Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po motinos B. M., mirusios (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėja), mirties.Pareiškėjo tėvai J. S. ir palikėja susituokė (duomenys neskelbtini)Pareiškėjas yra vienintelis jų vaikas. Pareiškėjo tėvai (duomenys neskelbtini)santuoką nutraukė. Palikėja (duomenys neskelbtini) susituokė su V. M. ir santuokos metu gimė R. M. (toliau – suinteresuotas asmuo). Santuoka tarp jų buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)Palikėja mirė 2005 m. birželio 29 d. Po palikėjos mirties liko butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa – tvartas (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat rūbai ir asmeniniai daiktai. Palikėjai Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-12398 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo“ buvo skirta 2,05 ha asmeninio ūkio žemės su namų valdoje esančiomis naudmenimis (duomenys neskelbtini).Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga paveldėjimo tikslu, nes pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti. Pareiškėjas po motinos mirties vienas valdė, tvarkė, prižiūrėjo, ir rūpinosi po palikėjos mirties likusiu turtu, t. y. pareiškėjas liko gyventi palikėjai nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo mokesčius, naudojosi ne tik butu, bet ir palikėjai paskirtu žemės sklypu. Palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas juo naudotis, valdyti, tačiau palikimo priėmimo fakto per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą notaro biure neįformino.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo teismo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Duomenų apie pareiškime nurodytą palikimą ir jo priėmimą valdyti faktiniu valdytu suinteresuotas asmuo neturi, todėl pareiškėjas turi įrodyti, kad palikėjos turtą priėmė aktyviais veiksmais jį valdydamas.Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi konstatavus, kad jo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini)., po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po palikėjos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa – tvartas (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Kauno r., (duomenys neskelbtini). Palikėjai Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-05-12398 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo“ buvo skirta 2,05 ha asmeninio ūkio žemės su namų valdoje esančiomis naudmenimis (duomenys neskelbtini).Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Tokiu atveju, kai palikimą sudaro pastatai (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Po pareiškėjo motinos, mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Palikėja turi du sūnus, t. y. pareiškėją ir suinteresuotą asmenį. Pareiškėjas po motinos mirties liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, ką patvirtina Kauno rajono savivaldybės administracijos B. seniūnijos 2017 m. lapkričio 17 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2017-47783-PD)-120, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 1984 m. kovo 27 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas butą prižiūri ir moka komunalinius mokesčius (pateikti kvitai už vandenį, dujas ir elektrą). Naudojasi palikėjai paskirtu žemės sklypu, ją atstovauja palikėją dėl žemės Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajone. Po palikėjos mirties laidojimo pašalpa buvo išmokėta pareiškėjui, pareiškėjas rūpinosi motinos laidotuvėmis. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjas likdamas gyventi palikėjos paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdamas jos asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Suinteresuotas asmuo R. M. pareiškėjos palikimo priėmimo fakto po palikėjo mirties neginčija, byloje nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, todėl laikytina, kad jis sutinka su pareiškimu.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei remiantis logikos dėsniais.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė jos sūnus K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.