Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-25 · Civilinė byla Nr. e2S-746-934/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
e2S-746-934/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01560-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza (pirm.)
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-746-934/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01560-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5; 3.2.7.1; 3.2.8.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-01-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-212-892/2021, kuria priimtas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir civilinė byla nutraukta.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo R. Č. sudarytą vienašalį sandorį nepriimti (atsisakyti) J. Č. palikimo ir leisti į jam tenkančią palikimo dalį nukreipti 13 738,75 Eur išieškojimą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotus vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1894-494/2015, teismo įsakymus civilinėse bylose Nr. eL2-5776-341/2015, Nr. eL2-6139-892/2016 bei Nr. eL2-6332-494/2017, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduotus vykdomuosius raštus civilinėse bylose Nr. e2-1324-494/2019 ir Nr. e2-647-341/2020 dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (b. l. 1-9).

Atsiliepimas

2. Tretieji asmenys V. Č., Ž. Č. ir I. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo trečiojo asmens Ž. Č. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 36-40).

3. 2021-01-08 teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo (b. l. 84-85). Pareiškime ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7809-723/2020 paveldėjimo tikslu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tretieji asmenys, atsakovo R. Č. broliai Ž. Č. ir V. Č. po tėvo J. Č. mirties priėmė jo palikimą (nurodytą ir 2014-01-28 sudarytame J. Č. testamente). Kadangi atsakovas nėra turto paveldėtojas, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-7809-723/2020, neliko teisinio pagrindo ieškiniui dėl atsakovo sudaryto vienašalio sandorio nepriimti (atsisakyti) tėvo J. Č. palikimo pripažinimo negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-01-13 nutartimi priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė, priteisė iš ieškovo trečiojo asmens Ž. Č. naudai 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 88-89). Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

4.1. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno teisių ir interesų, ieškovas ieškinio atsisakymo pasekmes žino, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, civilinė byla nutrauktina;

4.2. Bylos nutraukimas ieškovo prašymu šiam atsisakant ieškinio iš esmės reiškia, kad byla baigta nagrinėti nepriimant teismo sprendimo dėl nuo ieškovo valios priklausančių priežasčių, todėl laikytina, kad byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimo išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl iš ieškovo trečiajam asmeniui Ž. Č. priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-01-13 nutarties dalį, kuria iš ieškovo priteista 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens naudai, ir atmesti trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 95-99).

6. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:

6.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas, priteisdamas iš VSDFV Vilniaus skyriaus trečiųjų asmenų naudai 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, formaliai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias normas, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais;

6.2. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui vadovaudamasis antstolio pateikta informacija, paremta oficialiuose valstybės registruose esančiais duomenimis, kad VSDFV Vilniaus skyriaus skolininkas gali būti savo mirusio tėvo turto paveldėtojas, todėl pateikdamas ieškinį gynė savo turtines teises atgauti patirtos žalos atlyginimą;

Atsiliepimas

6.3. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tretieji asmenys per tris mėnesius nuo savo tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka, nors, kaip buvo pažymėta trečiųjų asmenų atsiliepime į VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį, jiems buvo žinoma apie tėvo oficialųjį testamentą. Tretieji asmenys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, į teismą kreipėsi tik VSDFV Vilniaus skyriui pateikus ieškinį. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad ši civilinė byla ir dėl jos nagrinėjimo atsiradusios bylinėjimosi išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su trečiųjų asmenų neveikimu, t. y. neatlikimu įstatymo reikalaujamų veiksmų palikimui priimti įstatyme nustatytais terminais, dėl ko duomenys apie J. Č. palikimą priėmusius asmenis nebuvo fiksuoti Testamentų registre, o VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo objektyvios galimybės gauti informaciją, kad jo skolininkas nėra savo tėvo turto paveldėtojas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-01-13 nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškovui atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-421/2019; 2013-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

10. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1963-370/2020; 2019-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1575-790/2019).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą grindė antstolio pateikta informacija, paremta oficialiuose valstybės registruose esančiais duomenimis, kad skolininkas gali būti savo mirusio tėvo turto paveldėtojas, todėl prašė pripažinti atsakovo sudarytą vienašalį sandorį nepriimti (atsisakyti) palikimo ir leisti į jam tenkančią palikimo dalį nukreipti 13 738,75 Eur išieškojimą pagal teismų priimtus procesinius sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad tretieji asmenys su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi po ieškovo ieškinio pateikimo. Tačiau minėta aplinkybė savaime neįrodo trečiųjų asmenų netinkamą procesinį elgesį, priešingai, jie realizavo savo teisę kreiptis į teismą, siekiant priimti palikimą, todėl vien tai nepaneigia trečio asmens teisės gauti patirti bylinėjimosi išlaidas bei nepaneigia fakto, jog jos buvo patirtos dėl pareiškėjo pareikšto ieškinio, kurio vėliau buvo atsisakyta.

12. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, kad byloje nėra duomenų, kad trečiųjų asmenų procesinis elgesys buvo netinkamas ar nesąžiningas, o apeliantė neįrodė, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl trečiųjų asmenų netinkamo procesinio elgesio. Dėl išdėstytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byla, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, buvo baigta dėl nuo ieškovo valios priklausančių priežasčių, t. y. jam atsisakius pareikšto ieškinio, todėl apelianto teiginiai kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, formaliai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias normas, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, atmestini kaip nepagrįsti.

13. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovui atsisakius ieškinio, teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, irodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus ieškovo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Apelianto atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-01-13 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza