- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-539-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00122-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- Z. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovui V. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B. prašydama nustatyti naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal Z. Ž. 2021 m. rugpjūčio 2 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, t. y. ieškovei Z. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), atskirai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (1,6579 ha); atsakovui V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), atskirai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (1,0949 ha). Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 88 Eur žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškinyje nurodyta sklypo naudojimosi tvarka ir nurodė, kad ši ieškinio dalis tenkintina. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo prašė atmesti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalimi. Taip pat prašė vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo 2022 m. balandžio 5 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei 66 Eur žyminio mokesčio ir priteisė iš atsakovo ieškovei 622 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad taikos sutarties 7 punkte šalys sutarė, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui. Šalių atstovai teismo posėdyje nurodė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų šalims nepavyko susitarti ir kiekviena jų prašo jas priteisti iš priešingos šalies. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti visas atstovavimo išlaidas, t. y. 600 Eur, ir 25 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 22 Eur. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu ir prašo iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 300 Eur už teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių (šalių). Tokį ieškovės procesinį elgesį inspiravo atsakovo elgesys, kai jis tris kartus (2022 m. sausio 19 d., 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. vasario 18 d.) neatvyko pas notarę pasirašyti sutarties dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tai patvirtino ieškovės atstovo į bylą pateiktas Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2022 m. kovo 28 d. raštas Nr. S-25. Duomenų, kad atsakovas iš tiesų turėjo objektyvią ir pateisinamą priežastį nenuvykti pas notarę, į bylą atsakovas nepateikė, nors tam turėjo visas galimybes (byloje buvo padaryta pertrauka, sudarant šalims galimybę pateikti taikos sutartį, įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų). Parengiamajame posėdyje ieškovė nurodė, kad į notarų kontorą ji atvyko 2022 m. vasario 18 d., nes jai nebuvo pranešta, kad atsakovas eilinį kartą neatvyks pasirašyti sutarties. Atsakovui nenurodžius kitos sutarties pasirašymo datos, notarė jai grąžino dokumentus. Atsakovas jai neskambino ir su ja kitaip nesusiekė, į jos skambučius jis neatsiliepia, todėl bandė jam skambinti iš kaimynės telefono, bet ir jai jis neatsiliepė. Naudojimosi sklypu tvarka tarp šalių buvo būtina, nes kildavo konfliktų tarp atsakovo ir ieškovės sklypo dalies nuomininkų, naudojantis sklypu.
5. Teismas pripažino, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, atsakovui vengiant pasirašyti sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovė ir nuo bylos inicijavimo pradžios buvo linkusi į taikų bylos išsprendimą, tai nurodė ir ieškinyje. Pasirengimo bylos nagrinėjimui etape šalys paprašė patvirtinti jų laisva valia sudarytą taikos sutartį. Tai patvirtina, kad iš tiesų tarp šalių ginčo dėl ieškinio dalyko nebuvo, tačiau pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad atsakovas savo veiksmais tiesiogiai nulėmė ieškovės veiksmus dėl kreipimosi į teismą, todėl jis yra atsakingas už ieškovės patirtas išlaidas dėl to. Iš byloje pateikto ieškovės atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, mokėjimų pavedimų matyti, kad ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 600 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina iš viso 622 Eur bylinėjimosi išlaidų (600 Eur atstovavimo išlaidų ir 22 Eur žyminio mokesčio). Šalims sudarius taikos sutartį ieškovei grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 88 Eur dydžio žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio (66 Eur).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-912-1068/2022 ir priteisti iš ieškovės 300 Eur atsakovo naudai, taip pat prašo priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
7. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas nesutinka su 2022 m. balandžio 14 d. teismo nutartimi priteistomis jam bylinėjimosi išlaidomis ir skaito, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės. Jokio ginčo dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp šalių nėra buvę. Šalys tarpusavyje nustatė sklypo naudojimosi tvarką ir pagal šalių susitarimą Z. Ž. įmonė parengė sklypo naudojimosi tvarkos projektą. Šį žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą pasirašė abi šalys, dėl naudojimosi sklypu tvarkos jokio ginčo nebuvo. Už plano sudarymą atsakovas V. B. sumokėjo plano rengėjui 59,66 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė šį faktą neigė, nurodydama, kad visus pinigus ji mokėjo viena. Be to ieškovė bylos nagrinėjimo metu neteisingai pasisakė, kad tarp atsakovo ir ieškovės sklypo nuomininkų kyla ginčai, ko iš tiesų niekada nėra buvę. Ieškovė parengiamojo posėdžio metu pati sutiko, kad tarp šalių yra konfliktinė situacija, jie tarpusavyje nesutaria. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė, pateikdama ieškinį dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, kai tarp šalių nėra jokio nesutarimo dėl naudojimosi sklypu tvarkos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnyje, procesiniu atžvilgiu elgėsi netinkamai ir nesąžiningai, dėl ko ir susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą ir prašyti nustatinėti sklypo naudojimosi tvarką. Šalių asmeniniai nesutarimai dėl atvykimo pas notarą datos nustatymo negali būti traktuojami kaip ginčas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Konfliktiška situacija susidarė dėl sutarties įforminimo pas notarą. Nors apie sutarties pasirašymo datą raštiškai atsakovas nebuvo informuotas, jis pripažįsta, kad pas notarę neatvyko tris kartus. Pirmus du kartus jis įtarė, kad serga Covid-19, tačiau dėl to pas gydytojus nesikreipė ir negali pateikti duomenų. Trečią kartą jis neatvyko dėl užimtumo darbe. Visais atvejais atsakovas notarei prasinešdavo apie neatvykimą, informuodamas apie neatvykimą notarę iš anksto. Paskutinio numatyto susitikimo metu 2022 m. vasario 18 d. ieškovė savavališkai visus dokumentus iš notarės pasiėmė. Atsakovas skambino notarei norėdamas suderinti sutarties pasirašymo laiką, tačiau to padaryti nebegalėjo, nes ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Nagrinėjant bylą teisme, atsiliepime atsakovas pasisakė, kad jokio ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra buvę ir kad su nustatyta tarp šalių sklypo naudojimosi tvarka jis sutiko ir sutinka. Nesant jokiam ginčui įvyko du parengiamieji teismo posėdžiai ir ieškovė papildomai pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams. Teismas tokį ieškovės prašymą tenkino pilnai.
8. Atskirajame skunde teigiama, jog kadangi ieškinys teismui paduotas dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kuris pagal įstatymą galėjo būti paduotas esant nesutarimams dėl sklypo naudojimosi tvarkos, atsakovas skaito, kad šiuo atveju paduodama įstatymo nenumatytą ieškinį, ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Šalių asmeniniai nesutarimai dėl atvykimo pas notarą datos nustatymo negali būti traktuojami kaip ginčas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Kadangi ieškovė tiek paduodama ieškinį, tiek proceso metu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, remiantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nepažeidžiant teisingos šalių interesų pusiausvyros taikytina CPK 93 straipsnio 4 dalis ir bylinėjimosi išlaidos 300 Eur sumoje priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą, atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo priteisti 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ieškovės naudai.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atskirasis skundas nėra motyvuotas ir pagrįstas. Ieškovė ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, paaiškino, kad jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, naudojimosi tvarka nei rašytine, nei notarine tvarka sudaryta nebuvo, kaip ir VĮ Registrų centre nebuvo įregistruotas joks bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos. Be to, pažymėtina, kad ieškovės iniciatyva buvo parengtas žemės sklypo kadastrinių matavimų plano projektas, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nėra ginčo, kad ieškovė už šio plano projektą sumokėjo 90 Eur, o atsakovas – 59 Eur, t. y. proporcingai pagal turimas dalis. Bendraturčių pasirašytą plano projektą ieškovė pateikė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau VĮ Registrų centro registratorė ieškovei dokumentus grąžino ir paaiškino, kad kartu su kadastrinių matavimų planu turi būti pateiktas notarine tvarka sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, nes priešingu atveju plano projektas dėl naudojimosi tvarkos įregistruotas nebus. Ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. su prašymu parengti sutartį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kreipėsi į Kretingos 3-iąjį notaro biurą (notarė V. K.), pateikė notarinei sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus. Notarinė sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas į notaro biurą kviečiamas neatvyko net tris kartus (2022 m. sausio 19 d., 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. vasario 18 d.), dėl ko ieškovei notaro biure buvo sugražinti dokumentai ir patarta kreiptis teisinės pagalbos į advokatą dėl ginčo išsprendimo. Prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu ieškovė pati skambino atsakovui, skambino ir advokatas, tačiau atsakovas nei atsiliepė telefonu, nei pats perskambino. Matydama, kad atsakovas nebendradarbiauja dėl bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo, sąmoningai ir tyčia ignoruoja ieškovės teisę išspręsti klausimus dėl bendro daikto naudojimo tvarkos, piktybiškai vengia sudaryti notarinę sutartį, kad užkirsti kelią bet kokiems ginčams, todėl ieškovei neliko kito pasirinkimo, kaip kreiptis ieškiniu į teismą ir prašyti, kad bendrai priklausančiu žemės sklypu naudojimosi tvarka būtų nustatyta teismo sprendimu.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, kad ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nebuvo ir nėra, sutikti negalima. Tuo atveju, jeigu byla būtų buvusi nagrinėjama iš esmės, bendraturčių egzistuojantis ginčas būtų atskleistas. Iš dalies bylą nagrinėjant teisme ieškovė paaiškino apie buvusius ir egzistuojančius ginčus dėl bendrai priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovė savo sklypo dalį prieš du metus naudoti buvo perdavusi A. K., tačiau po dviejų savaičių stulpas, skiriantis žemės sklypo ribas, buvo išverstas. Vėliau žemės sklypo dalimi turėjo tikslą naudotis ūkininkas L. R., tačiau atsakovas su savo sūnumi sukėlė konfliktą dėl žemės sklypo ribų, po ko L. R. atsisakė naudotis ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi. Negana to, kad teismas nutartimi patvirtino tarp šios bylos šalių sudarytą taikos sutartį, tai ieškovė kartu su A. V. 2022 m. balandžio 25 d. nuvyko į žemės sklypą ir pamatė, kad riboženkliai, kuriuo pastatė matininkas Z. Ž., yra išversti ir sunaikinti. Ieškovė neturi abejonių, kad tokius veiksmus galimai atlieka tik atsakovas, turintis savanaudiškų ir nesąžiningų tikslų, nes kitų asmenų, kurie taip galėtų elgtis, nėra. Šios nurodytos faktinės aplinkybės parodo, kad atsakovas buvo ir yra ne tik kad konfliktinė asmenybė, tačiau nesiekė ir nesiekia bendru sutarimu išspręsti klausimo susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, netgi priešingai, jis ne tik kad galimai naikina pastatytus riboženklius, bet ir ieškovės kontrahentams trukdo naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri galėtų (turėtų) priklausyti ieškovei. Kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka, ieškovė objektyviai negali perduoti tretiesiems asmenims naudoti savo žemės sklypo dalį, nes ribos nėra apibrėžtos ir įstatymo numatyta tvarka naudojimosi tvarka nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Todėl siekdama išvengti bet kokių konfliktinių situacijų su atsakovu, ieškovė nuosekliai su atsakovu siekė sudaryti sutartį dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos, kad sutartis būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o kol tokios sutarties nėra, tol ieškovės teisės ir pareigos į jai priklausančio žemės sklypo dalį yra neapibrėžtos ir neaiškios.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad nagrinėjamu atveju tarp bendraturčių yra nesutarimas dėl žemės sklypu disponavimo, valdymo ir naudojimosi tvarkos, ieškovė siekė ir siekia, kad naudojimosi tvarka būtų patvirtinta notariškai, kad sudaryta notarine tvarka sutartis būtų įregistruota viešame registre. Šios savo teisės ieškovė negali įgyvendinti, jeigu nėra atsakovo valios. Teismui pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, kurių pagrindu buvo ir yra galima padaryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas piktnaudžiavo savo, kaip bendraturčio teisėmis, vilkino, o tiksliau, vengia ir vengė notarinės sutarties sudarymo, taip pažeisdamas ir ignoruodamas kito bendraturčio, t. y. ieškovės teises ir teisėtus interesus. Jeigu jau atsakovas aktualiu laiku buvo sergantis (Covid-19), tai tokiu atveju būtų pateikti rašytiniai įrodymai. Tik siekdamas išvengti teisinių pasekmių, atsakovas savo negalėjimą atvykti pas notarą remiasi neva buvusia liga. Priešingai, atsakovo atstovas pirmosios instancijos teisme aiškino, kad atsakovas nors ir sirgo Covid-19, jautėsi blogai, tačiau buvo darbe. Trečiuoju atveju, kai atsakovas 2022 m. vasario 18 d. neva negalėjo atvykti pas notarą, grindė savo darbine veikla. Tačiau ir šiuo atveju jis jokių leistinų įrodinėjimo priemonių teismui nepateikė, nors tik jo iniciatyva 2022 m. vasario 18 d. notaro buvo paskirtas laikas sutarčiai pasirašyti. Nepateikus jokių leistinų įrodinėjimo priemonių dėl negalėjimo atvykti į notaro biurą, galima padaryti išvadas, jog atsakovas formaliais argumentais siekė išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su bylos nagrinėjimu. Negalima sutikti su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis, kad ieškovė iš notaro biuro 2022 m. vasario 18 d. savavališkai pasiėmė visus dokumentus. Priešingai, notarė matydama, kad atsakovas neatvyko į notaro biurą net tris kartus (2022 m. sausio 19 d., 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. vasario 18 d.), nors paskutiniu atveju tik jo pasiūlymu buvo paskirtas laikas notarinei sutarčiai pasirašyti, todėl notarė skaitė, kad notarinės sutarties dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu tvarkos sudaryti nėra galimybės, todėl ieškovei visi dokumentai buvo grąžinti, o ne dėl to, kad ieškovė iš notaro biuro dokumentus pasiėmė savavališkai.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, jog notarei paskyrus laiką atvykti ir pasirašyti notarinę sutartį, ieškovė net tris kartus (2022 m. sausio 19 d., 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. vasario 18 d.) turėjo vykti į Kretingą (bendras atstumas iki 30 km), o neįvykus sandorius, grįžti atgal, taip patirdama ne tik kad laiko sąnaudų, tačiau ir papildomų nuostolių susirandant transportą. Jeigu atsakovas tikrai dėl objektyvių kliūčių negalėjo atvykti į notaro biurą, ir apie tai iš anksto žinojo, tai tokiu atveju šis turėjo visas galimybes ankščiau paskambinti ieškovei ir pranešti, kad laikas pas notarą pasirašyti sutartį yra atidedamas dėl jo ligos ar užimtumo darbe. Tačiau priešingai, atsakovas žinodamas ir suprasdamas, kad ieškovė vyksta paskirtu laiku į notaro biurą, apie savo negalėjimą atvykti ieškovės neinformuoja, apie tai praneša notarei tik tuomet, kai ieškovė jau būna atvykusi į notaro biurą. Toks atsakovo elgesys nėra suderinamas su protingumu ir sąžiningumu, greičiau toks elgesys rodė, kad jis nesiekė klausimo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu išspręsti bendru sutarimu ir geranoriškai. Atsakovas teigia, kad jis po ankščiau notaro paskirto laiko, 2022 m. vasario 18 d. skambino notarei, norėdamas suderinti sutarties pasirašymo laiką, tačiau to padaryti nebegalėjo, nes ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Viena vertus, šių aplinkybių atsakovas nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Priešingai, notarės pateiktame rašte nėra jokių duomenų, kad atsakovas skambino notarei ir siekė susitarti dėl laiko. Antra vertus, jeigu jau atsakovu tikėti, kad šis notarei skambino, tai tokiu atveju galima padaryti išvadas, kad šis elgesys buvo nulemtas tik dėl to, kad ieškovė jau 2022 m. vasario 21 d. ieškiniu kreipėsi į teismą ir atsakovui ieškinio pareiškimas su priedais buvo įteiktas. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas piktnaudžiavo suteiktomis bendraturčio teisėmis, vengė bendradarbiavimo su kitu bendraturčiu (ieškove), dėl ko kitam bendraturčiui nebeliko kito pasirinkimo, kaip ieškiniu kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistą teisę (CPK 5 straipsnio 1 dalis, CK 1.137 straipsnio 1-3 dalys), dėl ko ir neigiamos pasekmės turi kilti ne ieškovei, o atsakovui.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika aiškinant šią teisės normą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės netinkamo procesinio elgesio pateikiant ieškinį. Atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovė piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, jis teismui vadovaujantis CPK 95 straipsniu neteikė prašymo pripažinti ieškovę piktnaudžiavus pateikiant ieškinį, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo laikyti ieškovės elgesį netinkamu, sukeliančių abejonių dėl jos, kaip ieškovės, nesąžiningumo. Nagrinėjamu atveju ieškovei poreikis kreiptis į teismą kilo būtent dėl pateis atsakovo nepagrįstų (neteisėtų) veiksmų, t. y. piktybiško vengimo sudaryti notarinę sutartį dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo ir šią sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl atsižvelgiant į tai, ieškovės pagrįstas kreipimasis į teismą, negali būti ir neturi būti vertinamas kaip sudarantis pagrindą taikyti CPK 94 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali tik tuo atveju, kai nustatomas šalies aiškus netinkamo procesinio elgesio faktas. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės netinkamo elgesio, todėl apibendrinant tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 600 Eur užmokestį už advokato pagalbą, netinkamai aiškino ar taikė CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatytą normą. Atsakovas atskiruoju skundu ir neginčija ieškovės patirtų išlaidų dydžio advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, tačiau negalima sutikti su šiais aiškinimais, kad ši be reikalo patyrė papildomai 300 Eur išlaidų už atstovo suteiktas teisines paslaugas. Pradžioje galima vertinti pačio atsakovo veiksmus pirmosios instancijos teisme. Jis turėjo atstovą, advokatui sumokėjo 200 Eur už atsiliepimo parengimą, nors, jo teigimu, ginčo nebuvo ir nėra, jis savo atsiliepime nurodė, kad ieškinys turi būti patenkintas. Tai nelabai suprantamas atsakovo elgesys, kai ieškinio reikalavimo pripažinimo atveju, būtina ir reikia patirti bereikalingų išlaidų. Negana to, teismui surengus pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, kuris truko iki 15 min., atsakovas teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad už posėdį jis patyrė dar papildomai 100 Eur advokato pagalbai apmokėti. Priešingai nei teigia atsakovas, tai ieškovės papildomos išlaidos 300 Eur susidarė dėl taikos sutarties projekto sudarymo, o kai sutartis nebuvo sudaryta ir pasirašyta, tai tokiu atveju ieškovės atstovas papildomai rengė procesinius dokumentus, teikė teisines konsultacijas ir atstovavo teisme. Viso išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kaip tai numato CPK 98 straipsnis. Atsakovas neginčija ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovui V. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo dalis, kuria, patvirtinus ieškovės ir atsakovo 2022 m. balandžio 5 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą, iš atsakovo ieškovei priteista 622 Eur bylinėjimosi išlaidų ir kuria netenkintas atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.
18. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog būtent atsakovė procesiniu požiūriu elgėsi netinkamai ir nesąžiningai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, – ieškovei nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti sklypo naudojimosi tvarką, dėl to ir susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
19. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys šią teisę gali įgyvendinti bet kurioje proceso stadijoje. Prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis). Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 7 punktu šalys susitarė, jog šalys klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palieka spręsti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi tarp ieškovės ir atsakovo nėra sutarimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
21. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta – kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
22. Šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia ne ką kita, kaip susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Nurodydamos, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, šalys aiškiai išreiškė valią, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos teismo CPK nustatyta tvarka. Toks susitarimas CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste aiškintinas kaip susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Tokiu atveju šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).
24. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
25. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, turintis bendrą 2.7528 ha plotą. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 15900/26400 dalys žemės sklypo, atsakovui – 10500/26400 dalys žemės sklypo. Žemės sklype naudojimosi tvarka nenustatyta. 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas, su kurio projektu sutiko ir pasirašė abu bendraturčiai. Šalys už šio plano projekto parengimą sumokėjo proporcingai pagal turimas dalis.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. CK 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.81 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.
28. Byloje pateiktas Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2022 m. kovo 28 d. raštas Nr. S-25, kuriame nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 29 d. į Kretingos rajono 3-ąjį notaro biurą kreipėsi klientė Z. L. dėl sutarties, nustatančios jai ir bendraturčiui V. L. bendrąja daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, patvirtinimo. Z. L. prašymu sutarties projektui parengti 2022 m. sausio 3 d. buvo užsakytas šio žemės sklypo kadastro ir registro duomenų patikslinimas nekilnojamojo turto registre VĮ Registrų centras. Su į notaro biurą atvykusia Z. L. buvo sutarta, jog ji su bendraturčiu V. L. atvyks į notaro biurą aukščiau nurodyto žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį sudaryti 2022 m. sausio 19 d. 12 val., tačiau V. B. prieš 2022 m. sausio 19 d. vizitą telefonu informavo, kad tuo laiku atvykti negalės, nes serga ir suderino kitą atvykimo pas notarą laiką: 2022 m. vasario 3 d. 14 val. Apie pakeistą sutarties pasirašymo laiką telefonu buvo informuota Z. L.. V. B. prieš 2022 m. vasario 3 d. vizitą telefonu informavo, kad atvykti į notaro biurą vėl gi negalės dėl užimtumo darbe ir suderino kitą jam patogų atvykimo pas notarą laiką: 2022 m. vasario 18 d. 11 val. Apie pakeistą sutarties pasirašymo laiką telefonu buvo informuota Z. L.. V. B. prieš 2022 m. vasario 18 d. vizitą telefonu informavo, kad atvykti į notaro biurą taip pat negalės, neatvykimo priežasties nenurodė, kito laiko, kada pageidautų atvykti į notaro biurą dėl sutarties su Z. L. pasirašymo, nenurodė. V. B. buvo pasiūlyta susisiekti su Z. L. ir kartu sutarti dėl jiems abiem tinkamo atvykimo pas notarą laiko ir informuoti apie tai notarą. 2022 m. vasario 18 d. į notaro biurą atvykusi Z. L. naujo laiko sutarčiai pasirašyti nebederino, visus sutarčiai ruošti pateiktus savo dokumentus atsiėmė.
29. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
30. Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2022 m. balandžio 5 d. sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovė ir atsakovas sutarė nustatyti naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką pagal Z. Ž. 2021 m. rugpjūčio 2 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą taip: ieškovei atskirai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą indeksu „A“ (1,6579 ha); atsakovui atskirai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą indeksu „B“ (1,0949 ha). Taigi tvirtinant taikos sutartį iš esmės buvo patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai. Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodo, kad tarp šalių ginčo dėl šios tvarkos patvirtinimo nebuvo. Tačiau bylos duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija, kad į notaro biurą neatvyko kviečiamas net tris kartus (2022 m. sausio 19 d., 2022 m. vasario 3 d., 2022 m. vasario 18 d.).
31. Atsakovas nurodo, kad pirmus du kartus (2022 m. sausio 19 d. ir 2022 m. vasario 3 d.) pas notarą atvykti negalėjo, nes įtarė sergąs Covid-19, nors dėl to pas gydytojus nesikreipė ir šių aplinkybių negali pagrįsti, tačiau informavo apie tai notarę prieš dieną. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog tuo atveju, jeigu jau atsakovas aktualiu laiku buvo sergantis (Covid-19), tai būtų pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas pirmosios instancijos teisme aiškino, kad atsakovas nors ir sirgo Covid-19, jautėsi blogai, tačiau buvo darbe. Atsakovas tai, kad 2022 m. vasario 18 d. negalėjo atvykti pas notarą, grindė savo darbine veikla. Tačiau ir šiuo atveju atsakovas jokių leistinų įrodinėjimo priemonių teismui nepateikė, nors tik jo iniciatyva 2022 m. vasario 18 d. notaro buvo paskirtas laikas sutarčiai pasirašyti. Be to, iš Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2022 m. kovo 28 d. rašto Nr. S-25 matyti, kad atsakovas į notaro biurą buvo kviečiamas 2022 m. sausio 19 d. 12 val., tačiau prieš vizitą telefonu informavo, kad tuo laiku atvykti negalės, nes serga. Atsakovas teigia, kad ir antruoju kartu, kai 2022 m. vasario 3 d. buvo kviečiamas į notaro biurą atvykti, jis buvo sergantis. Tačiau iš notaro biuro rašto matyti, kad jis savo neatvykimo priežastį nurodė, kaip užimtumą darbe. Taip pat atsakovas nurodo, kad trečioji data su atsakovu nebuvo derinta iš anksto, atsakovas informavo notarę, kad jis gali atvykti tik trumpam – pasirašyti sutarties, tačiau notarė nurodė, kad sutarties pasirašymas užtruks iki valandos, todėl jis atsisakė. Tačiau Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2022 m. kovo 28 d. rašte Nr. S-25 ši aplinkybė taip pat nurodoma kitaip – sutarties pasirašymo laiką (2022 m. vasario 18 d. 11 val.) atsakovas pasiūlė pats, laikas buvo suderintas su ieškove, tačiau atsakovas prieš 2022 m. vasario 18 d. vizitą telefonu informavo, kad atvykti į notaro biurą taip pat negalės ir neatvykimo priežasties nenurodė.
32. Ieškovė teigia, kad notarei paskyrus laiką atvykti ir pasirašyti notarinę sutartį, ieškovė net tris kartus (2022 m. sausio 19 d., 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. vasario 18 d.) turėjo vykti į Kretingą (bendras atstumas iki 30 km), o neįvykus sandorius, grįžti atgal, taip patirdama ne tik kad laiko sąnaudų, tačiau ir papildomų nuostolių susirandant transportą. Atsakovas šių aplinkybių neneigė. Sutiktina, kad jeigu atsakovas tikrai dėl objektyvių kliūčių negalėjo atvykti į notaro biurą, ir apie tai iš anksto žinojo, tai tokiu atveju jis turėjo visas galimybes ankščiau paskambinti ieškovei ir pranešti, kad laikas pas notarą pasirašyti sutartį yra atidedamas dėl jo ligos ar užimtumo darbe. Atsakovas taip pat nurodo, kad sutarties pasirašymo datos su atsakovu nebuvo derinamos, tačiau Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2022 m. kovo 28 d. rašte Nr. S-25 nurodyta, kad atsakovas į notaro biurą buvo kviečiamas net tris kartus, su notaro biuru komunikavo telefonu, atsakovas ne tik, kad informuodavo apie negalėjimą atvykti į notaro biurą, tačiau ir pats siūlė savo laiką. Atsakovas neneigė aplinkybių, jog siekiant išsiaiškinti sutarties nepasirašymo aplinkybes, su juo iš skirtingų telefonų bandė susisiekti ieškovė, taip pat ir ieškovės atstovas, tačiau atsakovas į telefonų skambučius neatsakydavo. Atsakovas taip pat neneigė aplinkybių, jog jis pats ieškovei neskambino ir su ja kitaip nesusiekė.
33. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, atsakovui vengiant bendradarbiauti ir pasirašyti sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovės netinkamo procesinio elgesio pateikiant ieškinį nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės elgesys neturėtų sukelti jai papildomų neigiamų turtinių pasekmių, taip pat kad būtent atsakovui tenka ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.
34. Ieškovė 2022 m. balandžio 5 d. prašymu tuo atveju, jeigu byloje bus sudaryta taikos sutartis, prašė iš atsakovo priteisti 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir negrąžinamą 22 Eur žyminio mokesčio dalį, viso 622 Eur ieškovės naudai. Atsakovas neginčija prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismas nenustatė, kad šios bylinėjimosi išlaidos viršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aktualias aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas ir Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, atmetus atsakovo atskirąjį skundą, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, taip pat atmestinas. Nutartį priėmus ieškovės naudai, jai atlygintinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
38. Ieškovės pateiktas prašymas ir dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (8.11 punktas), todėl priteistinos iš atsakovo iš ieškovei (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikit nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį.
Priteisti iš atsakovo V. B. 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.