- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- T-1163-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Ginto Badikonio patvarkymą dėl sprendimo išaiškinimo, teismo vykdomasis raštas Nr. T-1118-486/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nuosprendžiu R. D. buvo išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261-932/2021, valstybinį kaltinimą palaikiusios Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestas ir nuosprendis paliktas galioti be pakeitimų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi buvo patenkintas R. D. prašymas dėl išlaidų už suteiktas advokato paslaugas baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-486/2021, priteisimo iš valstybės bei nutarta priteisti 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) eurų R. D. naudai iš valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi VMI skundas buvo tenkintas iš dalies, nurodant, jog vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame BPK nėra aiškiai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai, tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidos turi būti apmokėtos iš valstybės lėšų, negali būti laikoma, kad visais atvejais valstybę atstovaujanti institucija yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Dėl aukščiau išdėstyto, Vilniaus apygardos teismas nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria R. D. priteista 2420 eurų iš valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, priteisiant R. D. 2420 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas VMI prašymas dėl vykdomojo rašto ištaisymo, jame nurodant ne VMI prie Finansų ministerijos, o instituciją kuri dalyvavo byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi šis prašymas buvo atmestas, nurodant, kad po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties priėmimo, 2021 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išduotas naujas vykdomasis raštas, kuriame skolininkė nurodyta yra valstybė, o ne VMI, todėl pagrindo vykdomojo rašto taisyti nėra. Atsižvelgtina į tai, kad 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi, įsiteisėjusią 2021 m. lapkričio 29 d., Vilniaus apygardos teismas ištaisė VMI nurodytą klaidą, patikslindamas, jog R. D. 2420 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą priteisti iš valstybės. Paminėta nutartis yra teisėta ir galiojanti.
Prašymas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 361 straipsnio 1 dalį, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, priimti papildomus sprendimus, numatytus BPK 361 straipsnio 2 dalyje, pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (BPK 361 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).
Šiuo konkrečiu atveju antstolio prašymas pateiktas nuosprendžio vykdymo procese, tuo iš esmės prašant įsiterpti į jau įsiteisėjusio teismo sprendimo – nuosprendžio, turinį, kiek tai susiję nagrinėjamu atveju su bylinėjimosi išlaidų priteisimu taikymu. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos numato tam tikrais atvejais galimybę vykdymo procese įsiterpti į įsiteisėjusiais teismo sprendimais paskirtas bausmes, baudžiamojo poveikio priemones ir pan. Tačiau, pastebėtina, tokie atvejai yra aiškiai, griežtai ir išsamiai apibrėžti, pavyzdžiui, numatant, kad nevykdant atitinkamų bausmių, jos gali būti paskirtos kitomis, be kita ko, nustatant ir tokio pakeitimo sąlygas.
Civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 651 straipsnyje yra nurodyti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas. Taip pat CPK 648 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad jeigu išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad šiuo atveju klaida yra ištaisyta nurodant išieškotoja valstybę, teismas neturi įgaliojimų nurodyti konkretaus ieškotojo vykdymo procese. Tai jau spręstini klausimai vykdymo metu, be to jie nepriskirtini BPK 361 straipsnio nuostatoms.
Be to, pabrėžtina, kad kadangi teisė prašyti atstovavimo išlaidų asmenį išteisinus yra suformuota teismų praktikoje, kol teisės aktais nėra nustatyta šių išlaidų atlyginimo tvarka, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Rekomendacijomis dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. KT45-A-N3-2021 dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo įgyvendinimo laikinąja tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 362 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Antstolio Ginto Badikonio patvarkymą dėl sprendimo išaiškinimo byloje Nr. T-1118-486/2021, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.