- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- II-77-830/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01649-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Pažeidėjas
- R. L.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kategorijos
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, nebausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-06-22 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16058270683, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistas V. Š. 2016-06-22 išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 16058270683 nustatė, kad R. L., 2016-05-26, apie 15.13 val., Panevėžyje, S. Kerbedžio – Stoties gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Kia Carens“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nedavė kelio priešpriešai tiesiai važiuojančiai transporto priemonei „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 157 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. už kurį jam buvo paskirta 28 Eur bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. pateikė skundą teismui. Skunde R. L. nurodė, kad dėl 2016-05-26 įvykio kaltės nepripažįsta. Nurodė, jog protokolas buvo surašytas remiantis vien K. M. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, kurio esmės jam niekas nepaaiškino. Pažymėjo, kad jis neturi teisinių žinių, buvo susijaudinęs, todėl pasirašė nieko neskaitęs, o tik grįžęs namo suvokė esamą situaciją, jog jis nekaltas, pažeidimą padarė sunkvežimio vairuotojas, kadangi važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Taip pat nurodo, jog liudytojas V. L., patvirtina įvykio aplinkybes, paneigiančias jo kaltę.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuras atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su pareikštu skundu, mano, kad 2016-06-22 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
R. L. nagrinėjimo teisme metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad 2016-05-26, apie 15.00 val., važiuojant Kerbedžio gatve, jam reikėjo sukti į Geležinkelio stotį, į kairę pusę nuo Nemuno žiedo. Važiuojant link sankryžos, jam degė žalias šviesoforo signalas, jau privažiavus sankryžą, užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Iš priekio atvažiavo lengvasis automobilis, jį praleido ir taip bestovint (R. L.) sankryžoje, užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Pagalvojęs, kad sunkvežimis, kuris buvo priešais ir judėjo tiesiai, sustos, pradėjo užbaiginėti manevrą (R. L.), nes stovėjo sankryžos viduryje ir to pasekoje atsitrenkė į sunkvežimio šoninį ratą. Pažymėjo, kad sunkvežimį, kuris iš toliau važiavo, matė, bet pagalvojo, kad užsidegus raudonam šviesoforo signalui, jis turi sustoti. Sunkvežimis į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Sunkvežimio vairuotojas nesutiko, kad jis važiavo per raudoną, todėl ginčo šalys nusprendė išsikviesti policijos pareigūnus. Pripažino, kad atsitrenkė į sunkvežimio šoną, nes nepagalvojo, kad sunkvežimis važiuos, neįsitikino, kad sunkvežimis stabdo. Vėliau atsirado liudytojas (V. L.), kuris iš esmės patvirtino jo nurodytas aplinkybes. Šio liudytojo nepažįsta, liudytojas www.15min.lt komentare teigė matęs įvykį.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro atstovas V. Š. nagrinėjimo teisme metu palaikė atsiliepimą į skundą. Paaiškino, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl minėto eismo įvykio, iš pradžių pasikvietė sunkvežimio vairuotoją, jis patvirtino tai, kas buvo parašyta jo (A. G.) paaiškinime, paskui pasikvietė R. L., kuris paaiškino, kad internetiniame portale www.15min.lt matė prie straipsnio apie šį eismo įvykį komentarą, kad yra liudytojas, kuris matė minėtą eismo įvykį ir gali paliudyti. Apklausiant liudytoją V. L., paaiškėjo, kad jis stovėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra nuo geležinkelio stoties pusės, norėjo eiti link miesto centro. Jis (V. L.) teigė, kad sustojo, matė, kad jam šviečia raudonas šviesoforas, laukė. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pažiūrėjo į kairę, sankryžoje nematė jokių automobilių, tačiau jam padėjus žingsnį į gatvę, jis pastebėjo atlekiantį sunkvežimį, tada atšoko atgal, kad sunkvežimis pravažiuotų. Nors prieš tai, nei stovinčio automobilio, sukančio į kairę, nei sunkvežimio jis nematė. Pasak jo (V. L.), sunkvežimis pravažiavo ir sustojo. Jis perėjo gatvę ir paskui tik pasisukęs į gatvę pamatė, kad ten stovi apdaužytas automobilis. Jis neturėjo laiko, todėl įvykio vietoje nepasiliko, parėjo namo. Po 2-3 dienų jis (V. L.) internetiniame puslapyje radęs straipsnį apie minėtą įvykį, apie 18.00 val. parašė komentarą, kad gali paliudyti. Nesulaukęs jokių žinių, nuėjo į policiją, tačiau jo niekas neapklausė. Patikrinę per kameras policijos pareigūnai nustatė, kad jis (V. L.) buvo atvykęs į Kelių policiją 2016 metų birželio 1 d., apie 11.08 val., o komentaras parašytas - tos pačios dienos vakare, apie 16:45 val., tai reiškia po to laiko, kai jis buvo atvykęs į policiją. Nors pasak jo (V. L.), kaip jis liudytojo apklausoje nurodė, iš pradžių parašė komentarą ir kadangi su juo niekas nesusisiekė, tada jis atvyko į policiją pasakyti, kad jis matė tą eismo įvykį. Paprašius parodyti prie kompiuterio kaip rašė komentarą, matėsi, kad jis (V. L.) sunkiai gaudosi, o pasiūlius nuvažiuoti į jo namus sutikrinti IP adresą, jis pasakė, kad kompiuteris sulūžo ir jo nesutvarkys, prieš priimant nutarimą, telefono ragelio nekėlė, todėl jo parodymai buvo vertinami kritiškai. Pareigūnams įdėjus skelbimą į spaudą, daugiau liudytojų neatsirado.
Nukentėjusysis A. G. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad važiavo pirma juosta, artėjant iš toliau matėsi, kad dega žalias šviesoforo signalas ir matė, kad spės pravažiuoti. Šalia važiavo lengvasis automobilis, bemirksint žaliam šviesoforo signalui, lengvasis automobilis atsiplėšė nuo jo (A. G.) per 5-6 metrus, pravažiavo, matė kaip jis (R. L.) sustojo, praleido pirmą minėtą automobilį, o jam (A. G.) važiuojant R. L. vairuojamas automobilis atsitrenkė į šoną. Negalvojo, jog lengvasis automobilis nepraleis tiesiai važiuojančio. Įvykio vietoje liudytojų nematė. V. L. taip pat įvykio vietoje nematė.
Liudytojas V. L. parodė, kad įvykio dieną ieškojo darbo, vėliau užėjo pas draugą, išgėrė alaus ir ėjo namo nuo žiedo Kerbedžio gatve į Janonio g. 15, prie „Lukoil“ degalinės. Eidamas norėjo pereiti gatvę, t. y. įsisukti į Stoties gatvę. Eidamas su draugais rašinėjosi žinutėmis, priėjus Kerbedžio-Stoties sankryžą, jam degė raudonas šviesoforo signalas. Belaukdamas, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, maigė telefoną, pakėlė galvą, kai užsidegė žalia. Jam pradėjus eiti per perėją, pralėkė sunkvežimis, išgirdo kažkokį garsą, kaip kažkas kaukštelėjo. Sunkvežimis važiavo pirma juosta. Jis atšoko atgal, nes būtų sunkvežimis jį pervažiavęs. Pamatė, kad yra apgadinta lengvasis mėlynos spalvos automobilis. Kai išgirdo barkštelėjimą, žalias šviesoforo signalas jam (V. L.) jau degė. Pamatęs skelbimą internetiniame portale www.15min.lt, nuėjo į policiją ir pasakė, kad matė autoįvykį, bet policijos pareigūnai pasakė, kad viskas jau yra išspręsta, nebereikia liudijimo, tuomet vakare kartu su dukra parašė komentarą prie straipsnio www.15min.lt, jog matė įvykį. Duodamas liudytojo parodymus policijos pareigūnams tyrimo metu, susimaišė, nurodė, kiek kitas aplinkybes. R. L. nepažįsta.
Liudytojas K. M. parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą, rado lengvąjį automobilį sankryžoje, kitą, sunkiasvorį, toliau už sankryžos. Vairuotojų parodymai dėl veikusio šviesoforo signalo buvo prieštaringi, todėl vadovaudamiesi, kad vairuotojas sukdamas į kairę privalo duoti kelią tiesiai važiuojančiai transporto priemonei, surašė protokolą lengvojo automobilio vairuotojui. Liudytojų, kurie matė automobilių susidūrimą, nebuvo. Pagal apgadinimus nustatė, kad trenkėsi lengvasis automobilis.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir 2016-06-22 priimdamas nutarimą joje, surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes, nustatė pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Nagrinėjamu atveju R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 101 ir 157 punktų pažeidimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintose kelių eismo taisyklėse numatyta, kad „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“ (101 punktas), taip pat „Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms“(157 punktas).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. L. neigia savo kaltę dėl minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo nurodydamas, jog į sankryžą jis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o A. G. važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Pareiškėjas akcentuoja tai, kad kitas automobilis, atvažiavęs priešpriešiais ir važiuojantis tiesiai, į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam signalui, ir tai sąlygojo eismo įvykio kilimą. R. L., nukentėjusiojo A. G., liudytojo K. M. paaiškinimais nustatyta, kad eismo įvykio metu šviesoforai veikė. R. L. paaiškino, kad sankryžoje jis suko į kairę, norėjo baigti manevrą, o A. G. nurodė važiavęs tiesiai. Tokie paaiškinimai tarpusavyje neprieštarauja, taip pat atitinka ir byloje esančioje eismo įvykio schemoje bei vyr. patrulio K. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Nėra ginčijamos ir tos aplinkybės, jog pirmiausia tiesiai pravažiavo lengvasis automobilis, kurį R. L. praleido. Pasak R. L. ir A. G., abu jie į sankryžą įvažiavo esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui. Nors R. L. nurodo, kad A. G. važiavo jau užsidegus raudonam šviesoforo signalui, šiuo atveju pažymėtina, kad KET 157 str. imperatyviai nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms. R. L. parodymų, kad A. G. įvažiavo draudžiamam šviesoforo signalui nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Iš nukentėjusiojo A. G. parodymų matyti, kad jis važiavo pirma juosta, artėjant iš toliau matėsi, kad dega žalias šviesoforo signalas ir matė, kad spės pravažiuoti. Šalia jo (A. G.) važiavusį lengvąjį automobilį R. L. praleido, bemirksint žaliam šviesoforo signalui, jis pravažiavo, o lengvasis automobilis, vairuojamas R. L. atsitrenkė sankryžoje jam į šoną. A. G. teigė, jog nemanė, kad R. L. nepraleis jo. Įvykio vietoje nei įvykio dalyviai nei atvykę policijos pareigūnai tiesioginių liudytojų nenustatė. Viso proceso metu nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, juos pilnai patvirtina ir papildo teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų parodymai, todėl nukentėjusiojo parodymus teismas laiko objektyviais ir patikimais. Teismas, įvertinęs liudytojo V. L. parodymus, įvertinęs prieštaravimus jo parodymuose, policijos tyrėjo V. Š. nustatytas aplinkybes dėl šio liudytojo atsiradimo procese, parodymų davimo aplinkybių, atmeta šio liudytojo parodymus kaip nepatikimus, ir nesiremia jais vertindamas įvykio aplinkybes. Teismas vertindamas įvykio aplinkybes įvertina ir ai, kad nustatyta, jog R. L. vairuojamas automobilis trenkėsi į A. G. vairuojamo automobilio šoną. Be to, pažymėtina, jog nepaisant to, kad sankryža, kurioje įvyko įvykis reguliuojama šviesoforo, tačiau nei R. L., nei A. G. neturėjo pirmumo teisės, t. y. jie iš esmės važiavo lygiareikšmiu keliu, tik A. G. važiavo tiesiai, o R. L. suko į kairę. Nepaisant to, koks šviesoforo signalas dega eismo dalyviui sankryžoje sukančiam į kairę, nepaneigia KET 101 p., 157 p. numatytų taisyklių, kad jis privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, o baiginėdami manevrą privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Nutarime pagrįstai konstatuota, kad R. L. šių KET punktų nesilaikė (ginčytinoje situacijoje neįsitikino, kad baigti manevrą saugu, ko pasekoje įvyko eismo įvykis). Vairuotojai, darantys sankryžoje kairio posūkio manevrą, privalo praleisti sankryžoje lygiareikšmiu keliu tiesiai važiuojančius (žr. teismų praktiką - Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1186-175/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-799-166/2015). Kadangi R. L. sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio A. G., jis kaltu dėl eismo įvykio pripažintas pagrįstai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-06-22 nutarimas Nr. 50N-64238057-16 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir R. L. skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
Administracinė nuobauda R. L. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ATPK ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. L. skundo netenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2016-06-22 nutarimą Nr. 50N-64238057-16 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16058270683 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.