Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei U. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams E. M. ir E. N. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti tėvų E. M. ir E. N. valdžią nepilnamečio vaiko A. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės E. M. išlaikymą nepilnametei dukrai A. N. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo E. N. išlaikymą nepilnametei dukrai A. N. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti nepilnametės A. N. gyvenamąją vietą laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje; paskirti laikinąjį globėją išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju iki teismo sprendimo dėl nepilnametės A. N. nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad atsakovai turi dukrą A. N., gim. (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau ir – Skyrius) šeima žinoma nuo 2011 metų dėl smurtinių ir nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. Nuo 2018-09-24 E. M. šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas, mergaitės tėvas E. N. vaiko gyvenime nedalyvauja. A. N. iš jos tėvų E. M. ir E. N. paimta 2021-03-25 teismo nutartimi, jai nustatyta laikina globa. Mergaitės tėvas E. N. nuo vaiko priežiūros yra nusišalinęs, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, įtakojančios diagnozės F70.1 ir F20.0. Vyras niekur nedirba, yra užregistruotas Užimtumo tarnyboje, vyras gyvena kartu su tėvais, kurie jį prižiūri. E. M. nedirba, nuo 2021 m. spalio mėn. buvo išbraukta iš Užimtumo tarnybos darbo ieškančių asmenų sąrašo be teisės registruotis 6 mėn. Atsakovė gyveno socialiniame bute, nuomojamame iš Klaipėdos miesto savivaldybės, už kurį nemokėjo nuo 2020 m. gruodžio mėn. Po to gyveno močiutei nuosavybės teise priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau – pas brolį (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) E. M. gydėsi Klaipėdos Respublikiniame priklausomybės ligų centro detoksikacijos skyriuje. Tarpininkauta ir atstovauta su skyriaus socialine darbuotoja, kuri teikė paslaugas E. M.. Gauta informacija, kad paslaugų gavėja elgiasi iššaukiančiai, žemina kitus pacientus, atsisako vykdyti užduotis, reikalauja telefono nenustatytomis valandomis. Išėjusi iš gydymo įstaigos praėjus tam tikram laikui moteris turėjo atlikti narkotinių medžiagų vartojimo testą, kad būtų paskirtos psichosocialinės paslaugas, tačiau E. M. dėl tolimesnio gydymo nesikreipė. A. N. globėjai išreiškė pastebėjimą, kad E. M. bendravimas su dukra vaikui daro neigiamą įtaką. Ji pokalbių metu pasakoja netinkamus, neadekvačius dalykus, po pokalbių mergaitė išsibalansuoja. E. M. rekomenduota kreiptis dėl ilgalaikio priklausomybės gydymo Klaipėdos Respublikiniame priklausomybės ligų centre, bendradarbiauti su specialistais. E. M. kreipėsi į Respublikinio priklausomybių ligų centro Klaipėdos filialą dėl gydymo 2021-07-02, buvo konsultuota dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Pakartotinai kreipėsi 2021-10-21, pacientei diagnozuota „Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas. Priklausomybės sindromas“, E. M. rekomenduotas stacionarus gydymas Respublikiniame priklausomybių ligų centre. Moteris gydėsi Respublikinio priklausomybių ligų centro Klaipėdos filialo stacionare nuo (duomenys neskelbtini), po stacionarinio gydymo ambulatoriniame skyriuje nesilankė, duomenų apie tęstinį gydymą nėra. Atsakovai dukra nesirūpina, yra nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo, vaiko nelanko, nekuria tarpusavio ryšio, stokoja socialinių įgūdžių ir žinių apie vaiko raidą, nesuvokia elementarių vaiko bazinių poreikių, neteikia vaikui išlaikymo, nededa pastangų sudaryti vaikui saugią aplinką augti. Atsakovė vartoja psichiką veikiančias medžiagas ir turi joms priklausomybę. Atsakovai nesiima jokių priemonių, siekdami auginti savo dukrą, ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad situacija gali pasikeisti, todėl prašo neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžia dukros atžvilgiu ir išspręsti kitus klausimus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad bendravo su atsakovu ir jo motina. Atsakovas nieko pasakyti negalėjo, atsakovo motina pasakė, kad atsakovas negalės rūpintis vaiku, o atsakovo motina nesutiktų rūpintis ir atsakovu, kuris serga psichine liga, ir jo dukra. Atsakovas nedirba, jam nustatytas 45 procentų darbingumas, gauna neįgalumo išmoką. Atsakovas sakė, kad ateityje galimai norėtų bendrauti su vaiku. Atsakovas nesirūpina vaiku, nes jį patį reikia prižiūrėti. Atsakovas neatlieka savo tėvo pareigų dėl savo psichinės ligos, o ne dėl kaltų veiksmų, todėl ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo nepagrįstas. Išlaikymas iš atsakovo yra priteistas, išieškomas antstolio, todėl nėra pagrindo dar kartą priteisti išlaikymą iš atsakovo. Formaliai būtų pagrindas atskirti tėvą nuo vaiko, tačiau taikant tėvo atskyrimą nuo vaiko šiuo atveju niekas nepasikeistų. Tačiau, kad vaikui būtų nustatyta globa, vaikas turėtų būti atskirtas nuo tėvo. Atsakovė stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, turi viltį susigrąžinti dukrą, todėl negalima jos tėvų valdžios apriboti neterminuotai, turėtų būti terminuotas motinos valdžios apribojimas.

Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba socialine darbuotoja, dirba su atsakove, atsakovo nepažįsta. Pradėjo su E. M. dirbti nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Iš pradžių nebendradarbiavo, dabar bendradarbiavimas pagerėjęs, tačiau tik dalinai, nes E. M. dažnai nenori jos įsileisti į gyvenamąją vietą. Paslaugos yra teikiamos namuose, kurių metu taip pat įvertinama aplinka, kurioje gyvenama. E. M. įsigijo gyvenamąjį būstą su bendro naudojimo patalpomis, tačiau konfliktuoja su kaimynais. Taip pat nėra padengusi visų skolų. Gydosi, tačiau stacionaraus gydymo atsisako. Lankė pozityvios tėvystės kursus, nesilanko pas psichologą. Atsakovė dukra domisi, per gimtadienį buvo perdavusi dovanas, dviratukas neatitiko vaiko amžiaus. Gegužės mėnesį įsidarbino. Emocijos nuolat kintančios, konfliktuoja su specialistais, kaimynais. Taip pat pastebėta su asmenimis, kurie vartoja alkoholį. Daro administracinius nusižengimus. Pas atsakovę lankosi įvairūs apsvaigę asmenys, ji nesirūpina augintiniu, nesutvarko bendro naudojimo patalpų, slapta naudojasi kaimynės skalbimo mašina. Prioritetas turėtų būti priklausomybės gydymas ir gyvenimo būdo keitimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą A. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovų šeima Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2011 metų. Nuo 2018-09-24 atsakovės šeimai pradėtas atvejo vadybos procesas. Atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja. Iš šalių (jų atstovų) paaiškinimų, ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (pagalbos planų, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro raštų ir kt.), socialinės darbuotojos D. B., apklaustos liudytoja, paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinės problemos šeimoje atsakovės socialinių, motinystės įgūdžių stoka, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, atsakovo psichikos sveikatos problemos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. N. iš atsakovų buvo paimta Klaipėdos apylinkės teismui 2021-03-25 nutartimi davus tokį leidimą ir vaikui nuo 2021-04-08 nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje. 2021-05-13 nustatyta A. N. laikinoji globa T. M. gyvenamojoje vietoje. 2021-12-22 laikinieji globėjai pakeisti, vaiko globėjais paskirti I. N. ir R. N.. Nustačius vaikui laikinąją globą, atsakovė bendravo su vaiku, po to paskyrus kitus laikinuosius globėjus, jos bendravimas su vaiku buvo apribotas, pastebėjus atsakovės daromą neigiamą įtaką vaikui, atsakovei rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas. Atsakovė pradėjo gydytis Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filiale, lanko pozityvios tėvystės kursus, įsigijo nekilnojamąjį turtą (butą su bendro naudojimo patalpomis), įsidarbino. Ieškovės atstovės nuomone, atsakovė negali tinkamai pasirūpinti vaiku bei jį pati auginti, nes nesiima pakankamų priemonių, kam buvo pakankamai laiko, siekdama auginti savo dukrą ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad situacija gali pasikeisti. Iš šiuo metu su atsakove dirbančios socialinės darbuotojos, kuri teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, paaiškinimų matyti, kad nors atsakovė nusipirko gyvenamąjį būstą, susirado darbą, tačiau tinkamai nebendradarbiauja, neįsileidžia socialinės darbuotojos į namus, konfliktuoja su kaimynais, bendrauja su neaiškias žmonėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kraštutinė priemonė, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013 ir kt.). Turi būti užtikrinama, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvai negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, taip pat turi būti vertinami ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai.

Atsakovas pripažino A. N. tėvystę. Atsakovas su ieškove gyveno kartu apie dvejus metus laiko, susituokę nebuvo. Dėl dukters išlaikymo atsakovai yra sudarę taikos sutartį. Atsakovas niekada nemokėjo išlaikymo vaikui, vaiku nesirūpino, juo nesidomėjo. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas yra neįgalus, serga psichikos liga, jis tik iš dalies darbingas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovui taikyti ne ieškinyje prašomą neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o atsakovą atsikirti nuo vaiko, nes darytina išvada, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių, tai yra savo ligos – psichikos sveikatos būklės, o ne dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, negali tinkamai pasirūpinti dukra ir su ja gyventi (CK 3.179 straipsnis, CPK 405 straipsnis).

Atsakovą atskyrus nuo vaiko, atsakovas netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskirtam atsakovui nuo vaiko yra išsaugomos visos asmenines ir turtinės teisės (CK 3.179 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei pačios atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovei nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas. Pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, gydosi metadono programoje, lankosi pas psichologą, lankė pozityvios tėvystės kursus. Iš Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pateikto rašto nustatyta, kad atsakovė lanko psichologo konsultacijas nuo 2022-09-12.

Kaip minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, atsakovės duotus paaiškinimus darytina išvada, kad nors atsakovė netinkamai vykdo savo pareigas dukters atžvilgiu, šiuo metu nėra pajėgi pati pasirūpinti dukra, bet nėra pagrindo teigti, kad atsakovė daro ypatingą žalą savo vaiko asmenybės formavimuisi ar visiškai vaiku nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė deda pastangas nenutraukti ryšio su dukra, vaiko ir motinos tarpusavio ryšys nenutrūkęs, pati atsakovė posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės auginti dukters, bet ši situacija ateityje gali pasikeisti, manytina, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės gyvenimo būdas gali pasikeisti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią dukters A. N. atžvilgiu ir šioje situacijoje taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys, 3.183 straipsnio 2 dalis, CPK 405 straipsnis). Teismo vertinimu, laikinas motinos valdžios apribojimas galėtų motyvuoti ir paskatinti atsakovę pakeisti savo gyvenimo būdą, gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, gerinti socialinius ir motinystės įgūdžius, kad galėtų auginti savo dukrą pati.

Išaiškintina, kad atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jis nustatytas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis), o valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto motinos valdžios apribojimo nustatymo ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino motinos valdžios apribojimo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (vieno iš tėvų), taip pat turi būti išspręstas klausimas dėl nuolatinės globos nustatymo. Šiuo atveju, kadangi bus inicijuota byla dėl globos nustatymo vaikui dėl atsakovės, darytina išvada, kad tuo pačiu bus išspręstas ir klausimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo pritaikius atsakovui atskyrimą nuo vaiko.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa, laikinaisiais globėjais paskirti I. N. ir R. N.. Vaikas gyvena pas laikinuosius globėjus, kurie yra sudarę tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Duomenų apie tai, kad dabartiniai laikinieji globėjai netinkamai atlieka globėjų pareigas, nėra, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, A. N. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina jos dabartinių laikinųjų globėjų I. N. ir R. N. gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės E. M. išlaikymą A. N. mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgiant į A. N. amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikui yra mažesnis nei minimalaus dydžio, gali užtikrinti tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, į tai, kad atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) aptarnaujančio personalo pareigose, tačiau darbo užmokestis nėra didelis (valandinis darbo užmokestis – 5,50 Eur neatskaičius mokesčių), pačios teigimu, ketina gydytis pagal ilgalaikę reabilitacijos programą ir tuo metu bus apribotos jos galimybės dirbti, darytina išvada, kad yra pagrindas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iš atsakovės priteisti išlaikymą vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymas išieškotinas vaiko laikiniesiems globėjams (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus situacijai (atsakovės turtinei padėčiai ir/ar vaiko poreikiams) išlaikymo dydis gali būti pakeistas kreipiantis į teismą su atitinkamu reikalavimu (CK 3.201 straipsnis).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1109-991/2016 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp E. M. ir E. N., kuria E. N. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai A. N. po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017-05-11 iki vaiko pilnametystės, nurodant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise administruos vaiko motina E. M..

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus šiai aplinkybei, ieškovės atstovė atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo E. N. išlaikymą nepilnametei dukrai A. N.. Nustačius, kad išlaikymas iš atsakovo vaikui jau yra priteistas kitoje civilinėje byloje, ieškovės atstovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo A. N. iš atsakovo E. N. atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovei išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tačiau, kaip minėta išlaikymo dydis, forma gali būti peržiūrėti įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismu sprendimu vaikas A. N. atskiriama nuo tėvo E. N., pakeistinas priteisto išlaikymo vaikui išieškotojas ir iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo atsakovo E. N. įsipareigotas teikti išlaikymas dukrai išieškotinas laikiniesiems globėjams (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl inicijuotina byla dėl nuolatinės globos A. N..

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir atsakovams teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais, 402, 405, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti atsakovą E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo vaiko A. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Laikinai apriboti atsakovės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaiko A. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinaisiais globėjais I. N. ir R. N..

Priteisti iš atsakovės E. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-03-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pakeisti 2016-01-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1109-991/2016 atsakovo E. N. įsipareigoto teikti išlaikymo dukrai A. N., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur išieškotoją ir išlaikymą išieškoti A. N. globėjui (globėjams).

Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymą išieškoti vaiko laikiniesiems globėjams I. N. ir R. N..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priimti ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo A. N. priteisimo iš atsakovo E. N. atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Inicijuoti civilinės bylos dėl nuolatinės globos A. N., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.