- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-216-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-69467-15
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- G. M.
- Nukentėjusysis
- K. R.
- Advokatai
- Dainius Mažylis, Manvydas Šivickas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, 6 punktu, G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant G. M. atsiprašyti nukentėjusiojo K. R., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą.
G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš G. M. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteista 586,62 Eur turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš G. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui priteista 1673,22 Eur turtinei žalai atlyginti.
K. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš G. M. nukentėjusiajam K. R. priteista 317,65 Eur turtinei žalai atlyginti.
K. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš G. M. nukentėjusiajam K. R. priteista 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš G. M. nukentėjusiajam K. R. priteista 600 Eur jo turėtų advokato išlaidų.
Iš G. M. priteista 13,50 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytą nuosavybės teisių apribojimą į G. M. priklausantį turtą - automobilį ,,Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nutarta palikti galioti iki ieškinių įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. M. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 19 d. apie 12.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) dėl mažareikšmės dingsties, kuria pasinaudodamas ir pasitelkdamas visiškai neadekvatų reagavimo būdą, dėl chuliganiškų paskatų tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam K. R. į dešinę akį, padarydamas jam dešinės akies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda viršutiniame voke, kraujosruva vokuose, kraujavimu į akies obuolį, tinklainės plyšimu ir atšoka, lęšiuko drumstėjimu, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. R. sveikatą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendį – perkvalifikuoti jo veiką į BK 138 straipsnio 1 dalį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. M. laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato, bei sumažinti nukentėjusiajam K. R. priteistos neturtinės žalos dydį nuo 7000 Eur iki 2000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai įsigilino į bylos aplinkybes, todėl neteisingai nustatė G. M. kaltės turinį ir rūšį, o tai lėmė neteisingą jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą dėl K. R. sužalojimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, neišsamiai argumentavo savo išvadas, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, skirtas užtikrinti teisminio nagrinėjimo išsamumą ir priimamo procesinio sprendimo objektyvumą, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teigiama, kad skundžiamas nuosprendis iš esmės pagrįstas tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, visiškai neatsižvelgiant ir nevertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų viseto, G. M. įrodymai vertinti netinkamai.
2.2. Apeliantas cituoja pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir jomis grindžiamas teismo išvadas, su kuriomis iš dalies nesutinka. Pripažįsta, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad jis (G. M.) tyčia sužalojo nukentėjusįjį K. R. ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, tačiau teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad nukentėjusiajam sužalojimas padarytas iš chuliganiškų paskatų. Nurodo, kad K. R. yra nubaustas administracine tvarka už tai, kad įvykio dieną, vairuodamas automobilį „BMW 320“, persirikiuodamas iš pirmos į antrą juostą, nepraleido antra eismo juosta tiesiai važiuojančio automobilio „Toyta Prius“, kurį vairavo nuteistasis G. M.. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog konfliktas kilo ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl kilusios avarinės situacijos kelyje, kai nukentėjusysis pažeidė KET, atlenkė nuteistojo vairuojamo automobilio veidrodėlį ir nuteistasis jį pasivijo aikštelėje, t. y. dėl asmeninių paskatų. Pažymi, kad nukentėjusysis neskundė nutarimo, kuriuo buvo nubaustas administracine tvarka, pripažino savo kaltę, sutiko su jam paskirta nuobauda. Dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes apelianto teigimu, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
2.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė nuteistojo G. M. parodymais, kuriuose jis nuosekliai teigė, kad konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio vairuojant automobilį ir atlenkto automobilio veidrodėlio. Aplinkybę, kad kontaktas tarp automobilių buvo ir nuteistojo vairuojamo automobilio veidrodėlį pro šalį važiuodamas atlenkė nukentėjusysis patvirtino liudytoja I. M.. Apelianto manymu, visa tai rodo, kad konfliktas tarp nuteistojo ir K. R. įvyko dėl asmeninių priežasčių, nes nuteistasis iš pradžių galvojo, kad apgadintas jo vairuotas automobilis dėl to ir važiavo iš karto ieškoti nukentėjusiojo vairuojamo automobilio, kurį rado automobilių stovėjimo aikštelėje. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios nuteistojo veikoje leistų konstatuoti veikos chuliganiškus motyvus.
2.4. Nurodo, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, visiškai nevertino kaltininko asmenybės, jo turtinės padėties, be to, neatsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teigia, kad teismas rėmėsi vien nukentėjusiojo žodiniu paaiškinimu dėl patirtos neturtinės žalos, nes nukentėjusysis teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, specialistų išvadų, gydymo planų, kad jam bus reikalinga dar viena operacija, nepateikė jokių įrodymų, kad per gydymosi laikotarpį negalėjo pats savęs tinkami aptarnauti, jam buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nukentėjusiajam padarydamas dešinės akies sumušimą sukėlė su tuo susijusias neigiamas negrįžtamas pasekmes nukentėjusiajam. Pažymi, kad specialisto išvadoje nėra konstatuota, kad nukentėjusiojo akis taip sužalota, kad jis nebegali su ja matyti. Iš specialisto išvados matyti, kad po operacijos nukentėjusiojo regėjimas pradėjo gėrėti, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad sužalojimas nukentėjusiajam sukėlė negrįžtamas pasekmes, tokia išvada neparemta jokiais įrodymais.
2.5. Nurodo, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad po sužalojimo jis buvo palaužtas, patyrė pažeminimą, įrodymų, kad dėl psichologinių problemų jis lankėsi pas gydytojus, byloje nėra. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis neteko dalies darbingumo, priešingai, nukentėjusysis nurodė, kad dėl sužalojimo jam nedarbingumo lygis nebuvo nustatytas.
2.6. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiajame teisme išnagrinėtas bylas, kuriuose asmenys buvo nuteisti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodydamas, kad daugumoje bylų nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis svyravo nuo 2896,20 Eur iki 4344,30 Eur. Teigia, kad panaši praktika formuojama ir dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, kur priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 231,70 Eur iki 2896,20 Eur. Pažymi, kad teismų praktikoje nukrypimas nuo jau susiformavusios teismų praktikos yra pateisinamas, kai jis proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis neturtinės žalos atlyginimo dydžio maksimumą analogiškos kategorijos bylose. Nagrinėjamoje byloje, teismas nukentėjusiajam priteisė beveik tris kartus didesnę sumą neturtinei žala atlyginti nei maksimalus jos dydis, palyginus su priteistu neturtinės žalos dydžiu kitose tos pačios kategorijos bylose. Pažymi, kad teismas nepaaiškino ir nemotyvavo, kodėl nukrypsta nuo susiformavusios teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Teigia, kad teismo priteista 7000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka pateiktų įrodymų ir nustatytų byloje aplinkybių, o kartu prieštarauja įstatymo deklaruojamiems protingumo ir teisingumo kriterijams. Mano, kad nukentėjusiajam pasiūlyta 2000 Eur suma atitiktų nukentėjusiojo lūkesčius dėl patirtos žalos atlyginimo, taip pat atitiktų teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Šalies argumentai
2.7. Apeliantas kartu su skundu pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. M. laidavimą, kadangi tam yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. Nurodo, kad nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, visiškai atlygino nukentėjusiajam turtinę ir dalį neturtinės žalos, susitarė su kitais civiliniais ieškovais dėl žalos atlyginimo, siekia taisytis, naujų veikų nėra padaręs, todėl yra pagrindas teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teigia, kad abejonių dėl I. M. patikimumo nėra, nes ji dirba UAB „W.I.S.“ buhalterės pareigose, nėra teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl manytina, kad pagal jos asmenines savybes ji verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti G. M. teigiamą įtaką, todėl gali būti paskirta laiduotoja.
3. Nukentėjusysis K. R. pateikė atsikirtimus į nuteistojo G. M. apeliacinį skundą, kuriuose nurodo, kad skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendis turi būti paliktinas nepakeistas, o G. M. apeliacinis skundas atmestinas.
3.1. Nurodo, kad apelianto skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir veikos kvalifikavimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl atmestini. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju veika buvo padaryta viešoje vietoje, prie banko, prekybos centro bei kitų įstaigų, dienos metu, matant kitiems asmenims. Veika padaryta nesant išankstiniam – nebesitęsiančiam kuris laikas pykčiui. Veika padaryta staiga, jam net nespėjus suvokti bei gintis. Veiką padaręs sportuojantis ir fiziškai stiprus asmuo neturėjo jokios išankstinės asmeninės paskatos jį sužaloti – jis staiga, nekreipdamas dėmesio, ignoruodamas, kad tokius jo veiksmus stebi begalė žmonių, smogė jam kumščiu į veidą, suprasdamas, kad jis, nebebūdamas jauno amžiaus asmuo, galėjo nuo smūgio griūti ir patirti dar didesnius sužalojimus. Teigia, kad šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis veiką padarė iš chuliganiškų paskatų.
3.2. Nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad teismas jam (K. R.) priteisė per didelę neturtinės žalos sumą. Nurodo, kad po sužalojimo jis patyrė didelius skausmus – jam labai skaudėjo sužalotą akį, vėliau turėjo akies operaciją, kurios metu, taip pat patyrė didelius skausmus. Dėl patirtų skausmų patyrė nepatogumus, po operacijos ilgą laiko tarpą negalėjo visiškai matyti, dirbti. Didelį poveikį jam padarė G. M. grasinimai bei įžeidinėjimai. Nurodo, kad šiuo metu jo regėjimas yra labai blogas, dažnai jaučia skausmą akies srityje, akis ašaroja. Netgi po įvykio praėjus nemažai laiko, naktimis sapnuoja košmarišką įvykį, negali normaliai gyventi gyvenimo, nepasitiki žmonėmis. Dėl patirto smurto jaučiasi patyręs didelį pažeminimą, pergyvena dėl didelės regėjimo dalies praradimo. Pažymi, kad ir dabar yra priverstas gydytis sužalotą akį.
3.3. Mano, kad nuteistojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. M. laidavimą neatitinka BK 40 straipsnyje numatyta sąlygų - kaltininkas pripažįsta padaręs veiką ne visa apimtimi, nei kiek neatlygino padarytos žalos, siekė sumenkinti savo veiksmus, padarytą žalą, neatsiprašė nukentėjusiojo, taip pat kaltininko sutuoktinė teismo posėdžio metu stengėsi klaidinti teismą, nebuvo nuoširdi, nėra aišku ar ji teista ar neteista, ar nebausta administracine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą dalyje dėl laidavimo tenkinti, o kitoje dalyje skundą atmesti , o nukentėjusysis, jo atstovas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Apeliaciniame skunde ginčijama nuteistojo G. M. atliktų veiksmų teisinė kvalifikacija, akcentuojama, kad buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atliktus veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi, apelianto manymu, jo veiksmuose nėra chuliganiškų nusikalstamos veikos padarymo paskatų, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nesutinkama su nukentėjusiajam K. R. priteistu neturtinės žalos dydžiu, nurodant, kad jis yra ženkliai per didelis ir neatitinka teismų praktikoje suformuotos neturtinės žalos dydžio tokios pačios kategorijos bylose. Taip pat apeliantas kartu su skundu pateikė prašymą jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. M. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad G. M. viešoje vietoje, dėl mažareikšmės dingsties, dėl chuliganiškų paskatų tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam K. R. į dešinę akį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. R. sveikatą. Tokius G. M. veiksmus teismas kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Taip pat teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalos padarinius, sužalojimų kiekį bei pobūdį, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį ir kt., nukentėjusiojo K. R. 15 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam priteisė 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš G. M..
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai bei teisingai G. M. veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl G. M. veiksmų perkvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį netenkinamas. Tačiau teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat konstatuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu – netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo G. M. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, todėl G. M. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. M. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, netenkinamas.
Dėl veikos kvalifikavimo
10. Apeliantas ginčija veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teigdamas, kad jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
10.1. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – reiškia, kad veiką kaltininkas padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos. Nuteistasis, neginčydamas smūgio sudavimo nukentėjusiajam K. R. fakto, teigia smūgį sudavęs ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių nesutarimų, sukeltų nukentėjusiojo elgesiu vairuojant transporto priemonę – t. y. nurodant, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko nesutarimas kelyje, nes nukentėjusysis, pažeisdamas KET - persirikiuodamas iš vienos juostos į kitą, nepraleido nuteistojo vairuojamo automobilio, be to, atlenkė jo automobilio veidrodėlį ir nesustojęs nuvažiavo toliau, dėl ko nuteistasis važiavo paskui jį, norėdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, ir dėl to įvykus tarpusavio žodiniam konfliktui, sudavė nukentėjusiajam smūgį kumsčiu į akį.
10.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. R. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. M. viešoje vietoje - nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) dienos metu – apie 12.00 val., tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam K. R. į dešinę akį, padarydamas jam dešinės akies sumušimą, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šios aplinkybės apeliantas neginčija, taip pat jas patvirtina nuteistojo G. M., nukentėjusiojo K. R. parodymai, liudytojų I. M., L. M. R., R. M. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, K. R. padarytą sužalojimo mąstą parindžia byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 411/2016(05), kurioje konstatuota, kad K. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau apeliantas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad smurtas prieš nukentėjusįjį K. R. buvo panaudotas dėl chuliganiškų paskatų. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. M. ir K. R. iki įvykio nebuvo pažįstami. Nesutarimo, kilusio tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, priežastis abu nurodė iš esmės vienodai t. y. patvirtino, kad nesutarimas įvyko dėl įvykio kelyje vairuojant transporto priemones. Nuteistasis nurodė, kad K. R., vairuodamas savo automobilį pažeidė KET - persirikiuodamas iš vienos juostos į kitą, nepraleido nuteistojo vairuojamo automobilio, nulenkė jo automobilio veidrodėlį, ir nesustojęs nuvažiavo toliau. Dėl šio G. M. važiavo paskui nukentėjusiojo vairuojamą automobilį, kaip nurodė, norėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Pamatęs, kad nukentėjusysis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, privažiavo prie jo automobilio, užstatė jį, kad negalėtų išvažiuoti neišsiaiškinus įvykio aplinkybių. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, apsižodžiavimas, ir jis (G. M.) nesusivaldęs smūgiavo K. R. į veido sritį. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoja I. M.. Nukentėjusysis K. R. nurodė, kad vairuodamas savo automobilį norėjo persirikiuoti iš pirmos į antrą eismo juostą, rodė posūkio signalą, tačiau G. M. padidindo savo vairuojamo automobilio greitė ir jį „užblokavo” tarp stovinčių ir važiuojančių automobilių. G. M. nepraleido jo tyčia ir važiavo toliau. Vėliau G. M. atsitraukė ir įleido jį į antrą eismo juostą. Sustojus „Žaros” prekybos centro aikštelėje pamatė, kad prie jo automobilio galo staiga privažiavo G. M. automobilis. G. M. išlipo iš automobilio, pradėjo keikti jį įvairiais žodžiais, kilo apibusis apsižodžiavimas, ir G. M., priėjęs prie jo, iš karto kumsčiu smūgiavo į veidą ir prakirto antakį. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. M. R.. Liudytojas R. M. nurodė, kad matė, kaip nukentėjusiojo vairuojamas automobilis atvažiavo į stovėjimo aikštelę, paskui jį privažiavo nuteistojo automobilis ir užtvėrė nukentėjusiajam kelią, kad jis nepravažiuotų; tuomet G. M. iššoko iš savo automobilio ir priėjęs prie nukentėjusiojo trenkė jam į veido sritį.
10.3. Įvertinus fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad smurtas buvo panaudotas dėl chuliganiškų paskatų. Kaip matyti, nesutarimas tarp nuteistojo G. M. ir nukentėjusiojo K. R. įvyko dėl situacijos kelyje, kuomet K. R., vairuodamas savo automobilį - persirikiuodamas iš vienos juostos į kitą, nepraleido nuteistojo G. M. vairuojamo automobilio. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju aptarta fizinio smurto panaudojimo priežastis yra mažareikšmė, atsižvelgus dar ir į tai, kad dėl įvykusios situacijos kelyje niekam jokia žala padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje G. M. pasirinko visiškai neadekvatų reagavimo į kilusią situaciją būdą ir viešoje vietoje, tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. R. sveikatą pasinaudodamas mažareikšme dingstimi – nesutarimu kelyje vairuojant transporto priemones. Nustatytos įvykio aplinkybės leidžia spręsti, kad G. M. smurtinius veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekį priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį, ir tokie G. M. elgesio motyvai atitinka chuliganiškų paskatų turinį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad aukščiau nurodyti G. M. veiksmai pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtos bausmės
11. Apeliantas kartu su skundu teismui pateikė prašymą jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. M. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
11.1. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).
11.2. Iš bylos duomenų matyti, kad G. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dirba, yra teigiamai charakterizuojamas (2 t., b. l. 43-44, 46, 52). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu G. M. iš esmės pripažino savo kaltę, faktines bylos aplinkybes, reikšmingas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėčiai – t. y. pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam smūgį į dešinę akį dėl ko nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tačiau G. M. nepripažino, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl chuliganiškų paskatų. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios G. M. bandė sušvelninti savo padėtį, teisino savo elgesį nukentėjusiojo K. R. neteisėtai atliktais veiksmais, nurodydamas, jog konfliktą išprovokavo ne jis, o būtent nukentėjusiojo K. R. veiksmai – t. y. tai, kad K. R. pažeidė KET taisykles, vairavo chuliganiškai, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, išprovokavo jį, dėl to tyrimo metu prašė jį (G. M.) pripažinti nukentėjusiuoju ir pradėti ikiteisminį tyrimą K. R. atžvilgiu (1 t., b. l. 155, 185, 191-193). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, atmetus G. M. prašymus bei skundus siekiant apkaltinti nukentėjusįjį K. R. nusikalstamų veikų padarymu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nebuvo nustatyti nusikalstami ar provokuojantys K. R. veiksmai, o priešingai, dėl kilusio konflikto kaltu pripažintas G. M.. Nors nuteistasis teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau pažymėtina, kad gailėjimasis turi būti išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, gailėjimąsi taip pat parodo poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dedamos pastangos bent iš dalies atlyginti arba pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, kas yra būtina laidavimo instituto taikymui. Pažymėtina, kad žala privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus, ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Iš bylos duomenų matyti, kad nors nusikalstama veika buvo padaryta 2015 m. gruodžio 19 d., ir, kaip nurodo nuteistasis, jis pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė žalos, tačiau byloje nėra duomenų, kad G. M. nukentėjusiajam būtų atlyginęs nors dalį jos. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad susitarimus dėl žalos atlyginimo dalimis su civiliniais ieškovais G. M. sudarė tik 2017 m. liepos 20 d. bei 2017 m. liepos 21 d. (žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis tarp G. M. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo sudaryta 2017 m. liepos 20 d., G. M. prašymas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo išdėstymo dalimis pateiktas 2017 m. liepos 21 d.) (3 t., 70, 73 b. l.), pirmosios įmokos (26,62 Eur ir 20 Eur) valstybinei ligonių kasai sumokėtos taip pat tik 2017 m. liepos 24 d., rugpjūčio 8 d. (3 t., b. l. 74-75, 71). Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, įvertinus ir nusikaltimo padarymo aplinkybes bei pobūdį, tai, kad nuteistasis dėl mažareikšmės dingsties padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, savo veiksmais nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, tai, jog nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo motyvai buvo chuliganiški ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad G. M. turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat, bylos įrodymai neleidžia tvirtinti, jog laiduotoja, šiuo atveju nuteistojo sutuoktinė I. M., yra tas asmuo, kuris gali daryti teigiamą įtaką nuteistajam, kaip to reikalaujama BK 40 straipsnio 3 dalyje, nes bylos duomenys nurodo, jog veikos darymo metu I. M. buvo kartu su nuteistuoju, tačiau tai G. M. nesulaikė nuo nusikalstamos veikos darymo. Be to, apeliacinės instancijos teismui I. M. neatskleidė savo požiūrio į sutuoktinio padarytą veiką, veikos pavojingumo nevertino, teigė, jog sutuoktinis buvo išprovokuotas ir nepaaiškino, kaip ir kokią teigiamą įtaką ji gali daryti nuteistajam, kad patarasis ateityje nepažeidinėtų įstatymų.
11.3. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl visų aukščiau paminėtų aplinkybių, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, G. M. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl G. M. BK 40 straipsnio nuostatos netaikomos.
11.4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. M. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat teisingai ir pagrįstai nuteistojo atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo minimaliam vienerių metų terminui, taip pat teisingai paskyrė įpareigojimus, galinčius padėti pasiekti bausmės paskirtį.
Dėl civilinių ieškinių, atstovavimo išlaidų priteisimo
12. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti BPK pažeidimai ar tinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, nepriklausomai nuo to, ar apie tokius pažeidimus nurodoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į BPK 302 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuosprendžio keitimas dėl nustatytų pažeidimų, nelaikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu.
13. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius byloje pareiškė civilinį iešinį dėl 1673,22 Eur turtinės žalos atlyginimo iš G. M., kadangi dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis K. R. buvo laikinai nedarbingas ir už laikino nedarbingumo laikotarpį jam buvo išmokėta ligos pašalpa (1 t., 53-54 b.l.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). BPK 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Fondo valdybos regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštas regresinis ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas naikinant jo dalį dėl 1673,22 Eur turtinės žalos civilinio ieškinio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui priteisimo iš G. M. priteisimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
14.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).
14.2. Iš bylos duomenų matyti, kad K. R. nustatytas dešinės akies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda viršutiniame voke, kraujosruva vokuose, kraujavimu į akies obuolį, tinklainės plyšimu ir atšoka, lęšiuko drumstėjimu. Dėl nustatytų sužalojimų K. R. sveikata sutriko elgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, K. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto sužalojimo K. R. nuo 2015-12-20 iki 2015-12-29 buvo gydytas stacionare - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos (1 t., b. l. 40, 43-44), jam atlikta operacija dėl daugybinių tinklainės plyšimų, pakeistas lęšiukas, taip pat dėl patirto sužalojimo jis papildomai lankėsi ir konsultavosi gydymo įstaigose, gydymosi laikotarpiu vartojo vaistus (1 t., b.l. 43-48, 2 t., b. l. 122). K. R. nuo 2015-12-22 iki 2016-03-25 buvo nedarbingas, jam buvo mokama ligos pašalpa (1 t., b. l. 55-63). Dėl to neabejotina, kad K. R. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų negalėjo visavertiškai gyventi, buvo apribotos jo bendravimo galimybės, jis sąlyginai netrumpą laiko tarpą buvo nedarbingas. Tačiau teismas vertina ir tai, kad K. R. patirtas sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, duomenų, kad nukentėjusiojo sveikata dėl patirto sužalojimo blogėja, byloje nėra. Nors UAB Kniaudiškių šeimos klinikos 2017-01-16 rašte (2 t., b. l. 122) nurodyta, kad 2017 m. kovo mėnesį planuojama K. R. atlikti pakartotinę operaciją, tačiau duomenų, kad ji buvo atlikta, nėra. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad dėl patirto sužalojimo ženkliai pablogėjo jo regėjimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis negali savęs realizuoti darbinėje ar kitoje veikloje, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, ar kad patirtas sužalojimas paliko ypatingai sunkių liekamųjų reiškinių. Tokių duomenų nukentėjusysis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (3 t., b. l. 80).
14.3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo būdą, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes bei kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat išaanalizavęs teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad apylinkės teismas visus paminėtus kriterijus įvertino nepakankamai išsamiai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nuteistojo turtinę padėtį, daro išvada, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam K. R. priteistina 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo G. M.. Tokia suma atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotis kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį tos pačios kategorijos bylose, kai nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-269-697/2016, 2K-241-788/2016, 2K-511-693/2015, 2K-371-696/2015, 2K-509-489/2015, 2K-221-507/2015).
15. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis K. R. advokato padėjėjui D. Mažyliui sumokėjo 400 Eur (3 t., b. l. 76). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė išlaidas, ir todėl yra pagrindas nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato padėjėjo atstovavimo nukentėjusiajam pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtį, į tai, jog tas pats advokato padėjėjas atstovavo nukentėjusiam ir pirmosios instancijos teisme, visa bylos medžiaga jam buvo žinoma, o taip pat į tai, jog tenkinama nuteistojo skundo dalis, nukentėjusiojo prašoma priteisti proceso išlaidų suma mažinama ir priteistina iš nuteistojo nukentėjusiajam 200 Eur jo turėtų išlaidų.
16. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1673,22 Eur turtinės žalos civilinio ieškinio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui priteisimo iš G. M. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Iš G. M. priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiajam K. R. padarytos neturtinės žalos sumažinti iki 4000 Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo K. R. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. M. 200 Eur už patirtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti K. R..