- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- 1A-164-348/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03209-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Daiva Jankauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Daivos Jankauskienės ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 27 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte iš lošimų aparato „Magic game IV“ atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiojo A. D. 130 Eur vertės laimėjimą (grynuosius pinigus).
2. Marijampolės apylinkės teismas, pripažinęs V. S. kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad kaltinimas įvykdžius vagystę yra įrodytas byloje esančių bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Skiriant bausmę V. S., apylinkės teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, t. y., jog yra teisiamas 34-ajį kartą, teistumai neišnykę, paskutiniųjų 1 metų laikotarpiu įvykdė 5 smulkias vagystes iš prekybos įstaigų, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
3. Nuteistasis V. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti, t. y. V. S. dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo išteisinti.
3.1. Skunde teigiama, kad V. S. veikoje nėra BK 178 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėties. Teigiama, jog nuteistasis nėra patyręs lošėjas, lošimo punktuose lankosi retai, tai patvirtina ir liudytoja L. Š., kuri nurodė, kad V. S. mato gal antrą kartą. V. S. nėra žinomos lošėjų taisyklės. Nukentėjusysis pasitraukdamas nuo žaidimų automato, prie kurio žaidė, ir išeidamas iš salės nuteistajam nesakė, kad sugrįš žaisti toliau. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nustatyta, jog V. S. priėjęs prie automato, prie kurio anksčiau žaidė nukentėjusysis, metė į automatą savo pinigus, darė statymus ir kelis kartus laimėjo. V. S. nežinojo kokią maksimalią sumą jis gali laimėti žaisdamas būtent šiuo automatu. Todėl V. S. atlikus statymus antrą kartą ir vėl laimėjus, galėjo manyti, kad iš automato byrantys pinigai yra jo ką tik išlošti. Tik teisme apklausiant liudytoją L. Š. paaiškėjo, kad būtent šiuo žaidimo automatu, atlikus kelis statymus neįmanoma išlošti 200 Eur, tačiau V. S. tai nebuvo žinoma.
3.2. Skunde nurodoma, jog tai, kad V. S. pasišalino iš įvykio vietos lėmė nukentėjusiojo veiksmai, kuris keikė nuteistąjį, griebė už sprando, pažadėjo jį sumušti. V. S. būdamas akivaizdžiai fiziškai silpnesnis už nukentėjusįjį, išsigandęs tokio jo elgesio, pabėgo iš lažybų punkto.
3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp asmenų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Kiekvienas iš jų turėtų pasiimti savo laimėjimo dalį, nes tuo pačiu automatu laimėjo abu asmenys.
3.4. Skunde cituojama teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo ar kaltinamojo naudai.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog nuteistojo versija, jog iš lošimų aparato manė, kad pasiėmė ne svetimą, o savo laimėjimą, paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, apie tai, jog laimėta suma buvo rodoma lošimų aparato ekrane, tačiau ir liudytojos L. Š. parodymai, jog kai lošimas nėra baigtas kitas asmuo prisėsti prie aparato negali. Be to, liudytoja nurodė, jog yra mačiusi V. S. ir anksčiau šiame lažybų punkte, todėl V. S. suprato lošimo taisykles.
4.2. Tai, kad nuteistasis išties suprato, jog pasisavino ne savo laimėtus pinigus, patvirtina ir V. S. elgesys po išlošto laimėjimo. Nuteistasis V. S. paskubomis pasišalino iš įvykio vietos, matant ne tik lošimų punkto administratorei, tačiau ir nukentėjusiajam. Vaizdo įraše užfiksuota, jog nukentėjusiajam atsistojus ir nuėjus nuo lošimų automato, prie jo prisėda nuteistasis, įdeda vieną monetą ir suskamba laimėjimo garsas. Nukentėjusiajam dar nespėjus grįžti paspaudžia laimėjimo mygtuką. Byrant pinigams, V. S. pasižiūri ar negrįžta nukentėjusysis, o jam grįžus, jis toliau dedasi monetas.
4.3. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginius, jog jis turėjo pagrįstą manymą, jog jam buvo kilęs realus pavojus, dėl ko jis pasišalino iš lažybų punkto. Atsiliepime nurodoma, jog nuteistojo nurodomos aplinkybės dėl pasišalinimo yra jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
5. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo V. S. gynėja advokatė Alvyda Rima Medišauskienė palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl V. S. kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
8. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptos vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvirta tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-697/2022).
Žemesnės instancijos teismas
9. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S. 2023 m. gruodžio 17.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte iš lošimų aparato „Magic game IV“ atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiojo A. D. 130 Eur vertės laimėjimą (grynuosius pinigus). Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. neginčija to, jog nurodytu metu išties lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte ir iš lošimų aparato „Magic game IV“ išsigrynino laimėjimą. Visgi, nuteistasis nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu, t. y., jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis išsigrynindamas pinigus manė, jog šiuos pinigus laimėjo būtent jis, o ne prieš tai prie šio aparato žaidęs A. D..
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje požymių. Su šiais skundo argumentais sutikti aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nukentėjusysis A. D. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje sėdėjo prie lošimų aparato „Magic game IV“ ir atliko statymus. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog į lošimų vietą atėjo V. S., kuris atsisėdo prie kito lošimo aparato. Praėjus kuriam laikui, A. D. atsistojo nuo lošimų aparato bei išėjo iš šios patalpos. Netrukus V. S. atsistojo nuo savo lošimų aparato, prie kurio žaidė ir priėjo prie aparato, prie kurio sėdėjo ir žaidė A. D.. Iš vaizdo įrašo matyti, jog V. S. įmeta monetą į automatą ir pasirenka kitą žaidimą bei atlieka vieną sukimą, po ko paspaudžia pinigų išmokėjimo mygtuką (1 t., b. l. 59–61). Taigi, byloje esantis vaizdo įrašas išties patvirtina, jog tiek nukentėjusysis A. D., tiek ir nuteistasis V. S. žaidė prie to pačio lošimų aparato. Visgi, tai, kad nuteistasis V. S. išties suprato, jog paspaudęs pinigų išmokėjimą ir pasiėmęs dalį monetų pasisavino ne savo laimėtus pinigus, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai.
11. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, jog nukentėjusysis A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, jog įvykio dieną jis žaidė prie lošimų aparato „Magic game IV“, kuriame jis buvo laimėjęs apie 200 Eur sumą. Šias aplinkybes nukentėjusysis nurodė tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tiek teikdamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir būdamas apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusysis paaiškino, jog nebaigęs žaidimo, atsistojo nuo lošimų aparato ir išėjo trumpam į lauką parūkyti, apie tai pranešęs „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkto darbuotojai. L. Š., įvykio metu dirbusi administratore lažybų punkte paaiškino, jog tai įprastas klientų elgesys, kuomet žaidimas yra laikinai sustabdomas ir išeinama trumpam nuo lošimų aparato. Liudytoja nurodė, kad sugrįžę klientai tęsia nebaigtą žaidimą prie to paties aparato ir besilankantys punkte lošėjai tai gerai žino ir prie tokio aparato nesėda. Iš ties kaip ir nurodo nuteistasis V. S., nukentėjusysis išeidamas iš patalpos, kurioje buvo lošimų aparatai, neinformavo nuteistojo, jog jis nuo žaidimo aparato pasitraukė tik trumpam laikui, tikėtina, jog nuteistasis išties galėjo negirdėti kuomet V. S. apie tai, kad eina parūkyti informavo lažybų punkto darbuotoją. Visgi, tai nepaneigia to, jog V. S. suprato savo veiksmų neteisėtumą.
12. Šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, jog minėtame lošimų aparate A. D. neišsigryninus laimėjimo, ekrane buvo nurodyta pinigų suma esanti lošimų aparate. Nors nuteistasis teigia, jog tuo metu kai priėjo prie lošimų aparato, nematė jokios pinigų sumos ekrane, tačiau tai laikytina nuteistojo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis paaiškino, jog V. S. galėjo ir turėjo matyti, jog aparate yra 200 Eur laimėjimas. Liudytoja L. Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad informacija apie laimėjimą ir jo suma yra rodoma nuolat ir aiškiai, todėl V. S. jį taip pat turėjo matyti. Juolab, jog atkreiptinas dėmesys, kad tiek pats nuteistasis parodė, tiek ir vaizdo įrašuose užfiksuota, jog V. S. į lošimų aparatą įmetė monetą, tikėtina 2 Eur vertės, kadangi minėtos liudytojos teigimu, šis aparatas priima tik 2 Eur monetas. Taigi, akivaizdu, jog V. S. įmetęs į lošimų automatą pinigus bei atlikęs sukimus matė lošimų aparate likusią pinigų sumą. Be to, tai, kad nuteistasis išties suprato kaip reikia naudotis lošimų aparatu patvirtina ir pačio nuteistojo parodymai apie tai, jog jis ne kartą yra bandęs žaisti su lošimų aparatais. O ir liudytoja L. Š. patvirtino, jog V. S. yra mačiusi ir anksčiau būtent šiame lažybų punkte.
13. Liudytoja L. Š. parodė, jog didžiausias V. S. laimėjimas su statymui panaudota moneta galėjo būti 6 Eur. Tiek iš nukentėjusiojo, tiek liudytojos parodymų bei byloje esančių vaizdo įrašų nustatyta, jog V. S. paspaudus išmokėjimo mygtuką, iš lošimų aparato pradėjo kristi monetos, t. y. ženkliai didesnė suma nei V. S. galėjo laimėti dviem pasukimais. Nors nuteistasis tvirtino nematęs, kokią sumą laimėjo ir manė, jog tai yra jo laimėti pinigai, tačiau šiuos V. S. teiginius paneigia tolimesni nuteistojo veiksmai. Iš vaizdo įrašo matyti, jog kuomet V. S. paspaudžia išmokėjimo mygtuką, girdima kaip išmokami pinigai, t. y. išberiami į tam skirtą stalčiuką. Matyti, jog V. S. kiek atsitraukia nuo lošimų aparato, galimai pasižiūrėti ar negrįžta nukentėjusysis. Tuomet, tuojau pat grįžta prie lošimų automato ir saujomis pradeda imti monetas. Grįžęs nukentėjusysis paklausia „ką čia dirbi?“, tačiau V. S. nieko neatsako. Nukentėjusiajam paklausus „ar tu čia visus pinigus paimi?“, V. S. atsako, kad taip. Iš vaizdo įrašo matyti, jog tarp asmenų kyla konfliktas dėl pinigų, nukentėjusysis pakviečia administratorę L. Š., kuriai atėjus V. S. pasako „įmečiau 4 eurus“. Minėtame vaizdo įraše užfiksuota, jog viso pokalbio metu, V. S. toliau ima laimėjimą. Tai, kad V. S. išties turėjo sumanymą atlikti nusikalstamus veiksmus, patvirtina ir tai, jog susirinkęs dalį pinigų, iškritusių iš lošimų aparato, V. S. pasišalino iš įvykio vietos, t. y. nebandė atsidalinti pinigų. Vaizdo įraše užfiksuota, jog V. S. pasišalina iš patalpos, kurioje buvo žaidimų aparatai, praeina patalpą, kurioje yra administratorės darbo vieta bei išeina iš lažybų punkto, nors paskui ėjusi administratorė L. Š. prašė V. S. sustoti ir niekur nebėgti.
14. Nuteistojo V. S. teigimu, nukentėjusysis jam grasino suduoti smūgius į galvos sritį, todėl jis pajutęs grėsmę pabėgo. Visgi, apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutikti su šiais nuteistojo teiginiais bei spręsti, jog nuteistajam buvo kilęs realus pavojus, neturi jokio teisinio pagrindo. Iš vaizdo įrašo išties matyti, jog nukentėjusysis buvo suėmęs nuteistajam už kaklo srities bei pamatęs, jog V. S. ima pinigus iš lošimų aparato pasakė „aš tau (keiksmažodis) tuoj į galvą, du šimtai eurų (keiksmažodis)“. Visgi, toliau iš vaizdo įrašo matyti, jog kuomet V. S. išėjo iš patalpos, kurioje buvo lošimų aparatai, jam iš paskos nukentėjusysis nėjo, liko prie aparato ir rinko kitas iškritusias monetas. Paskui V. S. iš minėtos patalpos išėjo administratorė. Taigi, akivaizdu, jog nuteistajam joks realus pavojus nebuvo kilęs, dėl ko nuteistasis priėjęs prie administratorės darbo vietos galėjo išsiaiškinti kilusius nesutarimus dėl laimėtų pinigų. Tačiau V. S. supratęs, jog pasisavino ne savo laimėtus pinigus pabėgo iš įvykio vietos, taip įvykdydamas vagystę. Akivaizdu, jog nuteistasis nenorėjo geranoriškai išsiaiškinti situacijos dėl laimėjimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistajam buvo iškilęs realus pavojus dėl kurio jis turėjo bėgti. Priešingai nuteistojo elgesys, skubus laimėjimo išgryninimas, monetų rinkimas bei pabėgimas iš įvykio vietos tik patvirtina, jog nuteistasis turėjo tikslą pasisavinti iš lošimų aparato krentančias monetas bei suprato, jog visas laimėjimas priklauso ne pačiam nuteistajam. Juolab, jog ir liudytoja L. Š. paaiškino, jog tokios didelės sumos per vieną ar du sukimus V. S. negalėjo laimėti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis negalėjo suprasti to, jog atliktais sukimais V. S. negalėjo laimėti būtent tokios sumos, tačiau šiuos skundo argumentus paneigia jau aukščiau šioje nutartyje aptartos aplinkybės apie tai, jog nuteistasis lošimų aparatais naudojosi ne pirmą kartą. Be to, būtent apie tai, jog yra laimima pranešama ne tik garsiniu signalu, tačiau ir lošimų ekrane nurodoma laimėta suma.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas bei pagrįstai V. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Byloje esantys bei ištirti įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK reikalavimų, juos vertinant tiek atskirai, tiek siejant į vientisą loginę grandinę.
16. Atsižvelgtina ir į tai, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo be kita ko buvo pakeista ir BK 178 straipsnio 2 dalis. Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją nebeliko vienos iš alternatyvių bausmių – viešųjų darbų. Laikytina, jog šis pakeitimas yra sunkinantis nuteistojo teisinę padėtį. Dėl ko aukštesnysis teismas neturi pagrindo nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti pagal redakciją įsigaliojusią 2025 m. vasario 1 d.
Dėl bausmės
17. Apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su teismų praktika, reiškia, jog apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2018).
18. Apylinkės teismas, parinkdamas V. S. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. V. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas 33 kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, paskutiniųjų vienerių metų laikotarpiu įvykdė 5 smulkias vagystes iš prekybos įstaigų. Taip pat teismas įvertino tai, jog V. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei nuo 2024 m. liepos 9 d. yra įsidarbinęs. Apylinkės teismas įvertino tai, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgiant į V. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą minimaliam sankcijos dydžiui.
19. Vertinant nuteistajam V. S. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. įvertino tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek ir pačio V. S. asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
20. Priešingos išvados neleidžia daryti ir 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo buvo pakeisti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai bei kodeksas papildytas 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais.
21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę V. S. teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi, pasikeitusi įstatymo redakcija, pripažįstant atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, įpareigoja teismą motyvuoti tokį sprendimą. Vertinant nuteistojo V. S. asmenybę konstatuojama, jog naikinti apylinkės teismo pripažintą sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, pagrindo nėra. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog V. S. viso yra teistas kiek daugiau nei trisdešimt kartų. Dauguma ankstesnių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų yra susiję su turtinio pobūdžio nusikaltimais, tarp jų ir už BK 178 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, jog V. S. buvo baustas ir administracine tvarka už smulkias vagystes. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog V. S. sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas, nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, dėl ko pagrįstai nustatyta V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosprendžio priėmimo metu galiojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija). Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Visgi, siekiant neapsunkinti nuteistojo padėties, kadangi dėl to prokuroro ar nukentėjusiojo skundo nėra, todėl aukštesnysis teismas plačiau dėl šios aplinkybės nustatymo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nepasisako.
22. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinus šiuos BK pakeitimus sprendžia, kad naujoji BK 61 straipsnio redakcija V. S. teisinės padėties lengvinimo aspektu neįtakoja, kadangi matyti, jog teismas skirdamas nuteistajam bausmės dydį, jį parinko artimą minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui. Įvertinus nuteistojo asmenybę, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšis bei nustatytas dydis nėra per griežtas bei atitinka teisingumo bei proporcingumo principus. Kiti BK pakeitimai nuteistojo V. S. teisinei padėčiai nėra aktualūs.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinio proceso tvarka
23. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant V. S. sudaro 195,83 Eur. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti nuteistajam gynėją, numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nors byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl sunkios finansinės padėties bei į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu V. S. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, į tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš V. S. neatitiktų proporcingumo principo, dėl ko šios išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš V. S. valstybės naudai 195,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.