Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2022-01-31 · Byla Nr. BIK-38/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-19Vilniaus apygardos teismas
  3. T-1200-1057/2021Nutartis · 2021-11-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. KasacijaNutartis · 2022-01-31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
BIK-38/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13731-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Olegas Fedosiukas
Nukentėjusysis
M. M.
Nuteistasis
A. N., N. K., R. A.

Įžanginė dalis

Kasacinio skundo Nr. DOK-227/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13731-2019-0(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nukentėjusiojo M. M. (M. M.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties ir nuteistųjų A. N., N. K. bei R. A. baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis M. M. prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį arba grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė teisingumo bei objektyvumo principus ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus dėl nuosprendžio pagrįstumo, motyvuotumo ir teisėtumo, pilnai neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių, netinkamai vertino padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis abejonėmis grįstais skaičiavimais, rėmėsi išskirtinai daug kartų teistų A. N. ir N. K. besikeičiančiais parodymais, suinteresuotų liudytojų S. T. ir S. G. parodymais, menkus neatitikimus nukentėjusiųjų M. M. ir V. M. parodymuose apie pagrobtų grynųjų pinigų sumą traktavo kaip esminius. Kasatoriaus teigimu, nors apeliacinės instancijos teismas nebuvo pasyvus ir aktyviai ėmėsi rinkti papildomus įrodymus, tačiau vertindamas šiuos įrodymus padarė esminių klaidų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų (nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų) vertinimą, nesutinka su šio teismo nustatytu iš nukentėjusiųjų pagrobto turto (grynųjų pinigų) dydžiu ir sprendimu sumažinti nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taigi kasacinis skundas iš esmės grindžiamas subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl netinkamo apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir padarytų išvadų, sprendžiant nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keltą klausimą dėl pagrobtos piniginių lėšų sumos, nepagrįstumo. Pažymėtina, kad nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.??? Be to, kaip minėta, kasaciniame skunde nurodomi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas turi būti grindžiami teisiniais argumentais, patvirtinančiais šių apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Tuo tarpu nukentėjusiojo kasaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo teisiniais argumentais negrindžiami ir yra deklaratyvūs, jie neduoda pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, be kita ko, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, padarė esminių BPK pažeidimų bei kad šio teismo sprendimas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl pagrobto turto vertės bei civilinio ieškinio yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, kaip to prašo kasatorius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo M. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė -ZalieckienėEligijus GladutisOlegas Fedosiukas