Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-05-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-13969-960/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
2YT-13969-960/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09442-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kreditorius
R. D.
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-13969-960/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09442-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas R. D., antstolis Gintas Badikonis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, prašo skundą tenkinti ir: 1) panaikinti 2022 m. vasario 1 d. raginimą Nr. S-22-40-2024 įvykdyti sprendimą; 2) panaikinti 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymą Nr. S-22-40-1679 „Dėl informacijos pateikimo“. Nurodo, kad antstolis 2022 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. S-22-40-2008 priėmė vykdyti R. D. (išieškotojo) pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2021 m. gruodžio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. T-1118-486/2021 ir pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0040/21/01801. Pareiškėjas 2022 m. vasario 1 d. gavo antstolio 2022 m. vasario 1 d. raginimą Nr. S-22-40-2024 įvykdyti sprendimą. Raginime nurodyta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 2 420,00 Eur skolą ir 69,50 Eur vykdymo išlaidas (viso – 2 489,50 Eur) į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš antstolio pateiktų dokumentų matyti, kad 2021 m. sausio 13 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-486/2021 išieškotojas buvo išteisintas, nepadarius nusikalstamų veikų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 202 m. spalio 20 d. nutartimi tenkino išieškotojo prašymą dėl išlaidų už suteiktas advokato paslaugas priteisimo iš valstybės ir priteisė jo naudai 2 420,00 Eur iš valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi iš dalies tenkino VMI skundą ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties dalį, priteisdami išieškotojui 2 420,00 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. VMI teikė prašymą dėl vykdomojo rašto ištaisymo, jame nurodant skolininku ne VMI, o instituciją, kuri dalyvavo byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi atmetė nurodytą VMI prašymą, kadangi skolininku vykdomajame rašte nurodyta ne VMI, bet valstybė. Apie šią situaciją VMI informavo antstolį. Atsižvelgdamas į tai, antstolis pateikė raginimą pareiškėjui. 2022 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. S-22-40-2911 vykdomąją bylą sustabdė. Antstolis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, tačiau 2022 m. kovo 28 d. nutartimi antstolio patvarkymas buvo atmestas. 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymu Nr. S-22-40-6176 antstolis atnaujino vykdomąją bylą, o tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-22-40-6179 pakartotinai paragino pareiškėją geranoriškai įvykdyti antstolio raginimą. Pareiškėjo požiūriu, raginimas ir patvarkymas yra neteisėti, nepagrįsti, todėl naikintini. Minėtos advokato išlaidos išieškotojui priteistos ne iš pareiškėjo, o iš valstybės. Vykdomajame rašte skolininku nurodyta valstybė, o ne pareiškėjas. Minėtuose dokumentuose pareiškėjas taip pat nėra nurodytas kaip valstybę atstovaujanti institucija, turinti apmokėti priteistas išlaidas ar atlikti kitus veiksmus. Jokie galiojantys įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenustato pareiškėjui, kaip valstybinį kaltinimą palaikančiai institucijai, pareigos atlyginti valstybei priteistas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė išaiškinti 2021 m. gruodžio 1 d. išduoto vykdomojo rašto vykdymo tvarką ir nurodyti į kurį valstybės vardu veikiantį subjektą antstolis turi nukreipti išieškojimą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėją laikyti skolininku arba už valstybės skolas atsakingu juridiniu asmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 nėra nustatyta išlaidų atlyginimo tvarka, t. y. iš kokiai institucijai skirtų valstybės biudžeto lėšų turėtų būti atlyginamos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) rekomendacijos dėl minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo nėra teisės aktas, todėl jos nėra privalomos ir negali sukelti teisių ir pareigų atsiradimo. Panašaus pobūdžio atvejais valstybei atstovauja ir priteistas išlaidas atlygina Teisingumo ministerija. Pareiškėjui nėra numatyti biudžeto asignavimai, skirti priteistoms išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, todėl pateikto raginimo įvykdymas būtų vertintinas kaip neteisėtas biudžeto asignavimų panaudojimas.

Antstolis patvarkymu Nr. 0040/21/01801-T atsisakyti tekinti skundą, nurodo, kad atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 1 d. išdavęs vykdomąjį dokumentą Nr. T-l 118-486/2021 nedetalizavo skolininko, abstrakčiai įvardindamas jį kaip valstybę (kas vadovaujantis išieškojimo praktika yra VMI) antstolis per klaidą suformavo ir pateikė raginimą VMI. Gavęs motyvuotą VMI pretenziją ir įvertinęs 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, teikimo Nr. T-l 118-486/2021, antstolis atliko korekcijas vykdomojoje byloje Nr. 0040/21 /01801 ir vadovaudamasis teismų praktika ir Teisingumo ministerijos rekomendacija „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT45-A-N3-2021 dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo įgyvendinimo laikinosios tvarkos“, nukreipė išieškojimą į pareiškėją. Pareiškėjas nesutiko geranoriškai apmokėti skolos bei antstolio vykdymo išlaidų pagal 2022 m. vasario 1 d. antstolio suformuotą raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-40-2024 ir pateikė pretenziją antstoliui. Antstolis 2022 m. vasario 14 d. sustabdė vykdomąją bylą ir 2022 m. vasario 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sprendimo išaiškinimo, prašydamas teismo nurodyti, į kurį atsakovą / skolininką (nurodant jo pavadinimą ir įmonės kodą) antstolis turi nukreipti išieškojimą, vykdydamas vykdomąją bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d., kuria atmetė antstolio patvarkymą dėl sprendimo išaiškinimo, bet aprašomojoje šios nutarties dalyje pabrėžė, kad kol nėra teisės aktais nustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos rekomendacijomis dėl Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT45-A-N3-2021 dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo įgyvendinimo laikinąja tvarka. Vadovaujantis šia rekomendacija, būtent pareiškėjas, veikdamas valstybės vardu, turi būti skolininku vykdomojoje byloje. Antstolis, vadovaudamasis pastarąja teismo nutartimi, 2022 m. balandžio 7 d. atnaujino vykdomąją bylą ir 2022 m. balandžio 7 d. suformuotu patvarkymu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8-22-40-6179, pakartotinai paragino pareiškėją geranoriškai įvykdyti antstolio raginimą Nr. S-22-40-2024. Pareiškėjas pakartotinai atsisakė geranoriškai vykdyti antstolio nurodymus ir 2022 m. balandžio 8 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.

Išieškotojas R. D. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0040/21/01801 matyti, kad antstolis 2021 m. gruodžio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. 21-40-27264, kuriuo priėmė išieškotojo R. D. pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. T-1118-486/2021 dėl 2 420,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės. Tą pačią dieną antstolis atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-40-27265 ir priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-40-27266. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi tenkino išieškotojo prašymą dėl išlaidų už suteiktas advokato paslaugas priteisimo iš valstybės ir priteisė jo naudai 2 420,00 Eur iš valstybės, atstovaujamos VMI. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi iš dalies tenkino VMI apeliacinį skundą ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties dalį, priteisdami išieškotojui 2 420,00 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. 2022 m. vasario 1 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-22-40-2008, kuriuo priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti (minėtas 2021 m. gruodžio 1 d. vykdomasis raštas), skolininku nurodant Lietuvos Respubliką. Tą pačią dieną antstolis atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-40-2022 ir priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-40-2024. Visi trys 2022 m. vasario 1 d. antstolio priimti dokumentai buvo adresuoti pareiškėjui. 2022 m. vasario 9 d. pareiškėjas antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2022 m. vasario 14 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-22-40-2911 „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“, o 2022 m. vasario 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-40-3159 „Dėl sprendimo išaiškinimo“, kuriuo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti, į kurį valstybės vardu veikiantį subjektą (nurodant konkretų atsakovo pavadinimą ir įmonės kodą) antstolis turi nukreipti išieškojimą, vykdydamas 2021 m. gruodžio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. T-1118-486/2021. Teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi (teikimo Nr. T-1163-486/2022) antstolio patvarkymą atmetė. Taip pat nurodė, kad kadangi teisė prašyti atstovavimo išlaidų asmenį išteisinus yra suformuota teismų praktikoje, kol teisės aktais nėra nustatyta šių išlaidų atlyginimo tvarka, reikėtų vadovautis Teisingumo ministerijos Rekomendacijomis dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT-45-A-N3-2021 dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo įgyvendinimo laikinąja tvarka. 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymu Nr. S-22-40-6176, atnaujinta vykdomoji byla Nr. 0040/21/01801. Tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-22-40-6179 pareiškėjas dar kartą paragintas įvykdyti 2022 m. vasario 1 d. antstolio raginimą įvykdyti sprendimą.

2021 m. kovo 19 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, parengti įstatymų projektai (įsigalioję 2022 m. gegužės 1 d.), kuriais siekta įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Laikotarpyje nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo iki 2022 m. gegužės 1 d., kuomet įsigaliojo teisės aktai, reglamentuojantys asmens patirtų ir pagrįstų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, atlyginimą iš valstybės lėšų, kai baudžiamojoje byloje, kurioje advokatas ar advokato padėjėjas dalyvavo kaip šio asmens gynėjas, asmuo išteisinamas ar kai administracinio nusižengimo byloje, kurioje advokatas ar advokato padėjėjas dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukiama kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, Teisingumo ministerija parengė rekomendaciją „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo įgyvendinimo laikinosios tvarkos (toliau – Rekomendacija). Rekomendacijoje nurodyta, jog kadangi teisė prašyti atstovavimo išlaidų asmenį išteisinus yra suformuota teismų praktikoje, kol teisės aktais nėra nustatyta šių išlaidų atlyginimo tvarka, Teisingumo ministerija siūlė, jog teismo sprendimą (nutartį) dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo turi įvykdyti valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, kitas subjektas, kuris dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurio sprendimas dėl baudžiamojo kaltinimo ar administracinės teisenos buvo panaikintas (nutrauktas). Taip pat nurodytos gairės įstaigoms, į kurias kreiptųsi asmenys dėl išlaidų atlyginimo, esant lėšų trūkumui, kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją. 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas), jo 2 punktu numatyta, kad prašymus už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas išteisinamuoju teismo nuosprendžiu ar nutartimi baudžiamojoje byloje atlyginti išlaidas nagrinėja ir išlaidas atlygina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (pareiškėjas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą grindžia išieškojimo nukreipimu į netinkamą skolininką, t. y. vykdomajame dokumente nurodžius valstybę, kaip skolininkę, pareiškėjas savaime neprivalo vykdyti vykdomajame dokumente nurodyto reikalavimo, šiuo atveju – apmokėti išieškotojo patirtas advokato išlaidas teisminiame procese jį išteisinus. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdomasis dokumentas vykdymui buvo pateiktas dar iki Aprašo įsigaliojimo, bet po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo, t. y. nesant tikslios ir konkrečios išteisinto asmens patirtų advokato ar advokato padėjėjo išlaidų atlyginimo tvarkos, tačiau jau esant parengtai Rekomendacijai. Tokiu atveju antstolis, esant neaiškumui, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdymo išaiškinimo, o teismas nurodė, kad nesant tikslios išlaidų atlyginimo tvarkos, būtina vadovautis Rekomendacija. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad vykdomajame rašte skolininku nurodyta valstybė, o ne pareiškėjas, tačiau nurodo, kad tai taip pat savaime nepaneigia ir pareiškėjo, kaip skolininko, galimo statuso vykdomojoje byloje. Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu buvo nustatytas atitinkamų teisės aktų straipsnių prieštaravimas konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl būtent tam buvo parengti teisės aktų projektai, kuriais siekiama įgyvendinti minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, jog būtų apsaugotos asmenų teisės teisme ginti savo teises naudojantis advokato teikiama teisine pagalba. Natūralu, jog teisės aktų projektų parengimas, jų tvirtinimas, įsigaliojimas įstatymų nustatyta tvarka, reikalauja didesnio kiekio laiko resursų, todėl tam laikinai, kaip minėta, Teisingumo ministerija parengė Rekomendaciją, aiškiai nurodydama, kad išlaidas atlyginti turi valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, kitas subjektas, kuris dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurio sprendimas dėl baudžiamojo kaltinimo ar administracinės teisenos buvo panaikintas (nutrauktas). Akivaizdu, jog Rekomendacija kartu parengta siekiant išvengti netinkamų interpretacijų ar institucijų atsakomybės perkėlimo viena kitai, taip ir toliau pažeidžiant išteisintų asmenų teisę atgauti patirtų išlaidų atlyginimą. Į kitus pareiškėjo argumentus, tokius kaip netinkamas biudžeto lėšų naudojimas, ar vyraujanti praktika dėl žalos atlyginimo esant neteisėtiems ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtiems veiksmams, kuomet žalą atlygina Teisingumo ministerija, taip pat yra atsakyta (Rekomendacijos įvadinė dalis, 2 - 4 punktai). Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2021 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo išieškotojas buvo išteisintas, o byloje dalyvavusi valstybės institucija – prokuratūra.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis aukščiau nurodytų teisės aktų, Rekomendacijos nuostatomis, teismas sprendžia, kad antstolis, vadovaudamasis Rekomendacija bei 2022 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje išdėstyta informacija, tinkamai nustatė skolininką vykdomojoje byloje, todėl jo neteisėti veiksmai nenustatyti, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski