dviejų merginų. A. N. pasakė, kad ji su klientu laukia (duomenys neskelbtini). Ji iš (duomenys neskelbtini)rajono nuvyko į (duomenys neskelbtini)gatvę. Ten jos jau laukė A. N. su pagyvenusiu apie 65-70 metų amžiaus vyru, jo vardo nežino. Vyras yra dažnas klientas, kuriam ji pernai ar net užpernai teikė seksualines paslaugas jo bute, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Yra girdėjusi, kad jis yra agresyvus klientas, nesumoka pinigų, neišleidžia iš buto. Matyt A. N. bijojo su vyru likti viena. Vyras pažadėjo merginoms sumokėti 100 Eur už oralinį ir seksą. Tuomet taksi automobiliu, kurį nežino kas kvietė nuvyko pas vyrą į namus, į (duomenys neskelbtini). Buvo apie 18 val. Bute vyras sumokėjo 60 Eur (3 kupiūros po 20 Eur), A. N. paėmė pinigus, o 40 Eur pažadėjo sumokėti po sekso. Vyras dar pavaišino jas viskiu. Vėliau merginos nuėjo į miegamąjį ir suteikė vyrui intymias paslaugas. Po paslaugų suteikimo grįžo į virtuvę, vyras nuėjo į kambarį, priėjo prie sekcijos su knygomis, paėmė vieną knygą ir iš jos ištraukė pinigus. Matėsi, kad vyras jau buvo išgėręs, be to sakė, kad jam pakilo kraujospūdis. Vyras atnešė joms 60 Eur (50 ir 10 Eur kupiūros). Tada vyras pareiškė, kad nori pasilikti su viena mergina ir sumokės 100 Eur. Nei ji, nei A. N. nenorėjo likti su vyru, tai jam pasakė. Paminėjo, kad liks dviese. Vyras supyko, nurodė vienai, t.y A. N. išeiti, o jai likti. Kilo žodinis konfliktas, vyras pradėjo A.N. varyti iš buto, ją stumdyti. Vyras išvarė A. N. iš buto ir užrakino duris. A. N. beldėsi į buto duris, bet vyras nereagavo. A. N. pradėjo įtariamajai skambinti į telefoną, o ji atsakė, kad aptarnaus vyrą ir išeis. Su vyru ji (N. K.) nuėjo į miegamąjį ir pradėjo daryti oralinį. Vyras nekaip negalėjo baigti. A. N. vis skambindavo, bet ji negalėjo atsiliepti ir vyras neleido atsiliepti, atimdavo telefoną. Vyras pareiškė, kad kol nebaigs jos neišleis iš buto. Vienu momentu, maždaug po 40 min. po A. N. išėjimo, ji (N. K.), žinodama kur vyras paslėpė raktą nuo durų, pastarajam nematant, raktą paėmė ir pro langą išmetė į lauką. Ten stovėjo A. N. su R. A.. Negirdėjo, kad jie šūkautų. Po kurio laiko į butą užėjo R. A. su A. N. Vyrą R.A. pastūmė rankomis, o vyras gynėsi, pradėjo mosikuoti lazda. Jokio peilio pas R. A. rankose nematė. Nei ji, nei A. N. buto šeimininkui peiliu negrasino, peilio net neturėjo. R. A. liepė jai rengtis. Vyras išsigando, kad į jo butą netikėtai įsiveržė du asmenys, apsiramino, tapo paklusnus. Vyrui R. A. išsakė priekaištus dėl to, kad nesumoka merginai, neišleidžia iš buto. Vyras teisinosi, kad būtų sumokėjęs ir ją išleidęs. Už oralinį vyras jai nesumokėjo 100 Eur, jam buvo pasakyta sumokėti. Vyras sutiko ir kišenės išsitraukė piniginę, o iš jos 100 Eur. Padavė pinigus jai. Visi pareiškė, kad jis turi sumokėti dar, už taksi. Vyras teisinosi, kad pinigų neturi. Įtariamoji su A. N. žinojo, kad vyras meluoja, nes matė, kad jis nueina į kambarį ir iš knygos traukė pinigus, parodė į lentyną su knygomis. Visi trise nuėjo prie sekcijos su knygomis ir pradėjo tikrinti knygas. Vyras sėdėjo ant lovos. A. N. ar R. A. rado knygoje paslėptus pinigus. R. A. laikė tą knygą, tarp lapų buvo kupiūrų pluoštas. R. A. dalį kupiūrų paėmė, likusios kupiūros liko knygoje ir knygą padavė buto šeimininkui. Pasakė, kad jam dar palieka pinigų. Tuomet jie išėjo iš buto. Buvo gal 22 val. vakaro. Jų laukė taksi, matyti A. N. su R. A. tuo taksi atvažiavo. Įsėdo į taksi ir išvyko. Mašinoje pasidalino pinigus. R. A. sakė, kad turi 600 Eur. R.A. jai padavė 200 Eur kupiūrą, A.N. irgi gavo 200 Eur. Vyko pas A. N. į namus, į (duomenys neskelbtini) gatvę, buto numerio nežino. Pinigus ji (N. K.) išleido narkotinėms medžiagoms, pragyvenimui. Vėliau nuvyko pas save į namus. Nuo to laiko A. N. ir R. A. nematė, tik bendravo telefonu. Nori pasakyti, kad jokio susitarimo apiplėšti tą senuką nebuvo, pavogė pinigus, bet ne 13 000 Eur, o 600 Eur. Peiliu niekas vyrui negrasino, nebent ji nematė. Dėl pinigų vagystės gailisi. Nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, gyvena su sugyventiniu, yra teista, paskutinį kartą 2014 metais. Neregistruota darbo biržoje, nes išbraukė, kadangi neatvyko atsižymėti. Vartoja narkotines medžiagas (3 t., b. l. 41-42). Parodymus patvirtino po galutinio pranešimo apie įtarimą (3 t., b. l. 58-59) ir parodymų patikrinimo vietoje metu. (3 t., b. l. 45-54).
Kaltinamasis R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko 2019 m. balandžio pradžioje. Buvo namuose, jam paskambino jo draugė A. N., klausė, kur jis, ką veikia. Ji parašė, kad reikia nuvažiuoti, nes N. K. neišleidžia, kad pati iš ten pabėgo. Atvažiavo A. N. namo, jam viską išsamiai paaiškino, kad klientas prigėręs, neišleidžia. Jai tuo metu N. K. rašinėjo žinutes, skambino. Jis sutiko nuvažiuoti. Pagalbos reikėjo, nes N. K. neišleido. Važiuodami taksi toliau susirašinėjo su N. K., ji rašė, kad pas ją raktų nėra. A. N. jai rašė, kad būtų rami, nes ir R. A. atvažiuoja. N. K. žinojo, kad ir jis atvažiuoja. Paskui N. K. jau nebekalbėjo, nes buvo atimtas telefonas, bet buvo nepadėtas ragelis, todėl girdėjosi, kaip ji ramina klientą. Paskui atsirado pas N. K. raktai. Jie nuvažiavo, A. N. pašaukė N. K., ši išmetė raktus per langą. Iš pradžių jie negalėjo užeiti, nes laiptinė buvo rakinama, tačiau kažkam išeinant jie pateko į laiptinę. Atidarė duris, užėjo į butą, pamatė buto koridoriaus gale N. K. su tuo žmogumi. N. K. buvo nusirengusi, jis jai liepė rengtis greičiau, kad greičiau išvažiuotų. Buto savininkas turėjo lazdą, pradėjo kaltinti jį (R. A.), kaip jie pateko į butą, buvo įšilęs nuo degtinės. Jis atėmė iš vyriškio lazdą, užlaužė jam ranką, ir nusivedė į virtuvę pasikalbėti. Fizinio smurto nenaudojo, nestūmė, tik lazdą atėmė. Tada jie visi buvo virtuvėje, M. M. sėdėjo priešais stalą, o jis (R. A.) – kitame stalo gale. Merginos irgi buvo virtuvėje. N. K. aiškino, kad vyriškis jai nesumokėjo, o A. N. išvijo. Jis klausė, kodėl nesumokėjo, sakė sumokėti mergaitėms pinigus, gali būti, kad kalbėjo grubiai. Vyriškis sakė, kad neturi pinigų, o N. K. sakė, kad turi jis pinigų. Tas žmogus sakė, kad turi tik 100 eurų, paėmė piniginę ištraukė 100 eur. N. K. sakė, kad jis turi duoti daugiau. Tada R. A. pasakė tam vyriškiui, kad dar turi duoti ir jam, nes jis važiavo iš namų. N. K. pasakė, kad žino kur pinigai. Jie liko sėdėti virtuvėje, N. K. išėjo į svetainę. Vyriškis atsistojo ir irgi nuėjo į svetainę, jie visi nuėjo su juo kartu. N. K. jau turėjo tą voką. Jis nematė, iš kur ji paėmė voką. Vyriškis pamatė, kad pas ją vokas, norėjo atimti iš jos, tada R. A. paėmė tą voką. Nežino, kiek iš voko pinigų paėmė, tikrai ne 13 000. Kažkiek paėmė neskaičiuodamas. Voke liko daugiau, nei jis paėmė, gal 1000-2000 turėjo likti. Išeidamas atidavė A. N., kad padalintų. Tada nuėjo į mašiną. A. N. pinigus jam padavė mašinoje, sakė duoti N. K. pinigų. Jis pinigus padalino mašinoje, išmėtė tiesiog į tris lygias krūveles, neskaičiavo, bet ten smulkios buvo kupiūros, po 20-50 eurų. Iš paties voko ne viską išėmė, pagal apimtį ten gal pusę cm buvo, o jis mažąją dalį paėmė. Jokio peilio virtuvėje nematė. A. N. turėjo peilį, nes bandė išsivaduoti iš M. M..
Kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jokio plėšimo panaudojant peilį ir pagrobiant 13 000 Eur nepadarė. A. N. yra jo gyvenimo draugė, sugyventinė, o N. K. - pažįstama, A. N. draugė. Pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, t. y. 2019-04-02 įtariamasis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) nuo ryto iki vakaro. Šį butą jis su A. N. nuomojosi apie 3 mėnesius, už jį apmoka įtariamasis ir A. N. tėvai. Kam priklauso butas nežino. Jo sugyventinė A. N. pagimdė vaiką (duomenys neskelbtini) d. ir dažniausiai būna (duomenys neskelbtini), į namus atvyksta labai retai, kartais tik pernakvoti. Balandžio 2 dieną sugyventinė A. N. irgi buvo (duomenys neskelbtini) su naujagimiu, iš balandžio 1 į 2 dienos naktį namuose nesilankė. Balandžio 2 d. vakare, apie 21 val., A. N. paskambino jam į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš savo numerio Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad ji su N. (N. K.) lankėsi pas vieną vyrą dėl intymių paslaugų suteikimo ir tas vyras jas neišleidžia iš buto. A. N. sakė, kad iš buto pabėgo, o N. K. liko su vyru bute. Ji pasakė jam adresą kur šiuo metu yra, t. y. (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad jo sugyventinė su N. K. yra pas vyrą, klientą, lankėsi dėl intymių paslaugų suteikimo, bet kas jas teikė ar A. N. ar N. K. nežino. Merginoms reikėjo pagalbos, pati A. N. prašė atvažiuoti. Tuomet jis išsikvietė taksi automobilį, atvyko taksi automobilis juodos spalvos, markės ir modelio nežino. Taksistui pasakė adresą (duomenys neskelbtini). Greitai buvo toje vietoje. Išlipo daugiabučio namo kieme. A. N. jau laukė kieme, ji parodė į buto, kuriame liko N. K. su vyru langus. Vyro buto langai buvo antrame aukšte. A. N. sakė, kad vyras girtas ir neišleidžia N. K.. Laiptinės durys buvo su kodu, kurio nežinojo. Bute degė šviesa, o langas buvo praviras, todėl surėkė, kad vyras išleistų merginą priešingu atveju pagrasino, kad jis ar policija išlauš duris. A.N. skambino į N. K. numerį, bet niekas nekėlė ragelio. Po maždaug 5 minučių kažkoks vyras išėjo iš laiptinės ir tada jis kartu su A. N. pakilo į antrą aukštą prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų. Kaip tik tuo metu tos buto durys atsidarė ir iš buto išėjo N. K., kuri rėkė ant buto šeimininko. Vyras sustojo tarpdury, jis buvo pagyvenęs, apie 60-70 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo. Vyras buvo be drabužių, vilkėjo vien trumpikes. Matėsi, kad jis yra neblaivus, N. K. irgi buvo neblaivi. Natalija buvo nepatenkinta vyro elgesiu ir keikė jį necenzūriniai žodžiais. Trise nusileido į lauką ir įsėdo į tą patį taksi automobilį. Atvykęs į vietą įtariamasis prašė taksisto palaukti. R. A. mašinoje paklausė N. K. kodėl ji nepakėlė ragelio, o ji atsakė, kad jai neleido vyras. Aiškino, kad vyras ją tampė už plaukų ir dar apkaltino, kad ji ankščiau pagrobė iš jo 3000 Eur. Nuvyko taksi į (duomenys neskelbtini), o tada N. K. nuvyko namo. N. K. sakė, kad pas tą vyrą lankėsi jau nebe pirmą kartą. N. K. yra prostitutė. N. K. jam minėjo, kad šis klientas būdamas girtas visą laiką būna agresyvus ir keliantis rūpesčių. Įtariamasis paminėjo, kad jis net nebuvo užėjęs į to buto vidų, negrasino jokiu peiliu ir nepagrobė 13 000 Eur. Mano, kad merginos – A. N. ir N. A. irgi nepavogė nukentėjusiojo pinigų, nes būtų pamatęs pas jas pinigus. Vyras viską išgalvojo. (2 t., b. l. 116-117).
Kaltinamoji A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį sutiko stotyje balandžio mėnesį. Jis įkalbinėjo važiuoti pas jį namo, bet ji sakė viena nevažiuos, nebent su drauge. Vyriškis sutiko. Paskambino draugei N. K.. Jai atvažiavus išsikvietė taksi ir važiavo pas vyriškį namo. Namuose virtuvėje vyriškis pastatė butelį, pradėjo visi išgėrinėti, kalbėjosi, bendravo. Jos suteikė vyriškiui paslaugas. Paslaugas teikė miegamajame. Paskui vėl nuėjo į virtuvę, kalbėjosi, bendravo. Svetainėje nebuvo, ten vyriškis nieko neleisdavo, tik pats eidavo iš ten pasiimti pinigų sumokėti už paslaugas. Jis sumokėjo joms ar 60, ar 80 eurų, ėmė pinigus ar iš piniginės, ar iš džinsų kišenės. Vėliau vyriškis pradėjo ją su pagaliu varyti iš buto, nes norėjo pasilikti su N. K. vienas. Konflikto ji nelabai atsimena, ji prašė iškviesti taksi. Tuo metu, kai vyko šis konfliktas, gali būti, jog buvo gynybai sugriebusi mažiuką peilį, kuriuo pjaustė dešrą. Ji išėjo iš buto su dideliu triukšmu, matė visi kaimynai, ji šaukė, kad išleistų draugę, šaukė N. K., kad ši išeitų, tačiau ši neišėjo, nes galėjo praeiti. Vyriškis uždarė duris ir A. N. išėjo. Ji pažadėjo N. K. sugrįžti. Tuo metu norėjo skambinti policijai, bet pagalvojo, kad geriau paskambins draugui. Sulaukė taksi, įsėdo į mašiną, paskambino R. A., papasakojo jam apie situaciją, kad klientas neišleidžia. Važiuodama rašė N. K., ši rašė, kad vyriškis tampė ją už plaukų, neišleido. Atvažiavusi namo įkalbinėjo R. A., kad važiuotų kartu padėti draugei. Ji su R. A. nuvažiavo prie buto, ji pradėjo šaukti N. K., pro langą pamatė, kad ji rūko, tada N. K. išmetė jiems pro langą buto raktus. Iki tol ji nežinojo, kad N. K. turi buto raktus. Tada jiedu su R. A. užėjo į butą. Užėję į vidų pamatė link jų einantį buto savininką ir N. K.. R. A. paprastai nusivedė vyriškį į virtuvę, pasisodino ir pradėjo kalbėtis su juo. Jie sužinojo, kad jis N. K. nesumokėjo. R. A. liepė sumokėti pinigus N. K., klausė, už ką jis tampė ją už plaukų. R. A. jokio peilio nebuvo paėmęs, jokio smurto nenaudojo, negrasino, gal kiek pakeltu tonu kalbėjo. Jos su N. K. žinojo, kur yra pinigai, matydavo, kad vyriškis įeidavo į svetainę ir pasiimdavo pinigus. Svetainės durys buvo atidarytos. Jie visi nuėjo į svetainę. N. K. kiek paieškojo voko, surado jį spintoje tarp knygų. Nukentėjusysis tuo metu stovėjo kartu su jais ir ramiai tylėjo. N. K. ištraukė pinigus iš voko, nukentėjusysis dar bandė voką išrauti, tada R. A. paėmė truputį pinigų iš voko. Savininkas prašė neimti pinigų, nes tai šeimos santaupos, todėl voką paliko ne tuščią, buvo likę tame voke dar kupiūrų po 100-200 eurų. Iš rankinės jie nieko neėmė. Tada jie išėjo, sėdo į taksi ir išvažiavo. Pinigus dalinosi taksi automobilyje, jie buvo pas ją, nes prieš išeinant N. K. jai pinigus atidavė. R. A. rankose pinigų neturėjo. Ji padalino kiekvienam po lygiai į tris dalis, gavosi po 900 eurų. Pinigai buvo daugiausia kupiūromis po 50 eurų, kupiūrų po 100-200 eurų tikrai nebuvo.
Kaltinamoji A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji pavogė pinigus, bet ne tokią sumą ir peiliu nukentėjusiajam niekas negrasino. Paaiškino, kad R. A. yra jos sugyventinis, o N. K. – draugė, pažįstama. Su R. A. nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten gyvena apie 3 mėnesius. 2019-04-02 vakare, ji nuvyko į Vilniaus geležinkelio stoties prieigas, (duomenys neskelbtini) gatvę. Kartais verčiasi prostitucija, todėl ten nuvyko su tikslu rasti klientų. Stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. R. A. tuo metu nebuvo. Apie 18 val. prie jos priėjo iš matymo pažįstamas garbaus amžiaus vyras. Jam apie 70 metų, stambaus kūno sudėjimo, vaikšto pasiremdamas lazdele. Žino, kad jis dažnas klientas ir jos pažįstamos, net ta pati N. K. teikė jam seksualines paslaugas. Buvo girdėjusi, kad vyras yra agresyvus. Ji pati anksčiau tam vyrui nebuvo teikusi seksualinių paslaugų. Vyras prisistatė G. vardu, o ji (A. N.) vardu O.. Vyras iš karto paklausė kiek kainuoja jos paslaugos. Ji pasakė, o pastarasis atsakė, kad moka po 50 eurų. Ji pasiūlė paslaugas atlikti netoliese esančiame viešbutyje, vyras nesutiko ir pasiūlė nuvažiuoti pas jį į butą. Pradžioje ji nesutiko vykti viena. Tada vyras pasakė, kad jeigu būtų N. K., tai ji tikrai vyktų. Tada ji pasiūlė vyrui paimti kartu ir N. K., paskambino pastarajai, ši pasakė, kad atvažiuos. N. K. (duomenys neskelbtini) gatvėje laukė apie valandą. Apie 19 val. į (duomenys neskelbtini) gavę atvyko N. K.. Ji irgi verčiasi prostitucija. Ji iš savo numerio iškvietė taksi, markės, modelio nežino. Ją, N. K. ir vyrą vardu G. taksistas nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, išleido prie (duomenys neskelbtini) namo. Taksistui sumokėjo vyras. Vyras nuvedė merginas į savo butą, esantį antrame aukšte, buto Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras svetainėje pavaišino jas viskiu ,,Jack Daniels“, sumokėjo 60 eurų. Po to jie nuėjo į miegamąjį, abidvi suteikė pagyvenusiam vyrui intymias paslaugas. Vėliau nuėjo į virtuvę, kur vėl gėrė viskį. Vyras pareiškė, kad N. K. liks viena, jai sumokės 100 Eur už kitas paslaugas, o ji (A. N.) gali eiti. Ji paprašė vyro, kad pastarasis jos akivaizdoje sumokėtų 100 Eurų. Vyras nuėjo į kambarį, prie virtuvės ir iš ten atsinešė 60 eurų įvairiomis kupiūromis. N. K. pradėjo priekaištauti ir liepė atnešti visą sumą. Staiga vyras pasidarė agresyvus, pareiškė, kad jeigu joms nepatinka jis gali paimti pinigus atgal. Pareiškė, kad merginos gali išeiti iš buto. Vyras išrovė iš N. K. rankų 10 eurų kupiūrą, o 50 eurų liko pas N. K.. Tada vyras pradėjo kaltinamąją varyti iš buto, stumdyti rankomis, mosikuoti lazda. Kilo žodinis konfliktas. N. K. spėjo jai perduoti į ranką 50 eurų kupiūrą. Ją vyras galima sakyti išstūmė iš savo buto, o N. K. neišleido, nors ji ir norėjo išeiti. Ji girdėjo kaip vyras pasakė, kad N. K. liks su juo iki 5 val. ryto, užrakino buto duris iš vidaus. Išėjusi į lauką, pradėjo skambinėti N. K., pastaroji liepė palaukti, nes vyras tuoj duos pinigų. Lauke ji pralaukė apie 30-40 minučių, bet N. K. nesulaukė. Vėliau ragelio N. K. jau nebekėlė, girdėjosi lauke, kad N. K. su vyru barasi. Apie 21.30 val. ji (A. N.) išsikvietė taksi, nuvyko namo į (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad dar vykstant pas vyrą į butą, ji R. A. paskambino ir kaip įtardama, kad gali būti problemų, pranešė kad vyksta į (duomenys neskelbtini) gatvę, nurodė namo ir buto numerį. Paskambinus, R. A. buvo namuose, kuriam ji paaiškino situaciją, kad problemos su klientu, kuris laiko uždarytą bute N. K., jai neduoda išeiti ir paskambinti. Jie nusprendė vykti vėl į (duomenys neskelbtini) gatvę, pas tą klientą. Ji vėl iškvietė taksi iš savo numerio ir kartu su R. A. nuvyko į vietą. Į laiptinę patekti negalėjo, nes durys buvo su magnetuku. Ėmė mėtyti akmenukus į vyro buto langą. Matėsi, kad virtuvėje ir kambaryje degė šviesa. N. K. kartais pasirodydavo lange, o vyras ne. Vienu momentu N. K. išmetė pro langą į lauką raktus nuo buto. Į skambučius N. K. neatsiliepdavo, matyt buto šeimininkas buvo atėmęs telefoną. Iš laiptinės vidaus į lauką išėjo asmuo ir taip su R. A. pateko į namo vidų ir nuėjo prie buto (duomenys neskelbtini). Turėtais buto raktais atrakino duris ir užėjo į vidų. Šeimininkas nesitikėjo, kad jie užėjo į vidų. Pradėjo priekaištauti dėl jo elgesio, t. y. nedamokėjimo už paslaugas, išvarymo iš buto, N. K. nepaleidimo. Pati N. K. buvo pikta ant vyro. Įvyko žodinis konfliktas, vyras atsikalbinėjo. Jis truputį buvo išgėręs, tai matėsi. R. A. truputį pagąsdino vyrą sakydamas, kad jam trenks. Niekas peilio nenaudojo ir peiliu negrasino. Po to apsiramino visi, pradėjo bendrauti ramiu tonu. Vyras pareiškė, kad pinigų sumokėti už N. K. suteiktas intymias paslaugas neturi. N. K. pareiškė, kad, tai netiesa, nes jis visą laiką nueina į kitą kambarį ir pinigus atneša. Vyras tai neigė. N. K. paėmė ant stalo padėtą raktą (matyt žinojo kam skirtas raktas) ir juo atidarė svetainės kambario duris. Pasakė, kad patikrins pati ar jis nemeluoja ir ras pinigų. Dar prieš įvykį, kuomet jie sėdėjo virtuvėje, jos girdėjo, kad vyras nueina į svetainę, patraukia kažkokį baldą, atidaro spintelės dureles. Pagal garsą galima buvo spėti, kad vyras patraukė lovą. Užėjusi į svetainę N. K. viena patraukė lovą, po to atidarė sekcijos dureles ir pradėjo raustis albumuose, dokumentuose, popieriuose, knygose. Ji stovėjo šalia, vyras irgi. R. A. stovėjo koridoriuje. N. K. rado voką, kuriame buvo pluoštas pinigų. N. K. pradėjo traukti pinigus iš voko, o vyras pinigus ėmė atiminėti. N. K. spėjo paimti pluoštą kupiūrų, bet didžioji dauguma liko pas vyrą. Ji matė, kad pinigai buvo įvairiomis kupiūromis, po 100, 200 Eur. Vyras prašė pinigus palikti, jų neimti, nes tai jo šeimos santaupos. O N. K. pareiškė, kad prašė pinigų gražiuoju, bet jis nedavė, todėl pinigus paims taip. Pinigus pasiliko N. K., jas įsidėjo į rankinuką. Tuomet išėjo trise į lauką, įsėdo į tą patį taksi automobilį, kuris jų laukė ir išvyko. Matė, kad vyras stebėjo juos pro langą. Mašinoje pasidalino pinigus. Kiek iš viso buvo pinigų neskaičiavo, bet pasidalinus kupiūras į tris dalis visiems išėjo po maždaug 900 Eur. Reiškia pinigų buvo apie 2700 Eur. Tuo viskas ir baigėsi. Savo dalį ji išleido drabužėliams vaikams, sauskelnėms, už buto nuomą. Prekių įsigijimo čekių neturi. R. A. leido pinigus irgi buto nuomai, narkotinėms medžiagoms. Nežino kam N. K. leido pinigus. Taigi ji jokio plėšimo neįvykdė, o tik paėmė pinigus ir ne tokią sumą, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą. Jokio peilio nei R. A., nei kaltinamoji neturėjo ir negrasino nukentėjusiajam (2 t., b. l. 158-160). Savo parodymus ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 163-172) ir įteikus galutinį, pas pranešimą apie įtarimą (2 t., b. l. b. l. 179).
Nukentėjusysis M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad susitiko su kaltinamosiomis, trise taksi atvažiavo pas jį į namus. Išgėrė vieną butelį brendžio. Gėrė virtuvėje, taip pat buvo miegamajame. Vieną kartą pradžioje jis sumokėjo joms po 30 eurų, išsiėmė iš savo kišenės, tai asmeniniai jo pinigai. Kilo kažkoks skandalas, A. N. nenorėjo išeiti, puolė jį su peiliu. Peilį ji paėmė iš virtuvės, tai jo peilis, paprastas, buitinis, paskui tą peilį pati ir išsinešė. Peilį jam paskui tyrėja rodė, jis atpažino. Tada A. N. išvažiavo, N. K. pasiliko. Jis pažinojo N. K., ji anksčiau kartą yra buvusi pas jį namuose. Jis N. K. dar 50 eurų sumokėjo, pinigus paėmė iš sekcijos svetainėje nuo padėkliuko. Tai asmeniniai jo pinigai. Svetainę jis laikė užrakintą, raktai buvo pas jį. Merginos matė, kaip jis įeidavo ir atrakindavo svetainę. N. K. su kažkuo lietuviškai kalbėjo telefonu, jis lietuviškai nesupranta. Po maždaug 2-3 valandų jis pasakė ir N. K. eiti namo. Butas buvo užrakintas, jis pamatė, kad nėra raktų. Pradėjo jų ieškoti. N. K. pasiūlė paieškoti raktų svetainėje. Ji juokėsi. Nenorėjo išeiti iš svetainės. Gali būti, kad tada jis ir už plaukų jai tempė. Paskui ji išėjo į balkoną, ir matyt tuo metu išmetė raktus. Jis nematė kaip išmetė, tik matė, kaip ji išėjo į balkoną. Balkonas yra svetainėje. Matyt jie taip susitarė telefonu. Paskui jis N. K. išvijo iš svetainės ir svetainę vėl užrakino. Po kokių 10 minučių į butą užėjo A. N. ir R. A.. R. A. turėjo peilį ir juo mosikavo. Peilis buvo platus, medžioklinis, gerai jo neįsižiūrėjo. Paskui R. A. suėmė jį už rankos, liko mėlynės. Pridėjo peilį prie gerklės ir pasakė, kad papjaus, reikalavo pinigų. Prašė primokėti N. K. dar 50 eurų. Bet jis jau buvo atsiskaitęs, neskolingas. Pinigų reikalavo visi. Visa tai vyko miegamajame. Reikalavo rakto nuo svetainės, sakė, jei neduos, išlauš duris. Raktas buvo jo kišenėje. Jis suprato, kad nepasiginčys su jais. Tada jie praleido jį į priekį, R. A. ėjo iš paskos su peiliu, N. K. ėjo. Jie įėjo į svetainę. Jis stovėjo priešais sofą, R. A. sėdėjo su peiliu, jis nieko negalėjo padaryti, bijojo, kad nesumuštų. Merginos ieškojo pinigų. N. K. vartė knygas ir apieškojo sekciją, A. N. ieškojo prie televizoriaus, staliuko ir fotelio, ten buvo moteriška rankinė, joje piniginėje 250 eurų rado, juos sau pasiėmė. N. K. sekcijoje už knygų rado voką su pinigais. Vokas buvo paprastas, neužklijuotas, jame buvo 10000 eurų. Vokas buvo sekcijos dešinėje pusėje, apačioje, o 50 eurų, kuriuos jis anksčiau mokėjo, buvo paėmęs iš sekcijos vidurio. Jie paėmė pinigus, voke nieko neliko. Besidalindami net 100 eurų suplėšė, ir voką suplėšė. Kai dalinosi, jis matė kupiūras, buvo po 100, 200, 500 eurų. Dar jam virtuvėje grasino, vyriškis su peiliu virtuvėje 3-4 kartus dūrė į stalą, stale liko peilio dūriai. Dar matė, kaip vyriškis mosikavo raktais nuo buto, raktus jie išsinešė, nepaliko. Voke iš pradžių buvo 13 000 eurų iš nekilnojamo turto pardavimo, bet vėliau dalį išėmė ir buvo likę 10 000 eurų, jie buvo atidėti laidotuvėms. Paskutinį kartą voką su pinigais tikrino gal prieš tris savaites. Žmona rado suplėšytą voką, jis nenorėjo iš karto jai sakyti, jaudinti, norėjo šiek tiek palaukti. Jis silpnos sveikatos, serga diabetu, širdies ligomis, po įvykio dėl šoko pateko į ligoninę, gydėsi nervus, širdį.
Nukentėjusioji V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kovo mėn. ji norėjo svainiui parinkti gerų knygų. Sekcijoje, 4 eilėje buvo vokas su pinigais. Ji paėmė voką, išėmė pinigus, perskaičiavo, padėjo į voką ir padėjo voką atgal. Ten buvo 10 000 eur kupiūromis po 500, 200, keletas ir smulkesnėmis – po 100 ir 50. Vokas buvo nestipriai užklijuotas, ant jo užrašyta 10 000. Balandžio 2 d. po pietų, ji išvažiavo pas dukros šeimą. Balandžio 3 d. anksti ryte ji su anūke atvažiavo namo. Jautė, kad kažkas įvyko. Pamatė kažkokias skyles virtuvėje ant stalo, kurių seniau nebuvo. Užėjo į svetainę, pamatė, kad ten betvarkė, guli suplėšytas vokas. Iš karto vyro klausė, kas nutiko, jis sakė, kad nieko nebuvo, nieko nežino. Ji pažiūrėjo, kad voke nėra pinigų. Paskui ir rankinuką pasitikrino, ir ten piniginėje nebebuvo pinigų. Paskambino dukrai. Ši liepė skambinti policijai. Atvažiavo policija, viską apžiūrėjo. Kitą dieną dar pamatė, kad peilio nebėra, pradėjo klausti, kur peilis, tada vyras viską papasakojo. Anksčiau voke buvo 13 000 eurų, tačiau 3000 eurų jie išėmė. Žino, kad vyras naudojosi prostitučių paslaugomis, tačiau pinigų iš voko niekada nepaimtų, naudojasi savais pinigais. Tą pačią dieną dukra dar kvietė greitąją, po įvykio ji buvo poliklinikoje, dar tą patį mėnesį ji gulėjo ligoninėje.
Liudytoja S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį iš stoties, jis atvažiuodavo mergaičių paimti. Kai ima paneles – malonus vyras, kai nuvažiuoja pas jį namo – kaip šėtonas būna. Gali sumušti, už plaukų tampyti, telefoną, pinigus, kuriuos moka už paslaugas, atimti, užrakinti duris ir neišleisti iš buto. Asmeniškai pas jį yra buvusi gal du kartus, jį žino nuo 2017- 2018 m. Jis pasiima vieną ar dvi mergaites, moka įvairiai, nuo 40 iki 60 eurų. Iš kur pas jį pinigai, jai neįdomu, iš kur jis ima pinigus, ji nežiūrėdavo. Kai kartą pas jį buvo, pabuvus sutartą laiką su juo, jis neišleido iš buto, buvo užrakinęs duris, sakė išleis tik kai pats norės. Buvo šiek tiek išgėrę, jis ją tąsyti už rankos pradėjo, atėmė telefoną. Kitą kartą atėmė pinigus, sumokėtus už paslaugas, ir išleido jau naktį. A. N. ir N. K. jai pažįstamos. Kad juos suėmė, kalbėjo visa stotis, už ką, nežino.
Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis jai pažįstamas, jis jų klientas. Aptarnavo jį maždaug prieš du metus, 3-4 kartus teikė jam paslaugas, pora kartų buvo pas jį namuose. Pirmą kartą už dvi valandas sumokėjo 120 eurų, kitą kartą neatsimena. Jis būdavo agresyvus, būdavo, kad paskui sumokėtus pinigus atima. Pirmą kartą buvo pas jį su N. K., jos pasiimti iš ten atvažiavo draugas, nes klientas buvo agresyvus, bandė ranką pakelti. Kartą eidama į virtuvę atsigerti, matė jį salone imant iš voko pinigus ir dedant voką atgal po kilimu. Kitais kartais nematė, iš kur jis ima pinigus. 2018 m. buvo atvejis, kai jis išgėręs atvažiavo į stotį ir skundėsi, kad dingo vokas su pinigais. A. N. ir N. K. jai pažįstamos. Iš sklindančių kalbų žino, kad jos lyg ir vagyste iš vyro kaltinamos. Po A. N. sulaikymo šio žmogaus nematė daugiau, nors anksčiau jis gana dažnai apsilankydavo, 3-4 kartus per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvados Nr.G1115/2019 (01) matyti, kad M. M. padarytos poodinės kraujosruvos kairiajame dilbyje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), 5-8 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 116-117).
Iš specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad į pateiktą klausimą (Ar M. M. nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos kairiajame dilbyje ) galėjo būti padaryti spaudžiant minėtą kūno sritį kito žmogaus ranka (pirštais) atsakė, kad neatmetama galimybė, kad poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje galėjo būti padarytos spaudžiant minėtą kūno sritį kito žmogaus rankos (-ų) pirštais (1 t., b. l. 119-120).
Garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir V. M., pranešusios apie pinigų vagystę pokalbis. Atlikta garso įrašo stenograma, garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską (1 t., b. l. 168-173).
2019-04-04 apžiūrėta įvykio vieta - gatvės atkarpa prie (duomenys neskelbtini), pastato (1 t., b. l. 17-23).
2019-04-04 apžiūrėta įvykio vieta - V. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-38).
2019-04-05 kratos protokole nurodyta, kad kratos, atliktos įtariamųjų R. A. ir A. N. gyvenamojoje vietoje, t. y. nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti daiktai: peilis rudos spalvos rankena su dėklu, peilis juodos spalvos rankena, statybinis peiliukas ir kiti daiktai (1 t., b. l. 130-133).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 4 moteriškos lyties atstovių jis atpažįsta merginą, pažymėtą nuotraukoje Nr.3 (A. N.), apie kurią davė parodymus (1 t., b. l. 59-63).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 4 moteriškos lyties atstovių jis atpažįsta merginą, pažymėtą nuotraukoje Nr. 2 (N. K.), apie kurią davė parodymus (1 t., b. l. 64-68).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis M. M. parodė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 4 vyriškos lyties atstovų jis atpažįsta vyrą, pažymėtą nuotraukoje Nr. 2 (R. A.), apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 69-73).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis M. M. iš jam parodytų 3 peilių atpažino peilį, pažymėtą Nr. 3, kuris buvo paimtas kratos, atliktos 2019-04-05 (duomenys neskelbtini), bute, metu. Nukentėjusysis nurodė, kad tai virtuvinis peilis, kurį jis turėjo savo virtuvėje ir kuris po apiplėšimo dingo ir juo mosikavo mergina šviesiais plaukais (1 t., b. l. 74-76).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis M. M. iš jam parodytų 3 peilių atpažino peilį, pažymėtą Nr. 2, kuris buvo paimtas kratos, atliktos 2019-04-05 (duomenys neskelbtini), bute metu. Nukentėjusysis nurodė, kad peilis yra panašus į tą medžioklinį peilį, kuriuo jam grasino vyras (R. A.) (1 t., b. l. 77-79).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu V. M. iš jai parodytų 3 peilių atpažino peilį, pažymėtą Nr. 2, kuris buvo paimtas kratos, atliktos 2019-04-05 (duomenys neskelbtini), bute, metu. Liudytoja nurodė, kad tai virtuvinis peilis, kuris dingo iš virtuvės po jos išvykos į sodą (1 t., b. l. 95-98).
2019-11-08 objekto (peilio) apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyr. specialistui T. K. buvo apžiūrėtas peilis (medžioklinis), paimtas 2019-04-05 kratos, atliktos R. A. gyvenamojoje vietoje, t.y. bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu. Specialistas nurodė, kad apžiūrėtas peilis yra pramoninės gamybos medžioklinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t., b. l. 158-161).
Iš 2019-04-10 objekto (virtuvės stalo) apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas virtuvės stalas, esantis M. M. bute adresu (duomenys neskelbtini). Ant stalo paviršiaus aptikti 4 pailgi pažeidimai, nuo kurių panaudojus polimerinę pastą ,,Mikrosil“ buvo padarytos 4 išliejos. Apžiūros metu nuo stalo buvo paimta polietileninė ir medžiaginė staltiesės (1 t., b. l. 139-145).
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(1953)-IS1-4456 matyti, kad pateiktose „Mikrosil“ išliejose Nr. 1-4 (žr. 1 ir 2 pav.) užfiksuoti pėdsakai veikiausiai buvo palikti tirti pateiktu peiliu su odiniu dėklu (žr. 5 pav.), o ne tirti pateiktu virtuviniu peiliu (žr. 6 pav.). Ant pateiktos polietileninės staltiesės (žr. 3 pav.) esantis kiauryminis pažeidimas (žr. 7 pav.) galėjo būti paliktas tirti pateiktu peiliu su odiniu dėklu (žr. 5 pav.), o ne pateiktu virtuviniu peiliu (žr. 6 pav.). Kategoriškai to nustatyti negalima, nes tirti pateikto peilio su odiniu dėklu (žr. 5 pav.) geležtė jokių akivaizdžių defektų, reikalingų tolimesniam lyginamajam tyrimui, neturi. Nustatyti, ar tirti pateikta medžiaginė staltiesė (žr. 4 pav.) buvo pažeista tirti pateiktais peiliais (žr. 5 ir 6 pav.), negalima, nes jos kiauryminių pažeidimų (žr. 8 ir 9 pav.) paviršiuose kokių nors išskirtinių požymių, tinkamų lyginamajam tyrimui, neatsispindėjo (1 t., b. l. 151-157).
Iš objekto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2019-04-05 įvykio vietos t.y. buto, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas popieriaus lapas su užrašais (telefono numeriais ir vardais) (1 t., b. l. 162-164).
Iš 2019-11-07 Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-13731-19 atliekant įvykio vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą, virtuvėje, ant stalo aptiktas iš sąsiuvinio išplėštas lapelis su įrašytais telefono numeriais ir vardais: „(duomenys neskelbtini) N.“ ir „(duomenys neskelbtini) O.“. Nustatyta, kad lape įrašytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., o telefono numeriu (duomenys neskelbtini) – A. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 165).
Išraše apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nurodytos M. M. gautos sumos, nuo kurių skaičiuojamo soc. draudimo įmokos 2019-01-01 – 2020-07-10 laikotarpiu (t. 5, b. l. 123-131).
Dėl įrodymų vertinimo
Byloje nekyla ginčo dėl šių aplinkybių: 2019 m. balandžio 2 d. vakarą nukentėjusysis M. M. ir kaltinamosios N. K. bei A. N. susitarė dėl seksualinių paslaugų teikimo, atvyko į nukentėjusiojo namus. Ten vartojo alkoholį, kaltinamosios teikė seksualines paslaugas. Vėliau A. N. išvyko. Po kiek laiko grįžo A. N., kartu su ja buvo ir R. A.. N. K. pro langą išmetė jiems M. M. buto raktus, tokiu būdu A. N. ir R. A. pateko į nukentėjusiojo butą. Bute kaltinamieji iš voko paėmė nukentėjusiajam priklausiusius pinigus.
Kaltinamieji neigė šias kaltinime jiems inkriminuotas aplinkybes: grasinimą panaudoti fizinį smurtą ir jo panaudojimą, tame tarpe ir peilio naudojimą, taip pat neigė kaltinime nurodytą iš voko paimtų pinigų sumą 10 000 eurų, ir aplinkybę, kad iš rankinės paėmė dar 250 eurų.
Kaltinamųjų pateikta įvykių versija prieštaringa, nenuosekli ir vietomis logiškai nepaaiškinama.
Visų pirma, pačių kaltinamųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme išsiskiria. Pavyzdžiui R. A. ikiteisminio tyrimo metu teigė apskritai į butą neužėjęs ir jokių pinigų neėmęs. Teisme pakeitė savo parodymus tiek, kad juos suderintų su A. N. ir N. K. pozicija ir jau paaiškino, kad į butą buvo užėjęs, su nukentėjusiuoju kalbėjo, pinigus ėmė. A. N. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad išvaryta nukentėjusiojo ji dar laukė lauke N. K. apie 30-40 minučių, jai skambino. Vėliau N. K. ragelio nebekėlė, tada ji su taksi nuvažiavo namo. Teisme A. N. parodė, kad išėjusi sulaukė taksi, važiuodama taksi dar susirašinėjo su N. K.. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad R. A. grasino vyrui, kad trenks, teisme jau teigė, kad jokio grasinimo nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad N. K. ištraukė iš voko pinigus, vyriškis spėjo didžiąją dalį atimti, o teisme ji parodė, kad vyriškis norėjo atimti voką, tačiau voką paėmė R. A., ištraukė dalį pinigų ir likusius grąžino vyriškiui, nes šis prašė. N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vyriškis išvarė A. N., teisme ji parodė, kad A. N. išėjo, nes reikėjo važiuoti pas dukrą. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad pinigus rado paslėptus knygoje ar tai A. N. ar tai R. A., teisme N. K. parodė, kad pinigus rado voke, voką paėmė ji ir perdavė R. A.. Tokių nesutapimų tarp kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų ir daugiau, teismas jų visų toliau detaliai nevardina. Lyginant kaltinamųjų parodymus matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jų pateiktos įvykio versijos skyrėsi pakankamai žymiai. Teisme, taigi jau turėję galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu duotais kitų kaltinamųjų parodymais, jie pakeitė savo parodymus, taip juos labiau suvienodindami.
Nepaisant to, kaltinamųjų teisme pateiktos įvykių versijos vis tiek skyrėsi. Pvz., N. K. teigė, kad A. N. išvažiavo, nes jai reikėjo pas dukrą, žadėjo sugrįžti toliau teikti paslaugų. A. N. gi parodė, kad vyriškis ją išvijo, ji net gynybai buvo pasigriebusi jo peiliuką. N. K. parodė, kad vyriškis prašė, kad liktų viena mergina, ir ji liko. A. N. teigė, kad vyriškis N. K. neišleido, t. y., kad ji buvo priversta pasilikti. N. K. parodė, kad pažadėjo A. N. išmesti raktus, bet nežinojo, jog kartu važiuoja ir R. A.. R. A. taip pat parodė, kad jis žinojo, jog pas N. K. atsirado raktai, o N. K. žinojo apie jo atvykimą (nurodė, kad A. N. ramino N. K., jog atvažiuoja ir jis). Tuo tarpu A. N. (su kuria susirašinėjo ar kalbėjo telefonu N. K.) parodė, kad nežinojo, jog N. K. turi buto raktus, kol ši jų neišmetė pro langą. Teisme N. K. parodė, kad kai ji paėmė voką, svetainėje buvo visi, R. A. – kad N. K. buvo viena nuėjusi paimti voko. N. K. parodė, kad R. A. padalino pinigus visiems po 200 eurų, A. N. – po 900 eurų. Tokių skirtumų yra ir daugiau, teismas vėlgi visų jų nevardina. Taigi akivaizdu, kad teisiamieji, nors ir bandė suvienodinti parodymus, kai kurios pakankamai esminės detalės jų parodymuose išsiskyrė. Jei skirtumus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji dar bandė pateisinti galimai abstinencijos poveikiu (nors N. K. ir A. N. dar pora kartų tvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu), teisme tokių skirtumų negalima kitaip paaiškinti kaip tik tuo, kad kaltinamųjų pateikta versija neatitinka tikrovės.
Galiausiai, kai kurios svarbios detalės kaltinamųjų parodymuose apskritai logiškai nėra paaiškinamos. Išklausius jų parodymų taip iki galo ir nėra aišku, dėl ko, anot jų, kilo pagrindinis konfliktas. A. N. ir R. A. teigė, kad važiavo išlaisvinti N. K., kurios esą nukentėjusysis neišleido iš buto. N. K. gi teigė, kad sutiko pasilikti viena toliau teikti paslaugų ir tik vėliau nukentėjusysis ėmė darytis agresyvus, jos neišleido. Tikint kaltinamųjų versija, kad konfliktas vyko dėl to, kad nukentėjusysis neišleido N. K., kad kiti kaltinamieji važiavo jos išvaduoti, niekaip negalima logiškai paaiškinti, kodėl N. K. suradusi anot jos paslėptus raktus, negalėjo pati atsirakinti durų ir pabėgti. Kita vertus, tikint kaltinamųjų versija, jau atvykus R. A. ir A. N., konflikto priežastis pakito ir dabar jau buvo reikalaujama sumokėti N. K. už suteiktas paslaugas, o R. A. už taksi. Taigi kaltinamųjų versija dėl konflikto priežasties visiškai nenuosekli, todėl neįtikinama. Be to, tikint antrąja versija dėl konflikto priežasties, lieka neaišku, kodėl tokiu atveju iš voko buvo paimta kur kas daugiau pinigų, nei buvo reikalinga atsiskaityti už paslaugas ir taksi. Taip pat logiškai nepaaiškinama, kodėl iš nukentėjusiojo paimtus pinigus jie pasidalino visi trise po lygiai, jei buvo reikalaujama sumokėti būtent N. K. (su A. N. jos parodymais jau buvo atsiskaityta, o R. A. sau reikalavo tik mokėti už taksi), kodėl tokiu atveju visų paimtų pinigų (išskyrus taksi kainą) kaltinamieji neatidavė N. K., kuri teikė paslaugas ir tariamai nukentėjo nuo M. M. smurto.
Logiškai nepaaiškinama ir tai, kaip N. K. negalėjo pabėgti nuo M. M., kuris, kaip buvo akivaizdžiai matyti teismo posėdyje, yra senyvo amžiaus ir sunkiai juda. Be to, tiek jos, tiek A. N. parodymais, N. K. turėjo laiko ir parūkyti, ir paieškoti bei išmesti raktus, taigi jos laisvė akivaizdžiai nebuvo visiškai apribota.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kaip prieštaringą, nenuoseklią ir nelogišką gynybinę versiją.
Priešingai, nukentėjusiojo M. M. parodymai byloje išliko pakankamai nuoseklūs, išskyrus pagrobtų pinigų sumą (apie tai bus pasisakoma atskirai). Jis tris kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dar kartą savo parodymus patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, taip pat buvo apklaustas teisme. Visą laiką jis parodė tas pačias esmines įvykio aplinkybes. Jis nurodė, kad su kaltinamosiomis sutarė dėl seksualinių paslaugų teikimo, atvyko pas jį į namus. Namuose išgėrė, po to moterys miegamajame suteikė jam seksualines paslaugas. Už suteiktas paslaugas jis atsiskaitė, sumokėjo 60 eurų. Prašė moterų išeiti, tačiau jos nenorėjo, A. N. puolė su peiliu, kurį paėmė iš jo virtuvės (vėliau tą peilį ji išsinešė). Šią nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę patvirtina tai, kad šis peilis buvo rastas kratos A. N. ir R. A. namuose, jį atpažino nukentėjusysis ir jo sutuoktinė V. M.. Išėjus A. N. su N. K. buvo sutarta, kad ši toliau suteiks paslaugas, už kurias jis sumokėjo papildomai, tačiau N. K. paslaugų neteikė, nuolat kalbėjo su kažkuo telefonu lietuvių kalba, kurios jis nesupranta. Po kiek laiko jis pamatė, kad nėra raktų, pradėjo jų ieškoti. Tada į butą užėjo R. A. ir A. N.. R. A. turėjo peilį, juo mojavo, suėmė jam už rankos, liko mėlynės, grasino, reikalavo sumokėti. R. A. kelis kartus bedė peiliu į virtuvės stalą. Po to buvo paimti pinigai.
Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl grasinimo peiliu patvirtina kiti, objektyvūs, byloje surinkti įrodymai. Kratos pas A. N. ir R. A. metu buvo rastas peilis. Šį peilį M. M. atpažino. Specialisto išvadoje nurodyta, kad virtuvės stale ir staltiesėje palikti pėdsakai veikiausiai yra palikti pas R. A. rastu peiliu. Sutiktina, kad specialisto išvada nėra visai kategoriška, tačiau ji vertinama kartu su kitų byloje surinktų įrodymų visuma (tame tarpe ir nukentėjusiojo parodymais bei faktu, kad jis atpažino peilį iš trijų jam pateiktų panašių peilių), su kuriais sudaro vieningą visumą. Todėl teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu R. A. turėjo peilį, kelis kartus bedė juo į M. M. virtuvės stalą. Toks veiksmas neabejotinai vertintinas kaip grasinimas.
Nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį pavartotą fizinį smurtą patvirtina specialisto išvada, kurioje ant jo kairiojo dilbio nustatytos poodinės kraujosruvos, paaiškinimo protokole specialistas nurodė, kad tokios kraujosruvos galėjo būti padarytos spaudžiant dilbį kito žmogaus pirštais. Tai visiškai atitinka M. M. parodymus, kad R. A. stipriai spaudė jo kairiąją ranką.
Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir nukentėjusioji V. M., kuri paaiškino, kad grįžusi namo rado netvarką, neberado pinigų. Paskui vyras, nors ne iš karto, jai viską papasakojo.
Įvertinęs tai, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos, kaip minėta patvirtina kitos nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvados, kratos, daiktų ir asmenų atpažinimo protokolai. Visi šie įrodymai sudaro vieningą visumą ir patvirtina, kad kaltinamieji įsibrovę į nukentėjusiųjų butą, panaudoję peilį, pagrobė nukentėjusiųjų turtą.
Sutiktina, kad nukentėjusiųjų parodymai nebuvo nuoseklūs dėl vienos svarbios aplinkybės –pagrobtų pinigų sumos. M. M., pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad buvo pagrobta 13 000 eurų iš sekcijos. Praėjus keliems mėnesiams jis patikslino, kad buvo pagrobta 10 000 eurų iš voko ir 250 eurų iš žmonos rankinės. Šioje apklausoje jis paaiškino tokio pasikeitimo priežastis, teigdamas, kad nežinojo, jog žmona buvo paėmusi 3 000 eurų ir atidavusi dukrai ar žentui. Šiuos parodymus visiškai patvirtino ir V. M., kuri paaiškino, kad po apklausos praėjus kažkiek laiko, nusiraminusi ir gerai viską apgalvojusi, prisiminė, kad kelis kartus ėmė iš voko pinigus, nurodė konkrečias sumas, kurias ėmė, bei tai, kad paskutinį kartą perskaičiavo pinigus, jų buvo 10 000 eurų. Taip pat patvirtino M. M. parodymus apie iš rankinės dingusius 250 eurų. Nukentėjusiųjų nurodytos parodymų pasikeitimo priežastys logiškos ir paaiškinamos, jų parodymai tarpusavyje neprieštarauja.
Priešingai, kaltinamųjų parodymai apie pagrobtą pinigų sumą yra visiškai prieštaringi. A. N. nurodė, kad pagrobė iš viso 2700 eurų, kuriuos visi trys pasidalino po lygiai, po 900 eurų. N. K. nurodė, kad visi pasidalino po lygiai po 200 eurų (t. y. iš viso turėjo būti 600 eurų). Prieštaravimas reikšmingas, kaltinamosios negalėjo apsirikti tarp 900 ir 200 eurų, taigi akivaizdu, kad kaltinamųjų nurodoma suma nėra teisinga.
Teisme taip pat buvo keliama versija, kad nukentėjusysis pinigus iš voko galėjo išleisti kitu metu seksualinėms paslaugoms. Sutiktina, kad liudytojos S. G. ir S. T. parodė teisme, kad nukentėjusysis joms žinomas, nes lankosi stoties rajone, perka seksualines paslaugas. Kita vertus nukentėjusiojo žmona V. M. parodė, kad jai žinomos šios aplinkybės, vyras turi savo pinigų ir šiuos pinigus leidžia savo reikmėms. Tai patvirtina Sodros duomenys apie kaltinamajam mokamas išmokas, todėl teismui, įvertinus liudytojų nurodytas paslaugų kainas, nekyla abejonių, kad nukentėjusysis tam turėjo pakankamai savų pinigų.
Be to, nukentėjusieji neturi ir kito motyvo pakeisti parodymus sumažindami pagrobtos pinigų sumos dydį. Jei jie duotų melagingus parodymus ir meluotų apie pagrobtus pinigus norėdami pasipelnyti, tai nurodytų didesnę sumą, arba visą laiką nuosekliai laikytųsi tos pačios sumos. Sumažinti pradžioje nurodytą pagrobtų pinigų sumą jiems nėra naudinga. Todėl vienintelė priežastis, dėl kurios galėjo pasikeisti nukentėjusiųjų parodymai yra ta, kurią jie nurodė – kad pradžioje jie iš streso gerai neapgalvojo ir nesuskaičiavo, kokia pinigų suma buvo voke. Dar kartą pažymėtina, kad nukentėjusieji pakankamai aiškiai nurodė, kokia buvo pradinė suma, kokios ir kada sumos buvo išimtos, kokiomis kupiūromis buvo pinigai. Todėl teismui jų parodymai nekelia jokių abejonių.
Dėl veikimo bendrininkų grupe pažymėtina, kad bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Svarbu nustatyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Byloje nekilo ginčo, kad N. K. išmetė buto raktus, kad kiti kaltinamieji galėtų įeiti į butą, tiek ji, tiek R. A. parodė, kad dėl to buvo sutarta dar iki jiems atvykstant. Kaip jau aptarta, tam, kad būtų galima išlaisvinti N. K., nebuvo reikalo išmesti raktus. Taigi raktai buvo išmesti tam, kad R. A. ir A. N. galėtų įeiti į nukentėjusiojo butą be jo sutikimo (t. y. įsibrauti). Visi kaltinamieji vienu ar kitu metu parodė, kad R. A. naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį: N. K. teisme parodė, kad R. A. užlaužė ranką, pastūmė, R. A. teisme taip pat parodė, kad užlaužė ranką. Tik A. N. teisme neigė mačiusi vartojamus smurtinius veiksmus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad R. A. pagąsdino vyrą, sakydamas, kad jam trenks. Kaip jau nustatyta, nukentėjusiajam buvo grasinama ir peiliu, peilis pridėtas prie gerklės, be to, peiliu R. A. kelis kartus bedė į stalą. Tiek nukentėjusysis, tiek patys kaltinamieji parodė, kad buvo visi kartu, kartu reikalavo vyriškio duoti pinigus. Taigi A. N. ir N. K. negalėjo nematyti, kad R. A. grasina peiliu, grasina panaudoti fizinį smurtą, jį naudoja. Nepaisant to, kaltinamosios neišreiškė nepritarimo R. A. veiksmams, taigi nėra pagrindo pripažinti vykdytojo eksceso. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad A. N., N. K. ir R. A. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją. Tiesiogine tyčia padarytas baigtas sunkus nusikaltimas nuosavybei. Nors BK 180 straipsnio 2 dalies sudėčiai pakanka vieno iš alternatyvių kvalifikuojančių požymių, šioje byloje konstatuoti abu – tiek įsibrovimas į patalpą, tiek peilio panaudojimas. Panaudojant smurtą kaltinamajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris jau pats savaime sudaro atskirą nusikalstamą veiką (šioje byloje neinkriminuojamą, nes ją apima plėšimo sudėtis). Pagrobta pakankamai didelė pinigų suma (10 250 eurų), artima didelei turto vertei (nuo 12 500 eurų), už kurią numatyta dar griežtesnė atsakomybė. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti padarytą nusikalstamą veiką kaip santykinai didesnio pavojingumo.
Vertinant kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus R. A. veiksmai vertintini kaip pavojingiausi – jis naudojo peilį, jis juo grasino nukentėjusiajam, jis nukentėjusiajam padarė sveikatos sutrikdymą. Nors, kaip minėta, kitos kaltinamosios pritarė tokiems jo veiksmams, tačiau būtent jis veikė aktyviausiai.
Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veika padaryta bendrininkų grupėje. R. A. ir A. N. atsakomybę taip pat sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.
Vertinant R. A. asmenybę, nustatyta, kad jis teistas 22 kartus, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Yra teistas ir už nusikalstamas veikas, kurias padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (telefoniniai sukčiavimai, Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis). Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Būdamas laisvėje nedirbo, turi mažametį vaiką, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nemoka. Tai, kad R. A. teistas už pakankamai įvairias nusikalstamas veikas, be to, kai kurias veikas darė atlikdamas bausmę, rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus, o paskirta laisvės atėmimo bausmė nedaro jam realios įtakos. Įvertinus tiek jo padarytą veiką, tiek jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi sunkinančias aplinkybes, tikslinga jam skirti vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmę.
R. A. paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsniu bendrinama su Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme sudedant bausmes iš dalies. Nors pastaruoju nuosprendžiu R. A. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau juo paskirta bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir nutartimis skirtomis subendrintomis bausmėmis, kurios skirtos už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą, didžioji dalis jų taip pat turtiniai nusikaltimai, todėl bendrinant Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su šiuo nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą paskirta bausme, taikyti apėmimo nėra pagrindo.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2019-04-05 iki 2019-10-04 (t. 2, b. l. 108-109, 130-131, 139-140, 146-147) ir pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.
Vertinant A. N. asmenybę, nustatyta, kad ji teista 15 kartų, dauguma nusikalstamų veikų nuosavybei, taip pat teista už disponavimą narkotinėmis medžiagomis savo reikmėms. A. N. jau anksčiau buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ji ir vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, vadinasi iš paskirtos bausmės reikiamų išvadų nepadarė. Nedirbanti, turi mažametį vaiką, daug kartų bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vertindamas veikos pavojingumą, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, dvi sunkinančias jos atsakomybę aplinkybes, jos asmenybę, teismas skiria laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatydamas mažesnę nei įstatymo nustatytas vidurkis.
A. N. paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme. Pažymėtina, kad pastaruoju nuosprendžiu A. N. nuteista už nesunkaus nusikaltimo padarymą, bausmė subendrinta su anksčiau skirtomis bausmėmis taip pat už nesunkių nusikaltimų padarymą. BK 63 straipsnio 5 dalis numato, kad kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Taikant šią įstatymo nuostatą, A. N. paskirta bausmė bendrinama apėmimo būdu su anksčiau paskirtomis bausmėmis. Į paskirtą bausmę įskaitomas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas 2019-04-05 – 2019-10-04 (t. 2, b. l. 149-150, t. 3, b. l. 5-6, 14-17, 19-20), taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Vertinant N. K. asmenybę, nustatyta, kad ji teista 2013 metais už nusikalstamą veiką nuosavybei, jai skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, teistumas išnykęs. Nedirbanti, daugybę kartų bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. N. K. pripažįstama kalta dėl sunkaus nusikaltimo, už kurį vienintelė numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Įvertinęs padarytos veikos pavojingumą, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę, asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas nemato pagrindo svarstyti švelnesnės bausmės skyrimą, todėl N. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos trukmė parenkama mažesnė nei nustatytas bausmės vidurkis. Nors prokuroras siūlė tiek A. N., tiek N. K. skirti vienodo dydžio bausmes, visgi skiriasi tiek ankstesnių teistumų skaičius, tiek sunkinančių atsakomybę aplinkybių skaičius, todėl teismas, individualizuodamas bausmes N. K. skiria atitinkamai mažesnės trukmės bausmę.
Priimant nuosprendį yra įsigaliojusi kaltinamosios padėtį švelninanti BK 75 straipsnio redakcija, numatanti galimybę asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus, iš dalies atidėti bausmės vykdymą. N. K. atitinka formalias BK 75 straipsnio 3 dalies sąlygas, o įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąją, teismas mano, kad dalies bausmės atlikimas laisvėje gali padėti pasiekti bausmės tikslus, todėl dalį laisvės atėmimo bausmės atideda.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2019-04-05 iki 2019-10-04 (t. 3, b. l. 34, 64-66, 73-75, 82-83,87-90).
Kaltinamajai N. K. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliekamos iki bausmės vykdymo pradžios. Kitiems kaltinamiesiems kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.
Byloje skirti laikini nuosavybės teisių apribojimai: A. N. į 43 eurus, N. K. į 36 eurus, pratęstini iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, nukreipiami civiliniam ieškiniui padengti.
Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 250 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos (t. 1, b. l. 56). Teismas pripažino kaltinamuosius kaltais dėl 10 250 eurų pagrobimo iš nukentėjusiojo M. M., todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkinamas. Dėl neturtinės žalos M. M. nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus, dėl to žymiai pablogėjo jo sveikata. Natūralu, kad asmens, prieš kurį padaryta nusikalstama veika, juo labiau, smurtinio pobūdžio, įprastas gyvenimo ritmas sutrinka, jis patiria stresą, neigiamus išgyvenimus. M. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis neteko nemenkos vertės santaupų. Kita vertus, nenustatyta, kad dėl įvykio jis neginčijamai būtų patyręs didesnių sveikatos problemų. Pats M. M. neneigė, kad turi lėtinių ligų, jis nepateikė įrodymų, kad būtent po prieš jį padarytos nusikalstamos veikos jo sveikata būtų žymiai pablogėjusi. Įvertinus tai, kas išdėstyta, bei teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas, konstatuotina, kad M. M. neturtinė žala vertinama 700 eurų.
Nukentėjusioji V. M. teismo posėdyje prieš pradedant įrodymų tyrimą pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes nusikaltimu jai buvo padaryta moralinė žala, pablogėjo jos savijauta, ji gulėjo ligoninėje 10 dienų (t. 4, b. l. 168). Ji nurodė, kad pagrobti pinigai – bendri jos ir M. M.. M. M. teismo posėdyje taip pat apie pagrobtus pinigus kalbėjo kaip apie bendrus. Teismas sutinka, kad netekus nemažos vertės santaupų dėl padarytos nusikalstamos veikos, patiriamas stresas ir įtampa, vertinti kaip neturtinė žala. Kita vertus, V. M. nebuvo pačios nusikalstamos veikos metu, jos nematė ir apie tai sužinojo tik iš vyro. Jai nebuvo grasinama, nepadarytas sveikatos sutrikdymas. Ji taip pat neneigė, kad turi lėtinių ligų, byloje nėra jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad jos sveikata pablogėjo, be to, kad pablogėjimas gali būti siejamas su nusikalstama veika, o ne bendra jos sveikatos būkle. Įvertinęs tai, teismas tenkina jos civilinį ieškinį iš dalies ir priteisia jai 100 eurų sumą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus tikslinga: įvykio vietos (buto, adresu (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu paimtus: plaukų gumelę, 2 išliejas "Mikrosil" su rankų atspaudais, popieriaus lapą su užrašais, 2 daktiloskopines plokšteles su rankų atspaudais, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, (2 t., b. l. 29, 30) sunaikinti, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (2 t., b. l. 31, 32): peilį rudos spalvos rankena odiniame dėkle, kaip nusikalstamos veikos įrankį, konfiskuoti ir sunaikinti, virtuvinį peilį grąžinti M. M., statybinį peiliuką, raktą su pakabuku, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ (IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini)), mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ (IMEI 1: IMEI (duomenys neskelbtini), 2 IMEI (duomenys neskelbtini) ), mobiliojo ryšio telefoną „GTStar“ (IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini)), mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ ((duomenys neskelbtini)) – grąžinti jų savininkams, „Mikrosil“ išliejas, 4 vnt., polietileninę staltiesę, medžiaginę staltiesę sunaikinti, kompaktinius diskus su garso įrašu ir telefono numerių išklotinėmis (laikomus prie bylos 4 tomo) aplikti saugoti su byla
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298 straipsniais, 301-307 straipsniais, teismas
nusprendė:
R. A. (R. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtą bausmę įskaityti R. A. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį atliktą bausmę ir laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-04-05 iki 2019-10-04.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. N. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtą bausmę įskaityti A. N. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį atliktą bausmę ir laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-04-05 iki 2019-10-04.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
N. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi iš dalies atidėti N. K. paskirtos bausmės vykdymą ir nustatyti, kad N. K. turi po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui įpareigojant N. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistosios paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Į paskirtą bausmę įskaityti N. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019-04-05 iki 2019-10-04.
N. K. skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo jos atžvilgiu pradžios.
M. (M.) M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam 10 250 eurų turtinės ir 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš R. A., A. N. ir N. K. solidariai.
V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš R. A., A. N. ir N. K. solidariai.
Laikinus nuosavybės teisės apribojimus A. N. į 43 eurus ir N. K. į 36 eurus palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti šį turtą nukreipiant civilinių ieškinių padengimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) plaukų gumelę, 2 išliejas "Mikrosil" su rankų atspaudais, popieriaus lapą su užrašais, daktiloskopines plokšteles su rankų atspaudais, „Mikrosil“ išliejas, 4 vnt., polietileninę staltiesę, medžiaginę staltiesę sunaikinti, 2) peilį rudos spalvos rankena odiniame dėkle, kaip nusikalstamos veikos įrankį, konfiskuoti ir sunaikinti, 3) virtuvinį peilį grąžinti M. M., 4) statybinį peiliuką, raktą su pakabuku, 4 mobiliojo ryšio telefonus grąžinti jų savininkams, 5) 2 kompaktinius diskus su garso įrašu ir telefono numerių išklotinėmis (laikomus prie bylos 4 tomo) palikti saugoti su byla.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.