Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei E. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė E. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai buvo siunčiami jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, taip pat įteikti jos atstovei advokatei L. T..

Atsakovė E. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai. Pažymėtina, kad atsakovė neabejotinai žino apie šios bylos procesą, kadangi pati 2023-09-19 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl jai paskirto advokato pakeitimo, be to, skambino į teismą telefonu, domėjosi byla ir posėdžių sekretorės buvo informuota apie paskirto posėdžio datą ir laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. N., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra E. M., tėvas yra E. N.. Šeima Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2011 metų. Nuo 2018-09-24 atsakovės šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas, nuo 2018-10-16 pradėtos teikti socialinės paslaugos. E. N. vaiko gyvenime nedalyvauja. Nepilnametė A. N. iš tėvų buvo paimta Klaipėdos apylinkės teismui 2021-03-25 nutartimi davus tokį leidimą ir vaikui nuo 2021-04-08 nustatyta laikinoji globa. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-27 sprendimu E. N. buvo atskirtas nuo vaiko A. N., E. M. laikinai apribota motinos valdžia dukros A. N. atžvilgiu; taip pat iš atsakovės E. M. priteistas išlaikymas dukrai A. N. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-03-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-12-09 nutartimi vaikui A. N. nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatiniais globėjais paskirti I. N. ir R. N..

Iš BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pateiktos informacijos (2023-05-05 raštas) nustatyta, kad atsakovė siekė susigrąžinti laikinoje globoje esančią dukrą A. N., bendraudavo su globos koordinatore, domėdavosi, kaip mergaitei sekasi, tačiau nevykdė rekomendacijų, jog su dukra galėtų bendrauti tiesiogiai. Su šeimos socialine darbuotoja moteris bendravo dalinai, dažnai pateikdavo melagingą informaciją, ne visada atsiliepdavo į telefono skambučius, į gyvenamąją vietą buvo galima patekti tik iš anksto susitarus. Dėl šių priežasčių nebuvo sudaryta galimybė tinkamai įvertinti moters gyvenimo sąlygų bei vedamo gyvenimo būdo. Nuo 2022 metų lapkričio mėn. socialiniams darbuotojams nepavyko susisiekti su atsakove, lankantis jos gyvenamojoje vietoje iš kaimynų gauta informacija, jog atsakovė yra sulaikyta, o jos namuose gyvena ir augintinį prižiūri narkotines medžiagas vartojantis draugas.

Bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad E. M. nuo 2022-11-17 iki 2023-06-11 buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2023-06-12 pakeista į intensyvią priežiūrą. Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-11 nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs) E. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams 26 dienoms (įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką, laikant, kad bausmę yra atlikusi). Atsakovė taip pat daug kartų bausta už administracinius nusižengimus (smulkias vagystes, narkotinių medžiagų – heroino, marihuanos vartojimą, važiavimą viešuoju transportu be bilieto).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė nedirba, išlaikymo dukrai neteikia, vaiku domisi tik epizodiškai (nuo 2023-08-22 vykusio atvejo vadybos posėdžio vaiku domėjosi vieną kartą), 2023-11-10 vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovė apskritai nedalyvavo. 2023 m. rugsėjo mėn. atsakovė gydėsi Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, nes iškrito per langą. Iš Respublikinio priklausomybių ligų centro Klaipėdos filialo 2023-11-24 rašte pateiktos informacijos nustatyta, kad atsakovė dalyvauja farmakoterapijoje opioidiniais vaistais, vartoja metadoną; būklė nestabili, išlieka kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas, problemos su teisėsauga; gydymo stacionare ar reabilitacijoje atsisako.

Vertinant susiklosčiusią situaciją pirmiausia pažymėtina tai, jog tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų: 1) tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko(-ų) teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku (-ais) susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo (-ų) interesus. CK 3.161 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, taip pat turi būti vertinami ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai.

Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareigų apimtis neapsiriboja tik ne nuolatinio pobūdžio domėjimusi vaikais, deklaruojamu siekiu bendrauti ar palaikyti ryšį, ypač kai tėvo ar motinos veiksmai šiais aspektais akivaizdžiai deklaratyvūs bei nepagrindžia tinkamo tėvų pareigų vykdymo. Tėvai turi auginti vaikus tenkindami ir jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, užtikrinti auklėjimą bei ugdymą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko (-ų) poreikių identifikavimas yra vienas iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovės elgesys dukros atžvilgiu nesikeičia, ji nededa pastangų dėl savo elgesio pakeitimo, faktiškai nepripažįsta egzistuojančių problemų bei nesiekia jų spręsti. Po Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-27 sprendimo, kuriuo atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia, atsakovės situacija ne tik nepagerėjo, priešingai – pablogėjo: atsakovė toliau vartoja narkotines medžiagas, gydymo stacionare ar reabilitacijoje atsisako; buvo nuteista už tyčines nusikalstamas veikas, sistemingai daro administracinius nusižengimus, nedirba, išlaikymo dukrai neteikia, dukra domisi itin epizodiškai, vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, nevykdė pagalbos plane numatytų priemonių, 2023-11-10 vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovė apskritai nedalyvavo. Tai, kad atsakovė iškrito per langą (jos pačios teigimu netyčia), rodo, kad atsakovė negeba pasirūpinti net savo pačios saugumu, jau nekalbant apie nepilnametį vaiką. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nėra pasirengusi susigrąžinti ir pati auginti dukrą. Atsakovė savo vaiku nesirūpina, negali vaikui užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios, stabilios aplinkos, nuolatinės priežiūros ir išlaikymo, emocinio stabilumo, stabilios psichologinės būsenos, sveikatos priežiūros, kas sudaro pagrindą teigti, jog yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų. Be to, nesprendžiama priklausomybės narkotinėms medžiagoms problema, teisei priešingas elgesys (nusikalstamų veikų darymas, sistemingi administraciniai nusižengimai) vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikui, vaiku nesirūpina, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškinį ir neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią dukters A. N. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Klausimai dėl nepilnamečio vaiko A. N. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinių globėjų paskyrimo yra išspręsti įsiteisėjusiais Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2672-971/2022 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10837-971/2022, todėl pakartotinai šiuo sprendimu nespręstini.

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais, 402, 406 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaiko A. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.