Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S191877 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvyko į Lietuvą kaip Indijos įmonės „MEATEK Food Machineries India“ komandiruotas techninis specialistas, vykdydamas tarpvalstybinę sutartį su UAB „Global Star Meat“. Jo komandiruotė yra aiškiai įtvirtinta šalių 2023-04-05 pasirašytoje sutartyje, taip pat jos 2023-06-06 priede. Sutarties prieduose nurodyta, kad jis yra „Drawing Engineer“, atsakingas už ritualinės skerdimo linijos montavimo, derinimo ir paleidimo darbus. Ši linija reikalinga gaminant košer ir halal mėsos produkciją pagal specialius religinius reikalavimus. Pareiškėjo darbas Lietuvoje prasidėjo pagal nacionalinę vizą D, kuri vėliau buvo pagrindas Migracijos departamentui priimti sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi 2 metams, t. y. iki 2027-02-09. UAB „Global Star Meat“ 2024-12-18 pateikė Užimtumo tarnybai oficialų įsipareigojimą įdarbinti jį pagal darbo sutartį. Įmonė aiškiai nurodė, kad tokių specialistų Lietuvoje nėra, todėl jam bus taikomos visos teisės aktuose numatytos garantijos ir atlyginimas pagal šalies vidurkį.

Migracijos departamento sprendime nurodyta, kad pareiškėjui panaikinamas leidimas dėl to, kad darbo užmokestis buvo mokamas ne iš UAB „Global Star Meat“, bet iš MEATEK. Toks vertinamas yra formalus, nes neatsižvelgta į visą komandiruotės faktinį pagrindą, tarpvalstybinę rangos sutartį ir realų darbo vykdymą Lietuvoje.

Teismų praktika nuosekliai laikosi pozicijos, kad užsienietis visą leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti sąlygas, kurių pagrindu leidimas išduotas, o leidimas negali galioti, jei šios sąlygos neįvykdytos. LVAT nutartyse (pvz., eA-2476-821/2023; eA-1981-821/2024; eA-2553-1047/2024) pabrėžiama, kad Migracijos departamentas privalo panaikinti leidimą, nustačius bent vieną įstatyme numatytą pagrindą. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl tariamo faktinio darbo Lietuvoje nepagrįsti, nes jis nebuvo įdarbintas nei UAB „Global Star Meat“, nei kitur. VSAT duomenimis, pareiškėjas išvyko iš Lietuvos 2024-12-06, o jo gyvenamoji vieta Lietuvoje nėra deklaruota.

Pareiškėjo argumentai dėl galimos žalos Lietuvos ar Indijos įmonėms nepagrįsti, nes leidimas buvo išduotas tik UAB „Global Star Meat“ pagrindu, o pareiškėjas ten nedirbo, todėl ginčijamas sprendimas neturėjo įtakos pareiškėjo ekonominiams ryšiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 25S191877, kuriuo nutarta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Indijos pilietis M. I. 2024-11-30 pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu. Užsienietis prašyme nurodė darbdavį – UAB „Global Star Meat“, profesiją – Techninių dokumentų inžinierius (214417).

UAB „Global Star Meat“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad numatoma Indijos piliečio M. I. įdarbinimo data 2024-12-07.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2025-02-11 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760423743, kuris galiojo iki 2027-02-09.

Migracijos departamentui patikrinus duomenis apie pareiškėjo darbą buvo nustatyta, kad darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2025-08-29 sprendimu Nr. 25S191877 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760423743. Sprendime pažymėjo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis nesudaryta. Nurodė, kad įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties nesudarė ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse asmuo nedirba.

Užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar, kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai apsiribojo formaliu darbo užmokesčio mokėjimo iš kitos įmonės, tai yra MEATEK Food Machineries India“ faktu ir neįvertino, jog pareiškėjas realiai vykdė veiklą Lietuvoje pagal tarpvalstybinę komandiruotę ir galiojančią rangos sutartį su UAB „Global Star Meat“.

Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, nes iš skundžiamo Sprendimo turinio aiškiai matyti, kad leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Migracijos departamento turimais duomenimis, kad įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo išdavimo, darbo sutarties su pareiškėju nesudarė ir jis nedirba jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas buvo išduotas darbo pagrindu, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta, sprendime konstatuota, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2024-11-30 pats kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu, pateikdamas prašymą, aiškiai nurodydamas darbdavį – UAB „Global Star Meat“ ir pareigas – techninių dokumentų inžinierius (214417). Atitinkamai UAB „Global Star Meat“ pateikė tarpininkavimo raštą, kuriame įsipareigojo pareiškėją įdarbinti ir nurodė konkrečią planuojamo įdarbinimo datą – 2024-12-07. Be to, pareiškėjas papildomai pateikė 2025-01-23 UAB „Global Star Meat“ įsipareigojimą įdarbinti, kuriame įmonė patvirtino įsipareigojimą įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Nepaisant to, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nepradėjo dirbti UAB „Global Star Meat“ ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Tai reiškia, kad faktiniai darbo santykiai nesusiklostė ir pareiškėjas neatitiko leidimo išdavimo pagrindo.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Global Star Meat“, pareiškėjas šios aplinkybės neneigia, tačiau teigia, kad realiai vykdė veiklą Lietuvoje pagal tarpvalstybinę komandiruotę ir galiojančią rangos sutartį su UAB „Global Star Meat“. Pareiškėjas į bylą pateikė rangos sutartį bei jos priedus, sudarytą tarp „MEATEK Food Machineries India“ ir UAB „Global Star Meat“, tačiau, teismo vertinimu, komandiruotė negali būti preziumuojama vien iš rangos sutarties egzistavimo, kadangi rangos sutartis pati savaime reglamentuoja tik šalių tarpusavio paslaugų ar darbų atlikimo santykius, tačiau nesukuria individualių darbo teisinių santykių tarp darbuotojo ir paslaugų gavėjo. Rangos sutartis savaime nepatvirtina, kad konkretus fizinis asmuo buvo komandiruotas į kitą valstybę ir joje atliko darbus. Tokiam vertinimui būtini individualūs komandiruotę pagrindžiantys dokumentai. Nesant šių duomenų, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas realiai dirbo Lietuvoje komandiruotės pagrindu, pagal tarp „MEATEK Food Machineries India“ ir UAB „Global Star Meat“ sudarytą rangos sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo pradėjęs dirbti pas darbdavį (UAB „Global Star Meat“), kuris buvo nurodytas tarpininkavimo rašte, dėl ko atsakovas turėjo pakankamą pagrindą panaikinti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto (leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti) pagrindu pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėtai ir pagrįstai sprendime konstatavo, kad kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti duomenys, kurie neatitinka tikrovės, darbo sutartis nesudaryta.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusiais duomenimis, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, be to, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, buvo pateikti duomenys, kurie neatitinka tikrovės, t. y. buvo nustatyti teisiniai pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, daroma išvada, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2025-08-29 sprendimą Nr. 25S191877, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. I. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.