Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, V. B.-Ž., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjas aiškina, kad paveldimą turtą sudaro negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (faktiškai motina gyveno nurodytose patalpose). Teigia, kad motinai mirus, dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą, kaip to reikalauja įstatymas, pareiškėjas nesikreipė, nes motinai nuosavybės teise priklausančiu turtu niekuomet nesinaudojo (nuo 2005 m. gyveno atskirai nuo motinos; santykių beveik nepalaikė) ir prie šio turto įgijimo bei jo išlaikymo jokia forma neprisidėjo. Be to, anot pareiškėjo, būdama gyva pareiškėjo motina minėjo, jog šias patalpas norinti palikti kitam savo sūnui – J. K..

5. Pareiškėjas aiškina, kad priimti mirusiosios G. Ž. palikimą savo nepilnamečių vaikų vardu nepageidauja, nes paveldimo turto vertė nėra didelė; be to, jis yra su skolomis (tikslaus skolų dydžio nežino), turtas nėra patrauklus, todėl mano, kad tokio palikimo priėmimas neatitinka pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesų ir nebus jiems naudingas.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja. Teisme 2019 m. rugpjūčio 28 d. gautas išvadą teikiančios institucijos prašymas bylą nagrinėti institucijai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo R. Ž. motina G. Ž. mirė 2014 m. balandžio 28 d.; jos sutuoktinis A. L. mirė 2017 m. birželio 9 d.; G. Ž. turėjo vaikus – pareiškėją R. Ž. ir J. K.. Nustatyta, kad G. Ž. vardu nuosavybės teisės įregistruotos į negyvenamąsias patalpas – administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad minėtas turtas yra areštuotas antstolių Ramūno Kamarausko ir Roberto Vasiliausko. Testamentų registro duomenimis, G. Ž. testamento sudariusi nebuvo; jos palikimas iki šiol nepriimtas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

12. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti (arba jo atsisakyti) atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas termino praleidimo aplinkybes įvardija tokias: teisinis neišprusimas, akivaizdi šio pobūdžio žinių stoka. Anot pareiškėjo, jis manė, kad mirusios motinos palikimas, remiantis jos valia, priklauso pareiškėjo broliui J. K., su kuriuo buvo susitarę, jog jis perims visą mirusiosios palikimą, rūpinsis šiuo turtu bei jį prižiūrės. Be to, domėtis būtinomis atlikti teisinėmis procedūromis pareiškėjui sukliudė šeimyniniai rūpesčiai ir nuolatinis užimtumas.

15. Teismo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas apie tai, jog yra neišspręstas G. Ž., mirusios 2014 m. balandžio 28 d., turto paveldėjimo klausimas nepilnamečių vaikų A. Ž., J. Ž., V. Ž., N. Ž., A. Ž., Ą. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu bei apie pareiškėjui kylančią pareigą ginti nepilnamečių interesus, užtikrinant, kad jų vardu būtų pateiktas pareiškimas notarui dėl palikimo (ne)priėmimo, sužinojo tik 2018 m. lapkričio 12 d., gavus Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro raštą Nr. S-0422 dėl G. Ž. palikimo, kuriame buvo nurodyta, jog nėra išspręstas klausimas dėl G. Ž. paveldėjimo teisių įgyvendinimo.

16. Taip pat, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog A. Ž., J. Ž., V. Ž., N. Ž., A. Ž., Ą. Ž. yra nepilnamečiai ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jų tėvas R. Ž. (ir jo sutuoktinė), tačiau pastarasis per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Iš pareiškėjo nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu grindžiamas iš esmės teisinių žinių stoka, nežinojimu apie tokią procedūrą, susitarimu su broliu J. K., dėl ko praleistas trijų mėnesių terminas atsisakyti priimti palikimą. Viena vertus, pareiškėjo nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas) nesudarytų pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėjas, sužinojęs apie palikimo priėmimo (atsisakymo) procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo sprendžiant palikimo atsisakymo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėjas vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą (palikimo atsisakymą).

17. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu buvo praleistas dėl pareiškėjo neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Be to, teismas įvertina tai, kad neišsprendus mirusiosios G. Ž. palikimo priėmimo (atsisakymo) nepilnamečių vaikų A. Ž., J. Ž., V. Ž., N. Ž., A. Ž. ir Ą. Ž. vardu klausimo nėra galimybės notariškai tvarkyti G. Ž. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei atsiskaityti su kreditoriais, todėl šiuo atveju termino atsisakyti priimti palikimą neatnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų kitų asmenų teises, o atnaujinus terminą, bus apginti nepilnamečių vaikų interesai.

18. Taigi, pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta svarbiomis termino palikimui atsisakyti priimti praleidimo priežastimis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, todėl pareiškėjui atnaujintinas praleistas terminas atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po G. Ž. mirties, nepilnamečių vaikų A. Ž., J. Ž., V. Ž., N. Ž., A. Ž., Ą. Ž. vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnis, CPK 578 straipsnis).

19. Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

21. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 23 d. išrašų nustatyta, kad G. Ž., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 7 154 Eur (tikslių duomenų apie turto vertę nėra); nustatyta, kad minėtos patalpos yra areštuotos antstolių Ramūno Kamarausko ir Roberto Vasiliausko. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog minėti antstoliai vykdo išieškojimus (išieškojimų suma sudaro apie 2 000 Eur) iš G. Ž. ir tuo pagrindu yra areštavę G. Ž. (vis dar) priklausantį turtą.

22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, taip pat įvertinęs išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas šiuo atveju neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų (nepilnamečiai vaikai, atstovaujami savo tėvų, turėtų padengti susidariusius įsiskolinimus, patirtų išlaidų dėl turto registravimo ir pan.), todėl teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų A. Ž., J. Ž., V. Ž., N. Ž., A. Ž. ir Ą. Ž. vardu išduotinas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ą. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti pareiškėjui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečių vaikų A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ą. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.