Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-12-12 · Byla Nr. A2.6.-14382-932/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-12
Bylos Nr.
A2.6.-14382-932/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13989-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
T. K.
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14382-932/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13989-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., išnagrinėjusi T. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2014 m. lapkričio 20 d., apie 14.51 val., kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 48 kilometre, Elektrėnų sav., vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 80 km/h greitį, važiavo 160 km/h (po paklaidos 158 km/h) greičiu. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. paaiškino savo kaltę pripažįstantis. 2014-11-20 važiavo namo, antra eismo juosta, buvo įsijungęs autopilotą (užstatęs apie 115 km/h greitį). Pirmoje juostoje buvo kolona, jis lenkė. Jam iš galo važiavo automobilis, todėl jis norėjo kuo greičiau aplenkti automobilius, grįžti į pirma eismo juostą ir praleisti už jo važiavusį automobilį. Pasirodo, už jo važiavo važiavo policijos pareigūnai, kurie ir užfiksavo greitį. Koks buvo leistinas greitis minėtoje atkarpoje, pasakyti negali. Prašo atsižvelgti į tai, kad greitį viršijo neilgą atkarpą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Ši teisė jam tiesiogiai reikalinga darbe, be to, šeimoje auga mokyklinio amžiaus sūnus, kurį reikia nuvežti į mokyklą ir pasiimti iš jos, nuvežti į treniruotes. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

K. kaltę padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio T. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-21971980-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. T. K. kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio A. J. 2014-11-20 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2014-11-20, apie 14.51 val., A1 kelyje, 48 kilometre, buvo sustabdytas automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas T. K. viršijo leistiną 80 km/h greitį, važiavo 160 km/h greičiu (b. l. 5). Greičio matuoklio duomenimis, 2014-11-20, 14.51 val., užfiksuotas 160 km/h greitis (b. l. 8).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. K. viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkina, jog pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), į T. K. asmenybę (dirba, vedęs, turi vaiką). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus T. K. šiek tiek didesnę už ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatymo sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą ir netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo. Pažymėtina, kad minėta administracinė nuobauda už T. K. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą yra numatyta kaip privaloma, todėl jos netaikymas reikštų, kad teismas skirtų švelnesnę nuobaudą, nei numatytą įstatyme, t. y. taikytų ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamoje byloje prašymas dėl švelnesnės nuobaudos taikymo grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemonę T. K. reikalinga darbe (tenka vykti į skirtinguose šalies miestuose esančius įmonės objektus). Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, savaime nėra laikytina ypatinga aplinkybe, duodančia pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numato įstatymas. Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, formuodamas teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-653-648/2011, Nr. ATP-801-487/2012). Tuo pačiu pažymėtina, kad T. K. darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su pareiga vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad darbovietė pastarąjį apibūdina kaip itin kvalifikuotą vadovą, neabejotinai yra suinteresuota tokį darbuotoją išsaugoti savo įmonėje, neatsižvelgiant į tai, kad pastarasis mėnesį (iš esmės trumpą laikotarpį) neturės galimybės vairuoti transporto priemonę, kas savo ruožtu nereiškia, kad T. K. apskritai negalės atlikti jam pavestų pareigų. Pagrindo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numato įstatymas, nesudaro ir ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuveža sūnų į mokyklą ar treniruotes. Tai yra įprastos gyvenimiškos aplinkybės, nerodančios, kad T. K. sūnus negalės lankyti mokyklos ar užsiėmimų, jei pastarojo tėvui mėnesiui laiko bus atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina nesant pagrindo taikyti APKK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti T. K. specialiosios teisės atėmimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiukščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, dvigubai viršijo leistiną greitį, todėl, įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, be piniginės nuobaudos jam pagrįstai taikytinas ir įstatymo sankcijoje numatytas specialios teisės atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio vieno šimto (1 100) litų (atitinkamai 318 eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6010. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė