Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. D. įmonės „Paringuvio ūkis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. D. įmonės „Paringuvio ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Norkuva“, J. V. Š., UAB „Berkena“, A. Š., UAB „N. M.“, antstolei E. R., trečiajam asmeniui notarei N. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2017 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ieškovė Z. D. įmonė „Paringuvio ūkis“ (toliau – ieškovė) buvo įpareigota šalinti nustatytus patikslinto ieškinio trūkumus – iki 2017 m. spalio 21 d. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, patikslinti ieškinio reikalavimus, galutinę ieškinio sumą ir pašalinti kitus nutartyje nurodytus trūkumus . Ieškovė Z. D. įmonės „Paringuvio ūkis“ (toliau – ieškovė) 2017-11-28 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti UAB „N. M.“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, disponuoti ginčo turtu, t.y. Žemės sklypais unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbiniais pastatais, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); taip pat 40‘000,00 Eur sumai areštuoti UAB „Norkuva“, J. V. Š., UAB „Berkena“, A. Š. priklausantį turtą; 2) pripažinti 2016-01-10 Pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia ieškovės turtinio reikalavimo ribose; 3) pripažinti 2016-01-28 Susitarimą dėl netesybų sumokėjimo užtikrinimo negaliojančiu ieškovės turtinio reikalavimo ribose; 4) Pripažinti negaliojančia 2016-02-04 sudarytą sutartinės hipotekos sutartį dėl turto: žemės sklypai, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbiniai pastatai, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 5) Taikyti restituciją ir atsakovo UAB „Norkuva“ nuosavybėn grąžinti UAB „Berkena“ ir UAB „N. M.“ perleistą turtą: žemės sklypus, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); pagalbinius pastatus, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 6) Pripažinti 2017-03-16 Žemės sklypų, pastatų ir kitų statinių pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia; 7) Neišlikus turtui, perleisto turto sumą priteisti iš UAB „Norkuva“ ir UAB „Berkena“, ta apimtimi kiek restitucijos taikymas negrąžins šalies į padėtį buvusią iki sandorių sudarymo, subsidiariai restitucijai taikant solidariąją deliktinę atsakomybę priteisti iš vienintelės akcininkės J. V. Š. bei iš vadovo A. Š. restitucijos taikymu nepadengtą žalos sumą; 8) Pripažinti negaliojančiu 2016-12-27 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 69-2885/2016; 9) ieškovės naudai iš atsakovų UAB „Berkena“ ir UAB „Norkuva“ solidariai priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo ginčo sandorių sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš vienintelės akcininkės J. V. Š. bei iš vadovo A. Š. solidariai priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo ginčo sandorių sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas 11) Grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį, nes šiai dienai sumokėtas žyminis mokestis viso sudaro 1410,00 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi nepašalinus teismo nurodytų patikslinto ieškinio trūkumų, ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu.Teismas nurodė, 2017-11-28 gautame patikslintame ieškinyje ieškovė modifikavo ieškinio 1 ir 2 reikalavimus, o likusius reikalavimus paliko nepakeistus. Pradiniu patikslintu ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis 2016-01-10 pirkimo – pardavimo sutartį ir 2016-01-28 susitarimą dėl netesybų sumokėjimo užtikrinimo. 2017-11-28 gautame patikslintame ieškinyje ieškovė prašo šiuo sandorius pripažinti negaliojančius ieškovės turtinio reikalavimo ribose. Ieškinys grindžiamas ieškovės teisių gynimu actio Pauliana ir sudarytų atsakovo sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas. Galutiniame patikslintame ieškinyje taip pat pakartota faktinė aplinkybė, kad be 24 640,00 Eur kreditorinio reikalavimo dar yra ieškovei priteista 30 810,09 Eur skola iš atsakovo pagal 2017-05-02 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Nurodoma, kad ieškinio suma – 40000 Eur, o mokėtinas žyminis mokestis 918,00 Eur. Ieškovė vertina, kad ieškinio suma skaičiuotina tik dėl pagrindinio turtinio reikalavimo, susijusio su 40 000 Eur vertės turto išreikalavimo, kas sudaro 825,00 Eur, o kiti trys reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo, jie neturtiniai ir apmokestinami po 31,00 Eur, viso 93,00 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė 2017-09-21 teismo nutarties reikalavimų ir patikslinto ieškinio trūkumų nepašalino. Ieškovė esminių pakeitimų patikslintame ieškinyje nepadarė, o tiesiog modifikavo pirmą ir antrą ieškinio reikalavimus, abstrakčiai nurodydama, kad sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais tik ieškovės turtinio reikalavimo apimtyje, tuo pačiu teikdama argumentus apie tai, kad tiek 2016-01-10 pirkimo-pardavimo sutartis, tiek 2016-01-28 Susitarimas dėl netesybų sumokėjimo užtikrinimo pripažintini negaliojančiais dėl jų fiktyvumo ir sudarymo dėl akių (taikant CK 1.86 straipsnio nuostatas tariamo sandorio ginčijimui).Teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimai pripažinti tariamą sandorį negaliojančiu tik dalyje yra negalimas, nes pripažinus sandorį negaliojančiu, jis tampa negaliojantis visa apimtimi, taikant CK 1.80 str. 2 d. nuostatas, todėl ieškovės pirmasis ir antrasis ieškinio reikalavimai suformuluoti ydingai, tuo ieškovei galimai siekiant turėti mažesnių žyminio mokesčio kaštų bei ginčą dėl sandorių, siekiančių daugiau nei 40 000 Eur sumą, nuginčijimo, toliau be teisinio pagrindo nagrinėti apylinkės teisme. Tokiai ieškovės pasirinktai pozicijai prieštaravo ir dalis atsakovų procese.Teismas nurodė, jog dar kartą pakartoja 2017-09-21 nutartyje išdėstytą poziciją, kad tiek actio Pauliana pagrindu, tiek tariamų sandorių nuginčijimo pagrindais ieškovės teisių gynimas negali būti vertinamas kaip dalinis ir kad tokie reikalavimai laikytini neturtiniais, tuo ieškovei leidžiant nepagrįstai sutaupyti ginče ir mokėtino valstybei žyminio mokesčio sąskaita. Ieškovei, kaip verslo subjektui, privalu tinkamai vadovautis kreditoriaus teisių gynimo būdais, ir esant faktiniam 57 589,00 Eur kreditoriniam reikalavimui bei įrodinėjant tiek CK 1.86 str. pagrindus ginčijamiems sandoriams, tiek CK 6.66 straipsnyje numatytas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas atsakovams, tokia ieškinio apimtimi turėtų būti ginčijami sudaryti skolininko UAB „Norkuva“ sandoriai su kitu atsakovu \ UAB „Berkena“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad 2017-09-21 nutarties reikalavimai, kuriais ieškovė įpareigota tikslinti ieškinio reikalavimus bei ieškinio sumą, nepašalinti.Teismas pažymėjo, kad 2017-09-21 nutartimi ieškovė buvo įpareigota primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti detalius žyminio mokesčio skaičiavimus, kurių ieškovė neginčijo. Pateikdamas patikslintą ieškinį, ieškovė ne tik nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies, tačiau nurodė mažesnę mokėtiną žyminio mokesčio dalį ir prašo grąžinti jo permoką. 2017-09-21 nutartimi žyminio mokesčio dydis paskaičiuotas nuo pirmojo ginčijamo sandorio sumos – 72000,00 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ir kito esminio patikslinto ieškinio trūkumo, t.y. nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – 2017 m. lapkričio 28 d. patikslintą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, gavęs grąžintą civilinę bylą, jokio kito procesinio dokumento, kuriuo būtų nurodyta šalinti trūkumus ne tik 2017-09-04 nutartyje išdėstytais motyvais, bet atsižvelgti ir į 2017-09-21 nutartyje dėstomus motyvus, nepriėmė ir tokiu būdu akivaizdžiai suklaidino ieškovę.Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog neįvykdyta 2017-09-21 nutartyje nurodyti trūkumai, kai trūkumai turėjo būti pašalinti pagal 2017-09-04 nutartyje išdėstytus motyvus. Šiaulių apygardos teismas, palikęs 2017-09-04 nutartį galioti, nurodęs datą iki kurios turėjo būti pašalinti ieškinio trūkumai, nieko nepasisakė dėl 2017-09-21 pirmos instancijos teismo priimtos nutarties ir joje išdėstytų motyvų.Teismo motyvas, kad nepašalintas kitas esminis patikslinto ieškinio trūkumas – nesumokėtas žyminis mokestis prieštarauja civilinėje byloje esantiems dokumentiniams įrodymams – mokėjimo pavedimais patvirtintą 1410 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.Atsižvelgiant į prašomo grąžinti turto vertę, ieškinio suma patikslintame ieškinyje nurodyta 40000 Eur.Šalinant ieškinio trūkumus buvo atsižvelgta ir į apeliacinės instancijos nutarties 5-e lape išdėstytą motyvą, jog žyminį mokestį privaloma sumokėti pagal pagrindinio ginčijamo sandorio sumą.Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl 2017-09-04 nutarties ir nustatė terminą 2017-07-03 patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti iki 2017-11-28. Šiaulių apylinkės teismas 2017-11-30 nutartimi be pagrindo nusprendė, kad ieškovė turėjo pašalinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-09-21 nutartimi nurodytus 2017-09-19 patikslinto ieškinio trūkumus, nes šis patikslintas ieškinys ir negalėjo būti priimtas bei turėjo būti paliktas nenagrinėtu, kadangi jis buvo pateiktas tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės 2017-11-28 patikslintas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nepašalinus patikslinto ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose teisėjo rezoliucija 2017-05-02 priimtas ieškovės ieškinys, 2017-07-05 rezoliucija priimtas ieškinio patikslinimas. Parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus, kad priimtas patikslintas ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu bei nustačius procesinių dokumentų turinio trūkumus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota pašalinti 2017-07-03 patikslinto ieškinio trūkumus – iki 2017 m. rugsėjo 12 d. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ir pašalinti kitus nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį paliko nepakeistą, nustatė ieškovei iki 2017 m. lapkričio 28 d. imtinai sumokėti trūkstamą 178 Eur, pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ir pašalinti kitus nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovė 2017-11-28 pateikė patikslintą ieškinį (ketvirtą šioje byloje), apmokėjo Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodytą žyminį mokestį.Byloje, apeliacinio proceso eigoje (dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties), ieškovė pateikė teismui 2017-09-19 trečią patikslintą ieškinį, jo priėmimas buvo sprendžiamas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota pašalinti nustatytus 2017-09-19 patikslinto ieškinio trūkumus – iki 2017 m. spalio 21 d. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, patikslinti ieškinio reikalavimus, galutinę ieškinio sumą ir pašalinti kitus nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė neatsisakė savo teikto atskirojo skundo, tačiau iš dalies įvykdė 2017-09-04 teismo nutartį, nurodydama naują patikslintą ieškinio sumą, apmokėdama dalį žyminio mokesčio, teikė papildomus argumentus dėl atsakovų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ne tik pagal CK 6.66 str., bet ir pagal CK 1.82 str., 1.86 str. nuostatas. Teismas taip pat nurodė, kad actio Pauliana pagrindu ieškovės teisių gynimas negali būti tik dalinis, tuo nepagrįstai sutaupant ir mokėtino žyminio mokesčio sąskaita; ieškovei privalu tinkamai vadovautis kreditoriaus teisių gynimo būdais, ir esant faktiniam 57 589,00 Eur kreditoriniam reikalavimui bei įrodinėjant CK 6.66 straipsnyje numatytas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas atsakovams, tokia apimtimi turėtų būti ginčijami sudaryti skolininko UAB „Norkuva“ sandoriai su kitu kreditoriumi. Teikdama 2017-09-19 patikslintą ieškinį – sumokėjo 763,00 Eur; viso byloje sumokėta 1410,00 Eur, konstatavo, kad patikslinto ieškinio teikimo dieną turto, kuriam prašoma taikyti restituciją ir su kuriuo susiję sandoriai yra ginčijami, rinkos vertė - 40 000,00 Eur, todėl nuo 2017-07-01 taikytinos 80 str. 1 d. 1 p., CPK 85 str. 3 d. nuostatos, ir pagal šiuos reikalavimus ieškovė turėtų sumokėti 1100,00 Eur bendra ginčo tvarka, o elektroninėje byloje - 825,00 Eur žyminio mokesčio. Tačiau ieškovė ginčija ne tik kelis to paties turto perleidimo sandorius, bet ir pradinius sandorius, sudarytus atsakovo UAB „Norkuva“ su kitu kreditoriumi, turėdama 57 589,00 Eur kreditorinį reikalavimą į šį atsakovą, todėl teismas preliminariai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį nuo pirmojo ginčijamo sandorio sumos -72 000,00 Eur, kuris pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., sudaro 1305,00 Eur sumą, ir pagal pagrindinius ieškinio reikalavimus ieškovė privalo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t.y. 770,00 Eur (825,00 Eur + 1305,00 Eur + 50,00 Eur (už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą) – 1410,00 Eur (sumokėta žyminio mokesčio dalis).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, 2017-11-28 gautame patikslintame ieškinyje ieškovė modifikavo ieškinio 1 ir 2 reikalavimus, o likusius reikalavimus paliko nepakeistus. Pradiniu patikslintu ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis 2016-01-10 pirkimo – pardavimo sutartį ir 2016-01-28 susitarimą dėl netesybų sumokėjimo užtikrinimo. 2017-11-28 gautame patikslintame ieškinyje ieškovė prašo šiuo sandorius pripažinti negaliojančius ieškovės turtinio reikalavimo ribose. Ieškinys grindžiamas ieškovės teisių gynimu actio Pauliana ir sudarytų atsakovo sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas. Galutiniame patikslintame ieškinyje taip pat pakartota faktinė aplinkybė, kad be 24 640,00 Eur kreditorinio reikalavimo dar yra ieškovei priteista 30 810,09 Eur skola iš atsakovo pagal 2017-05-02 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Nurodoma, kad ieškinio suma – 40000 Eur, o mokėtinas žyminis mokestis 918,00 Eur. Ieškovė vertino, kad ieškinio suma skaičiuotina tik dėl pagrindinio turtinio reikalavimo, susijusio su 40 000 Eur vertės turto išreikalavimo, kas sudaro 825,00 Eur, o kiti trys reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo, jie neturtiniai ir apmokestinami po 31,00 Eur, viso 93,00 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė 2017-09-21 teismo nutarties reikalavimų ir teismui 2017-09-19 pateikto patikslinto ieškinio trūkumų nepašalino. Ieškovė esminių pakeitimų patikslintame ieškinyje nepadarė, o tiesiog modifikavo pirmą ir antrą ieškinio reikalavimus, abstrakčiai nurodydama, kad sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais tik ieškovės turtinio reikalavimo apimtyje, tuo pačiu teikdama argumentus apie tai, kad tiek 2016-01-10 pirkimo-pardavimo sutartis, tiek 2016-01-28 Susitarimas dėl netesybų sumokėjimo užtikrinimo pripažintini negaliojančiais dėl jų fiktyvumo ir sudarymo dėl akių (taikant CK 1.86 straipsnio nuostatas tariamo sandorio ginčijimui.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia esminiais argumentais, kad 2017-11-28 patikslinto ieškinio trūkumai turėjo būti pašalinti ne pagal pirmosios instancijos teismo, ne pagal 2017-09-21 nutartyje, o pagal Šiaulių apygardos teismo 2017-09-04 nutartyje išdėstytus motyvus, kadangi apeliacinės instancijos teismas, paliko 2017-09-04 nutartį galioti, nurodęs datą iki kurios turėjo būti pašalinti ieškinio trūkumai. Šiaulių apygardos teismas nesprendė dėl 2017-09-21 pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties ir joje išdėstytų motyvų, be to, pirmosios instancijos teismas, gavęs grąžintą civilinę bylą, jokio kito procesinio dokumento, kuriuo būtų nurodyta šalinti trūkumus nepriėmė ir tokiu būdu akivaizdžiai suklaidino ieškovę. Pažymėtina, kad apeliantė neskundė nei pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, nei 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atnaujintas ieškovei procesinis terminas iki 2017-11-28 pašalinti 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatytus patikslinto ieškinio trūkumus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais, nepasisako dėl šių nutarčių pagrįstumo ir toliau nagrinėjamoje byloje pasisako tik dėl skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Teisės normos nustato reikalavimus pareiškimo (ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento) formai ir turiniui, nustato procedūrinius (procesinius ar ieškinio senaties) terminus, per kuriuos turi būti atliekami atitinkami teisiniai veiksmai. Teismui nustačius, kad nėra pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.), teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Proceso teisės normos suteikia teismui teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti ir po to, kai teismas ieškinį priėmė ir iškėlė civilinę bylą. Tokia situacija galima, kai teismas ieškinio priėmimo metu nepastebėjo jo formos ir turinio trūkumų, tačiau šiuos trūkumus nustatė bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuomet pirmosios instancijos teismas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, o jų nepašalinus, ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.). Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovės reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovė turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Pagal suformuotą teismų praktiką, ieškovė turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1934/2011).Pradiniu patikslintu ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis 2016-01-10 pirkimo – pardavimo sutartį ir 2016-01-28 susitarimą dėl netesybų sumokėjimo užtikrinimo, o 2017-11-28 patikslintame ieškinyje ieškovė prašo šiuo sandorius pripažinti negaliojančius ieškovės turtinio reikalavimo ribose, ieškinys grindžiamas ieškovės teisių gynimu actio Pauliana ir sudarytų atsakovo sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas, taip pat pakartota, kad be 24 640,00 Eur kreditorinio reikalavimo yra ieškovei priteista 30 810,09 Eur skola iš atsakovo pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimą, nurodyta ieškinio suma – 40000 Eur, o mokėtinas žyminis mokestis 918,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė esminių pakeitimų 2017-11-28 patikslintame ieškinyje nepadarė, o tiesiog modifikavo pirmą ir antrą ieškinio reikalavimus, abstrakčiai nurodydama, kad sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais tik ieškovės turtinio reikalavimo apimtyje, tuo pačiu teikdama argumentus apie tai, kad tiek 2016-01-10 pirkimo-pardavimo sutartis, tiek 2016-01-28 Susitarimas dėl netesybų sumokėjimo užtikrinimo pripažintini negaliojančiais dėl jų fiktyvumo ir sudarymo dėl akių (taikant CK 1.86 straipsnio nuostatas tariamo sandorio ginčijimui). Teismui konstatavus, kad neaiškiai suformuluoti 2017-11-28 patikslinto ieškinio reikalavimai (dalykas) laikytini esminiu trūkumu, turėjo spręsti dėl pateiktų 2017-09-19 (trečio) bei 2017-11-28 (ketvirto) reikalavimų priėmimo. Ieškinio trūkumų nepašalinimas sukelia procesines pasekmes, numatytas 115 straipsnio 3 dalyje – procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Todėl pirmosios instancijos teismas 2017-11-30 nutartimi palikdamas ieškinį patikslintų reikalavimų apimtimi nenagrinėtu, priėmė netinkamą procesinį sprendimą pažeisdamas civilinio proceso normas. Įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė iš dalies įvykdė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties bei Šiaulių apygardos teismo 2017-11-14 nutarties reikalavimus, apmokėdama nustatytą dalį žyminio mokesčio.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad pasiekti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).Įstatymo nedetalizuojama, kokie trūkumai gali, o kokie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Atsižvelgiant į tai, kad tokiose bylose itin svarbu užtikrinti koncentruotą ir operatyvų teismo procesą ir tai, kad teisės aktuose nustatyti tokių bylų išnagrinėjimo terminai, trūkumais, kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, reikėtų laikyti esminius ieškinio trūkumus, kurie neleidžia suprasti pareikšto reikalavimo esmės arba nustatyti asmens, kuriam pareiškiamas reikalavimas, arba dėl kitų priežasčių iškelti civilinės bylos (pavyzdžiui, nesumokėtas žyminis mokestis).Teisė kreiptis į teismą yra konstituciniu lygiu įtvirtinta procesinė garantija - bet kuriam asmeniui turi būti užtikrinamas teisminis jo teisių ir laisvių gynimas. Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia atitinkamų procesinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol ieškinys neatitinka visų proceso įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs ieškinio reikalavimai turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai įgyvendinti teisingumą. Įstatyme įtvirtinti formalūs ieškinio reikalavimai taip pat nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju procesinius reikalavimus ieškiniui taikyti taip, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir efektyvaus teisminio proceso.Ieškinyje gali būti daugiau negu vienas susijusių reikalavimų (ieškinio dalykas), be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisės doktrinoje pripažįstama galimybė tame pačiame ieškinyje pareikšti alternatyvius reikalavimus. Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės.Taigi, pagal bendrąją taisyklę, esant neesminiams ieškinio trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nenurodymas ieškinyje, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę civilinės bylos iškėlimui, ieškinio trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas. Nustačius, kad ieškinio trūkumai nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, turėtų priimti ieškinį, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir aukščiau aptartą teismų praktiką, yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nebuvo išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos, byloje atliktų tiek bylos šalių, tiek teismo veiksmų, patirtų išlaidų ir sąnaudų. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė 2017-11-28 patikslinusi ieškinį trūkumų nepašalino teismo nepriimtų reikalavimų (2017-09-19) dalyje, neturėjo procesinio pagrindo palikti nenagrinėtais 2017-05-02 bei 2017-07-05 teisėjo rezoliucija priimtus ieškinio reikalavimus, kurie gali būti išspręsti iš esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovė 2017-09-19 patikslinto ieškinio trūkumų nepašalino, tinkamai neįvykdė 2017-09-21 teismo nutarties, nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu visų reikalavimų apimtimi. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės 2017-05-02 pareikšto ieškinio (nuo kurio reikalavimų ieškovė neatsisakė) ir 2017-07-05 priimto patikslinto reikalavimo dalyje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat grąžinti bylą spręsti dėl 2017-09-19 ir 2017-11-28 patikslintų ieškinio reikalavimų priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.