- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- I3-2781-423/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. K. Č.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. Č. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024-08-26 sprendimą Nr. 21RE-672(AG-571/02-2024) (toliau – ir Sprendimas), 2024-07-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimą Nr. 1SD-42204-(6.1E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovę išspręsti ginčą iš esmės dėl įvažiavimo į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas) (b. l. 10-13, 27-28).
Pareiškėjas A. K. Č. skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nurodė, jog ginčas yra dėl 1,69 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo grąžintas natūra, tačiau įvažiavimo kelias į Žemės sklypą dėl neteisėtų NŽT veiksmų buvo panaikintas, o žemė, kurioje buvo įvažiavimo kelias į ginčo sklypą, buvo prijungta prie kito žemės sklypo.
Iš NŽT pateiktų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad yra lauko kelias, kuris prasideda stačiu kampu (90 laipsniu) nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės ir yra netoli Žemės sklypo ribos. Taigi, lauko kelias yra iki šiol, jis sutampa su D. M. turėtos 6,69 ha sklypo riba rytinėje pusėje, vakarų pusėje sklypas apribotas upe Švėkšnalė, šiaurinė pusė ribojasi su valstybine laisvo fondo žeme, pietinė 6,69 ha sklypo riba sutampa su (duomenys neskelbtini) gatve. D. M. sodyba buvo ne prie lauko kelio, tačiau apie 50 m nuo jo, vakarų kryptimi, link upės Švėkšnalė, ties 1,69 ha sklypo rytine riba. Įvažiavimas į D. M. sodybą buvo iš lauko kelio įrengtu keliu, kuris ėjo per 5,0 ha negrąžintos natūra žemės sklypą, kurio dalis buvo užimta žeme pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Negrąžintame 5,0 ha žemės sklype buvo suformuoti du sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) apie 2,0 ha ir 3,0 ha pagal Valstiečio ūkio įstatymą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ginčas kilo dėl 50 m panaikinto kelio, kuris ėjo nuo esančio lauko kelio iki sodybos, o žemė, kurioje buvo įvažiavimas į sodybą (50 m kelias) pateko į suformuotą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT be jokio teisinio pagrindo kelią panaikino, o žemę, kurioje buvo įvažiavimas į sodybą, prijungė prie kito žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjo nuomone, atstačius įvažiavimo kelią, juo galėtų naudotis abiejų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai/naudotojai. Pareiškėjas siekia, kad būtų užtikrintas laisvas patekimas į 1,69 ha žemės sklypą. Be to, Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su valstybine laisvo fondo žeme, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą nėra jokių kliūčių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, kad 2023-08-25 pareiškėjas pateikė NŽT Šilutės skyriui prašymą parduoti žemę, kuri, jo nuomone, ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), arba išspręsti įvažiavimo į Žemės sklypą klausimą.
NŽT 2023-09-22 rašte nurodė, kad Žemės sklypas nesiriboja su valstybine žeme, o pageidaujama pirkti „nuo kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą palei Švėkšnalės upelį“ žemė yra privačiame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjui buvo pasiūlyta nustatyti kelio servitutą su žemės sklypo savininku.
Pareiškėjas 2023-10-04 el. laišku vėl kreipėsi į NŽT, siūlydamas gretimame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikti kadastrinius matavimus, patikslinant šio žemės sklypo ribas, nekeičiant greta esančio žemės sklypo ploto. NŽT 2023-10-31 raštu paaiškino, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Nurodė, kad įvažiavimas prie Žemės sklypo pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą nebuvo suprojektuotas.
Pareiškėjas 2023-10-12 pateikė skundą NŽT, kuriuo skundė 2023-09-22 atsakymą. NŽT 2023-11-15 raštu paaiškino pareiškėjui, jog šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra valstybinės žemės, o NŽT negali nustatyti kelio servituto administraciniu aktu privačiuose žemės sklypuose. Pareiškėjas nuo 2023-12-06 iki 2024-07-04 į NŽT dar penkis kartus kreipėsi, prašydamas išspręsti įvažiavimo į Žemės sklypą klausimą. Atsakovė, pateikdama atsakymus į minėtus prašymus, iš esmės nurodė, jog ji negali nei koreguoti privataus žemės sklypo ribų, nei inicijuoti privačios žemės mainų, nei nustatyti kelio servituto administraciniu aktu.
NŽT sutinka, kad Žemės sklypas neturi įvažiavimo, tačiau vadovaudamasi šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ neturi teisinio pagrindo pareiškėjui suformuoti pageidaujamo įvažiavimo. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose.
Atsiliepimas
Atsakovė, atsakydama į kiekvieną minėtą pareiškėjo raštu pateiktą prašymą, nurodė pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikė teisinį pagrindą, kuriuo rėmėsi teikdama atsakymus, motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl konstatuotina, kad visi pareiškėjui pateikti raštai visiškai atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
NŽT, 2024-07-04 skundžiamu raštu Nr. 1SD-42204-(6.1E.), priimdama sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundo, laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl NŽT 2024-07-04 sprendimo Nr. 1SD-42204-(6.1E) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo skundo dėl įvažiavimo į Žemės sklypą suformavimo, kadangi dėl įvažiavimo jau buvo priimti sprendimai ir pateikti atsakymai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2023-08-25 prašymu kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių, prašydamas leisti išsipirkti žemės sklypą nuo kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą palei Švėkšnalės upelį iki Žemės sklypo arba kitaip išspręsti įvažiavimą/patekimą į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą (Komisijos b. l. 69). NŽT 2023-09-22 rašte Nr. 17SD-5058-(14.17.137E) pareiškėjui nurodė, jog Žemės sklypas nesiriboja su valstybine žeme, o pageidaujama pirkti „nuo kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą palei Švėkšnalės upelį“ žemė yra privačiame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta nustatyti kelio servitutą su žemės sklypo savininku, o šiam nesutikus, teismo sprendimu (Komisijos b. l. 70-73).
Pareiškėjas 2023-10-04 prašymu kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių, nurodydamas, jog kaimynas dėl servituto nesutinka. Pateikė prašymą dėl įvažiavimo į nuosavybės teise valdomą miško paskirties žemę, kai iš visų pusių yra žemės paskirties žemė ir upė Švėkšnalė (Komisijos b. l. 74). NŽT Šilutės skyrius 2023-10-31 rašte Nr. 17SD-5832-(14.17.137E) pareiškėjui nurodė, jog jam jau atsakyta 2023-09-22 raštu. Taip pat informavo, kad kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Tikslinimo taisyklės). Paaiškino, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus, todėl NŽT Šilutės skyriui nustačius, kad įvažiavimas prie Žemės sklypo pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą nebuvo suprojektuotas, pareiškėjui 2023-09-22 raštu Nr. 17SD-5058-(14.17.137E.) pateikė atsakymą, kad siekiant išspręsti įvažiavimo problemą tikslinga nusistatyti servitutą. Vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsižvelgiant į tai, kad dėl to paties klausimo NŽT Šilutės skyrius atsakymą jau yra pateikęs, kad pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, pareiškėjo prašymo NŽT Šilutės skyrius nenagrinės (Komisijos b. l. 9-11).
Pareiškėjas 2023-10-12 skundu kreipėsi į NŽT, prašydamas padėti išspręsti klausimą dėl įvažiavimo į Žemės sklypą, kadangi problema kilo dėl žemėtvarkininkų (matininkų) neatidumo, taip pat ginčijo NŽT Šilutės skyriaus 2023-09-22 raštą Nr. 17SD-5058-(14.17.137 E.) (Komisijos b. l. 75-76). NŽT 2023-11-15 rašte Nr. 1SS-1785-(5.59 E.) nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais Žemės sklypo duomenimis, Žemės sklypui kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra atlikti. Iš Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo žurnalo duomenų nustatyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta atlikus kadastrinius matavimus, skyriui tikrinti iki 2023-11-12 nebuvo pateikta. Nuosavybės teisės į Žemės sklypą atkurtos grąžinant žemę natūra (nerengiant teritorijų planavimo dokumento). (Duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius 1992-10-06 paženklino Žemės sklypo ribas vietovėje, dalyvaujant būsimo žemės sklypo savininkei ir kviestiniams asmenims, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą). Abrise nurodyta, kad Žemės sklypo šiaurinės ribos linijos ilgis yra 230 m; rytinės ribos linijos ilgis - 25 m; pietinės ribos linijos ilgis yra 76 m + 110 m + 146 m; vakarinės ribos linijos ilgis nenurodytas, tačiau pažymėta, kad vakarinė Žemės sklypo riba ribojasi su upė Švėkšnalė. Abrise nurodyta, kad Žemės sklypo šiaurinė, pietinė ir rytinė ribos sutampa su „ūkio žemė“. Atkreiptinas dėmesys, kad įvažiavimo kelio vieta iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Abrise nenurodyta. Taip pat paaiškino, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nuostatai bei Taisyklės. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytais pagrindais. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatą servitutai gali būti nustatomi įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo numatytais atvejais - administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kai administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi tik viešiems poreikiams tenkinti. Nurodė, jog šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo nėra valstybinės žemės, todėl NŽT negali nustatyti kelio servituto administraciniu aktu privačiuose žemės sklypuose. Privatiems žemės sklypams servitutai vadovaujantis Civilinio kodekso 4.125 straipsniu gali būti nustatyti tik sandoriais. Siūlė kreiptis į gretimų žemės sklypų savininkus dėl kelio servituto nustatymo sandoriu (patvirtinant notarui ir įregistruojant Nekilnojamojo turto registre), kuris užtikrintų patogų įvažiavimą į pareiškėjui nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjui nepavyktų susitarti ir sudaryti sandorio (susitarimo) dėl kelio servituto nustatymo, jis turi teisę dėl minėto kelio servituto nustatymo kreiptis į teismą (Komisijos b. l. 12-15).
Pareiškėjas 2023-12-06 prašymu kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių, prašydamas išspręsti įvažiavimo klausimą, nurodydamas, jog sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas leidžia pasidaryti keliuką per jo sklypą su sąlyga, jeigu bus kompensuotas toks pat plotas, kuris būtų užimtas kelio įrengimui. (Komisijos b. l. 86-87). NŽT Šilutės skyrius 2023-12-28 rašte Nr. 17SD-6573-(14.17.137 E.) nurodė, kad teisės aktai nenumato kompensacijos žeme žemės sklypo savininkui, leidus pasidaryti kelią per jo privatų žemės sklypą (Komisijos b. l. 16-19).
Pareiškėjas 2024-01-15 skundu vėl kreipėsi į NŽT teigdamas, kad su greta esančių sklypų savininkais dėl servituto susitarti nepavyko, kad yra keli arai laisvos žemės įsiterpusios tarp sklypų ir keli arai laisvos žemės prie upelio, atlikus naują kadastrinį projektą tos vietovės ir būtų išspręstas ginčas dėl įvažiavimų, tiek į jo sklypą, tiek ir į laisvos fondo žemės sklypą (Komisijos b. l. 22-23). NŽT 2024-03-01 rašte Nr. 1SS-100-(5.75 E.) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 120 - 1,25 ha yra miško žemės plotas (atlikta taksacija), kuris pietinėje pusėje ribojasi su Žemės sklypu ir yra be įvažiavimo (Komisijos b. l. 26-29).
Pareiškėjas 2024-03-05 prašymu kreipėsi į NŽT, prašydamas spręsti dėl įvažiavimo į nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą, pakoreguojant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas (paliekant valstybinės žemės apie 10 m pločio (48 m ilgio) prie upės Švėkšnalė), nekeičiant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto (Komisijos b. l. 20-21). NŽT 2024-04-12 raštu Nr. 1SS-163-(5.75 E.) informavo, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra privatus, o Lietuvos Respublikos žemės įstatymas nenumato valstybinės ir privačios žemės mainų, todėl siūlymas pakoreguoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nekeičiant šio žemės sklypo ploto, negali būti įgyvendintas (Komisijos b. l. 24-25).
Pareiškėjas 2024-05-08 analogišku 2024-03-05 prašymui prašymu kreipėsi į NŽT (Komisijos b. l. 31-32). NŽT 2024-05-30 rašte Nr. 1SD-31105-(6.1E.) paaiškino, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra privatus. Pažymėjo, kad Nuostatų 15.6 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas nenumato valstybinės ir privačios žemės mainų, todėl siūlymas, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui, atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtų pakoreguota žemės sklypo konfigūracija, nekeičiant šio žemės sklypo ploto, negali būti įgyvendintas, kadangi tai prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, t. y. vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos (Komisijos b. l. 33-35).
Pareiškėjas 2024-06-17 skundu kreipėsi į NŽT nurodydamas, jog ginčo esmė yra dėl įvažiavimo į Žemės sklypą, kuris nebuvo išspręstas, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad nuosavybės teisės į Žemės sklypą atkurtos grąžinant žemę natūra (nerengiant teritorijų planavimo dokumento). Abrise nurodyta, kad Žemės sklypo šiaurinės ribos linijos ilgis yra 230 m; rytinės ribos linijos ilgis - 25 m; pietinės ribos ilgis yra 76 m + 110 m + 146 m; vakarinės ribos linijos ilgis nenurodytas, tačiau pažymėta, kad vakarinė Žemės sklypo riba ribojasi su upe Švėkšnale. Taip pat Abrise nurodyta, kad Žemės sklypo šiaurinė, pietinė ir rytinė ribos sutampa su „ūkio žeme“. Įvažiavimo kelio vieta iki nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Abrise nenurodyta. Pareiškėjo mama paveldėjo Žemės sklypą, kuris buvo suformuotas atidalijus iš žemės sklypo priklausiusio jos tėvui D. M. (M.), kuriame ir buvo sodyba (gyvenamas namas ir kiti ūkio pastatai). D. M. priklausė žemė: pietinėje pusėje ribojosi su (duomenys neskelbtini) gatve, rytinėje pusėje su lauko keliu. Sodybos teritorija praktiškai beveik visa liko Žemės sklype ir įvažiavimas į ją buvo kelias, kuris ir yra riba tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Šilutės žemėtvarkininkai, teigė, kad kaip tik dar yra 4 arai laisvos žemės tarp sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie abu ribojasi su Žemės sklypu. Dabartiniai žemės sklypų savininkai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra atlikę kadastrinių matavimų. Ginčas yra kilęs dėl žemėtvarkininkų neatidumo, kadangi pareiškėjo motinai Žemės sklypas buvo pažymėtinas pirmiausiai (Komisijos b. l. 4-5).
NŽT 2024-07-04 rašte Nr. 1SD-42204-(6.1 E.) nurodė, kad vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Į pareiškėjo ankstesnius prašymus ir skundus yra pateikti išsamūs atsakymai NŽT 2023-09-22 raštu Nr. 17SD-5058-(14.17.137 E.), 2023-10-31 raštu Nr. 17SD-5832-(14.17.137 E.), 2023-11-15 raštu Nr. 1SS-1785-(5.59 E.), 2023-12-28 raštu Nr. 17SD-6573-(14.17.137 E.), 2024-03-01 raštu Nr. 1SS-100-(5.75 E.), 2024-04-12 raštu Nr. 1SS-163-(5.75 E.), 2024-05-30 raštu Nr. 1SD-31105-(6.1 E.). Pareiškėjas savo skunde nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė kitų dokumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų teisėtumu, todėl atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą (Komisijos b. l. 2-3).
VAĮ nustatė dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012-10-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). VAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisyklės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (akto redakcija, galiojanti nuo 2022-09-03), pagal kurias asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka, į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos.
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą NŽT 2024-07-04 sprendimą Nr. 1SD-42204-(6.1E) pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytiems administracinio sprendimo reikalavimams bei VAĮ 3 straipsnyje nurodytiems viešojo administravimo principams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).
VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjo ginčijamas NŽT 2024-07-04 sprendimas Nr. 1SD-42204-(6.1E) turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas.
Teismas pažymi, kad ginčijamas NŽT 2024-07-04 sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).
VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte taip pat nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Šiuo atveju teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo skundas nenagrinėtas remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame skunde pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012).
Kaip jau minėta, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas 2023-08-25, 2023-10-04, 2023-10-12, 2023-12-06, 2024-01-15, 2024-03-05, 2024-05-08, 2024-06-27 skundais bei prašymais iš esmės kėlė ginčą dėl įvažiavimo į Žemės sklypą, kuris nebuvo išspręstas, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjui NŽT minėtais raštais: 2023-09-22 raštu Nr. 17SD-5058-(14.17.137 E.), 2023-10-31 raštu Nr. 17SD-5832-(14.17.137 E.), 2023-11-15 raštu Nr. 1SS-1785-(5.59 E.), 2023-12-28 raštu Nr. 17SD-6573-(14.17.137 E.), 2024-03-01 raštu Nr. 1SS-100-(5.75 E.), 2024-04-12 raštu Nr. 1SS-163-(5.75 E.), 2024-05-30 raštu Nr. 1SD-31105-(6.1 E.) išsamiai, motyvuotai bei argumentuotai pateikė atsakymus į visus su ginčo situacija susijusius klausimus, nurodė teisės aktų nuostatas, taip pat paaiškino pareiškėjo galimybes atlikti veiksmus.
Byloje nėra jokių naujų objektyvių ir neginčijamų duomenų, dokumentų, aplinkybių, leidžiančių suabejoti ankstesnių atsakymų teisėtumu ir pagrįstumu. Teismo nuomone, pareiškėjas 2024-06-17 skunde nepateikė iš esmės naujų faktinių duomenų, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2024-06-17 skundą. Komisija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, išanalizavusi ginčijamo sprendimo turinį, taip pat pagrįstai pareiškėjo skundo netenkino.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą - įpareigoti atsakovę išspręsti ginčą iš esmės dėl įvažiavimo į nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.