- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- 1-26-457/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21122-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Civilinis ieškovas
- E. Z.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.6.6Neteisėtas žmogaus persekiojimas (BK 1481 str.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.2.6.6; 1.2.22.1.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
2025 m. kovo 5 d.
teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, teistas:
1) 2015 m. gegužės 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2020 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 48 BBND (2 400 Eur) bauda; 2021 m. balandžio 12 d. bauda išieškota, teistumas neišnykęs,
- kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 148¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z., neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgijo, panaudojo ir iki 2023 m. birželio 10 d., 18.15 val., savo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį pistoletą Walther P38 Nr. 6430, 9 mm kalibro, B kategorijos ir tris 9x19 mm kalibro šaudmenis LUGER, kuriuos kratos metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Be to, A. Z. 2023 m. birželio 10 d., apie 00:40 val., E. Z. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, A. S. automobiliu „VOLVO V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuojant iš garažo, jis tyčia nukreipė šaunamąjį ginklą Walther P38 į automobilio priekinį dešinės pusės stiklą bei garsiai šaukė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus žodžius, tokiu būdu grasindamas nužudyti A. S., po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis vieną kartą ginklo rankena trenkė į automobilio priekinį dešinės pusės stiklą, nukentėjusiajam A. S. išvažiavus iš kiemo į gatvę, jis vieną kartą minėtu ginklu šovė į pastarojo automobilį, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. S. pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.
Be to, A. Z. 2023 m. birželio 9 d., nuo 22:30 val., E. Z. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, du kartus iššaudamas iš šaunamojo ginklo Walther P38 – vieną kartą į garažo durų pakabinamą spyną, kitą kartą į A. S. automobilį „VOLVO V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, A. Z. neturėdamas teisėto pagrindo, prieš buvusios sutuoktinės E. Z. aiškiai išreikštą valią, vykdė neteisėtą jos persekiojimą, o būtent:
nuo 2023 m. kovo 22 d., sistemingai, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, lankėsi E. Z. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), ir prie jo, stebėdamas nukentėjusiąją;
2023 m. kovo 30 d. savavališkai be nukentėjusiosios žinios, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pasisavino E. Z. turtą, kurį po to grąžino;
2023 m. gegužės 27 d. lankėsi pas E. Z. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), rodė jai šovinius bei prašė jį nušauti;
2023 m. birželio 8-18 dienomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų skambino į E. Z. mobilaus ryšio telefonus (asmeninį ir tarnybinį), tylėdavo, prisipažindavo meilėje, sakydavo, kad jis išdurnėjo ir pan.;
2023 m. birželio 9 d., apie 23:30 min., jis E. Z. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia iš nelegaliai laikomo šaunamojo ginklo Walter P38 šovė į garažo durų pakabinamą spyną ją sugadino;
2023 m. birželio 18 d., namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje E. Z. rado akivaizdžiai numestą raktą ir apgadintą tvorą;
2023 m. liepos 6 d., jis įkėlė į savo „Facebook“ profilį E. Z. nuotrauką aptaškytą raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują;
2023 m. liepos 15 d., jis savo vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sekė automobiliu važiuojančią E. Z. į Joniškio miestą, ko rezultate pastarajam įteiktas Smurto artimoje aplinkoje orderis, tokiu būdu, laikotarpyje nuo 2023 m. kovo 22 d. iki 2023 m. liepos 15 d., tyčia, aktyviais veiksmais sistemingai persekiojo buvusią sutuoktinę E. Z., darydamas neigiamą poveikį nukentėjusiosios E. Z. emocinei būsenai.
Kaltinamasis A. Z. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino iš dalies – pripažino kaltę dėl neteisėto ginklo laikymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, nepripažino kaltės dėl grasinimo nužudyti ir dėl buvusios sutuoktinės persekiojimo. Parodė, kad 2023 m. birželio 9 d., apie 23.09 val., važiavo iš lauko, buvo tamsu, pamatė kaip į E. Z. kiemą dideliu greičiu įvažiavo mašina. Jis apsisuko, savo mašiną paliko prie (duomenys neskelbtini) serviso ir nuėjo pasižiūrėti. Garaže pamatė mašiną, valstybinio numerio neprisimena. Jis nuėjo, pabarškino į langą, duris, bet niekas neatidarė. Tame garaže su savimi turėtu prožektoriumi pasišvietęs pamatė, kad stovi nepažįstama mašina. Po to, jis parvažiavo į (duomenys neskelbtini), jam buvo neramu, negalėjo nusiraminti, todėl jis sugrįžo į dirbtuves, kur yra jo remonto bazė, dėl savo saugumo pasiėmė ginklą ir atėjęs iššovė į garažo, kur stovėjo nepažįstamas automobilis, spyną, kuri buvo užrakinta. Po to, jis truputį paėjo į šoną, kai netikėtai iš kambario išpuolė žmogus su kapišonu. Jis to žmogaus nepažino, nes buvo tamsu, be to, jis buvo gal už kokių 100 metrų. Kaip žmogus atsidarė garažo duris, jis nematė. Jis pribėgo prie to žmogaus, norėjo paklausti, kas čia vyksta, nes matė, kad virtuvėje degė šviesa. Tas žmogus įpuolė į garažą, užsikūrė mašiną, lėkė ant jo viršaus, o jis nenorėjo jo sustabdyti, o tik norėjo pasižiūrėti, jis atsitrenkė į mašiną bei nepajuto kaip išsitraukė ginklą ir iššovė į orą, mašina iš kiemo išvažiavo. Nuėjo į garažą, pasidėjo spyną, negalėjo nusiraminti. Iš trečio karto atėjęs, netoli kiemo iš kitos pusės, negalėjo nusiraminti po visų stresų, buvo šoko būsenoje, atsisėdo ant žolės ir jį pastebėjo policijos pareigūnai, kurie puolė per tvoras ir daržus bei jį suėmė. Dėl grasinimų, dėl nuotraukos – tai jis tuo momentu prastai jautėsi, pats norėjo pasitraukti iš gyvenimo. Kas liečia dėl pistoleto laikymo pripažįsta, pistoletas antikvarinis buvo. Dėl grasinimo nužudyti A. S., nepripažįsta. A. S. su mašina išvažiuojant iš garažo, jis rankose pistoleto neturėjo, buvo užsikišęs už kelnių juosmens, buvo su sportinėmis kelnėmis, su diržu. Nebuvo ginklo nukreipęs į nukentėjusįjį. Jis nieko nešaukė ant A. S., tik norėjo pasakyti „ką čia veiki“. Kai ant jo važiavo pirmą kartą, gal ir galėjo su kumščiu trenkti į stiklą, neigia, kad su ginklu trenkė į stiklą, jeigu būtų trenkęs su ginklu, stiklas būtų sudužęs. Prieš išeinant A. S., jis šovė į garažo spyną. O A. S. išvažiuojant iš kiemo, jis antrą kartą šovė į orą. Iš matymo A. S. pažinojo, žinojo, kad jis lankosi pas E. Z., jo automobilį yra matęs. Jis žmogaus nematė, nes buvo tamsu, matė tik automobilį. Tokia mintis buvo, kad A. S. atvyko, norėjo tuo įsitikinti. Kad norėjo nužudyti nepripažįsta, neigia, kad šovė į automobilį, taip pat neigia, kad buvo nukreipęs ginklą į žmogų. Jei jis šaudamas pataikė į mažą spyną, tai juolab būtų pataikęs į automobilį. Tada jam buvo stresinė situacija. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažįsta, buvo tamsus paros metas, todėl galėjo išgąsdinti. Neneigia, kad šovė į garažo durų pakabinamą spyną. Į A. S. automobilį nešovė, bet neneigia, kad šovė į viršų, kai automobilis važiavo ant jo. Dėl buvusios sutuoktinės persekiojimo nepripažįsta. Buvo tokioje būsenoje, kad galėjo E. Z. prašyti jį nušauti, bet ginklo ir šaudmenų neturėjo. Iki tol, kol jis sužinojo, kad E. Z. turi draugą, jų santykiai buvo geri, jis skambindavo jai. Pripažįsta, kad skambindavo E. Z., prisipažindavo jai meilėje, tylėdavo, sakydavo, kad jis išdurnėjo. 2023 m. birželio 9 d. pripažįsta, kad šovė į garažo spyną. 2023 m. liepos 6 d. dėl nuotraukos įdėjimo į Facebook galėjo taip būti, jis pats nebenorėjo gyventi. Jokio tikslo įkeliant tokią nuotrauką jis neturėjo, jis galvojo apie save, o grasinimo, bauginimo nebuvo. 2023 m. liepos 15 d. nepripažįsta, kad sekė E. Z.. Smurto artimoje aplinkoje orderis jam buvo įteiktas, jis negali atsakyti, dėl kokių dalykų jis jam buvo įteiktas. Dabar jam atrodo kitaip, o tada buvo šoko būsenoje, todėl viskas taip ir vyko, dabar taip nesielgtų. Su nukentėjusiąja nebegyvena apie 6 metus laiko. Santykiai buvo neblogi, nors ir išsiskyrę buvo. Ginklą rado, vienas buvo pusiau automatinis, kitas šratinukas. Kiek į ginklą Walther telpa šovinių nežino. Ginklą rado sodyboje kartu su šoviniais apie 2000 m., šiuo metu tos sodybos jau nebėra, negali atsakyti, kiek šovinių rado. Per tą laiką nei karto tuo ginklu nesinaudojo, nešovė. Sodybos sienoje buvo padaryta anga, kuri buvo užtaisyta, ir ten buvo padėtas ginklas, o maišelyje - šoviniai. Sauja buvo tų šovinių. Kol su nukentėjusiąja gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji matydavo pneumatinį šautuvą, o apie ginklą Walther, jis niekam nesakė. Tuo ginklu Walther jis nesinaudojo, iki kol policija nepaėmė. Ginklas buvo suvyniotas, išteptas, mėtėsi garaže. Jis buvo pastudijavęs minėtą ginklą. Į apkabą susidėdavo šoviniai, ne į bugniuką, į apkabą dedasi 8 vnt. šovinukų, bet apkaba buvo tuščia, kai jis rado ginklą. Jis pats į apkabą, iki įvykio maždaug prieš pora savaičių, buvo įdėjęs 3 šovinius, kiti buvo išsimėtę. Kai sūnus jį vežė į Šiaulius, tada ir pasakė, kad mama turi draugą, t. y. kovo mėn. Jis neigiamai į tai sureagavo, nuo to laiko pasikeitė jo ir nukentėjusiosios santykiai. Servizas, dirbtuvės yra kartu, jos nuo E. Z. už kokio 100 metrų, einant tiesiai. Jis neturėjo telefono, todėl nepaskambino E. Z. paklausti, kas pas ją atvažiavo. Kai antrą kartą nuėjo, tada ir suprato, kas į jos kiemą atvažiavo. Kai ėjo pas nukentėjusiąją, tai ėjo gatve ir keliuku, ne per daržus. Eidamas ginklo neturėjo. Jis priėjo, pabarškino su ranka į duris, skambutis neveikė, kambaryje degė šviesa, belsdamas nieko nesakė. Nuėjo prie mašinos ir nuvažiavo į garažą atsigerti kavos ir nusiraminti. Susinervino, buvo šoko būsenoje, nes manė, kad moteriai yra blogai, jai neskambino, nes neturėjo telefono. Negali pasakyti, kodėl neužsuko pas netoliese gyvenančią dukrą. Atsigėręs kavos, pasiėmė ginklą dėl savisaugos ir išėjo, jau buvo tamsu. Ėjo takeliu, kuris ganėtinai buvo apšviestas. Priėjęs šovė į spyną, nes norėjo, kad automobilis dingtų iš garažo, šūviu norėjo išgąsdinti žmogų. Iš namo išbėgo žmogus, kuris atsidarė garažo duris. Po šūvio jis tuo metu buvo išėjęs iš teritorijos, matė, kaip garaže užsidegė šviesa. Tada ėjo pasižiūrėti, kas ten yra. Priėjo prie garažo ir pamatė išlekiantį automobilį. Garaže iš šono vietos buvo nedaug. Kai išvažiavo automobilis, jis buvo kieme. Negali atsakyti, kodėl jis po šūvio pasišalino iš kiemo ir laukė, kol kas išeis iš E. Z. namo. Automobilis važiavo ant jo. Automobilis važiavo atbuline eiga iš garažo. Jis iš šono stovėjo, gal žmogus pamatė jo siluetą. Nemano, kad A. S. buvo išsigandęs. Jis buvo su sportinėmis kelnėmis ir su diržu ant jų, ginklą buvo užsikišęs už juosmens. Nepažino A. S., nes pastarasis buvo su kapišonu. Jis kai, priėjo per kokį 10 metrų, matė, kad garažo durys buvo atidarytos. Gal vairuotojas pamatė jo siluetą ir staigiai lėkė iš garažo ant jo. Sudavė kumščiu į šoninį dešinės pusės stiklą, nes jis vos jo neprispaudė. Tada, kai jo vos neprispaudė, jau A. S. išvažiuojant, jis ir iššovė, buvo maždaug metro atstumu nuo garažo. Negali atsakyti, kokiu atstumu nuo jo buvo automobilis, kai jis šovė. Šovė į orą, kad apsisaugoti, jog automobilis antrą kartą nelėktų ant jo. Kokiu būdu šovinio tūtelė atsirado prie medinių rudos spalvos tvoros segmentų, nežino, gal nulėkė. Šovė du kartus – į spyną ir į orą. Jis 2023 m. kovo 22 d. E. Z. negrasino susidorojimu, neįžeidinėjo jos. Kai su E. Z. buvo geri santykiai, jis naudojosi pas ją esančiais ūkio daiktais, jam niekas nieko nesakydavo. Kai iš kiemo pasiėmė daiktus, buvo nubaustas administracine tvarka, nes nuvarė boselį. 2023 m. gegužės 27 d. E. Z. šovinių nerodė, tokioje būsenoje būdamas gal ir galėjo pasakyti, kad ji pati jį nušautų. 2023 m. liepos 6 d. nuotrauką gal ir galėjo patalpinti į Facebook‘ą, nes negalėjo dar atsigauti po sūnaus netekties, tačiau jau praėjo metai laiko ir sunku pasakyti dėl tos nuotraukos. Jei jo nutraukta aptaškyta krauju būtų patalpinta Facebook‘e, tai jam atrodytų nenormalu. Greičiausiai jo raštu ir ranka yra rašytas 2023 m. balandžio 30 d. raštelis, kuris rastas jo namuose: „Atkeršysiu, sūnau, krauju. Tėtis“. Nežino, ką tuo momentu jis norėjo pasakyti, kam tie žodžiai buvo adresuoti. Nepripažįsta, kad E. Z. važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į Joniškį, jis ją sekė ir ji buvo priversta važiuoti į policiją, juk tai tas pats kelias į Joniškį. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta. Daug metų dar po santuokos nutraukimo jis gyveno kartu su E. Z. (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo paimta būsto paskola, padarytas remontas. Jis daug pinigų investavo į E. Z. namą, su tikslu jame gyventi. Buvo paimta 25 000 Eur paskola, kurią iki 2023 m. visą laiką mokėjo jis, daugiau padengė sutuoktinė. Tarp jo ir E. Z. buvo draugiški santykiai, ji veždavo jį gydyti, juo rūpindavosi ir E. Z., ir vaikai. Iki sūnaus netekties jis bendraudavo su E. Z., jai paskambindavo. Dabar yra užblokuoti numeriai, paskambinti jai negali. Vandens bosą iš kiemo buvo paėmęs, E. Z. dėl to kreipėsi į policiją, tačiau vandens bosą laikė savo ūkio nuosavybe, juo naudojosi, abu boseliai buvo pirkti jo, kaip ūkininko. Nutraukiant santuoką, jie pasidalino ūkininko ūkį. Dėl to buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau to nutarimo neskundė, nes nematė reikalo jį skųsti. E. Z. tvoros negadino, policija sugadino tvorą, nes jie šokinėjo iš vienos pusės ir iš kitos pusės, tai jie ir išlaužė tą tvorą, ištrypė daržoves. Jis kaimynų tą naktį nematė. Po jo iššauto šūvio į garažo spyną bei į orą, kaimynystėje nematė užsidegant šviesų nei viename name.
Nukentėjusioji E. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis, su juo jokių santykių, ryšių nepalaiko, nebendrauja. A. S. draugas, bendrauja, santykiai draugiški. Įvykio vakarą ji užlipo į namo antrą aukštą uždaryti langą ir pro langą pamatė žmogų, apsirengusį juodais rūbais ir einantį palei kaimyno daržą. Pamatė, kaip jis šviečia į ūkinį pastatą. Ji pažino, kad tai buvęs jos sutuoktinis A. Z. ir įtarė kažką negero. A. Z. šovė į garažo duris ir pataikė į garažo spyną, spardė duris. Ji išsigando ir iškvietė policiją. Paprašė A. S., kad ateitų ir išsivarytų automobilį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagarsino nukentėjusiosios E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2023 m. birželio 10 d. apklausos metu nukentėjusioji E. Z. parodė, kad su A. Z. santuokoje gyveno nuo 1985 m. iki 2002 m. Šiuo metu yra išsituokę. Vakar, tai yra 2023-06-09, 13:02 val., iš savo telefono jai paskambino A. Z. ir pasakė: „aš išdurnėjau, padarė, ką padarė, jos dvi paras čia nebus, ir kažin ar ją išvis rasite, o tu eisi į vienuolyną“. Iš to pokalbio ji nieko nesuprato. Ji paprašė, kad sutiktų telefono abonentus atskirti, nes jie registruoti A. Z. vardu, o naudoja ji ir dukra. Atsakymo nesulaukė ir pokalbis tuo baigėsi. Apie 22:30 val., ji, būdama blaivi, savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatve pravažiavo A. Z. priklausantis automobilis, kurio markės neprisimena, valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos. Ji pro langą pastebėjo, kad jos šuo, kuris yra namo kieme pririštas prie grandinės, žiūri į gatvės pusę. Tada pastebėjo, kad nuo prekybinio kioskelio, esančio (duomenys neskelbtini), eina vyriškis, tamsiai apsirengęs. Ji atkreipė į tai dėmesį, nes vyriškis slėpėsi už medžio kamieno, nuo pravažiuojančių gatve automobilių. Ji pažino, kad tai jos buvęs sutuoktinis A. Z. ir paskambino į policiją, nes įtarė, kad kažkas negero gali atsitikti. Pravažiavus automobiliams, vyriškis daržo pakraščiu atėjo į jos kiemą. Ji išsigando. Pamatė, kaip jis šviečia į ūkinį pastatą. Tada pamatė, kaip A. Z. priėjo prie garažo durų, laikydamas rankoje kažkokį ginklą ir tuo ginklu šovė į garažo duris. Po to, jis pasilenkė ir kažką pasiėmė nuo žemės, mano, kad gilzę. Po to, jis pradėjo eiti link namo durų iš kiemo pusės. Ji labai išsigando, vėl skambino į policiją ir užsirakino vidines namo duris. Koridoriuje, ant laiptų laukė policijos. Lauko durys taip pat buvo užrakintos ir girdėjo, kaip jis spardo stipriai lauko duris. Spardė duris su pertraukomis apie 5 min., o po to kažkur nuėjo. Atvykę policijos pareigūnai klausė, kur A. Z. nuėjo. Ji pasakė, kad nematė. Tada policijos pareigūnai paklausę, kur jo ieškoti ir pabendravę su kaimynais, išvažiavo A. Z. ieškoti. Tuo metu atėjo jos draugas A. S.. Jis norėjo pasiimti savo automobilį, kurį buvo pas ją palikęs. Ji pasakė, kad nesirodytų čia, nes su ginklu vaikšto jos buvęs sutuoktinis ir yra pavojinga. Kalbėjo su A. S., būdama namo viduje ir užsirakinusi duris. Tada ji išgirdo, kaip kieme sucypė automobilio padangos ir išgirdo, kiek prisimena, du šūvius. Ji labai bijojo, į kiemą neišėjo ir kas tikslai tada vyko, nematė. Vėl skambino policijos pareigūnui ir jie tuojau pat privažiavo. Tada policijos pareigūnai bendravo su kaimynais. Ji žinojo, kad A. Z. turi neregistruotą ginklą, nes jai yra jį parodęs maždaug prieš porą savaičių, jos namo kieme. Jis tada jos paprašė, kad ji jį nušautų. Ji pasakė A. Z., kad išeitų iš jos kiemo su ginklu, jis išėjo. Tada ji policijos neinformavo, nes manė, kad nieko neįrodys (1 t., b. l. 189–190). 2023 m. birželio 14 d. apklausos metu E. Z. papildomai parodė, kad su A. Z. pragyveno santuokoje nuo 1995 m. iki 2002 m., po to dar gyveno iki 2017 m., ir dabar penki metai kai jis yra išsikraustęs ir gyvena atskirai. Sugyveno du vaikus – dukrą V. R. ir nesenai mirusį sūnų. Mano, kad jo elgesiui galėjo turėti įtakos ir ką tik miręs sūnus. Gyvenant su A. Z. buvo įvairių problemų, daugiausia dėl jo per didelio kiekio alkoholio vartojimo. Jis yra daug kur gydytas, ji su vaikais jį tiesiog gelbėdavo, nes nuo gėrimo būdavo neadekvatus. Jis gerdavo parom, neduodavo ramybės, jie jį išveždavo priverstinai gydyti į ligonines, kad namuose būtų bent kiek ramybės. Ligoninėse praleisdavo po dvi, tris savaites, yra buvęs ir mėnesį. Yra gulėjęs Vilniaus, Kauno ir Šiaulių psichiatrinėse. Visur gydymas buvo priverstinis. Yra buvę atvejų, kad ir nepadėdavo gydymo kursas, tik išėjęs iš ligoninės, išgerdavo. Būdavo atvejų, kad jis agresyviai elgdavosi tiesiog būdamas blaivas, o girtas tik išvartydavo nevalingai daiktus. Jam rašydavo diagnozę – alkoholinę psichozę, Kaune yra parašę prieš kokį 10 metų diagnozę – priešprasidedanti silpnaprotystė. Paskutinius penkis metus, kai jau nebegyveno, yra vežusi su vaikais taip pat gydyti į Šiaulių psichiatrinę, Klaipėdos priklausomybių centrą. Ji tiesiog su vaikais važiuodavo jo žiūrėti pakaitomis po kelis kartus per dieną, nes kai buvo „korona“, negalėjo jo paguldyti į ligoninę, nes nedarydavo tyrimo girtam žmogui. Ji tiesiog žiūrėdavo į jį, kaip į ligonį ir tiek jai, tiek vaikams būdavo jo gaila, dėl to jie padėdavo jam. Norėjo, kad žmogus gyventų normalų gyvenimą, nevartodamas alkoholio ir nežalodamas savo psichikos. Jis jai dažnai sakydavo, kad įsigis ginklą ir iššaudys visus, jis yra turėjęs kažkokį nedidelį ginklą, tačiau nežino, ar jis buvo kovinis, ar dar koks. Yra buvęs nusitaikęs į jų sūnų, tačiau tai buvo labai senai, sūnus buvo dar nepilnametis. Buvo tada kvietusi pareigūnus, tačiau jie per dvi valandas neatvyko ir ji pati buvo atėmusi iš jo ginklą. Kur paskui paliko tas ginklas, nežino, praėjo daug metų. Turi draugą A. S., su kuriuo bendrauja apie metus laiko, jis kartais pas ją atvyksta į svečius. Tas faktas labai nepatiko jos buvusiam vyrui. Jis ją dažnai persekiodavo, visada atlėkdavo į namus, jei pamatydavo kokią svetimą mašiną. Jei važiuodamas pro šalį pamatydavo, iš karto ateidavo pažiūrėti, kas pas ją atvyko. Prieš įvykį, prieš kokias dvi savaites, pas ją atvažiavo A. Z. į kiemą ir iš automobilio atsinešė ginklą, ji mano, kad ten buvo pistoletas, sakė jai, jog ginklas yra devynių kulkų. Jis jai tuo metu negrasino, davė jai kulką ir sakė, kad ji jį nušautų, paskui nuvalytų antspaudus ir kad žmonės galvotų, jog nusišovė jis pats. Ji atsakė, kad jis turi nelegalų ginklą, jo turėti negali, jog yra neadekvatus ir lai palieka ją ramybėje ir nevažinėja pas ją į namus, kai ji eilinį kartą to prašo. Ji jam kelis kartus jau yra sakiusi, kad jis yra nepageidaujamas asmuo ir kad pas ją nevažinėtų. Pasakė, kad jei dar kartą parodys jai tą ginklą, ji praneš pareigūnams, A. iš jos kiemo išvažiavo. Ji tuo metu pareigūnams nepranešė. Tuo metu jis jai dar „gyrėsi“, kad jis turi labai daug ginklų šiuo metu. Ji paklausė, kam jie jam reikalingi, jis atsakė „leisk ramiai gedėti sūnaus“. 2023-06-10, apie 22 val., pas ją į svečius atvažiavo A. S., jis įsivarė savo automobilį į jos garažą, tai buvo jų susitarimas, nes čia nuolat vaikšto A.. Tuo metu Andrius buvo pas ją neilgai, ji ėjo praustis, o jis išėjo per tą laiką iki savo sesers, kuri gyvena netoliese. Apie 22:30 val., ji namuose buvo viena, užlipo į antrą aukštą, nuėjo pas velionį sūnų į kambarį, kad uždarytų ten atidarytą langą. Pas ją kieme yra pririštas aviganis šuo. Ji kažkaip pastebėjo, kad tas šuo žiūri į gatvės pusę, pajuto, kad kažkas ne taip. Ji tiesiog apie 5 minutes stebėjo tą gatvę ir pamatė, kad nuo prekybinio kioskelio ateina tamsiai apsirengęs vyras. Važiavo mašinos pro jį, tačiau tas žmogus pasislėpė nuo mašinų, užlįsdamas už medžio. Ji iš karto suprato, kad tai A. ir ateina su blogais kėslais. Po to, jis ėjo padaržiu, pro kaimynų tvorą į jos kiemą, ji tuoj ėmė skambinti pareigūnams. Per balkono langą pamatė, kad jis yra jau jos kieme ir išsitraukė žibintuvėlį, kuriuo švietė į jos garažą, jis buvo su tokia liemene, kurios priekyje buvo daug kišenių, pamatė, kaip iš liemenės kažkurios kišenės, jis išsitraukė ginklą, kaip kad būtų pistoletas ir šovė į garažo duris, pataikė, ko gero, į garažo spyną. Tada pasilenkė ir kažką paėmė nuo žemės, suprato, kad galbūt gilzę. Tuomet jis spyrė į garažo duris, tačiau jos neatsidarė ir tada ėjo link laukinių durų, jas pradėjo spardyti. Ji buvo dideliame šoke ir baimėje. Ji skambindama pareigūnams perspėjo, kad jis turi šautuvą. Jai atrodo, kad ji skambino du kartus pareigūnams, buvo didelis stresas, ji galvojo neteks sąmonės, labai bijojo. A. duris spardė apie kokias 5 minutes. Paskui jis aprimo. Kai pareigūnai atvažiavo, jo nebebuvo. Jai pasakė, kad neitų į lauką, sėdėtų namuose. Paaiškino, kokia yra jos teritorija, pasakė, kur yra A. Z. garažai ir kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kai pareigūnai jai liepė būti namuose ir išvažiavo ieškoti A., ji paskambino A. S., pasakė, kad ateitų pasiimtų raktelius ir mašiną bei važiuotų iš jos namų, nes A. nudurnėjo ir šaudo. Atėjus Andriui, ji per durų tarpą iškišo raktelius, pati į lauką nėjo. Užsirakino dvejas duris ir išgirdo sucypiant padangas bei du šūvius. Nuo to, kai padavė raktelius ir išgirdo padangų bei šūvių garsus, praėjo gal tik pora minučių. Suprato, kad A. buvo pasislėpęs kažkur jos namų teritorijoje ir viską stebėjo, o pareigūnai jo nepamatė. Ji vėl paskambino pareigūnams numeriu, kurį jai pareigūnas buvo davęs ir pranešė, kad vėl šaudė, pareigūnai iš karto privažiavo, pradėjo ieškoti jo vėl. Jai liepė apsirengti ir važiuoti iš namų, nes ten buvo nesaugu. Ji tą naktį praleido pas savo seserį. Jai paryčiais paskambino pareigūnas iš to paties numerio ir pasakė, kad A. buvo sulaikytas. Ji nebuvo fiziškai sužalota per šį įvykį, tačiau patyrė didžiulį stresą ir baimę, po šiai dienai pergyvena dėl savo gyvybės, nes psichiškai nestabilus žmogus vykdė šaudymą jai kieme bei prieš jos draugą, ji nežino, kas jam gali šauti į galvą ir ką jis toliau gali padaryti. Prieš dvi dienas A. Z. skambino į jos darbinį mobilųjį, prisipažino meilėje ir padėjo ragelį. A. Z. kaltina ją dėl jų sūnaus mirties, dar dėl šių priežasčių jis gali būti be pagrindo piktas ant jos ir panašiai. Jis jų dukrai pasakė nebijoti, jis nieko nebūtų tai mamai padaręs. Po visko, ji namuose pamatė, kad buvo išjungtas elektros skaitliukas, tai jis tikrai ruošėsi tam, kad naktį, kada tamsu, nebūtų šviesos ir jis galėtų ją nužudyti (1 t., 194–196). 2023 m. birželio 21 d. apklausos metu E. Z. parodė, kad nesijaučia saugi, jos buvęs vyras, kuris šaudė jos gyvenamajame kieme bei sukėlė realų pavojų jos gyvybei, iki šiol jai skambina iš nežinomų numerių. A. Z. jai skambina į jos darbinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), jis buvo skambinęs 2023-06-15 skambino 12:43, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), ji privalo atsiliepti darbiniu telefonu į nežinomus numerius, tačiau atsiliepusi išgirdo A. Z. balsą ir numetė skambutį, jis pasisveikino. Paskui skambino iš mobiliojo telefono 2023-06-18, 22:37 ji neatsiliepė, nes buvo vėlus laikas ir suprato, kad klientai tokiu laiku neskambina, po to, ji bandė perskambinti minėtu numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas, yra įsitikinusi, kad tai A. Z.. Per dieną pro jos namus jis pravažiuoja labai daug kartų, jei tik kas pas ją būna kieme, jis nuolat važiuoja pro šalį, stebi kas vyksta. 2023-06-18, apie 19 val., prie savo šiltnamio rado numestą kažkokį raktą, ji raktelį paėmė. Mano, kad po jos teritoriją, jai nesant, vaikšto A. Z., nes niekas kitas ten negalėjo būti, mano, kad jis, vaikščiodamas pametė jį, šiltnamyje lankosi kas dieną, todėl prieš tai tikrai nematė to raktelio. Kaimynystėje visi žmonės pažįstami, todėl nemano, kad svetimi būtų lindę į jos teritoriją. Tą patį vakarą 2023-06-18 jos teritorijoje yra tarpelis tvoroje, per kurį galima įlįsti į jos teritoriją, ten pamatė išmindytą žolę, mano, kad kažkurią naktį A. Z. lindo į jos teritoriją. Kitą dieną jos kaimynai padėjo jai susitvarkyti plyšį tvoroje, kad jis nebelįstų į jos teritoriją. Dėl tokių A. Z. veiksmų ji nesijaučia saugi, jai yra neramu, kad jis gali ką nors jai padaryti. Tokie jo veiksmai jai tiesiog kelia grėsmę sveikatai, ne tik jos saugumui. Jei reikės rastą raktelį pridės prie tyrimo, jai ant jo gali būti A. Z. piršto antspaudų (2 t., b. l. 1-2). 2023 m. liepos 27 d. papildomos apklausos metu E. Z. paaiškino, kad įvykio metu, kuomet jos buvęs sutuoktinis A. Z. šaudė jos kieme, po antro karto, kuomet buvo iškviesta policija ir pareigūnai parvežė ją į namus, ji pamatė, kad jos laukinės durys nebe taip rakinasi, bet spyna nėra sugadinta. Ji tiesiog kišdama raktą į spynos širdelę pajuto, kad ji ne taip rakinasi. Ji suprato, kad buvo įeita į jos namus, mano, kad jos ieškojo A. Z. jos namuose, tačiau tuo metu jos nebuvo. Nuėjus į sūnaus kambarį ji pamatė, kad buvo atidaryta spinta stumdomomis durimis, o ji tikrai nebuvo palikusi jos atidarytos. Taip pat, rado išsklaidytus savo darbo dokumentus, virtuvėje. Mano, kad A. Z. kažko ieškojo. Visa tai matė ir pareigūnai, nes A. Z. pareigūnams pasakė, kad ji iš jo atėmė jo ginklą ir paslėpė savo namuose, tai ji su pareigūnų G. P. ir vaikščiojo po savo namus, jis neva atliko kratą ir ieškojo ginklo, kurio tikrai pas ją niekada nebuvo. Prieš tai, kai ją pareigūnas G. P. parvežė į namus, ji pastebėjo, kad namie nėra elektros. Pareigūnas paprašė lauko dėžutės, kur yra pagrindiniai elektros jungikliai rakto ir atidaręs dėžutę pamatė, kad elektra tiesiog išjungta, jis pats ją vėl ir pajungė. Mano, kad tai yra labai svarbi informacija tiriant šį ikiteisminį tyrimą, nes darosi prielaida, kad buvęs jos sutuoktinis A. Z., atėjo jos ieškoti namuose, išjungė elektrą, dėl kažkokių priežasčių ir buvo patekęs į jos namus. Kaip jis sugebėjo atsirakinti jos namus ir elektros skydinės dėžutę, ji nežino, šių raktų jis neturi. Kuomet pareigūnai jai liepė išvykti pas seserį praleisti naktį, kad nebūtų namuose, elektros ji neišjunginėjo, neturėjo tam tikslo, mano, kad A. Z. išjungė elektrą ir ėjo jos ieškoti, o radęs būtų su ja susidorojęs. Taip pat nori paminėti, kad 2023-07-15 ji važiavo su draugu A. S. iš (duomenys neskelbtini) į Joniškio miestą ir, išvažinėjant iš (duomenys neskelbtini), kur yra aikštelė prie stovinčios kebabinės, ji pastebėjo, kad tik jiems pravažiavus Andriaus automobiliu, juos pradėjo sekti savo automobiliu jos buvęs sutuoktinis. Iš pradžių jis laikėsi didesnio atstumo, o po to vis didindavo greitį ir artėdavo prie jų automobilio. Tada ji pasakė, kad jie tiesiog nesivels į jokius konfliktus ir provokacijas bei važiuos iš karto prie policijos. Tuomet, sustoję prie policijos, jie pradėjo skambinti pagalbos numeriu. O A. Z. pamatęs, kad jie įsuko prie policijos, nuvažiavo tiesiai į miesto pusę. Pareigūnai privažiavo prie pastato ir pasikvietė juos į vidų pokalbiui. Tuo metu A. Z. buvo įteiktas orderis, kad jis 14 dienų negali prie jos artinis, nors jam ir taip, kiek jai žinoma, paskirta kardomoji priemonė, jog prie jos nesiartintų. Nuotrauką, kurią persiuntė elektroniniu paštu, yra fotografuota iš A. Z. „FACEBOOK“ profilio, ją jai parodė jos sesuo, kada jis minėtą nuotrauką į savo profilį įsikėlė negali pasakyti, mano, kad anksčiau nei pamatė jos sesuo, o ji jai padarytas ekrano nuotraukos kopijas atsiuntė liepos 6 d. Minėtoje nuotraukoje matyti nufotografuotas jos portretas, o ant jo kraujo lašai, mano, kad sveiko proto asmuo šitaip nesielgtų ir tokių fotografijų neviešintų, jai tai labai nemalonus įvykis, nes kam reikia jos nuotrauką aplašinti krauju, tai galima traktuoti, kaip eilinį jo grasinimą (2 t., b. l. 5-6). 2023 m. lapkričio 6 d. papildomos apklausos metu E. Z. nurodė, kad jų sūnus mirė 2023-04-26, po to, A. Z. terorizavimas ir jos persekiojimas suaktyvėjo. Būtina paminėti, kad dar esant sūnui gyvam, galėjo būti balandžio mėnuo, ji kreipėsi į pareigūnus, nes iš jos kiemo buvo išvaryti du vandeniui talpinti skirti bosiukai. Tai padarė A. Z.. Jau prieš tai jam buvo pasakyta, kad yra nepageidaujamas jos kieme, o po šio įvykio oficialiai pareigūnai surašė, kad jis nėra pageidaujamas jos namų kieme ar bet kur kitur prie jos. Jis neneigė, tuomet, kad bosiukus iš jos pasiėmė. Po to, jis atvarė tuos minėtus bosiukus. Visą laiką A. Z. ieško būdų, kaip patekti pas ją į kiemą, prieiti prie jos ir turi pastovų norą sekti bei viską žinoti, kas vyksta jos kieme. Kaip jau minėjo, vasarą jis lysdavo į jos teritoriją net pro kaimynų tvorą ir daržą, sugadindavo net tik jos turtą, tačiau ir kaimynų. Atsekdavo jo pėdas po visą savo teritoriją, net iki šiltnamio. Ji žino, kad taip elgėsi būtent A. Z., nes daugiau kažkokiam kitam žmogui taip elgtis tikslo nėra. Negali pasakyti tiksliai kada, tačiau jau po sūnaus mirties, praėjus vasarai, A. Z. į savo „FACEBOOK“ profilį įkėlė jos nuotrauką aptaškytą krauju, ji šią nuotrauką pridėjo prie ikiteisminio tyrimo. Toks elgesys nėra suprantamas, ji jį traktuoja ir kaip nepagarbą jai ir kaip grasinimą bei jos pastovų terorizavimą. Buvo pusė metų, kai sūnus miręs, jis taip pat įsikėlė nuotrauką į savo „FACEBOOK“ profilį ir aiškiai ten matosi, kad sūnaus nuotrauka taip pat aptaškyta krauju. Tai nėra sveiko proto žmogaus elgesys. Pastovus jo važiavimas pro namus, stebėjimas kas vyksta, kas atvažiuoja pas ją, jis baisiai pavydi bet kokios svetimos mašinos jos kieme, jau ne tik A. S., tačiau bet ko, net ir jos seseriai atvažiavus į kiemą, jis prisistatydavo, nors aiškiai ir garsiai jam seniai išreikštas pasakymas, kad jis nepageidaujamas. Jo skambučiai buvo nuolatiniai, po to, su šiuo ikiteisminiu tyrimu viskas rimo, tačiau važinėjimas pro namus liko po šiai dienai. Vasarą buvo išduoti jam du orderiai nesiartinti prie jos ir A. S., vienas kuomet jis sekė jos automobilį iki Joniškio miesto, o kitas, kada jis sekė A. S. automobilį. Įvykis, kada A. Z. šaudė jos namų kieme, buvo visko viršūnė, jai neramu dėl savo gyvybės, sveikatos. Jos jau pradeda vengti ir kaimo gyventojai, nes nenori su A. Z. turėti kontaktų, kad paskui jis jų nepradėtų persekioti ir jiems nekeršytų, jie jo bijo. Dėl tokio nuolatinio persekiojimo jos emocinė sveikata yra visiškai pašlijusi. Nori paminėti, kad gailisi, jog iš pradžių nepasakė, kad A. S. , kai A. Z. pradėjo šaudyti, buvo jos namuose, nes ji tiesiog bijojo dar didesnių pasekmių (2 t., b. l. 9–10). Nukentėjusioji patvirtino tokius savo parodymus. Civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos palaiko. Ji iki šiol nėra psichologiškai atsigavusi nuo patirto sukrėtimo, dvasinio išgyvenimo, skausmo bei nepatogumų, jaučiasi labai blogai, lankosi pas psichologą. Turi dvi seseris. Pas vieną miegojo, t. y. V. S., o dėl tos nuotraukos kur buvo, jai pasakė kita sesuo S. L.. Mano, kad sveiko proto žmogus taip nesielgtų ir tokių fotografijų neviešintų, jai tai buvo nemalonus įvykis. Nutraukus su A. Z. santuoką buvo susitaikę, elgėsi geriau, vėliau pradėjo išgėrinėti. 2015 m. dalinosi turtą, jai atiteko gyvenamasis namas, į jo žemes nepretendavo. Jis buvo keldinamas iš to namo. Prasidėjo išgėrinėjimai. 2018 m. pareiškė, kad gyventi su ja nebenori, pasidarė (duomenys neskelbtini) esančiame name remontą ir ten išėjo gyventi. Iki santuokos nutraukimo tame name gyveno dar kartu, bendravo ne kaip sutuoktiniai. Ji pas jį ėjo, nes psichologė paprašė, sakė jo vieno nepalikti. Paskutinį kartą pas jį lankėsi kažkur balandžio mėn. Kai būdavo jam blogai, maisto nuveždavo su sūnumi, skalbdavo. A. Z. ginklą jau turėjo, kai kvietė policiją, tačiau ji to ginklo nematė, buvo tik grasinimai. Kaltinamasis prašė, kad ji jį nušautų, sakė, kad nebenori gyventi, pavargo, gal dėl sūnaus mirties taip buvo. 2023-03-22 niekas neįvyko, nežino, kodėl taip prašyta. Nuo 2023-06-08 skambindavo, daugiau užblokavo jai telefoną, paprašė, atblokavo, pasikeitė savo telefono numerį. Viskas paaštrėjo, tokie santykiai, grasinimai, ji jo negalėdavo matyti. Būdavo paskambina ir tyli. Yra sakęs jai, kad jis išdurnėjo. Turi „Facebook“, sesuo parodė, nuotrauka buvo vieša, ji užblokavo „Facebook“, „Messenger“. Kodėl jis tokią nuotrauką įdėjo, nežino, jai tai labai nemalonus įvykis, nes kam reikia jos nuotrauką aplašinti krauju. Ji dirba socialine darbuotoja, dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 30 d. pasiėmė A. Z. tuos boselius. Jis atvežė ir pasakė, kad jam nereikia. Jis jų nenaudojo, sako, kad jam jie nereikalingi. Ji gavo piniginę kompensaciją už ūkininko ūkį. Ji laiko, kad tie boseliai jos turtas. Geranoriškai jis pats juos atvežė ir paliko. Skambindavo girtas ir prašydavo pagalbos, ji užblokavo telefoną. Čia buvo daugiau nei grasinimai. Buvo tų grasinimų, jis pats yra pasakęs, kad išdurnėjo. Ne pirmą kartą yra sakęs, kad nori pasitraukti iš gyvenimo. Jis 2023-06-09 naktį daužė, spardė duris, į langą nebarškino. Ji neturėjo sveikatos, išgėrė vaistų, laukė policijos. Matė, kaip A. Z. atėjo padarže. Kai ji priėjo prie durų, A. Z. rankoje turėjo šautuvą. Prieš tai atėjo, šovė į spyną, o po to atėjo prie durų. Per langą matė, kaip jis ėjo palei jos tvorą, per daržą ir į jos kiemą. Jis kai šovė į spyną, pasilenkė ir pasiėmė tūtelę. Ji pastebėjo žmogų, kuris užlindo už medžio, atėjo į kiemą ir šovė į garažo spyną.
Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagarsino nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2023 m. birželio 10 d. apklausos metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis 2023-06-09, apie 21:30 val., iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), automobiliu „VOLVO V 40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas draugę E. Z., gyv. (duomenys neskelbtini). Automobilį įvarė į ūkiniame pastate esantį garažą. E. Z. užrakino garažą. Po to, užėjo pas draugę į namus, pasikalbėjo. Pasikalbėjus su ja, išėjo į (duomenys neskelbtini), esančią šventę. 2023-06-10, apie 00:31 val., jam būnant šventėje, į mobilaus ryšio telefoną paskambino E. Z. ir pasakė, kad jam reikia greičiau grįžti pas ją į namus ir pasiėmus automobilį išvažiuoti, nes, pasak draugės, aplink jos namus vaikštinėja jos buvęs vyras A. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), ir šaudo iš ginklo. 2023-06-10, apie 00:40 val., jis iš šventės atėjo į E. Z. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiimti automobilio. Jis įėjo į draugės namus. Ji buvo labai išsigandusi, drebėjo ir pasakė, kad greičiau važiuotų iš jos kiemo, kadangi jos buvęs vyras siautėja po kiemą su ginklu, ji yra iškvietusi policiją. Draugė padavė raktus, kuriais jis atsirakino garažo duris. Šviesos garaže užsidegęs nebuvo. Užsivedė automobilį. Automobilio šviesos yra automatinės, jos užsidegė. Po to, iš garažo automobiliu atbulomis pradėjo važiuoti. Pamatė, kad automobilio dešinėje pusėje stovi A. Z.. Labai išsigando. Būnant garaže ir važiuojant iš jo atbulomis, pamatė, kad A. Z. į automobilio priekinį dešinės pusės stiklą yra nukreipęs pistoletą. Jis nukreipęs pistoletą garsiai sušuko, ką sušuko, pasakyti negali. Po to, A. Z. pistoleto rankena vieną kartą trenkė į automobilio priekinį dešinės pusės stiklą, bet jo neišdaužė. Dar labiau išsigando ir išvažinėdamas automobiliu iš garažo atbulomis, bei nenorėdamas, kad A. Z. jį sužalotų, susuko vairą į dešinę pusę ir atsitrenkęs į garažo sieną apgadino automobilio priekinį bamperį bei kairės pusės posūkio žibintą. Išvažiavęs iš kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė iš galo atbėgantį A. Z., kuris minėtu pistoletu vieną kartą iššovė. Šūvis buvo labai garsus. Šūvį galėjo girdėti jo draugė ir šalia gyvenantys kaimynai. Šaudamas iš pistoleto, A. Z. jo nesužalojo, automobilio nesugadino. Pistoletas buvo didelis, tamsios spalvos, galėjo būti savadarbis. Jis dėl A. Z. veiksmų patyrė didelę baimę ir stresą. Yra įsitikinęs, kad A. Z. norėjo jį nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatą. Jis E. Z. pažįsta seniai, nesenai mirė jos sūnus, todėl su ja dažnai bendrauja, ją palaiko morališkai. Ji jam nėra sugyventinė, tik draugė. Prieš pusantro mėnesio jam į mobilaus ryšio telefoną skambino A. Z. ir užuominomis kalbėjo, kad su juo susidoros fiziškai. Po to, po kokios savaitės, jis į jo kiemą atvažiavo savo automobiliu ir parodė, kad už kelnių yra užsikišęs pistoletą. Šis pistoletas galėjo būti savadarbis. Jis pradėjo kalbėti, kad buvusios žmonos niekam neatiduos ir dėl jos kovos. Jis į tai, kad A. Z. turi pistoletą, didelio dėmesio nekreipė ir į policiją nesikreipė. A. Z., nors ir seniai su savo buvusia žmona E. Z. nebendrauja, bet jis ją nuolatos persekioja, rašinėja jei grasinančias SMS žinutes (1 t., b. l. 171–172). 2023 m. spalio 22 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2023 m. birželio 9 d., apie 21:30 val., atvažiavo pas savo draugę E. Z. į svečius. Savo automobilį iš karto įsivarė į E. Z. garažą. Visada atvykęs pas ją į svečius, jis įsivaro automobilį į garažą, kad tiesiog jo nepamatytų E. Z. buvęs sutuoktinis A. Z.. Kai jis atvažiavo, E. Z. pati užrakino garažą. A. Z. nėra patenkintas, kad jis bendrauja su jo buvusia žmona ir jie abu tai žino, A. Z. tai yra pasakęs ir jai, ir jam. Yra buvę, kad grįžtant į savo namus A. Z. iš paskos įvažiavo į jo kiemą ir paklaustas, kodėl čia atvažiavo, pasakė, kad nori pasikalbėti apie E. Z.. Jis tada A. Z. atsakė, kad daug metų jie nebegyvena ir kad paliktų visus ramybėje. Duodamas pirmus parodymus ne visai tiksliai nurodė, kad jis, palikęs pas E. Z. savo automobilį, išėjo į miestelio šventę, iš tiesų, jis niekur neišėjo, o buvo kartu su ja name. Būnant pas E. Z., tiesiog ją apėmė kažkoks keistas jausmas dėl A. Z., ji pasižiūrėjo per langą į kieme esantį šunį, kuris, pasak jos, elgėsi keistai ir ji pasakė, kad kažkas bus, ta prasme, kad A. Z. ateis ar pan. Jie tuomet užlipo į antrą aukštą. Tada ji pamatė A. Z. siluetą, kuris greitai pasislėpė už medžio, nes tuo metu pravažiavo automobilis. Pravažiavus mašinai, palei kaimynų tvorą A. Z. tekinas bėgo į E. Z. teritoriją link garažų. Jie per langus viską stebėjo. Tuomet A. Z. nuėjo iš karto prie antro garažo, kur buvo pastatytas jo automobilis. Bandė patekti į garažą, tampė duris, spyną, tačiau negalėjo. Kadangi jis stebėjo su E. Z. per langą, tai matė, kaip A. Z. išsitraukė kažkokį ginklą, kuris buvo užkištas už kelnių, ko gero už diržo, ir vieną kartą šovė į garažo spyną bei iš karto nuo žemės pasiėmė gilzę. Tada A. Z. priėjo prie namo durų, jas spardė daužė, jis kažką šūktelėjo, tačiau ką, nelabai girdėjo. Į namo vidų bandė patekti kelias minutes. Tada E. Z. pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Nežino, kur A. Z. dingo nuo namo durų ir į kokią pusę nuėjo. Bet pasirodo, kad jis niekur iš E. Z. namo teritorijos toli nebuvo nuėjęs, nes viską stebėjo, jis mano, kad A. Z. buvo pasislėpęs kaimyno tujose, kitoje kelio pusėje ir iš tos vietos galėjo matyti, kas vyksta pas E. kieme, todėl po to taip pagalvojo, kad jis ten tykojo. Atvykus pareigūnams, E. kažkodėl nusprendė, kad jo nereikia rodyti, ji jam liepė pasilikti kambaryje, pareigūnai net nebuvo įėję į jos namus, E. su jais bendravo prasidariusi savo laukines duris ir papasakojo, kas nutiko. Pareigūnai susirinko informaciją, vaikščiojo po E. kiemą, nieko nerado ir mano, kad po kokių 15 minučių jie išvažiavo ieškoti A. Z.. Tada jie nusprendė, kad jam reikia pasišalinti iš E. namų. Į lauką, atsirakinti garažo ir pasiimti savo automobilio, jis ėjo vienas, E. davė jam raktus. Atsirakinęs garažą, raktus paliko spynoje, jo neužrakino, buvo nutarta jam kuo greičiau pasišalinti iš jos kiemo. Atsirakino garažą, atsisėdo į savo automobilį, pradėjo stumtis atbuline eiga, kad išvažiuoti iš kiemo ir net nebuvo dar visas išvažiavęs iš garažo - jo priekinis langas buvo su garažo stakta, kai pamatė atbėgantį A. Z.. Dėl to ir mano, kad jis slėpėsi minėtose tujose, nes nespėjo atbėgti, kol jis atsirakino garažą ir atsisėdo į automobilį. A. Z. pribėgo prie automobilio su kažkokiu ginklu rankoje ir trenkė į keleivio pusės priekinį stiklą, tačiau stiklui nieko nenutiko, tada jis truputį pavažiavo į priekį, A. Z. atšoko nuo jo mašinos, tada jis vėl pradėjo važiuoti atbulas ir atsitrenkė į garažo durų staktą bei nuplėšė bamperį. Tada automobilio jis nebestabdė, važiavo į gatvę, o A. Z. bėgo iš paskos ir šovė į jo automobilį kieme vieną kartą, o kuomet jis automobilį jau buvo išsistūmęs į gatvę, buvo dar du šūviai. Negali pasakyti, į kur tiksliai buvo pataikyta, jam atrodo, kad buvo pataikyta vieną kartą į numerį, jis nežino iš kokio ginklo šaudė, bet jam keista buvo, kaip jis galėjo iš tokio atstumo nepataikyti į mašiną, nes mano, jog jei pataikė į jo mašiną, tai nebent į priekinį numerį. Jis girdėjo šūvių garsą, tačiau į mašiną kažkokių šūvio smūgių nejuto. Be to, tuo metu buvo didelis stresas, pirmą kartą gyvenime į jį buvo nukreiptas ginklas ir šaudoma, pajuto baimę ir realų pavojų savo gyvybei. Dėl mašinos apgadinimų A. Z. pretenzijų neturi, automobilį jau susitvarkė. Atitrūkęs nuo A. Z., išvažiavo į savo namus ir jau būdamas netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, jis paskambino E. ir pasakė, kad yra sveikas ir važiuoja į namus. Ji turėjo matyti kas vyko kieme, kai A. Z. į jį šaudė, nes ji tuo metu buvo name. Jis taip ir paliko atidarytas garažo duris. Kai jis kalbėjo su E. pirmą kartą po šių šūvių, ji pasakė, kad jau vėl atvažiuoja pareigūnai. Ji jam atrodo nebuvo pranešusi antrą kartą bendruoju pagalbos telefonu apie šaudymą ir galbūt pareigūnai patys pamatė atidarytas garažo duris, jis nežino. Paskui po kiek laiko ji jam vėl paskambino ir davė jam kalbėtis su pareigūnu, kuris jam liepė būti namuose ir niekur nelysti iš savo namų. Dar tą naktį ne kartą šnekėjo telefonu su E., ji jam pranešė, kad buvo išvežta pas seserį ir t. t. Paskui, negali pasakyti kada, ji jam paskambinusi pranešė, kad gali būti ramus, A. sulaikytas. Tada jau bandė lyg miegoti ir tik paryčiais pas jį į namus atvyko pareigūnai. Fiziškai jis tą vakarą nenukentėjo, mašiną, kurią susidaužė dėl A. Z. kaltės, jau susitvarkė, tačiau jam buvo sukeltas didelis pavojus, baimė dėl savo gyvybės. Su E. artimiau bendrauja apie pusantrų metų laiko, prieš tai buvo ilgai pažįstami. Jis iš E. pasakojimų žinojo jų gyvenimą ir koks neadekvatus yra A.. Po šio įvykio, vasarą, jis važiavo su savo mama į Joniškį, A. Z. matė, kad sekė jo automobilį jau nuo (duomenys neskelbtini), mama išsigando, kai jai pasakė, kad jis seka, tačiau jis nestojo, nenorėjo papildomų bėdų ir atvažiavęs netoli policijos, paskambino pareigūnams, pranešė apie situaciją, A. pamatęs, kad jis sustojo prie policijos, nuvažiavo. Tuomet jam žinoma, kad buvo išduotas orderis nesiartinti. Tačiau ir antrą kartą buvo tokia pati situacija, tik jis važiavo jau kartu su E. Joniškį, jie vėl sustojo prie policijos ir pranešė, kad A. seka, tuomet A. Z. buvo išduotas antras orderis. Savaitgaliais jis mato, kad A. pastoviai važinėja jo kaimo gatvėmis, tačiau jis nekreipia į jį dėmesio, stengiasi ignoruoti (1 t., b. l. 177–179). Nukentėjusysis patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad jam išvažiuojant iš garažo, kaltinamasis kažką sakė, bet negirdėjo ką. Nebuvo taip tamsu, kad neatpažintų kaltinamojo, negalėjo sumaišyti. Kaip gali žmogus jaustis, kai šaudo, vieną kartą tai tikrai šovė į automobilį, žibintą, daugiau nieko baisaus. Tą dieną buvo blaivas, civilinio ieškinio nereiškia. Ne, nebuvo išėjęs iš E. Z. namų. Gal E. Z. buvo išsigandusi, todėl ir neišėjo. Ji buvo išsigandusi. Viskas taip ir buvo, kaip jis pasakojo. Kai išvažiavo iš garažo, pajuto smūgį, t. y. jam dar būnant garaže. Neskilo niekas, jis automatiškai į priekį važiavo, į dešinę, pagalvojo, kad galėjo A. Z. prispausti. Vieną šūvį šovė, bėgo jam iš paskos, A. Z. šaudė kieme. Kieme, įvažiavęs buvo prie namo kampo, kai šovė. Taikėsi į mašiną. Iš kiemo išvažinėjo atbulom, A. Z. bėgo tekinas, ištiesęs ranką. A. Z. yra skambinęs, sakęs, kad galvą nupjaus. A. Z. bandė aiškinti, kad čia jo žmona, neatiduosi jis jam jos. Rodė tą ginklą, žinodamas A. Z., to dalyko nesureikšmino. Viskas įvyko staigiai, prašė išvažiuoti ir išvažiavo iš to garažo. Matė akivaizdžiai tą ginklą, realiai pavojus buvo. Sekundžių reikalas buvo, trenkė į automobilio stiklą.
Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo R. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. birželio 10 d., neatsimena tiksliai laiko, buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), pranešimas skambėjo taip, kad pas pranešėją E. Z. į namus buvo atėjęs buvęs sutuoktinis su ginklu. Pas E. Z. į namus buvo išsiųsti kolegos M. M. ir G. R., o jiems buvo liepta vykti į jos buvusio sutuoktinio A. Z. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis dirbo kartu su L. N.. Jie nuvyko prie jo namų, tačiau į vidų nėjo. Jie stovėjo truputį atokiau nuo A. Z. namo, stebėjo perimetrą. Jiems buvo duotas nurodymas laukti netoli įtariamojo namų iš Šiaulių atvykstančio specialiosios paskirties skyriaus. Negali pasakyti kokiu laiku jie atvyko, tačiau jiems atvykus jie nėjo į A. Z. namą, ėjo tik specialiosios paskirties būrys. Namuose jie A. Z. nerado, tačiau po to jie perdavė jų ekipažui namuose ant virtuvinio stalo rastą raštelį, kuriame buvo kiek prisimena parašyta, kad atkeršys sūnaus krauju. Visas įvykis buvo kaip sumaištis, vienas su kitu ekipažu susisiekdami gaudavo informacijos, kad įvykiai sekė vienas kitą ir neva A. Z. buvo per kelias vietas. Kažkuriuo momentu, kai G. R. ir M. M. nebebuvo prie E. Z. namo, buvo gauti per raciją pranešimai, kad A. Z. vėl buvo pas E. Z. kieme ir apšaudė jos draugo automobilį. Jie su L. N. buvo nuvykę pas E. Z. draugą A. S., nes buvo gauta informacija, kad A. Z. gali būti ir pas jį, saugojo ir prie A. S. namų perimetrą bei bendravo su juo pačiu. Jis nurodė, kad A. Z. šovė į jo automobilį bei paskui iš ginklo rankenos trenkė į automobilį, o jis, mėgindamas išvengti šūvių ir išvažiuodamas, dar susigadino automobilio bamperį. Jų kūno kameros nebuvo visada įjungtos. Todėl gali būti, kad nuoseklumo vaizdo įrašuose nebus. Paskui kažkuriuo momentu buvo specialiosios paskirties būrio darytas antrą kartą šturmas E. Z. namuose ir jie su L. N. stovėjo už E. Z. ūkinio pastato. Tada jiems pranešė, kad namo šturmas pasibaigė ir A. Z. namuose nerastas. Tada iš visų girdėtų liudytojų kalbų, kad A. Z. gali slėptis kažkur netoliese, einant pro E. Z. namą, link bendrovės teritorijos, prieš bendrovės teritoriją, priešais E. Z. namą, kur yra apleisti pastatai, susidaręs nuomonę, kad A. Z. ten gali slėptis, nusprendė patikrinti savo versiją. Ėjo apžiūrėti ir einant prie apleisto pastato, prie ūkinio namo kampo pastebėjo gulintį žmogų. Jis jau žinojo, kaip atrodo A. Z., todėl iš karto suprato, kad ten guli jis. A. Z. sulaikomas nesipriešino, atbėgęs prie jo, kolega L. N. uždėjo jam antrankius bei atliko jo apžiūrą. Atlikdamas apžiūrą L. N. rado prie A. Z. dar vieną raštelį, kuris buvo paimtas prie įvykio vietos. Taip pat pas A. Z. buvo rastos juodos pirštinės, peilis, tvirtinimo dirželiai (užtraukėjai). Paklaustas, kur yra ginklas, A. Z. neatsakė. Nustatė A. Z. blaivumą, pastarasis buvo blaivus. Paskui kartu su A. Z. visi ekipažai vyko į jo garažus prie dirbtuvių, kur ieškojo jo automobilio ir ginklo. Jie tą pačią naktį ginklo nerado, buvo daug vietų kur ieškoti, tai naktį jis rastas nebuvo. Kiek žino, ginklas buvo rastas kito ekipažo, jau ryte. Kai specialiosios paskirties būrys atlikdavo šturmą, buvo susitarimas, kad jie išjungtų savo body kameras. Specialiosios paskirties būrys kūno kamerų šio įvykio metu nenaudojo (2 t., b. l. 51–52). Liudytojas parodė, kad jo parodymai teisingi, papildyti nieko neturi. Tiek laiko praėjo, negali pasakyti koks A. Z. elgesys buvo – jis nesipriešino, slėpėsi žolėse.
Liudytojas G. P. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2023 m. birželio 10 d. dirbo kartu su kolega Ž. G.. Pradėjus tarnybą, jiems buvo nurodyta važiuoti į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Jau žinojo, pas kuriuos asmenis važiuos. Jų užduotis buvo ieškoti šaunamojo ginklo, kuriuo A. Z. naktį šaudė ir kolegos nebuvo radę, kolegos buvo išėmę tik orinius ginklus. A. Z. buvo parvežtas iš Šiaulių areštinės į įvykio vietą. Jo name ir sandėliuose buvo atliekama krata. Jam pasiūlius pateikti ginklą, kuriuo naudojosi naktį, A. Z. geranoriškai sutiko ir parodė, kur yra ginklas. Daugiau draudžiamų laikyti daiktų rasta nebuvo. Įvykio dieną jis nedalyvavo, tik kitą dieną. Ginklas buvo sandėlyje, ant lentynos tarp kitų daiktų, daugiau nieko nerado. Tai buvo karo laikų pistoletas, pažiūrėjus matosi, kad senas, o ne naujas. Atrodė kaip senas daiktas, metalas akytas, na tikrai ne naujas ginklas. Kada su E. Z. buvo susitikęs, nepamena, o su A. Z. buvo susitikęs, bet kada nepamena. Darbiniais reikalais buvo, nepatikslins kokiu reikalu. A. Z. buvo ramus, susirūpinęs, ramiai kalbėjo. Nepamena apie ką kalbėjo, buvo susirūpinęs. Ne iš karto parodė ginklą, iš pradžių sakė, kad pateikė, jis pasakė, kad tai ne tas ginklas, tada A. Z. pasakė, kad pasitars su advokatu ir ginklą parodė. Iš kur gavo – nesakė.
Liudytojas L. N. nurodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2023 m. birželio 9 d., vakare, neprisimena kada tiksliai, iš budėtojo buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), pas E. Z. namų kieme šaudo buvęs sutuoktinis A. Z.. Budėtojas jiems dviems ekipažams, t. y. jam ir R. R. bei G. R. ir M. M., nurodė, kad reikia iš toliau pastebėti E. Z. namą. Jie su R. R. pravažiavo pro jos namą, pažiūrėjo, kad A. Z. mašinos kieme nėra ir priėmė sprendimą važiuoti pas A. Z. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai žinojo abu dalyvius, nes ne kartą yra tekę įvykiuose susidurti tiek su A. Z., tiek E. Z.. Prie E. Z. namų pasiliko G. R. ir M. M., o jie, kaip minėjo, vyko prie įtariamojo namų. Nuvykę netoli A. Z. namo jie į vidų nėjo, stebėjo aplinką iš tolėliau, matė name degančias šviesas bei laukė iš Šiaulių atvykstančio specialiosios parengties būrio. Jų kūno kameros nebuvo visą laiką įjungtos, todėl nuoseklumo vaizdo įrašuose gali ir nebūti. Tiesiog vaikščiojo ir ieškojo A. Z., jis važiavo automobiliu žiūrėti kur galimai gali jis būti, jie ne visada buvo įsijungę kūno kameras. Ar specialiosios parengties būrys naudojo kūno kameras, negali pasakyti, greičiausia, kad ne. Kai specialiosios parengties būrys atvyko, jie įėjo į A. Z. gyvenamąjį namą ir stebėjo iš toliau, bet tuomet gavo pranešimą, tik negali pasakyti ar iš budėtojo, ar iš kolegų, kad pas E. Z. draugą A. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), galimai ką tik vaikščiojo A. Z. su ginklu ir jie išvyko į (duomenys neskelbtini), pas A. S.. Nuvykus pas A. S., buvo sunku suprasti jo pasakojimą, ar A. Z. šovė į jo automobilį, jam važiuojant iš savo kiemo, ar iš E. Z.. A. S. nurodė, kad gavo šūvį į mašiną ir A. Z. dar trenkė iš rankenos į mašiną bei po šūvio, jis pats dar kažkur atsitrenkė su mašina. Tada ieškojo A. Z. apie (duomenys neskelbtini), paskui vėl (duomenys neskelbtini). Po kažkiek laiko G. R. per raciją pranešė, kad E. Z. namo durys yra praviros. Tuomet buvo priimtas sprendimas, kad reikia specialiosios parengties būriui dar kartą patikrinti E. Z. namą, nes tuo metu ji jau buvo išvežta pas seserį ir prieš ją išvežant namo durys buvo užrakintos. Tuo metu jau buvo įvykęs antras šaudymas jos namuose, kai jie jau buvo susidėlioję vaizdą, kad A. S. išvažiuojant iš E. Z. garažo, A. Z. šovė į jo mašiną. Galų gale ir toliau ieškant A. Z., jie su R. R. ėjo pėsčiomis nuo jos namo, daržais, pievomis ir prie negyvenamo namo, ūkinio pastato R. R. rado žolėse gulintį A. Z.. Sulaikant A. Z., jis nesipriešino, klaustas kur yra ginklas nenurodė, sakė, kad neturi. Uždėjo jam antrankius bei atliko dalinę asmens apžiūrą, kurios metu pas A. Z. rado drabužių kišenėje raštelį, A4 formato, raktų visokių, peilį, pirštines, pritraukėjus. Tuomet su A. Z. nuėjo į jo sandėlius, ieškojo ginklo, automobilio. Tą naktį buvo rasti du oriniai šautuvai. Raštelį, kuriame buvo parašyta ranka, kad sūnau atkeršys krauju, rado specialios parengties būrys A. Z. namuose. Ar jis buvo perduotas jų ekipažui ar kitam ekipažui, neprisimena. Tačiau abu rašteliai buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo (2 t, b. l. 57–58). Liudytojas L. N. savo parodymus patvirtino, papildyti nieko neturėjo. A. Z. buvo ramus, vykdė reikalavimus, reikalavimai buvo griežti, elgėsi jis ramiai, gulėjo žolėse. Nesipriešino, uždėjo jam antrankius, po to, kalbėjosi. Jis sakė, kad toje vietoje ilsisi, nesakė kodėl ilsisi.
Liudytojas E. I. teismo posėdžio metu parodė, kad nelabai kažką prisimena, tik dalimis. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2023 m. birželio 9 d., prieš vidurnaktį, tikslaus laiko nurodyti negali, jis miegojo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai išgirdo keistą garsą, lyg sprogimo. Namuose su juo gyvena pusbrolis R. A., draugė A. L., jie taip pat girdėjo minėtą triukšmą. Ir tada jis išbėgo į lauką žiūrėti, kas nutiko, o pusbrolis žiūrėjo pro kambario langą. Lauke, kaimynės E. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė vyriškio siluetą, kuris ėjo nuo gyvenamo namo per kiemą link šiltnamio, esančio už ūkinio pastato. Kas toks galėjo būti minėtas vyriškis, negali nurodyti, nes matė tik siluetą, atpažinti nebuvo galimybės, buvo tamsu. Jis parėjo į kambarį, apsirengė ir vėl išėjo į kiemą, ir tada matė, kad pas kaimynę E. atvažiavo policijos pareigūnai, kurie vėliau bendravo ir su juo, klausė, ar nieko nematė ir negirdėjo. Jis policijos pareigūnams žodžiu papasakojo ką matė. Kai pabendravo su pareigūnais, netrukus jam, 00:11val., paskambino kaimynė E. ir paprašė, kad apžiūrėtų savo ūkinius pastatus ar ten nėra pasislėpusio jos buvusio vyro. Jis nuėjo apžiūrėti savo ūkinių pastatų, tačiau nieko nerado. Policijos pareigūnams išvykus iš kaimynės, jis nuėjo pas ją pasiteirauti, kas nutiko, ji tuo metu namuose buvo viena. Kaimynė nurodė, kad buvo atvykęs jos buvęs vyras, daužė jos namo duris ir šovė į garažo duris. Įsitikinęs, kad kaimynei viskas gerai, parėjo į namus. Apie 01:00 val., pamatė pro savo namo langą, kad pas kaimynę atidarytas garažas ir prie jo stovi automobilis (markės, modelio nematė), jis tada išbėgo su pusbroliu į lauką, Pamatė, kad už automobilio vairo sėda vyras ir atbuline eiga išvažiuoja iš kaimynės kiemo, tuo metu išgirdo šūvį, kas šovė ir iš kur nematė, šūvio garsas jam pasirodė, kad buvo nuo (duomenys neskelbtini) ties įvažiavimu į kaimynės E. kiemą. Išėjęs prie savo kiemo vartų pamatė, kad minėtas automobilis nuvažiuoja Joniškio m. kryptimi ir tuo metu nuo Žagarės atvažiuojantis automobilis savo šviesomis apšvietė kitoje kelio pusėje priešais kaimynės E. namą stovintį vyriškį, atpažino, kad tai kaimynės buvęs vyras, jo duomenų nežino. Kai automobilis nuvažiavo, vyriškis dingo, kuria kryptimi, nematė. Po įvykio paskambino kaimynei ir papasakojo ką matė. Po skambučio nuėjo pas kaimynę pasikalbėjo apie įvykį, ji paprašė, kad nueitų pažiūrėti ant kelio, gal matysis gilzė. Prie kaimynės tvoros, prie įvažiavimo į kiemą rado gilzę, jos nelietė, apie tai pranešė policijos pareigūnams, jiems atvykus parodė, kur ji yra. Baigus bendrauti su pareigūnais parėjo į namus (2 t., b. l. 34-36). 2023 m. lapkričio 3 d. papildomos apklausos metu liudytojas E. I. parodė, kad kai apie 1 val. pas E. Z. pamatė atidarytą garažą ir prie jo automobilį, jis stebėjo per langą kas vyksta ir paskui iš karto išėjo į lauką. Jie abu su pusbroliu Renatu išėjo į lauką. Automobilis iš garažo išvažinėjo atbulomis, nežinojo kieno ten automobilis, kadangi jau iš visos situacijos buvo aišku, kad viskas vyksta dėl buvusio E. Z. vyro A. Z., jis pamanė, kad gal tai jo automobilis. Tam automobiliui išvažinėjant atbulomis iš kiemo į gatvę, išgirdo šūvį, šūvio garsą girdėjo vieną. Visa tai stebėjo būdamas savo namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Prieš tai policijos pareigūnas jam buvo palikęs savo mobiliojo telefono numerį, reikalui esant, kad jam paskambintų, praneštų kas vyksta. Po šūvio jis iš karto skambino tam pareigūnui, pavardės nežino ir pasakė, kad iš E. Z. kiemo išvažinėjo automobilis atbulomis ir girdėjo šūvį. Po šūvio, jis jau susigaudė, kad su automobiliu važiuoja ne A. Z., o kitas asmuo, nes pamatė kitoje kelio pusėje siluetą, matė žmogų, buvo tamsu, jis negali pasakyti, kad tai tikrai stovėjo A. Z., bet kaip dabar jau žino įvykio aplinkybes, tai jam nelieka abejonių, kad ten stovėjo ir į minėtą automobilį šovė A. Z.. Ta mašina išvažiavo iš E. kiemo, o A. Z. siluetas dingo. Pranešęs pareigūnui, viską susakė ir kur mašina nuvažiavo ir kur galėjo pasišalinti A. Z. pėsčiomis. Taip pat tam pareigūnui nurodė, kad A. Z. gali slėptis už jo namo ūkinio pastato, esančiame negyvenamajame name, nes aplink pareigūnai jau visur buvo apieškoję teritoriją. Pranešęs pareigūnams apie antrą išgirstą šaudymą pas E. Z., jis jai paskambino ir tą patį pasakė. Pareigūnai vėl atvyko pas E. į kiemą, tačiau A. Z. jau nerado, tuomet vėl išvyko jo ieškoti. Pakalbėjus su E. Z., ji paprašė, kad jie pas ją ateitų, padėtų uždaryti garažą ir kurį laiką pabūtų su ja. Jie su pusbroliu Renatu ir nuėjo. Uždarė garažą, stovėjo pas E. prieangyje ir tiesiog visi trys kalbėjosi. Pasidalijo mintimis kas įvyko ir E. taip pat nurodė, kad šūvį išgirdo lyg iš kitos gatvės pusės. Tuomet jiems kilo mintis, kad šios gilzės jis galėjo ir nepasiimti, kad ji kažkur turi būti nukritusi dar E. kieme. Vaikščiojo po kiemą ir prie tvoros rado gilzę. Paskambino tam pačiam pareigūnui, pasakė, kad rado gilzę, jos nelietė, pareigūnai greitai vėl atvažiavo ir paprašė jų nebevaikščioti po E. teritoriją, nes nėra saugu ir panašiai. Tuomet jie su pusbroliu Renatu išėjo į namus. Jo namuose, dar buvo jo draugė bei du mažamečiai vaikai. Visa situacija ne tik jam, bet ir jo šeimai sukėlė didelį nerimą, jie pasijuto nesaugūs, kad tokie dalykai vyksta jų kaimynystėje, po šiai dienai yra nejauku A. Z. sutikti, nes jis juk supranta, kad jie taip pat davė parodymus. Tokie A. Z. veiksmai minėtą naktį sukėlė didelį išgąsti, nerimą ir sukėlė didžiulį stresą visai šeimai. Apibendrinant, tai iš viso tą vakarą girdėjo du šūvius. Papildant šią istoriją gali pasakyti, kad A. Z. iki šio įvykio lankydavosi pas E. namuose, jai to nenorint. Jis pasikalbėdavo su E., todėl truputį žinojo jų šeimos situaciją ir žinojo, kad A. Z. nėra ten laukiamas ir pageidaujamas. O kad A. Z. ateidavo slapčia į E. kiemo teritoriją yra gryna tiesa, nes E. ir jo namo tvora ribojasi, nuo negyvenamo namo pusės. Du kartus tvora buvo išvartyta, pas jį pusėje buvo nulenkta, pas ją išversta. Jie nematė, tačiau priėjo išvados, kad buvo vaikščiojęs A. Z., pėdos vedė nuo to negyvenamojo namo pusės iki E. šiltnamio ir vėl atgal į tą namą. Su ta tvora viskas vyko vasarą, sunku pasakyti, ar jau buvo miręs jų sūnus ar ne, neprisimena, bet viskas čia vyko šiais metais. Taip pat nori paminėti, kad vasarą, mėnesio nepasakys, išgirdo triukšmą pas E. kieme, pamatė, kad kieme yra A. Z., o E. jį varo lauk, jie tiesiog net apsistumdė, E. sakė, kad yra nepageidaujamas pas ją ir prašė išeiti. A. Z. iš pradžių priešinosi, išeiti nenorėjo, tačiau paskui išvažiavo. Iki šio įvykio, kai įvyko šaudymas, jis pastoviai pastebi, kad A. Z. suka ratus aplink, matomas pravažiuojant ir panašiai. Visą laiką, kai jis gyvena E. kaimynystėje, t. y. apie tris metus laiko, gali teigti, kad kiekvienas A. Z. pasirodymas pas E. kieme sukelia „kipišą“, į kurį neretai įsivelia policija. Planavo ir pats įsirengti kieme kamerą, nes būdavo, kad iš po nakties tai tvora nulenkta, tai kopūstai išspardyti, agurkai išrauti, tiesiog supranta, kad tai A. Z. vis bando patekti į E. kiemą nepastebėtas ar panašiai. Kiek jie bendrauja su E., jis žino, kad ji bijo A. Z., sakė, kad eina miegoti pasidėjusi šalia pagalį ir kirvį. Jie po šio įvykio taip pat ramiai nebemiega naktimis, nes tiesiog A. Z. yra neprognozuojamas, sulojus šuniui, eina žiūrėti per langus kas vyksta, tokie dalykai, kai šaudo kaimynystėje, yra protu nesuvokiami. E. baimę jis pilnai supranta ir ją net užjaučia, taip pat mato, kad po šio įvykio ji kieme nakčiai palieka įjungtą šviesą (2 t. b. l. 40-41). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. I. nurodė, kad yra sumaišyti parodymai. Ne jis matė siluetą, tvorų nulenkimą, išspardytus kopūstus, išrautus agurkus, jis to nematė, čia pusbrolio R. A. papasakota, o daugiau ką pagarsino viskas teisinga. Su A. Z. nebendrauja, nebeatvyksta pas E. Z., kaimynystėje jo nebemato. Jis girdėjo 3 šūvius iš viso, prie kaimynės tvoros, prie įvažiavimo į kiemą rado gilzę, jos nelietė. E. Z. ir jo namo tvora ribojasi, nuo gyvenamojo namo pusės. Per šią tvorą galima perlipti, ji yra apie 120 m aukščio. E. Z. kaimynystėje gyvena apie tris metus laiko. Kiekvienas A. Z. pasirodymas pas E. Z. kieme sukelią „kipišą“, ginčą, girdėjosi kaip ginčijosi prieš tą susišaudymą, ginčas buvo. Nepasakys dienos, mėnesio. Jis šiame name gyvena nuo 2021-08-28. Anksčiau jų nepažinojo, tik apsigyvenus susipažino. Jam E. Z. yra sakiusi, kad per daug su A. Z. nesusidėtų. Sakė, kad jisai vartoja alkoholį. Sužinojo, kad išgėręs būna neprognozuojamas. Kad tvoros nulenktos, negali pasakyti, kad čia A. Z. darbai.
Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. birželio mėn., laiko gerai neprisimena, naktį išgirdo šūvius, išbėgo į lauką pasižiūrėti ir pamatė per sodą link autoserviso nubėgantį siluetą. Matė, kad atbuline eiga išvažiuoja automobilis ir nuvažiuoja Joniškio kryptimi. Su pusbroliu ėjo ieškoti tų kulkų, bet policija sako „geriau nieko neimkite“. Atvyko policija, aras. Išsigando ir mažamečiai vaikai. Ketvirti metai eina, kai gyvena (duomenys neskelbtini). Matydavo A. Z. kieme, jis atvažiuodavo. Girdėdavo, kad tarp jų būdavo konfliktai, pykčiai. Jis vienas išbėgo į lauką, daugiau prikėlė ir pusbrolį. Tą vakarą girdėjo 4-5 šūvius. Jis tą vakarą buvo blaivas. Iki E. Z. draugo išvažiavimo, buvo šūviai. Jo sklypas ribojasi su E. Z., tvoros nevienodos, jų medinė su tinklu, nevienoda aukščio tvora. Tvora buvo nulenkta. Kai tą dieną ėjo, pamatė, kad jo ir kaimynės tvora nulenkta. Anksčiau tokių dalykų nebuvo, čia vienintelis atvejis toks. Jie vaikščiojo po teritoriją to žmogaus pėdsakais, buvo keletą kartų. Jis buvo išsigandęs, širdis plakė, dėl vaikų išsigando, tikrai bijojo. Kai išgirdo pirmą šūvį, tai miegojo, nuo šūvio atsibudo. Ėjo į sodą iš karto, girdėjo šūvius 4-5, prieš einant į sodą. Šešėlį pamatė ties servizo siena, servizas ne jų teritorijoje. Jis ėjo lėtai, sėdo į mašiną ir nuvažiavo link Žagarės. Pažino A. Z., įsėdo į automobilį, nuvažiavo link Žagarės, o paskui apsisuko ir nuvažiavo link Joniškio. Iš Joniškio į E. Z. kiemą atvažiavo. Visą tą laiką buvo kieme, matė ir girdėjo. Įvažiuoja A. Z. su automobiliu į kiemą ir išgirdo šūvius. Už kaimynės nesimato, policija jau buvo. Kai išgirdo pirmą šūvį, išsigando, išbėgo į lauką, apsižiūrinėjo ir nuėjo prižadinti pusbrolį, tada kartu išėjo į kiemą. Su pusbroliu išgirdo 4-5 šūvius, būnant jau kieme. Pareigūnai nešaudė, su skydais vaikščiojo. Šūviai sklido nuo kaimynės garažo. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2023 m. birželio 9 d., apie 23 val., tikslaus laiko nurodyti negali, jis buvo savo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kai pamatė prie automobilių servizo stovintį automobilį „Audi A6“, v/n nematė, atpažino, kad tai jo kaimynės E. buvusio vyro automobilis. Tada pradėjo dairytis ir pamatė, kad pro jos daržą eina kaimynės buvęs vyras link savo automobilio. Suprato, kad vyras jį taip pat pamatė, nes greit įsėdo į savo automobilį ir be šviesų nuvažiavo link Žagarės m., pavažiavęs apsisuko ir vėl be šviesų nuvažiavo link Joniškio m. Po įvykio nuėjo į namus. Namuose su juo gyvena pusbrolis E. I., pusseserė A. L.. Tikslaus laiko nežino, tačiau apie vidurnaktį išgirdo garsą, panašų į sprogimą. Jis žiūrėjo pro kambario langą, o pusbrolis išbėgo į lauką. Pamatė, kad netrukus pas kaimynę atvažiavo policijos pareigūnai ir išėjo į lauką. Kai pabendravo su pareigūnais, netrukus jo pusbroliui E. I., 00:11val., paskambino kaimynė E. ir paprašė, kad apžiūrėtų savo ūkinius pastatus, ar ten nėra pasislėpusio jos buvusio vyro. Nuėjo kartu su pusbroliu apžiūrėti savo ūkinių pastatų, tačiau nieko nerado. Policijos pareigūnams išvykus iš kaimynės, nuėjo pas ją pasiteirauti, kas nutiko, ji tuo metu namuose buvo viena. Kaimynė nurodė, kad buvo atvykęs jos buvęs vyras, daužė jos namo duris ir šovė į garažo duris, paprašė užrakinti jos garažą bei su ja dar pabūti. Netrukus atvažiavo pareigūnai ir liepė jiems eiti į namus. Apie 01:00 val., pamatė pro savo namo langą, kad pas kaimynę atidarytas garažas ir prie jo stovi automobilis (markės, modelio nematė), jis tada išbėgo su pusbroliu į lauką, Pamatė, kad už automobilio vairo sėda vyras ir atbuline eiga išvažiuoja iš kaimynės kiemo, tuo metu išgirdo šūvį, kas šovė ir iš kur nematė, šūvio garsas jam pasirodė, kad buvo nuo (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į kaimynės E. kiemą. Išėjęs prie savo kiemo vartų pamatė, kad minėtas automobilis nuvažiuoja Joniškio m. kryptimi ir tuo metu nuo Žagarės atvažiuojantis automobilis savo šviesomis apšvietė kitoje kelio pusėje priešais kaimynės E. namą stovintį vyriškį, atpažino, kad tai kaimynės buvęs vyras, jo duomenų nežino. Kai automobilis nuvažiavo, vyriškis dingo, kuria kryptimi nematė. Po šūvio pusbrolis paskambino kaimynei papasakoti ką matė ir ši paprašė, kad nueitų pažiūrėti ant kelio gal pamatys gilzę. Pusbrolis vaikščiojo viena puse, jis kita ir pusbrolis prie kaimynės tvoros, prie įvažiavimo į kiemą rado gilzę ir pasikvietė jį, jie jos nelietė, apie tai pusbrolis pranešė policijos pareigūnams, jiems atvykus parodė, kur ji yra. Baigus bendrauti su pareigūnais, parėjo į namus (2 t., b. l. 22-23). 2023 m. lapkričio 3 d. papildomos apklausos metu liudytojas R. A. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena antrus metus. Kartu gyvena pusbrolis Eligijus su šeima, kurioje yra du mažamečiai vaikai. Plačiau papasakoti kas vyko tą vakarą, kuomet kaimynės E. Z. buvęs vyras šaudė jos kieme, negali, tik gali pasakyti, kad šūvius tą vakarą girdėjo du kartus. Po antro šūvio, kaip minėjo prieš tai apklausoje, jie su pusbroliu nuėjo pas E. į kiemą, po to, rado iššautą gilzę. Pusbrolis skambino pareigūnui, apie tai pasakė. Šis įvykis sukėlė didelį nerimą, gavo šoko ir adrenalino, išsigando labiausiai dėl vaikų, nes niekada nėra buvę, kad šaudytų kažkas netoliese, buvo baugu dėl savo ir šeimos narių gyvybės. Kiti iš namų nėjo, jie tik su pusbroliu. Toks įvykis sukėlė ne tik pasipiktinimą, tačiau ir didelį stresą. Kad E. su buvusiu vyru nesutaria žino, kiek teko bendrauti su pačia E. ji visada pasakojo, kad jo bijo, nenori, kad jis eitų į jos kiemą, jo vengia, žinojo ir kad jie yra išsiskyrę. Yra matęs A. Z. ne vieną sykį jos kieme, kadangi teritorijos ribojasi, viskas girdisi. Visada E. varo jį lauk iš kiemo, nenori su juo bendrauti. Jie anksčiau su pusbroliu pirkdavo iš A. Z. grūdus, tačiau po šio įvykio nebeperka iš jo grūdų. Anksčiau kaime sklido kalbos, kad A. Z. grasino visiems, kad padeda E., kadangi žinojo, kad jie jai padeda, tai jų ir tvora išgriauta buvo ir daržovės darže išniokotos, jie supranta, kad tai A. Z. darbas, nes jie padeda E. E. ne kartą sakė, kad buvęs vyras A. Z. ją persekioja, važiuoja iš paskos su mašina ir panašiai, jis supranta, kad E. nesijaučia saugi dėl šios situacijos, nes mano, kad A. Z. yra neprognozuojamas. Jie yra nusprendę, kad A. Z. paūmėja, kada jis girtas arba kai būna pilnatis. Kai jis šaudė, taip pat buvo pilnatis. Jie su pusbroliu ir buvo nusprendę, kad jis slepiasi netoliese esančiame negyvenamajame name, dabar džiaugiasi, kad nėjo ten žiūrėti, nes ir jiems būtų kas nors atsitikę, jie iš tiesų jo bijo. Kaimynei ne kartą padėjo susitvarkyti tvorą, kad jis nebelystų į jos teritoriją. Dar kiti kaimynai, kiek žino, įsidėjo kameras, kad neduok dieve pas juos neateitų A. Z., jie taip pat jau užsitvėrė visą teritoriją. Su E. sugyvena draugiškai, kiek reikia ji jiems padeda ir jie jai, tačiau jai nepasisekė dėl tokių jos buvusio vyro veiksmų (2 t., b. l. 27–28). Liudytojas patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2-3 šūvius tikrai girdėjo, na tiksliai negali pasakyti. Jis girdėjo du šūvius, susimaišė. Tik su pusbroliu kalbėjo, su kaimyne. Matė atbuline eiga išvažiuojantį automobilį, matė įvažiuojantį kaltinamojo automobilį į E. Z. kiemą. Matė kai įvažiavo A. Z., o atbuliniu išvažiavo E. Z. draugas. Matė kaip A. Z. šovė į spyną. Draugo mašina stovėjo kieme, A. Z. su „Audi A6“ buvo irgi ir šaudė į draugo automobilį, buvo tamsu. Po šūvio E. draugas atbuliniu išvažiavo iš E. Z. kiemo. Matė, kaip šaudė į garažo duris. Jis nuėjo ir daugiau nieko nematė. Su pusbroliu kartu buvo. Išvažiavus E. draugui, su pusbroliu nuėjo į kambarį. Pusbrolis skambino policijai, kai rado gilzes. Kas po įvykio skambino, nežino. 2-3 šūviai buvo. Buvo apklausiamas du kartus – (duomenys neskelbtini) ir Joniškio rajono policijos komisariate. Girtų nebuvo, visi buvo blaivūs, kitų asmenų nebuvo, tik pusbrolis kartu buvo. Negirdėjo parodymų, apklausinėjo atskirai juos. Jis su pusbroliu įtarinėjo, kad A. Z. per tvorą lipa, matė, kad pas kaimynę nulenkta tvora ir jo tvora nulenkta. A. Z. lipo per tvorą, jis jį matė, jis nubėgo tą įvykio dieną. Jis visą laiką buvo kieme ir viską matė. Su A. Z. nelabai bendrauja, prie parduotuvės pasisveikina ir tiek. Iki įvykio tie santykiai visai normalūs buvo, grūdus pirkdavo iš jo. Dėl vaikų išsigando, šoką gavo. Pirmą kartą taip buvo kaimynės kieme. Dabar jaučiasi saugiai. A. Z. nesilanko, nevažiuoja.
Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos konvojus atvežė seserį pas ją permiegoti, sakė, kad jos vyras A. Z. šaudo, ji jo bijo. Sesuo sakė, kad šaudė, nieko nesužeidė. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad yra E. Z. sesuo, su seserimi palaiko ryšius. E. su A. yra išsiskyrę labai seniai, tačiau dar gyveno kartu. Po to, kai išsiskyrė ir kartu nebegyveno, kiek ji žinojo, jie palaikė ryšius. Pavyzdžiui, per jos gimtadienius A. Z. visada ateidavo sveikinti su dovanomis ir gėlėmis. Ji rūpindavosi jo nusigėrimais, veždavo į ligonines. Kai E. susirado draugą, ji nelabai palaikė tokį jos sprendimą. Ji tiesiog mano, kad pradėjus naujus santykius, ji turėjo visiškai viską nutraukti su savo buvusiu vyru, o visai nenutraukdama, ji, ko gero, suteikė A.i dar kažkokių vilčių, tokia jos nuomonė. Tarp jų meilių nebuvo, ten gal buvo daugiau materialūs dalykai. A. negeri poelgiai, jos manymu ir prasidėjo, kai jis sužinojo apie E. naują draugą. Kiek jai teko bendrauti su E., tai ji jai labai nesiskundė A. ar jo poelgiais. 2023 m. birželio 10 d. naktį, jai paskambino sesuo E. ir pasakė, kad pas ją namuose šaudė A. Z., ji ją priėmė tą naktį. E. buvo labai išsigandusi, matėsi, kad patyrusi didelį stresą ir visa kita. Ji matė pas A. Z. įdėtą E. nuotrauką, kuri buvo kažkuo aptaškyta, tačiau ji nežino ar tai kraujas. Ji E. jos nepersiuntė, gal tai padarė kita, vyresnioji jų sesuo. Jai iš dalies gaila A. Z., jis pats išėjo iš E., tačiau jis turėjo viltį dar gyventi su E.. Ji nėra girdėjusi jų konfliktų, tačiau žino, kad jų buvo. Nenori teisti nei vieno, nei kito (2 t. b. l. 69–70). Liudytoja patvirtino tokius savo parodymus. Viską sužinodavo iš sesers S. L.. Tą nuotrauką parodė sesuo. Ji nieko ten reikšmingo ir nematė toje nuotraukoje. Gal tai buvo pabauginimas koks. Kokie 5 metai kai E. Z. nebegyvena su A. Z.. Sesuo gyveno savo name. Atvažiuodavo A. Z. pas seserį kavos atsigerti, papietauti. Kai ir nutraukė santykius, jie padėdavo vienas kitam. A. Z. materialiai padėjo vaikams, seseriai, buvo atliekami remontai.
Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos tėvas, nukentėjusioji E. Z. jos mama. Bendrauja su tėvais, santykiai geri. Nieko nežino, nematė, tik mama naktį parašė, kad išvažiuoja pas seserį ir viskas. Gyvena atskirai, su mama bendrauja artimiau. Jai tapo žinoma, kad mama turi draugą. Tėvai buvo išsiskyrę jau kokie penki metai. Susitikdavo, bendraudavo, atvažiuodavo aplankyti anūko. Tėtis turi priklausomybę, mama jį prižiūrėdavo. Kai tėtis grįžo iš psichiatrinės ligoninės, tada mama jau vengė su juo bendrauti, laikėsi atstumo. Ji matė tą fotonuotrauką, ar ji aptaškyta krauju, ar ne, negali tiksliai pasakyti. Ji išsigando, galvojo, kad tėtis nori kažką pasidaryti, išgąstis buvo. Po incidento buvo policija, ji gyvena netoli nuo mamos. Mama jai parašė kažkur apie 1 val. nakties, kad neįsileistų tėčio, nes jis yra su šautuvu, ji pasakė, kad vyksta su pareigūnais pas tetą. Mama su draugu bendraudavo, susitikdavo, kad jie būtų labai artimi, nepastebėjo, kartu negyveno. Mama atvažiuodavo pas tėtį, kai jis būdavo išgėręs. Kai nevartodavo alkoholio, tėtis atvažiuodavo pas mamą, sveikindavo gimtadienio proga. Tėtis jautriai sureagavo, kad mama turi draugą, jis ką tik buvo grįžęs iš gydymo įstaigos. Sūnaus mirtis tėčiui atsiliepė labai stipriai, jam tai buvo didžiulis išgyvenimas. Dabar, kai viskas aprimo, vėl kitaip yra. Buvo visokiausių minčių, slėgė finansinės skolos. Nelabai apie tuos finansus žino, ji negyveno ten. Pažinojo kaip žmogų A. S., gyveno miestelyje. Ji nenorėjo su juo bendrauti, tai mamos asmeninis reikalas, ji su juo nebendravo. Kiek žino, tai mama per laukus pastebėjo einantį tėtį, užsirakino, jis spardė duris, išgirdo šūvį, paprašė draugo, kad išvažiuotų, jis ir išvažiavo.
Liudytoja S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad yra E. Z. sesuo, A. Z. buvęs sesers vyras. Su A. Z. santykiai geri, su seserimi irgi geri. Tiksliai nepasakys, nuo kada sesuo pažįstama su A. S., jie pažįstami jau senokai, bendraudavo telefonu, o pradėjo susitikinėti iki sūnaus išėjimo iš gyvenimo. Iki to laiko bendraudavo su vyru, prašydavo nevažiuoti į jos kiemą, o jis vis tiek sugalvodavo, kaip į tą kiemą atvažiuoti, sesuo taip sakė. Tą naktį sesė paskambino, bet ji jos priimti negalėjo, nes nebuvo namuose. A. Z., sako, išprotėjo, šaudo. Susitiko su A. Z., jis norėjo pasikalbėti. Jis neatsigavo, jam šokas buvo, kad ten lankosi sesers draugas, tiesiog nesusilaikė. Sako „tikrai į ją nebūčiau šovęs, tik pagąsdinti norėjau, aš į žmogų negalėčiau šauti“. Tos nuotraukos greitai dingo, net nesureagavo. Ji niekam nesakė, nežino kas pirmas jas pamatė. Ta nuotrauka, kaip ir su krauju aptaškyta. Ji neatkreipė dėmesio gerai į tą nuotrauką, kas pasidalino nežino, nematė, ji greitai dingo. Daug metų išsiskyrę buvo, bet kartu gyveno, po to sesė pavargo, nebebuvo tų santykių. Prieš kiek tai metų ji pasakė, kad nebegali gyventi, sakė „jeigu tu nebegersi, gal ir sueisime“, bet nesusiėjo. A. Z. iš pradžių stengėsi, bet liga yra liga, jis nepanešė to, neišlaikė. Kol jauni buvo, buvo tų apsistumdymų, sumušimų nebuvo. A. Z. rūpindavosi ir jų tėvais, tikrai padėdavo. Sesės padėdavo, kai buvo išsiskyrę, lankydavo anūkus. Ar seserį rėmė finansiškai, negali pasakyti, sveikindavo gimtadienio proga. Tas namas buvo remontuojamas, kiek žino, buvo paimta paskola, namas buvo užstatytas. Sesė yra pas ją užsukusi su draugu, kavos atsigėrė ir tiek. Pati sesė pasisakė, kad turi draugą. Buvo tokia kalba, kai sužinojo, tai viena sesė ir kita sakė, kad nebedėtų vilčių į ją, taip sakė A. Z.. Jie pasikalba, ypač po sūnaus mirties ta tema kalbėjo.
Iš 2023 m. birželio 10 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad A. S. pranešė apie tai, kad 2023 m. birželio 10 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini), jam automobiliu „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuojant iš garažo, prie automobilio pribėgo A. Z. ir į automobilio priekinį dešinės pusės stiklą nukreipęs pistoletą garsiai šūktelėjo bei pistoletu vieną kartą trenkė į automobilio priekinį dešinės pusės stiklą. Jam išvažiavus iš kiemo į gatvę, A. Z. vieną kartą šovė iš pistoleto (1 t., b. l. 11).
Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad E. Z. pranešė apie tai, kad 2023 m. birželio 9 d., apie 23.30 val., link jos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pamatė einantį buvusį sutuoktinį A. Z.. A. Z. slėpėsi už medžių, sėlino link jos namų, ji įtarė, kad turi su savimi ginklą. Tuomet pamatė, kaip jis šovė į jos garažo duris, matė, kaip po šūvio kažką paėmė nuo žemės, mano, kad šovinio tūtelę bei pradėjo eiti link jos namo durų. Tuo metu ji jau buvo iškvietusi policijos pareigūnus. A. Z. priėjęs prie jos namo durų jas spardė, norėjo patekti į vidų, bet praėjus kuriam laikui pasišalino iš jos kiemo. Vėliau jos kieme A. Z. iššovė dar du šūvius, taikydamas į A. S. automobilį. Dar vėliau to paties įvykio eigoje, A. Z. buvo patekęs į jos namo vidų, su tikslu ją ten rasti. Tokiais savo veiksmais jos buvęs sutuoktinis sukėlė jai realų pagrindą manyti, kad jis ją gali nužudyti, ji tokius jo veiksmus suprato, kaip realų grasinimą (1 t., b. l. 28–29).
Iš 2023 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nuo medinio tvoros segmento 0,2 atstumu, 6,0 atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ant grunto rasta ir paimta iššauta šovinio tūta, su užrašu „Luger CBC 9 mm“. Apžiūrint garažo duris, mūrinę sieną jokių apgadinimų neužfiksuota (1 t., b. l. 32–39).
Iš 2023 m. birželio 10-11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo papildomai apžiūrėta įvykio vieta – namas, kiemas, garažas prieigos aplink gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija. Namo kieme, ant asfalto yra metalinė plokštelė, nelygiais kraštais, rusvos spalvos, galimai kulkos dalis. Ties garažo durų vidurine dalimi ant asfalto yra metalinė plokštelė, nelygiais kraštais, pilkos spalvos, galimai kulkos dalis. Garažo durų spynos vidutinėje dalyje įspaustas apvalios formos ženklas, kairioji ženklo dalis padengta rūdimis, dešinioji be rūdžių, matomas blizgantis metalas. Priešais garažo kairiąją pusę auga medis. Ties medžio kamienu, ant žemės yra metalinė plokštelė, nelygiais kraštais, pilkos spalvos, galimai kulkos dalis. Gyvenamojo namo lauko durys yra plastikinės, su viena įleidžiama spyna, su dviem stiklo paketais. Ant apatinio stiklo paketo, išorinėje pusėje, viršutinėje dalyje yra avalynės pėdsakas. Ant apatinio stiklo paketo, išorinėje pusėje, apatinėje dalyje yra avalynės pėdsakas. Už ūkinių pastatų galinė namo teritorija aptverta tinkline tvora. Ties šiltnamiu tinklinės tvoros dalis nulenkta. Už tvoros yra apleistas, negyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir žole apaugusia teritorija (1 t., b. l. 41–53).
Iš 2023 m. birželio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) bendrovės garažai, esantys (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu ant garaže esančios rudos spalvos sofos, tarp ant jos padėtų įvairių daiktų rastas ir paimtas daiktas, panašus į pneumatinį pistoletą, ant kurio kairės pusės rėmo užrakto matomas užrašas Cal 4,5 mm bei MP-65IK Y08 11973, ant dešinės pusės rėmo užrakto matomas užrašas Made in Russia. Einant link garažo išėjimo, kairėje pusėje prie sienos pastatyta mėlynos spalvos spintelė, ant kurios rastas padėtas ir paimtas daiktas, panašus į ginklą, kurio buožė medinė, rudos spalvos, vamzdis pailgas, juodos spalvos. Ant ginklo rėmo matomas užrašas COMETA Mod. 100 Cal 4,5/. 177 Made in Spain 21-c1 7328-11. Prie negyvenamo vieno aukšto namo, esančio (duomenys neskelbtini), einant palei pastato rytinę sieną, ant žolės rastas ir paimtas lenktinis peilis su medine rudos spalvos rankena (1 t., b. l. 55–85).
Iš 2023 m. birželio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas automobilis „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis nukentėjusiajam A. S. (1 t., b. l. 87–94).
Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalų matyti, kad 2023 m. birželio 10 d., 03.50 val., A. Z. nustatytas 0,00 proc. blaivumas, 2023 m. birželio 10 d., 04.13 val., A. S. nustatytas 0,00 proc. blaivumas (1 t., b. l. 105–112).
Iš 2023 m. birželio 10 d. A. Z. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje ant stalo rasto raštelio matyti, kad jame ranka padaryti ir A. Z. pasirašyti įrašai „2023-04-30 Suklupau! Prie kauburėlio sūnaus kapą apkabinęs Atkeršysiu sūnau krauju! Tetis“. Sulaikius A. Z., atliekant asmens apžiūrą, už jo marškinėlių buvo rastas dar vienas raštelis „Psichologija 2020-01-10 (kopija iš straipsnio „Žmogui nulemta pralaimėti“) 2022-10-01 Mirtis ar pasirinkai mirtį tai yra tikrasis žmogaus pralaimėjimas A. Z.: parašas, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 116–117).
Iš policijos įvykių paieškos nuo 2018 m. birželio 13 d. matyti, kad 2023-03-22 buvo gautas pranešimas „buvęs vyras, atvažiavęs į kiemą grasina pranešėjai susidorojimu, įžeidinėja“; 2023-03-30 „Iš pranešėjos kiemo, pastebėjo šiandiena ryte, dingo vandens talpos kanistrai vežami-tempiami ant ratų, turi įtarimą, kad galimai pasisavino buvęs vyras“; 2023-06-09 gautas pranešimas „Buvęs pranešėjos sutuoktinis dabar vaikšto aplink namus su ginklu rankose“ (1 t., b. . 118–120).
Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas E. Z. 2023 m. birželio 9 d. skambutis Bendrajam pagalbos centrui. Pokalbio metu E. Z. praneša, kad skubiai reikia policijos pagalbos adresu, (duomenys neskelbtini), nes buvęs sutuoktinis su ginklu vaikšto aplink namus ir ji bijo (1 t., b. l. 128–129).
Iš 2023 m. spalio 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 16 pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų. Iš pareigūno M. M. kūno kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai atvyksta pas E. Z., kuri paaiškina, kad matė A. Z. su ginklu, kaip jis šovė į garažo duris, pasiėmė gilzę, o po to spardė gyvenamojo namo duris. E. Z. nurodė nežinanti, iš kur A. Z. gali turėti ginklą, tačiau jis jai yra rodęs ir grasinęs juo anksčiau. Nurodė, kad į jos namo teritoriją A. Z. atėjo be mašinos, palei kaimynų tvorą, matė, kaip ateidamas A. Z. rankoje laikė ginklą. Iš ketvirto įrašo matyti, kad E. Z. nurodė kaimyną, kuris galimai kažką matė. Atėję du kaimynai (vienas su chalatu, kitas su šortais bei treningu) nurodė, kad matė A. Z. prie kioskelio su juoda mašina. Po to, išlipęs iš mašinos vaikščiojo palei jų daržą, pastovėjo ir grįžęs į mašiną su išjungtomis šviesomis išvažiavo. Kitas kaimynas nurodė, kad girdėjo kažkokius garsus, pašoko iš lovos. Po to, pareigūnas M. M. prieina prie pareigūno G. R., kuris gatvėje kalbasi su asmeniu, kuris nurodo, kad matė į mašiną bėgantį A. Z., kuris atbėgęs į mašiną nuvažiavo į Žagarės pusę. Nurodo, kad jo dukra girdėjo šūvį ir, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pareigūnas grįžta prie E. Z., kuri telefonu kalbasi su kaimynu, kuris taip pat nurodo, kad girdėjo šūvį. Penktame įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnui G. R. paklausus E. Z., ar yra mačiusi pas A. Z. ginklą, pastaroji atsakė, kad prieš kokią savaitę A. Z. tą ginklą jai rodė ir jos manymu tas ginklas yra stiprus, toks, kuriuo galima nušauti žmogų. Iš šešto vaizdo įrašo matyti, kad važiuodami policijos pareigūnai pamato, kad yra atidarytas E. Z. garažas. E. Z. nurodo, kad draugas garaže buvo pasistatęs mašiną, draugas išvažinėjo iš kiemo ir A. Z. jį puolė, draugas išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Septintame vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai paskambina E. Z. kaimynui, kuris nurodo, kad pas E. Z. kieme rado kulką. Devintame vaizdo įraše užfiksuota, kaip E. Z. nurodo, kad jos kieme kaimynai rado kulką ir dar kartą patikslina pasakojimą apie draugą. Nurodo, kad draugas buvo išėjęs į šventę ir palikęs mašiną pas ją garaže, nes A. Z. yra labai pavydus. Nurodo, kad kai pareigūnai išvažiavo, jam padavė raktą, jis pasiėmė mašiną ir važiavo lauk, o tada iš kažkur išlindęs A. Z. jį puolė, vijosi ant kelio. Vienuoliktame vaizdo įraše, kuris užfiksuotas policijos pareigūno L. N. kūno kamera, matoma, kaip pareigūnai atvyksta į A. S. namus. A. S. pasakoja, kad jam stumiantis iš kiemo, A. Z. šovė į jo mašiną, jis nežino ar pataikė į mašiną ir stumiantis pats dar sudaužė mašinos buferį. A. Z. priėjo prie jo mašinos su ginklu. Tryliktame vaizdo įraše, užfiksuotame pareigūno R. R. kūno kamera, užfiksuota, kaip pareigūnui einant žole aptinkamas gulintis žmogus, t. y. A. Z.. Pareigūnas L. N. uždeda A. Z. antrankius, atlieka dalinę asmens apžiūrą. Pareigūnai A. Z. klausia, kur yra ginklas, šis nurodo, kad nieko neturi. Šešioliktame vaizdo įraše, kuris užfiksuotas pareigūno M. M. kūno kamera, matyti, kaip A. S. nurodo, kad į jį šovė vieną kartą ir šūvis buvo prie garažo. A. S. taip pat nurodo, kad prieš mėnesį prie jo namų atvyko A. Z., bet jis jam rodė ginklą su vamzdeliu, jam atrodė, kad ginklas yra savadarbis (1 t., b. l. 131–133).
Iš 2023 m. birželio 10 d. kratos protokolo matyti, kad prieš atliekant kratą, A. Z. buvo pareikalauta pateikti ieškomą ginklą bei šaudmenis. A. Z. savanoriškai pateikė lentynoje paslėptą juodos spalvos šaunamąjį ginklą P38 Nr. 6480 su dėtuve, kurioje trys šoviniai 9 mm. Atlikta krata trijuose garažuose, priklausančiuose A. Z., tačiau nieko nerasta ir nepaimta (2 t., b. l. 78–80, 84–87).
Iš 2023 m. birželio 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Z. pateikė vilkimus drabužius ir turimą avalynę – juodos spalvos liemenę, pilkos spalvos sportines kelnes, juodos spalvos bliuzoną, juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos batelius ir pilkos spalvos kojines (2 t., b. l. 115–116).
Iš 2023 m. birželio 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Z. pateikė pirštines (2 t., b. l. 119–120).
Iš 2023 m. birželio 10 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimti šūvio pėdsako ėminiai nuo A. Z. kairės rankos plaštakos, nuo dešinės rankos plaštakos, nuo galvos plaukuotis dalies (2 t., b. l. 122).
Iš 2023 m. birželio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išvados matyti, kad atlikus pneumatinio pistoleto MP-651K Y08 11973, paimto įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu tyrimą, padaryta išvada, kad tirti pateiktas revolveris Nr. Y0811973 yra pramoniniu būdu pagamintas, 4,5 mm kalibro, D kategorijos, pneumatinis, MP-651K nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro BB sviediniais naudojant CO2 dujų balionėlį (2 t., b. l. 128–132).
Iš 2023 m. birželio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išvados matyti, kad atlikus pneumatinio ginklo Cometa Mod. 100, paimto įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu tyrimą, padaryta išvada, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. 21-C1 7328-11 yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, netvarkingas, tinkamas šaudymui, D kategorijos, pneumatinis, COMETA Mod. 100 nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais (2 t., b. l. 138–140).
Iš 2023 m. birželio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išvados matyti, kad atlikus lenktinio peilio WALTNER, paimto įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu tyrimą, padaryta išvada, kad ant tirti pateikto lenktinio peilio paimto įvykio vietos apžiūros metu, išryškinti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka (2 t., b. l. 149–151).
Iš 2023 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išvados matyti, kad atlikus lenktinio peilio WALTNER, paimto įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu tyrimą, padaryta išvada, kad tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės – buitinės paskirties, pramoniniu būdu pagamintas lenktinis peilis (2 t., b. l. 157–160).
Iš 2023 m. liepos 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išvados matyti, kad atlikus ginklo su dėtuve, kurioje trys šoviniai, paimtų įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, ir šovinio tūtos, paimtos adresu (duomenys neskelbtini), tyrimą, padaryta išvada, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. 6430 yra pramoninės gamybos, graižtvinis, 9 mm kalibro, pusiau automatinis, B kategorijos, tvarkingas, šaudymui tinkamas, Walther P38 šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9X19 mm kalibro Luger šoviniais. Tirti pateikti 3 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9X19 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui, Luger šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams: pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams. Pateiktais šoviniais šaudyti iš tirti pateikto pistoleto galima. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos, 9X19 mm kalibro, Luger šovinio sudėtinė dalis. Tirti pateikta tūtelė, rasta įvykio vietos apžiūros metu, yra šauta tirti pateiktame pistolete Walther P38 Nr. 6430 (2 t., b. l. 172–179).
Iš 2023 m. liepos 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1545(23), kad atlikus šūvio pėdsakų paiešką ir tyrimą padaryta išvada, kad ant tirti pateiktų lipdukų su mikrodalelėmis nuo A. Z. dešinės rankos, kairės rankos, galvos, lipduko su mikrodalelėmis nuo aplinkos ir dešinės pirštinės yra pavienių šūvio pėdsako dalelių. Ant kairės pirštinės šūvio pėdsakų neaptikta. Ant kontrolinio lipduko su mikrodalelėmis nuo specialisto rankų šūvio pėdsakų nėra (2 t., b. l. 189–190).
Iš 2023 m. liepos 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išvados matyti, kad atlikus trasologinį tyrimą, kurio metu tirti avalynės pėdsakai, paimti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, ir A. Z. avėti juodos spalvos bateliai ir pilkos spalvos kojinės, padarytos išvados, kad avalynės pėdsako fragmentas yra tinkamas avalynės rūšinei (grupinei) priklausomybei nustatyti. Kiti avalynės pėdsakų fragmentai avalynei identifikuoti, ar rūšinei (grupinei) priklausomybei nustatyti netinkami. Avalynės pėdsako fragmentas paliktas tos pačios rūšies avalyne, kaip ir tirti pateikti įtariamojo A. Z. batai (3 t., b. l. 1–6).
Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išvados matyti, kad atlikus trijų metalinių plokštelių, rusvos ir pilkos spalvų, galimai kulkos dalių, paimtų iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, padaryta išvada, kad tirti pateikti metalo fragmentai yra kulkos apvalkalo ir kulkos šerdies sudėtinės dalys. Nustatyti kokio šovinio dalys jie yra nėra galimybės. Ant apvalkalo fragmento esantys pėdsakai konkretaus ginklo identifikavimui netinkami (3 t., b. l. 15–20).
Iš 2023 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1759(23), kad atlikus šūvio pėdsakų paiešką padaryta išvada, kad ant tirti pateiktos spynos yra šūvio pėdsakų dalelių (3 t., b. l. 26–27).
Iš 2023 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išvados matyti, kad atlikus spynos, paimtos įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, padaryta išvada, kad pažeidimas, esantis ant tirti pateiktos spynos, yra šautinis. Tačiau dėl metalo, iš kurio pagaminta spyna, kietumo ir jo paviršiaus nelygumo, susiformavusiame pėdsake nėra pakankamai požymių, leidžiančių nustatyti jį padariusio šovinio kalibrą bei rūšį. Dėl nurodytų priežasčių pagal paliktą ant spynos pėdsaką identifikuoti šaunamąją ginklą galimybės nėra (3 t., b. l. 32–35).
Iš 2023 m. liepos 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. Z. pateikė nuotrauką, darytą iš telefono ekrano kopijos, kuri buvo įkelta į A. Z. Facebook profilį. E. Z. nurodė, kad ant jos įkeltos asmeninės nuotraukos yra kraujo dėmės, kurios matosi nuotraukoje (3 t., b. l. 40, 43–44).
Iš 2023 m. spalio 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos E. Z. pateiktos nuotraukos. Apžiūrint pateiktą nuotrauką matyti, kad yra nufotografuota profilio pavadinimu „A. Z.“ ekrano nuotrauka, matoma, kad nuotrauka įkelta prieš 14 val., turi 23 patiktukus. Kairėje nuotraukos pusėje matyti E. Z. atvaizdas, galimai perfotografuotas iš pastatomos nuotraukos su rėmeliu, prie E. Z. kaklo ir ant dėvimo rūbo matyti raudonos spalvos nevienodos formos dėmės. Dešinėje pusėje matyti nuotrauka, kurioje stovi A. Z., per vidurį mergaitė ir E. Z. (3 t., b. l. 45–46).
Iš 2023 m. spalio 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta pateikta E. Z. pokalbių išklotinė nuo 2023-06-01 iki 2023-06-31, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 60–61).
Iš 2023 m. liepos 20 d. pažymos iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos matyti, kad A. Z. neturi leidimo ginklui (3 t., b. l. 129).
Iš 2023 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 96TPK-83/2023 matyti, kad pateikta išvada, jog A. Z. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 167).
Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis A. Z. prisipažino kaltu padaręs šį nusikaltimą, teigė, kad pistoletą Walther ir šaudmenis apie 2000 m. rado apleistoje sodyboje, kuri šiuo metu jau yra nugriauta, minėtą pistoletą ir šaudmenis pasiėmė su savimi, 2023 m. birželio 10 d. panaudojo, iššaudamas du kartus, ir laikė, kol 2023 m. birželio 10 d. kratos metu, ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Be kaltinamojo A. Z. prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, patvirtina nukentėjusiųjų E. Z. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir bylos nagrinėjimo metu pagarsinti parodymai, liudytojų policijos pareigūnų R. R., G. P. ir L. N. parodymai, liudytojų E. I. ir R. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. 6430 yra pramoninės gamybos, graižtvinis, 9 mm kalibro, pusiau automatinis, B kategorijos, tvarkingas, šaudymui tinkamas, Walther P38 šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9X19 mm kalibro Luger šoviniais; tirti pateikti 3 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9X19 mm kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui, Luger šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, norint teisėtai laikyti B kategorijos ginklus bei šaudmenis, yra būtinas leidimas. Iš įrašų apie kaltinamąjį A. Z. nacionaliniuose registruose duomenų matyti, kad A. Z. nėra išduotas leidimas laikyti ginklą. Tai, kad darydamas šią nusikalstamą veiką A. Z. veikė tiesiogine tyčia patvirtina jo veiksmai – jis, neturėdamas leidimo laikyti ginklą ir šaudmenis, radęs šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, nepaisydamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos radus ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenų, jų dalių, apie tai pranešti policijos įstaigai, rastą ginklą ir šaudmenis pasiėmė su savimi, apie tai policijos pareigūnams nepranešė, ginklą ir šaudmenis išstudijavo, apie jų turėjimą niekam neprasitarė, panaudojus ginklą ir šaudmenis, juos paslėpė, bandė suklaidinti ginklo ieškančius policijos pareigūnus, teigdamas, kad visus jo turimus pneumatinius ginklus pareigūnai jau rado, ir, tik pasitaręs su gynėju, pareigūnams nurodė, kur jis paslėpė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Taigi, A. Z. suprato, kad jis rado šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, kuriems reikalingas leidimas, nepranešė policijos pareigūnams apie tai, neturėdamas leidimo ginklą ir šaudmenis laikė pas save, vėliau juos panaudojo, jis suprato nusikalstamus savo veiksmus ir norėjo taip elgtis. A. Z. veikoje yra visi, nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes A. Z., neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir panaudojo šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį pistoletą Walther P38 Nr. 6430, 9 mm kalibro, B kategorijos ir tris 9x19 mm kalibro šaudmenis LUGER.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį pistoletą Walther P38 Nr. 6430, 9 mm kalibro, B kategorijos ir tris 9x19 mm kalibro šaudmenis LUGER, A. Z. įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, pats A. Z. nurodė, kad minėtą ginklą ir šaudmenis rado apleistoje sodyboje, kurios šiuo metu jau nebėra, todėl A. Z. suformuotas kaltinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tikslintinas, nurodant kad A. Z. ginklą ir šaudmenis įgijo ne „iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens“, o „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu“. Kaltinimo patikslinimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kaltinamojo padėties nesunkina.
Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016). Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015).
Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017 ir kt.).
A. Z. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti A. S., o būtent: 2023 m. birželio 10 d., apie 00:40 val., E. Z. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. S. automobiliu išvažiuojant iš garažo, jis tyčia nukreipė šaunamąjį ginklą Walther P38 į automobilio priekinį dešinės pusės stiklą bei garsiai šaukė tyrimo metu nenustatytus žodžius, tokiu būdu grasindamas nužudyti A. S., po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis vieną kartą ginklo rankena trenkė į automobilio priekinį dešinės pusės stiklą, nukentėjusiajam A. S. išvažiavus iš kiemo į gatvę, jis vieną kartą minėtu ginklu šovė į pastarojo automobilį, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. S. pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.
A. Z. kaltu dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino. Nurodė, kad jis šaunamojo ginklo nukreipęs į A. S. vairuojamą automobilį nebuvo, nes tuo metu ginklą buvo užsikišęs už tuo metu vilkėtų sportinių kelnių, nieko nešaukė, ginklo rankena netrenkė į automobilio priekinį dešinės pusės stiklą, galėjo trenkti nebent rankos kumščiu į šoninį dešinės pusės keleivio stiklą, kuomet A. S. automobiliu išvažinėjo iš garažo ir norėjo užvažiuoti ant jo, bei nešovė į A. S. automobilį, o šovė į orą. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokios A. Z. išdėstytos versijos nepatvirtina jokie objektyvūs byloje surinkti duomenys.
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – A. Z. parodymus, duotus tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų E. Z. ir A. S. parodymus, liudytojų E. I. ir R. A., V. R., V. S. ir S. L. parodymus, policijos pareigūnų parodymus, kitus objektyvius byloje surinktus duomenis – įvykio vietos apžiūros, daiktų, vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų kūno kameromis apžiūros protokolus, specialistų išvadas, nustatė šias aplinkybes:
- A. Z. su nukentėjusiąja E. Z. pragyveno santuokoje nuo 1995 m. iki 2002 m., po to dar gyveno iki 2017 m., pastaruosius kelis metus A. Z. gyvena atskirai nuo nukentėjusiosios E. Z., tačiau visada abu palaikė draugiškus santykius, vienas kitam padėjo, rūpinosi vienas kitu, bendravo tarpusavyje. Šias aplinkybes patvirtina A. Z., E. Z., jų dukros V. R. bei E. Z. seserų V. S. ir S. L. parodymai;
- maždaug 2022 m. vidurio nukentėjusioji E. Z. pradėjo bendrauti su nukentėjusiuoju A. S., apie tai 2023 m. kovo mėnesį iš sūnaus sužinojo A. Z. ir tai jam labai nepatiko, jis nenorėjo, kad A. S. bendrautų su E. Z., nuo to laiko A. Z. ir E. Z. santykiai pasikeitė. Šias aplinkybes nurodė A. Z., patvirtino E. Z.;
- maždaug prieš 1,5 mėnesio iki įvykio, A. S. į mobilaus ryšio telefoną skambino A. Z. ir užuominomis kalbėjo, kad su juo susidoros fiziškai. Po to, po kokios savaitės, A. Z. į A. S. kiemą atvažiavo savo automobiliu ir parodė, kad už kelnių yra užsikišęs pistoletą, pradėjo kalbėti, kad buvusios žmonos niekam neatiduos ir dėl jos kovos. Šias aplinkybes parodė nukentėjusysis A. S., be to, analogiškas aplinkybes jis nurodė ir policijos pareigūnams, kurie po įvykio buvo atvykę pas A. S. į namus ir tokie jo parodymai yra užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis;
- 2023 m. birželio 9 d., po 23 val., A. Z. važiuodamas iš laukų atgal į savo garažus, kur laikė ir remontavo savo žemės ūkio techniką, pamatė, kaip į E. Z. gyvenamojo namo kiemą įvažiavo automobilis, automobilis įvažiavo į garažą ir užsidarė durys. E. Z. įtarė, kad pas E. Z. atvyko A. S. ir nuėjo į E. Z. gyvenamojo namo kiemą patikrinti. Su turėtu prožektoriumi pasišvietė į garažą ir jame pamatė stovintį A. S. priklausantį automobilį. Tada A. Z. grįžo atgal į savo garažus, kur, pasak A. Z., savigynai pasiėmė nelegaliai turėtą šaunamąjį ginklą, užtaisytą šaudmenimis, ir grįžo į E. Z. gyvenamojo namo kiemą. Tokias aplinkybes patvirtina A. Z. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios E. Z. parodymai. Bylos nagrinėjimo metu A. Z. negalėjo aiškiai paaiškinti, kam jis su savimi pasiėmė šaunamąjį ginklą, nuo ko jis planavo gintis, kas jam grėsė;
- A. Z. atėjęs prie garažo, kuriame stovėjo A. S. automobilis, turėtu ginklu iššovė į garažo spyną, nes norėjo, kad automobilis dingtų iš garažo, šūviu norėjo išgąsdinti A. S.. Tada jis nuėjo prie E. Z. gyvenamojo namo durų ir pradėjo belsti į duris bei jas spardyti (tai patvirtina įvykio vietos apžiūros metu ant laukinių durų stiklo rasti avalynės pėdsakai, o specialisto išvada patvirtino, kad avalynės pėdsakai palikti ant laukinių durų yra palikti A. Z. įvykio metu avėtos avalynės). Šias aplinkybes nurodė pats kaltinamasis A. Z.. Iš dalies jas patvirtina ir liudytojų E. I. bei R. A. parodymai, kad jie išgirdo garsą, panašų į sprogimą, pamatė nuo E. Z. ūkinio pastato nueinantį žmogaus siluetą;
- visa tai pro gyvenamojo namo langą matė E. Z., kuri labai išsigando, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie A. Z. veiksmus, o A. S., dėl saugumo, liepė išsivaryti savo automobilį iš garažo ir važiuoti į namus. Šias aplinkybes patvirtina E. Z. ir A. S. parodymai, E. Z. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas;
- A. S. išėjo iš E. Z. gyvenamojo namo, atsirakino garažą, sėdo už automobilio vairo, užvedė variklį, pradėjo važiuoti atbulomis, kai netikėtai dešinėje automobilio pusėje pamatė A. Z. ir labai išsigando. Pamatė, kad A. Z. į automobilio priekinį dešinės pusės stiklą yra nukreipęs pistoletą ir kažką garsiai sušuko, tačiau negali pasakyti, ką sušuko. Po to, A. Z. pistoleto rankena vieną kartą trenkė į automobilio priekinį dešinės pusės stiklą, bet jo neišdaužė. A. S. dar labiau išsigando ir išvažinėdamas automobiliu iš garažo atbulomis, bei nenorėdamas, kad A. Z. jį sužalotų, susuko vairą į dešinę pusę ir atsitrenkęs į garažo sieną apgadino savo automobilio priekinį bamperį bei kairės pusės posūkio žibintą. Išvažiavęs iš kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė iš galo atbėgantį A. Z., kuris minėtu pistoletu vieną kartą iššovė. Šaudamas iš pistoleto A. Z. jo nesužalojo, automobilio nesugadino. Analogiškas aplinkybes A. S. nurodė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios – protokole-pareiškime, policijos pareigūnams, tik po įvykio atvykusiems pas jį į namus, kas yra užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis. Iš dalies tokias A. S. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų E. I. ir R. A. parodymai, kad jie pamatė, kad už automobilio vairo sėda vyras ir atbuline eiga išvažiuoja iš kaimynės kiemo, tuo metu išgirdo šūvį, kas šovė ir iš kur nematė, jiems pasirodė, kad šūvio garsas buvo nuo (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į E. Z. kiemą. Išėję prie savo kiemo vartų pamatė, kad minėtas automobilis nuvažiuoja Joniškio m. kryptimi ir tuo metu nuo Žagarės atvažiuojantis automobilis savo šviesomis apšvietė kitoje kelio pusėje priešais E. Z. namą stovintį vyriškį, atpažino, kad tai buvęs E. Z. vyras. Be to, ties įvažiavimu į E. Z. gyvenamojo namo kiemą įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta šovinio tūtelė, kuri, kaip patvirtino specialisto išvada, buvo iššauta iš A. Z. turėto šaunamojo ginklo.
Iš aukščiau nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad A. Z. grasinimas A. S. atžvilgiu pasireiškė bauginančiu elgesiu, t. y. šaunamojo ginklo demonstravimu, jo nukreipimu į automobilį, kuriame sėdėjo A. S., ginklo sudavimu į automobilio priekinį stiklą ir, galiausiai, iššovimu į nuvažiuojantį automobilį, kurį vairavo A. S.. Tokias išvadas patvirtina A. Z. teiginiai, kad jis ginklą pasiėmė savigynai, juo šovė į garažo spyną, nes šūviu norėjo išgąsdinti A. S., pamatęs, kad A. S. automobiliu išvažinėja iš garažo, pribėgo prie garažo, norėjo su A. S. pakalbėti, kvietėsi į dvikovą, ringą, nes nenorėjo, kad jis važinėtų pas E. Z.. Tokie A. Z. parodymai, jo veiksmų intensyvumas patvirtina, kad jis buvo piktas, susinervinęs, gal net įsiutęs, kad A. S. lankosi pas jo buvusią žmoną, todėl teismas neabejoja tuo, kad susidariusioje situacijoje A. Z. buvo nukreipęs šaunamąjį ginklą į A. S., kuris tuo metu sėdėjo automobilyje, šiam išvažinėjant iš garažo, rankoje turėtu ginklu trenkė į priekinį dešinės pusės automobilio stiklą, šaukė kažkokius žodžius, o A. S. pavykus išvažiuoti iš garažo ir išvažinėjant iš E. Z. gyvenamojo namo kiemo – šovė į A. S. automobilį. Tokiu savo elgesiu A. Z. siekė paveikti A. S. psichiką, jį išgąsdinti, kad jis daugiau nebevažinėtų pas jo buvusią sutuoktinę E. Z.. Tai, kad A. Z. jau prieš įvykį grasino/baugino A. S. susidorojimu, demonstravo jam savo šaunamąjį ginklą, įvykio vakarą jau buvo iššovęs minėtu ginklu į garažo, kuriame buvo A. S. automobilis, spyną, beldėsi į E. Z. gyvenamojo namo laukines duris, jas spardė, visos šios aplinkybės tik sudarė nukentėjusiajam A. S. pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, gali būti realiai įvykdytas. Po įvykio A. S. buvo labai išsigandęs, patyrė didelę baimę ir stresą, pirmą kartą gyvenime į jį buvo nukreiptas ginklas ir šaudoma, pajuto baimę ir realų pavojų savo gyvybei.
Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, daro išvadą, kad A. Z. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir įrodyta, kad nusikalstamus veiksmus, kvalifikuojamus pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, A. Z. atliko E. Z. gyvenamojo namo kieme, o kaltinime nurodyta įvykio vieta – namuose, yra labai plati ir netiksli, nes gali reikšti ir gyvenamojo namo vidų, todėl A. Z. suformuotas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tikslintinas, nurodant, kad A. Z. E. Z. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Kaltinimo patikslinimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kaltinamojo padėties nesunkina.
Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamojo atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-242/2011, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019).
Kaltinamasis A. Z. prisipažino kaltu padaręs šį nusikaltimą, teigė, kad 2023 m. birželio 9 d., E. Z. gyvenamojo namo kieme du kartus iššovė iš šaunamojo ginklo Walther P38 –vieną kartą šovė į garažo, kuriame buvo įvarytas A. S. automobilis, durų pakabinamą spyną, antrą kartą šovė į orą, kai A. S. automobiliu išvažinėjo iš E. Z. gyvenamojo namo kiemo. Į garažo spyną šovė, nes norėjo, kad A. S. automobilis dingtų iš garažo, šūviu norėjo išgąsdinti žmogų. Į orą šovė po to, kai A. S. savo automobiliu išvažinėjo iš garažo ir lėkė ant jo. Kaltinamasis A. Z. neigė šovęs į A. S. automobilį. Nurodė, kad šaudydamas galėjo išgąsdinti kitus asmenis bei sutrikdyti jų rimtį.
Be kaltinamojo A. Z. prisipažinimo, jo kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, patvirtina nukentėjusiųjų E. Z. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir bylos nagrinėjimo metu pagarsinti parodymai, liudytojų E. I. ir R. A. parodymai, kad 2023 m. birželio 9 d. prieš vidurnaktį išgirdo keistą garsą, lyg sprogimą, kuris juos pažadino, įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrint įvykio vietą, t. y. E. Z. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, prie medinio tvoros segmento buvo rasta šovinio tūta „Luger CBS“ 9 mm, namo kieme, prie garažo durų ir prie medžio, kuris yra prie garažo, rastos kulkos dalys, garažo durų spynoje – šūvio žymė, daiktų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kurių viename matyti, kaip pareigūnas M. M. prieina prie pareigūno G. R., kuris gatvėje kalbasi su asmeniu, nurodančiu, kad matė į mašiną bėgantį A. Z., kuris atbėgęs į mašiną nuvažiavo į Žagarės pusę, nurodė, jog jo dukra girdėjo šūvį ir, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), specialistų išvados, kad atlikus spynos, paimtos įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, padaryta išvada, kad pažeidimas, esantis ant tirti pateiktos spynos, yra šautinis.
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad A. Z. viešoje vietoje – E. Z. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliu elgesiu – nelegaliai turimu šaunamuoju ginklu vieną kartą šaudamas į garažo duris ir vieną kartą šaudamas į A. S. automobilį (tai buvo įrodyta aukščiau, aptariant nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nes šūvius paleido nakties metu, kai dauguma aplinkinių gyventojų miegojo/ilsėjosi ir juos pažadino šūvių garsai, buvo nutrauktas žmonių poilsis, kaimynams, girdėjusiems šūvių garsus, buvo sukeltas išgąstis. Tokiais savo veiksmais A. Z. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nepaisė visuotinai priimtų elgesio taisyklių. A. Z., atlikdamas įžūlius veiksmus viešoje vietoje, suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. A. Z. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiai.
Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes A. Z. viešoje vietoje – E. Z. gyvenamojo namo kieme, du kartus iššaudamas iš šaunamojo ginklo – vieną kartą į garažo durų pakabinamą spyną, kitą kartą į A. S. automobilį, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir įrodyta, kad nusikalstamus veiksmus, kvalifikuojamus pagal BK 284 straipsnį, A. Z. atliko E. Z. gyvenamojo namo kieme, o kaltinime nurodyta įvykio vieta – namuose, yra labai plati ir netiksli, nes gali reikšti ir gyvenamojo namo vidų, todėl A. Z. suformuotas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį tikslintinas, nurodant, kad A. Z. E. Z. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Kaltinimo patikslinimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kaltinamojo padėties nesunkina.
Dėl BK 148¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai. Šiuo baudžiamuoju nusižengimu kėsinamasi į asmens laisvę, taigi tiesioginis nusikalstamos veikos objektas – asmens valios laisvė, t. y. galimybė pasirinkti socialiai priimtiną elgesio modelį, nepriklausomai nuo kito asmens valios. BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra materialioji – ją inkriminuojant būtina nustatyti ne tik veiką, bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.
Objektyviai BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika pasireiškia žmogaus persekiojimu, kuriam būdinga aiškiai išreikšta žmogaus valia prieš tokius veiksmus, teisėto pagrindo atliekamiems veiksmams nebuvimas bei jų sistemingumas. Asmens persekiojimo būdai gali būti įvairūs: telefoniniai skambučiai, nuolatinis trumpųjų žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, atviras sekimas pakeliui į darbą, gyvenamąją vietą ar iš jų, laukimas vietose, kur nukentėjusysis lankosi, asmeninės informacijos skleidimas tretiesiems asmenims ir pan. Pabrėžtina, kad persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys, o nesiliaujantys, nepageidautini persekiotojo veiksmai, sukeliantys psichologinę ir emocinę žalą. Tam, kad persekiojimas būtų laikomas veika, atitinkančia BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, ji turi atitikti tam tikras sąlygas, pirmiausia – neteisėti veiksmai atliekami prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią. Nesutikimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais; aiškumo požymis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas atskirai, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes ir kontekstą; nesutikimo išreiškimas turi būti akivaizdus kaltininkui, t. y. kaltininkas jį turi suvokti ne kaip dviprasmišką. Tokiems veiksmams taip pat neturi būti teisėto pagrindo. Persekiojimas taip pat turi būti nevienkartinis, t. y. turėti sistemingumo požymį. Sistemingumas – tai pasirinktų neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį intensyvumas, keli to paties ar skirtingo persekiotojo pasirinkto būdo veiksmai, padaryti per tam tikrą nelabai ilgą laiko tarpą ir rodantys kaltininko elgesio kryptingumą, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas.
Siekiant inkriminuoti BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, privaloma nustatyti ir kilusius padarinius. Šie padariniai yra alternatyvūs – gyvenamosios vietos, darbo ar mokymosi įstaigos pakeitimas, kitoks neigiamas poveikis nukentėjusio asmens socialiniam gyvenimui (pvz., susilpnėję ar nutrūkę socialiniai ryšiai) ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai (pvz., nuolatinis baimės, nerimo, nesaugumo jausmas). Svarbu pažymėti, kad tarp veikos – sistemingo persekiojimo – ir kilusių padarinių turi egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo.
Subjektyviai neteisėtas asmens persekiojimas pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad persekioja kitą žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo, sistemingai, numato, kad dėl šių veiksmų asmuo bus priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba bus padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia). Arba asmuo suvokia, kad persekioja žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo, sistemingai, ir nors nenumato, kad dėl jo neteisėtų veiksmų asmuo bus priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba bus padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Kaltininko motyvai ir tikslai nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, tačiau gali turėti reikšmę vertinant tyčios kryptingumą, veikos pavojingumą ir skiriant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-719/2024). Persekiojimas, kaip veika, pasižymi aktyviu įkyriu kontaktu su persekiojamu asmeniu ir persekiojamas asmuo yra išreiškęs valią neturėti kontakto su persekiotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-594/2023).
A. Z. nepripažino savo kaltės dėl neteisėjo E. Z. persekiojimo, nurodė, kad 2023 m. kovo mėnesį iš sūnaus sužinojo, kad E. Z. turi draugą, jis neigiamai į tai sureagavo, nuo to laiko pasikeitė jo ir nukentėjusiosios santykiai. Jo psichinė būsena dar labiau suprastėjo po to, kai (duomenys neskelbtini) iš gyvenimo pasitraukė jo ir E. Z. sūnus. Buvo tokioje būsenoje, kad galėjo E. Z. prašyti jį nušauti, bet ginklo ir šaudmenų neturėjo. Iki tol, kol jis sužinojo, kad E. Z. turi draugą, jų santykiai buvo geri, jis skambindavo jai, jie bendraudavo. Pripažįsta, kad skambindavo E. Z., prisipažindavo jai meilėje, tylėdavo, sakydavo, kad jis išdurnėjo. Dėl 2023 m. liepos 6 d. nuotraukos įdėjimo į „Facebook“ galėjo taip būti, jis pats nebenorėjo gyventi. Jokio tikslo įkeliant tokią nuotrauką jis neturėjo, jis galvojo apie save, grasinimo, bauginimo nebuvo. 2023 m. liepos 15 d. nepripažįsta, kad sekė E. Z. jai važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į Joniškį, nes jis važiavo į Joniškio miestą, o kelias yra tas pats vienas.
Nukentėjusioji E. Z. nurodė, kad turi draugą A. S., su kuriuo bendrauja apie metus laiko, jis kartais pas ją atvyksta į svečius. Tas faktas labai nepatiko jos buvusiam vyrui. Jis ją dažnai persekiodavo, visada atlėkdavo į namus, jei pamatydavo kokią svetimą mašiną, tuoj pat ateidavo. Jei važiuodamas pro šalį pamatydavo, iš karto ateidavo pažiūrėti, kas pas ją atvyko. Prieš įvykį, prieš kokias dvi savaites, pas ją atvažiavo A. Z. į kiemą ir iš automobilio atsinešė ginklą, ji mano, kad ten buvo pistoletas, jis jai sakė, kad ginklas yra devynių kulkų. Jis jai tuo metu negrasino, davė jai kulką ir sakė, kad ji jį nušautų, paskui nuvalytų antspaudus ir kad žmonės galvotų, jog nusišovė jis pats. Ji sakė jam, palikti ją ramybėje ir nevažinėti pas ją į namus. Ji jam kelis kartus yra sakiusi, kad jis yra nepageidaujamas asmuo ir kad pas ją nevažinėtų.
Liudytojas E. I., nukentėjusiosios kaimynas, parodė, kad A. Z. iki šio įvykio (2023 m. birželio 9 d.) lankydavosi pas E. Z. namuose, jai to nenorint, taip pasakojo pati E. Z.. Kad A. Z. ateidavo slapčia į E. Z. kiemo teritoriją yra gryna tiesa, nes E. Z. ir jo namo tvora ribojasi, nuo negyvenamo namo pusės tvora buvo du kartus išvartyta – pas jį pusėje buvo nulenkta, pas ją išversta. Jis to nematė, tačiau priėjo išvados, kad ten vaikščiojo A. Z.. Jis pastoviai pastebi, kad A. Z. suka ratus aplink, mato pravažiuojant ir panašiai.
Liudytojas R. A., nukentėjusiosios kaimynas, parodė, kad žino, kad E. Z. nesutaria su buvusiu vyru, tai žino iš pačios E. Z., ji visada pasakojo, kad jo bijo, nenori, kad jis eitų į jos kiemą, jo vengia. Yra matęs A. Z. ne vieną sykį jos kieme, kadangi teritorijos ribojasi, viskas girdisi. Visada E. Z. varo A. Z. lauk iš kiemo, nenori su juo bendrauti.
Liudytoja V. R., A. Z. ir nukentėjusiosios E. Z. dukra, parodė, kad ji matė fotonuotrauką „Facebook“, negali tiksliai pasakyti, ar ji buvo aptaškyta krauju ar ne. Ji išsigando, galvojo, kad tėtis nori kažką pasidaryti, išgąstis buvo. Tėtis jautriai sureagavo, kad mama turi draugą, jis ką tik buvo grįžęs iš gydymo įstaigos, jautriai buvo sureagavęs. Sūnaus mirtis tėčiui atsiliepė labai stipriai, jam tai buvo didžiulis išgyvenimas.
Liudytoja V. S., nukentėjusiosios E. Z. sesuo, parodė, kad po to, kai E. Z. išsiskyrė su A. Z. ir kartu nebegyveno, kiek ji žinojo, jie palaikė ryšius. Pavyzdžiui, per E. Z. gimtadienius A. Z. visada ateidavo sveikinti su dovanomis ir gėlėmis. E. Z. rūpindavosi jo nusigėrimais, veždavo į ligonines. Ji matė pas A. Z. į „Facebook“ profilį įdėtą E. Z. nuotrauką kažkuo aptaškyta, tačiau ji nežino, ar tai kraujas. Tą naktį, kai E. Z. atvažiavo pas ją pernakvoti, ji buvo labai išsigandusi, matėsi, kad yra patyrusi didelį stresą.
Liudytoja S. L., nukentėjusiosios E. Z. sesuo, parodė, kad E. Z. iki 2023 m. birželio 9 d. įvykių, bendraudavo su A. Z., prašydavo jo nevažiuoti į jos kiemą, o jis vis tiek sugalvodavo, kaip į tą kiemą atvažiuoti, E. Z. jai taip sakė. Ji buvo susitikusi su A. Z. po įvykio, jis neatsigavo, jam šokas buvo, kad ten lankosi E. Z. draugas, tiesiog nesusilaikė. Sako „tikrai į ją nebūčiau šovęs, tik pagąsdinti norėjau, aš į žmogų negalėčiau šauti“.
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji E. Z. pateikė nuotrauką, darytą iš telefono ekrano kopijos, kuri buvo įkelta į A. Z. „Facebook“ profilį. E. Z. nurodė, kad ant jos įkeltos asmeninės nuotraukos yra kraujo dėmės, kurios matosi nuotraukoje.
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint E. Z. pateiktą nuotrauką matyti, kad yra nufotografuota profilio pavadinimu „A. Z.“ ekrano nuotrauka, matoma, kad nuotrauka įkelta prieš 14 val., turi 23 „patiktukus“. Kairėje nuotraukos pusėje matyti E. Z. atvaizdas, galimai perfotografuotas iš pastatomos nuotraukos su rėmeliu, prie E. Z. kaklo ir ant dėvimo rūbo matyti raudonos spalvos nevienodos formos dėmės. Dešinėje pusėje matyti nuotrauka, kurioje stovi A. Z., per vidurį mergaitė ir E. Z..
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, kuriais įrodinėjama A. Z. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, sprendžia, kad kaltinimas negali būti grindžiamas vien nukentėjusiosios E. Z. ir liudytojų, kurie informaciją sužinojo iš pačios nukentėjusiosios E. Z., parodymais, juos turi patvirtinti ir kiti objektyvūs byloje surinkti duomenys. Teismas toliau apžvelgs atskirai visus veiksmus, kurių visuma, A. Z. suformuotame kaltinime, laikoma baudžiamuoju nusižengimu BK 148¹ straipsnio 1 dalies prasme.
A. Z. kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, prieš buvusios sutuoktinės E. Z. aiškiai išreikštą valią, vykdė neteisėtą jos persekiojimą, o būtent:
- nuo 2023 m. kovo 22 d., sistemingai, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, lankėsi E. Z. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), ir prie jo, stebėdamas nukentėjusiąją. Šios kaltinimo dalies nepatvirtina jokie objektyvūs byloje surinkti įrodymai. Ši dalis kaltinimo grindžiama tik nukentėjusiosios E. Z. parodymais, kurie negali būti laikomi objektyviais, nes ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi. Kaimynai E. I. ir R. A. tai, kad A. Z. lankosi pas E. Z. jai to nenorint sužinojo iš pačios E. Z. pasakojimų, patys to nėra matę. Taip, A. Z. pravažiuoja pro E. Z. gyvenamąjį namą, bet netoliese yra garažai, kur jis laiko savo žemės ūkio techniką, ja remontuoją, todėl turi pro E. Z. namą pravažiuoti;
- 2023 m. kovo 30 d. savavališkai, be nukentėjusiosios žinios, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), pasisavino E. Z. turtą, kurį po to grąžino. Kaip jau buvo minėta aukščiau, A. Z. už šį nusižengimą jau buvo baustas administracine tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, objektas yra asmens valios laisvė, t. y. galimybė pasirinkti socialiai priimtiną elgesio modelį, nepriklausomai nuo kito asmens valios, bet ne svetimas turtas, todėl turto pasisavinimas negali būti laikomas neteisėtu žmogaus persekiojimu;
- 2023 m. gegužės 27 d. lankėsi pas E. Z. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), rodė jai šovinius bei prašė jį nušauti. A. Z. nurodė, kad dėl savo psichinės būsenos jis ir galėjo prašyti E. Z. jį nušauti, tačiau šovinių jai nerodė. Šios kaltinimo dalies nepatvirtina jokie objektyvūs byloje surinkti įrodymai, tik nukentėjusiosios E. Z. parodymai;
- 2023 m. birželio 8-18 dienomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų skambino į E. Z. mobilaus ryšio telefonus (asmeninį ir tarnybinį), tylėdavo, prisipažindavo meilėje, sakydavo, kad jis išdurnėjo ir pan. Iš byloje esančio E. Z. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 14 d., matyti, kad per šį laikotarpį A. Z. iš savo naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) nei karto neskambino nukentėjusiajai;
- 2023 m. birželio 9 d., apie 23:30 min., jis E. Z. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia iš nelegaliai laikomo šaunamojo ginklo Walter P38 šovė į garažo durų pakabinamą spyną ją sugadino. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo A. Z. šiuo nuosprendžiu pripažintinas kaltu, todėl dar kartą pripažinti jį kaltu dėl tų pačių veiksmų nėra jokio teisinio pagrindo;
- 2023 m. birželio 18 d., namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje E. Z. rado akivaizdžiai numestą raktą ir apgadintą tvorą. Šių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, nebuvo nustatyta, kad raktą numetė ir tvorą apgadino būtent A. Z., be to, kaip jau buvo paminėta aukščiau, baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, objektas yra asmens valios laisvė, t. y. galimybė pasirinkti socialiai priimtiną elgesio modelį, nepriklausomai nuo kito asmens valios, teismui nesuprantama, kad pamestas raktas ir apgadinta tvora varžo asmens valios laisvę;
- 2023 m. liepos 6 d., jis įkėlė į savo Facebook profilį E. Z. nuotrauką aptaškytą raudonos spalvos skysčiu panašiu į kraują. Šis epizodas yra vienintelis, kurį patvirtina objektyvūs duomenys – nuotraukos iš „Facebook“ A. Z. profilio;
- 2023 m. liepos 15 d., jis savo vairuojamu automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sekė automobiliu važiuojančią E. Z. į Joniškio miestą, ko rezultate pastarajam įteiktas Smurto artimoje aplinkoje orderis. Kaip jau ir minėta aukščiau, šių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Byloje nebuvo paneigta, kad tą dieną ir tą valandą, A. Z. automobiliu taip pat važiavo į Joniškį.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, nusikalstama veika, numatyta BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, kėsinamasi į asmens laisvę, taigi tiesioginis nusikalstamos veikos objektas – asmens valios laisvė, t. y. galimybė pasirinkti socialiai priimtiną elgesio modelį, nepriklausomai nuo kito asmens valios, ir šiai veikai yra privalomas sistemingumas, t. y. tai pasirinktų neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį intensyvumas, keli to paties ar skirtingo persekiotojo pasirinkto būdo veiksmai, padaryti per tam tikrą nelabai ilgą laiko tarpą ir rodantys kaltininko elgesio kryptingumą, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais. Negali būti vertinami kaip sistemingi vienas ar keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas. Šiuo konkrečiu atveju yra įrodytas tik vienas vienintelis A. Z. veiksmas, t. y. E. Z. nuotraukos, aptaškytos raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują, įkėlimas į savo „Facebook“ profilį, tačiau toks vienkartinis veiksmas negali būti laikomas neteisėtu E. Z. persekiojimu.
Apibendrindamas anksčiau nurodytą teisminę praktiką, teisinį reglamentavimą ir šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. Z. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl A. Z. išteisintinas nepadaręs veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, atžvilgiu yra ta, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu nėra. Teismas, įvertinęs tai, kad A. Z. teisiamas trečią kartą, paskutiniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu – 2020 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu – paskirtą 2 400 Eur baudą yra sumokėjęs, po paskirtos bausmės įvykdymo naują nusikalstamą veiką įvykdė praėjus daugiau nei 2 metams, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Z., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 108–111), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 119–125), dirbantis – vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (3 t., b. l. 127), todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 253 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų įvykdymą paskyrus laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, be intensyvios priežiūros, bet su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus A. Z. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į A. Z. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 10 d., 03.10 val., iki 2023 m. birželio 11 d., 14.28 val. (4 t., b. l. 4–6; 11), t. y. 2 paros, ir laikytina, kad A. Z. yra atlikęs 6 laisvės apribojimo bausmės dienas.
Atsižvelgiant į tai, kad draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, įprastai yra skiriamas tais atvejais, kai nusikalstamas veikas kaltinamasis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turi įtakos veikų padarymui, o šiuo konkrečiu atveju, A. Z. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas blaivus, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. yra diagnozuojamas susirgimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė, kas reikalauja dėmesio ir gydymo, todėl netikslinga A. Z. skirti prokurorės prašomo papildomo draudimo – visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji E. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo priteisimo iš A. Z. (1 t., b. l. 33–34). Civilinio ieškinio reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji motyvavo tuo, kad ji iki šiol nėra psichologiškai atsigavusi nuo patirto sukrėtimo, dvasinio skausmo bei nepatogumų. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. Z. nurodė, kad civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos palaiko. Ji iki šiol nėra psichologiškai atsigavusi nuo patirto sukrėtimo, dvasinio išgyvenimo, skausmo bei nepatogumų, jaučiasi labai blogai, lankosi pas psichologą.
Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. šiuo nuosprendžiu išteisintinas nepadaręs veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl nukentėjusiosios E. Z. civilinis ieškinys yra atmestinas.
Kaip matyti iš paskutinės byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 18 d. pažymos Nr. APD-2024-10334, nukentėjusiajai E. Z. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 984,68 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. šiuo nuosprendžiu išteisintinas nepadaręs veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, požymių, kurioje nukentėjusioji E. Z. buvo pripažinta nukentėjusiąja, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. Z. nepriteistinos.
Prokurorė prašė pripažinti proceso išlaidomis išlaidas už specialistų atliktus tyrimus ir pateiktas išvadas: Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui – 368,55 Eur, Lietuvos teismo ekspertizės centrui – 1 922,56 Eur ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybai 914,76 Eur.
BPK 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
- 914,76 Eur už Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos pareigūnų atliktus tyrimus ir pateiktas išvadas (2 t., b. l. 128–132, 138–140, 149–151, 157–160, 172–179; 3 t., b. l. 1–6, 15–20),
- 1 922,56 Eur už Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų atliktus tyrimus ir pateiktas išvadas (2 t., b. l. 188–190; 3 t., b. l. 25–27),
- 368,55 Eur už Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pareigūnų atliktą tyrimą ir pateiktą išvadą (2 t., b. l. 188–190; 3 t., b. l. 25–27), nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš A. Z., kadangi šiuos tyrimus atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos, Lietuvos teismo ekspertizės centro ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamajam A. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 13–15), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (revolverį) MP-651K, D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas COMETA Mod. 100 (kvito Nr. GN-00000000933), B kategorijos šaunamasis ginklas Walther P38, 6 kulkos ir 6 tūtelės (kvito Nr. GN-00000001113), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (2 t., b. l. 142, 144, 182, 184), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, pavedant tai atlikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui;
- 2 vokai su nuoplovomis (akto Nr. PD-00000005846), peilis (akto Nr. PD-00000005824), marškinėliai, bliuzonas, sportinės kelnės, liemenė, dvi pirštinės vokuose, ėminiai voke (akto Nr. PD-00000007379), dvi plokštelės su avalynės pėdsakais, paketas su batais ir kojinėmis (akto Nr. PD-00000005817), pakabinama spyna, kulkų fragmentai voke (akto Nr. PD-00000011908), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (4 t., b. l. 163, 166, 192), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;
- 3 CD diskai, su vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, 1 CD diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašu, 1 CD diskas su E. Z. pateikta nuotrauka, 1 CD diskas su E. Z. išklotine, 2 vnt. A. Z. rašytų raštelių (4 t., viršelis), paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ir gydymo paslaugomis, tęsti darbą ir dirbti, o jo netekus, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ir gydymo paslaugomis, tęsti darbą ir dirbti, o jo netekus, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ir gydymo paslaugomis, tęsti darbą ir dirbti, o jo netekus, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. Z. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ir gydymo paslaugomis, tęsti darbą ir dirbti, o jo netekus, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į A. Z. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 10 d., 03.10 val., iki 2023 m. birželio 11 d., 14.28 val., t. y. 2 paras, ir laikyti, kad A. Z. yra atlikęs 6 (šešias) laisvės apribojimo dienas.
Išteisinti A. Z. nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148¹ straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nukentėjusiosios E. Z. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nepriteisti iš A. Z. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą (revolverį) MP-651K, D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą COMETA Mod. 100, B kategorijos šaunamąjį ginklą Walther P38, 6 kulkas ir 6 tūteles, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, pavedant tai atlikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui;
- 2 vokus su nuoplovomis, peilį, marškinėlius, bliuzoną, sportines kelnes, liemenę, dvi pirštines vokuose, ėminius voke, dvi plokšteles su avalynės pėdsakais, paketą su batais ir kojinėmis, pakabinamą spyną, kulkų fragmentus voke, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, pavedant tai atlikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui;
- 3 CD diskus, su vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, 1 CD diską su Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašu, 1 CD diską su E. Z. pateikta nuotrauka, 1 CD diską su E. Z. telefoninių pokalbių išklotine, 2 vnt. A. Z. rašytų raštelių, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.