Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (duomenys neskelbtini) atstovei J. M.-P.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), atstovės J. M.-P. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto 2024 m. spalio 16 d. nutarimo juridinio asmens administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA-79 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas 2024 m. spalio 16 d. nutarimu juridinio asmens administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA-79 (toliau – ir Nutarimas) patraukė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2024 m. balandžio 30 d.) (toliau – ir Statybos įstatymas) ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 9 000 Eur dydžio baudą už tai, kad nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. 00.00 val. iki 2023 m. sausio 18 d. 14.00 val., Pareiškėjas savavališkai, neturėdamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) įregistruoto ir paskelbto statybą leidžiančio dokumento, žemės ūkio paskirties, mėgėjų sodo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statė neypatingąjį, kitos (sodų, sodo pastatas) paskirties statinį.

Faktinės aplinkybės nustatytos šiais duomenimis: 1) 2023 m. vasario 21 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-00-230221-00012 su priedais; 2) 2023 m. vasario 21 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-230221-00029 su priedais; 3) 2023 m. vasario 21 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230221-00030; 4) 2024 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-00-240227-00051; 5) įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1635-852/8024. Asmens trunkamasis administracinis nusižengimas padarytas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. (statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto priedo 2022 m. gruodžio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.1 p.) iki 2023 m. lapkričio 18 d. (Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas). Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, akivaizdu, kad Pareiškėjo kaltė visiškai įrodyta.

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kad „faktinės aplinkybės nustatytos tinkamai, jos yra užfiksuotos fotonuotraukose ir matavimuose. Pagal nustatytus faktus padarytos išvados apie pastato klasifikaciją taip pat yra teisingos, t. y. pastatas pagal faktinį jo statybos baigtumą patikrinimo metu atitiko neypatingo pastato kategoriją, kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tai, ką statytojas ketino papildomai įrengti, neturi reikšmės 2023 m. vasario 21 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-230221-00029 surašymui, t. y. nepaneigia nei teisinio, nei faktinio šio administracinio akto priėmimo pagrindo. Iš ieškovo direktoriaus 2023 m. sausio 18 d. paaiškinimo <...> ir 2023 m. sausio 19 d. elektroninio laiško <...> matyti, kad ieškovas informavo Inspekciją apie statytojo ketinimą įrengti atraminę sienelę. Nepaisant to, teisėjų kolegija vertina, kad šie statytojo paaiškinimai nekeičia nustatytų faktų ir nenuginčija Inspekcijos veiksmų teisėtumo konstatuojant savavališką statybą“; „apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria apeliantui, kad šios patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas sudarė pagrindą Inspekcijai konstatuoti, kad statomas pastatas neatitinka „nesudėtingo pastato“ kategorijos, bet yra priskiriamas „neypatingų pastatų kategorijai“ <...>, ir kad tokiai statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kurio statytojas neturi.“

Atsižvelgiant į Pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir prašymus, kuriais klaidinama ir siekiama vilkinti administracinio nusižengimo teiseną, akivaizdu, kad pagrindinis tikslas yra sulaukti nuobaudos skyrimo termino, tokiu būdu išvengiant administracinės atsakomybės.

Institucijos vertinimu, Pareiškėjo padaryta veika visiškai atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 22 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 30 d.). Tokiu būdu Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2024 m. balandžio 30 d.). Pareiškėjas administracine tvarka anksčiau nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, jam paskirta bauda, kurios dydis atitinka sankcijoje nustatytos baudos vidurkį (b. l. 12–16).

2023 m. kovo 22 d. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti minėtą savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu juos panaikino. Vilniaus apygardos teismas patenkino Institucijos skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą, atmetė (duomenys neskelbtini) prašymą panaikinti minėtą savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus, o ginčo dalį dėl savavališkos statybos teisinių pasekmių taikymo grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šioje teismo nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal STR 1.01.03:2017 reglamentu patvirtintą „Nesudėtingų statinių sąrašo“ lentelę bei 19 punktą sodo namas yra klasifikuojamas kaip nesudėtingas statinys ne pagal tai, ar laikančiosios konstrukcijos yra įrengtos tinkamai, bet pagal tris kriterijus – pastato aukštį (ne daugiau 8,5 m), bendrą plotą (ne daugiau 80 kv. m) ir atstumą tarp atraminių konstrukcijų (ne daugiau kaip 6 m). Taigi, klausimas, ar pastatas atitinka nesudėtingo pastato klasifikacijos požymius, yra susijęs ne su atliktų statybos darbų kokybe (t. y. ar tinkamai įrengtos laikančiosios konstrukcijos), o su konkrečiais ploto ir atstumo matavimais. Teismo nuomone, Pareiškėjas nebuvo tinkamai suformulavęs ieškinio reikalavimo, o pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal tokį ieškinį, neatskleidė ginčo esmės. Todėl bylos dalis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo gali būti nagrinėjama, tik kai Pareiškėjas patikslins ieškinį.

Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-578-1159/2024 pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį Institucijai dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, civilinis ieškinys šiuo metu yra tikslinamas. (duomenys neskelbtini) patikslintame ieškinyje nurodo kitus administracinių aktų negaliojimo pagrindus, o būtent, STR 1.01.03:2017 reglamento 1.1 ir 2 punktus. Šios normos numato, kad pirmasis ir faktinis klasifikavimo reikalavimas yra statinio paskirtis; STR 1.01.03:2017 nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Vadinasi, Institucija remdamasi STR 1.01.03:2017 reglamentu ir konstatuodama, kad statinys neypatingas, padarė ne tik teisės taikymo klaidą, bet ir su teisės aktu nesuderinamą išvadą dėl statinio kategorijos.

STR 1.01.03:2017 reglamentas numato, kad nesudėtingas statinys – tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė nei 80 kv. m ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis nei vieno aukšto, paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Nesudėtingi statiniai STR 1.01.03:2017 reglamente skirstomi į dvi grupes. Techninių parametrų aprašas yra baigtinis, nors ir lakoniškas. Būtent šis techninių parametrų (reikalavimų aprašas) yra kriterijų visuma, pagal kuriuos statiniai priskiriami konkrečiai pastatų kategorijai ir grupei. Kiti papildomi blanketiniai duomenys nedaro įtakos statinio kategorijos kvalifikavimui ir nustatymui.

Įstatyme nėra nustatyta vienareikšmė Institucijos kompetencija ir juolab teisė priskirti statinį konkrečiai kategorijai, nes tai ne tik fakto, bet ir teisės klausimas. Institucijos aktas yra ydingas teisine ir kompetencijos prasme, nes Institucijos akte įtvirtintas įrašas apie statinio priskyrimą kitos kategorijos statiniui nesant tam jokio teisinio pagrindo, todėl visos kitos akto išvados, susijusios su kitos kategorijos statinio statybos reikalavimais, negali būti taikomos nesudėtingo I grupės statinio statybai, todėl ir įpareigojimai, kuriuos akte surašė Institucija, pripažintini negaliojančiais ab initio (lot. – nuo pradžios). Pareiškėjas kvestionuoja ir 2023 m. vasario 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230221-00030. Šis nurodymas, kaip ir savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas nevykdyti jokių statybos darbų, yra ydingas, nes išleistas nesivadovaujant imperatyviomis teisės normomis, todėl naikintinas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų.

Pagal STR 1.01.03:2017 7.21 punktą negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, tarp jų yra ir kiti (sodų) paskirties pastatai – sodininkų bendrijose esantys pastatai (sodo namai ir kita). Vadinasi, ši klasifikacija taip pat nesuderinama su Institucijos klasifikacija, esą toks statinys yra neypatingas. Pagal teisės aktus neypatingi statiniai nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems. Neypatingos kategorijos individualaus gyvenamojo namo parametrai turėtų būti: aukštis nuo 8,5 m iki 20 m, plotas nuo 80 kv. m iki 2 000 kv. m, tarpatraminis nuo 6 m iki 12 m, konsolės iki 3 m, įgilintas iki 7 m. Remiantis įstatymo leidėjo pateikiama kvalifikacija, galima daryti prielaidą, kad neypatingas statinys yra statinys, kuris nepatenka į STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ reglamentavimą nei savo naudojimo būdu, nei išdėstytų parametrų visuma. Visgi įstatymas nustato ir tai, kas nustato statinio kategoriją. STR 1.01.03:2017 14 punkte apibrėžta, kad „statinio kategoriją pagal reglamente pateiktus požymius nustato ir projektuojamam statiniui priskiria statinio projekto vadovas“. Vadinasi, Institucijos atstovui nei Statybos įstatyme, nei STR 1.01.03:2017, nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nėra numatyta teisė nustatyti statinio kategoriją. Kadangi projekto vadovas, pateikęs projektą sodo namui, yra nustatęs, jog statinys yra nesudėtingas 1 grupės statinys, tai Institucija šiuo atveju nėra įgalinta paneigti šios situacijos ir statinio kategorijos nustatymo. Iš to seka, kad kai Institucija pateikia pastabas dėl statinio neatitikimų statybos eigoje, jie turi būti pašalinti. Tai nėra susiję su statinio kategorija, todėl visi iš to išplaukiantys priimti administracinio pobūdžio aktai, kuriuose yra pateikta Institucijos nuomonė dėl statinio kategorijos, savavališkos statybos ir jos padarinių yra negaliojanti ab initio dėl tokios nuomonės nesuderinamumo su galiojančiais teisės aktais.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.1:2017 23 punktas numato atvejus, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui (be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų atvejų), nukreipiant į šio reglamento 3 priedą. Nė vienas iš nurodytų atvejų Pareiškėjo statinio statybos atveju netaikomas ir dėl šio ginčo byloje nėra. Kaip matyti, sodo namas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal klasifikaciją atitinka nesudėtingo I grupės statinio reikalavimus. Toks statinys nepatenka nė į vieną iš Reglamento 3 priede išvardintų aplinkybių sąrašo punktą. Vadinasi, šiam statiniui projektas ir statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.

Institucija teigia, kad vien tai, jog nustačius atstumą tarp pastato laikančių konstrukcijų, viršijusį 6 m, toks pastatas, nepriklausomai nuo jo paskirties, žemės, ant kurios jis statomas, taip pat kitų statinio parametrų, kurie atitinka statinio kategoriją – nesudėtingas statinys, statinio kategorija neva keičiasi, nors tokio teisinio reglamentavimo nėra. Nepaisant tokios interpretacijos, paminėta, kad visgi byloje buvo pateiktas tik vienas dokumentas, t. y. patikrinimo aktas, kuriame nurodyti laikančiųjų konstrukcijų statinio viduje matmenys, esą viršijantys 6 m atstumą. Pirmosios instancijos teismas pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme buvo uždavęs ne tik klausimą Institucijai, bet ir įpareigojęs pateikti metodiką, kuria remiantis buvo apskaičiuoti atstumai tarp konstrukcijų. Tokių duomenų, kas, kokiu metodu, nuo kurios statinio vietos pamatavo statinio laikančias konstrukcijas, byloje nėra, t. y. nepateiktas joks matavimo protokolas. Faktiškai yra pateikta gana subjektyvi Institucijos specialisto nuomonė dėl statinio vidinės nešančios konstrukcijos sumontavimo, neva didesniu nei 6 m atstumu, kas neatitinka byloje pateikto projekto brėžinio, be to, matavimai atlikti neužbaigus statinio statybos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucija nėra kvestionavusi statinio esminių konstrukcijų statybos, o kvestionavo tik atstumą tarp laikančių konstrukcijų, tačiau kuriose ašyse – nėra aišku. Teismų praktikoje ne kartą yra pasakyta, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, turi būti aiškus ir suprantamas, pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės normomis, su tiksliai suformuluotais reikalavimais, nurodant aplinkybes, kuriomis buvo remiamasi, pateikiant dokumentus, kuriais buvo grindžiamas sprendimas ir kt. (teismo sprendimų Nr. nurodyti skunde).

Statybos techninio reglamento STR 1.05.1:2017 (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d.) 141 punkte numatyta, kokias atvejais yra nesurašomas privalomas nurodymas. Iš šio punkto seka, kad privalomas nurodymas gali būti surašomas tik tuo atveju, jei statinio statybai keliamas reikalavimas turėti statybą leidžiantį dokumentą. Tam, kad būtų galima konstatuoti savavališką statybą, turi būti įgyvendinta visa procedūra, kurios Institucija nesilaikė. Be to, ji nesilaikė jokių teisės aktų reikalavimų, kurie leistų konstatuoti, jog statinys yra kitos kategorijos nei užfiksuota projekte, antstolio ir eksperto išvadose. Kol pirmosios instancijos teismas neišnagrinės ginčo pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį ir nenustatys statinio kategorijos, nėra galimybės sutikti su teiginiu, jog dėl konstrukcijos, kurios Institucija nematė statybos metu, bet kuri buvo numatyta ir sumontuota, pasikeitė statinio kategorija. Vertinant, kad iki 2024 m. lapkričio 1 d. statiniai (duomenys neskelbtini), kurių aukštis iki 8,5 m ir plotas neviršija 80 kv. m, yra nesudėtingi I grupės statiniai, kuriems statyba leidžiantis dokumentas nereikalingas, laikytina, kad reikalavimas jį įgyti statybos metu arba dabar yra ydingas ir neatitinkantis geros valios, pagrindinių viešojo administravimo principų. Pokalbio su Institucija metu buvo akcentuojamas ne pats pažeidimo egzistavimas, bet esą jų kuriama praktika, kad Institucijos sprendimai taptų norma.

Statybą leidžiančio dokumento privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai statybą leidžiantis dokumentas visada privalomas. Tuo tarpu nesudėtingiesiems statiniams statyti statybą leidžiantis dokumentas privalomas tam tikrose teritorijose ir priklauso nuo statinių parametrų, pagal kuriuos pastarieji priskiriami I ar II nesudėtingųjų statinių grupei. Taigi, surašydama ginčijamą Nutarimą, Institucija nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų, pažeidė imperatyvias teisės normas, šiuo pagrindu byla nebuvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, grąžinta atskleisti bylos esmę, (duomenys neskelbtini) įpareigota tikslinti ieškinį, todėl, kol vyksta ginčas dėl Institucijos reikalavimų ir veiksmų teisėtumo bendrosios kompetencijos teisme, Institucija neturėtų piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir bausti juridinį asmenį už tai, kas nėra teismo patvirtinta, o priešingai, yra ginčijama.

Motyvuojamoji dalis

Byloje visi dokumentai, kuriais įrodinėjamas Institucijos veiksmų neteisėtumas, patvirtina, jog statinys yra nesudėtingas, t. y. priskiriamas pagal visus parametrus, statinio vietą, žemės paskirtį ir t. t. nesudėtingos kategorijos I grupės statiniams. Institucija nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, nei po pateiktų naujų įrodymų apie sumontuotas statinio statybos eigoje atramines konstrukcijas, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių faktinę aplinkybę, jog statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją. Statinio statybos pripažinimui nelegalia arba neturint statybą leidžiančio dokumento pagrindus nustato teisės aktai, kartu aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėždami, kokiai kategorijai statinių statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Tai, kad statant statinį būtų fiksuotas koks nors nežymus laikančios konstrukcijos nukrypimas, per se (lot. – savaime) statinio paskirties, kategorijos, žemės sklypo naudojimo būdo nepakeičia. Statinių priskyrimas konkrečiai kategorijai yra apibrėžiamas techninių duomenų aprašu, o ne rekomendacinio pobūdžio nuostatomis. Sistemiškai aiškinant galiojančius teisės aktus, pastebėta, kad sodo namui keliami keli esminiai kriterijai, t. y. žemės paskirtis, STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelėje pateiktas techninis sodo namo techninis aprašas. Kiti kriterijai, kurie yra papildomi arba blanketiniai, arba rekomendacinės formos, nėra reikšmingi statinį priskiriant konkrečiai kategorijai. Statybos įstatymo pradžioje, sąvokų sąraše apibūdinant bendrus nesudėtingų statinių kriterijus, kuriais remiantis jie pripažįstami nesudėtingais, yra aiškiai nurodyta, kokius parametrus turi atitikti tokios kategorijos statinys. Vienas svarbiausių argumentų, paneigiančių Institucijos akte išdėstytą poziciją ir įpareigojimus, tokių įpareigojimų ir reikalavimų nebuvimas galiojančiuose teisės aktuose. Nei Statybos įstatyme, nei reglamentuose STR 1.01.03:2017, STR 1.05.01:2017, nei jo 3 priede, nėra numatyta, kad 6 m atstumo tarp nesudėtingo I grupės statinio atramų nesilaikymas (ypač vykdant statybą ir dar jos neužbaigus, negalint įvertinti statinio būsimų konstrukcijų išbaigtumo) niekaip nedaro statinio jau kitos paskirties statiniu, kuriam būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Institucijos priimtas aktas neatitinka galiojančių teisės aktų, išeina už teisinio reglamentavimo ribų. Statybos įstatymas arba išvardinti reglamentai ir jų prieduose esantys reikalavimai nenumato, kad nesudėtingo statinio statybos su neesminiais nukrypimais atveju yra taikomas reikalavimas pašalinti tokią statybą. Kaip matyti iš Institucijos akto, ji įvertino nesudėtingo I grupės statinio statybos eigoje atitikimą galiojančioms teisės normoms ir konstatavo, kad statytojas nesilaikė STR 1.01.03:2017 19 punkto reikalavimų (6 m atstumo tarp nešančių konstrukcijų), kas, Institucijos nuomone, statinio statybą daro nelegalia. Su tokia kvalifikacija nesutinkama. Nei Statybos įstatymas, nei reglamentai STR 1.01.03:2017, STR 1.05.01:2017 neapibrėžia, kuriuo statinio statybos laikotarpiu turi būti sumontuotos konstrukcijų atramos. Tokius sprendimus priima statytojas arba projektuotojas, arba konstruktorius. Šiuo atveju nesudėtingo I grupės statinio – sodo pastato statyba, kai ji vykdoma sodininkų bendrijoje esančiame plote, išlaikant atstumus nuo gretimų sklypų ribų, aukštingumo ir kvadratūros reikalavimus, kai teritorija, kurioje vykdoma statyba, nepatenka į STR 1.05.01:2017 3 priede nurodytas teritorijas, nesukuria pagrindo pripažinti statinio statybą nelegalia vien dėl subjektyvaus Institucijos specialisto požiūrio. Objektyvus tokio nesudėtingo I grupės statinio vertinimas galimas užbaigus tokio statinio statybą, bet ne jos eigoje. Jei norima vertinti statinio statybos teisėtumą, nesudėtingo ir statybą leidžiančio dokumento nereikalaujančio statinio vertinimas gali būti vykdomas išoriškai, remiantis STR 1.01.03:2017 lentelėje numatytais techniniais parametrais.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad Institucijos aktas yra surašytas ydingai, nesilaikant galiojančių teisės aktų, o išvados padarytos subjektyviai, be to, jo įregistravimas viešame registre, atsižvelgiant į tokio akto kriterijus, yra neteisėtas ir nepagrįstas, išeinantis už galiojančių teisės aktų ribų. Teisės aktai nenumato vienodų reikalavimų nesudėtingų statinių ir neypatingų ar ypatingų statinių statybai, kaip ir nenumato vienodų padarinių, jei ir būtų nustatyti kokie nors nukrypimai nuo reikalavimų, keliamų nesudėtingo I grupės statinio statybai. Nėra visiškai analogiškų nuostatų ir dėl skirtingos kategorijos statinių galimai nelegalios statybos pasekmių. Vadinasi, tie veiksmai, kuriuos atliko Institucija statytojo atžvilgiu, paneigia iš esmės įstatymo garantuotą statytojo teisę statyti nesudėtingą I grupės statinį sodo paskirties žemėje, prilyginant tokį statytoją ypatingos ar neypatingos paskirties statinio statytojui, kas apskritai prasilenkia su esamu reglamentavimu ir techniniais kriterijais statinių kategorijoms nustatyti (b. l. 7–11).

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, prašydama jį atmesti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Pareiškėjas pateiktame skunde kvestionuoja 2023 m. vasario 21 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-230221-00029 su priedais ir 2023 m. vasario 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230221-00030 teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau dėl šių konkrečių administracinių sprendimų teisėtumo jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1635-852/2024, 20 punkte. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir sprendė dėl ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų panaikinti Institucijos 2023 m. vasario 21 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230221-00029 su priedais ir 2023 m. vasario 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230221-00030. Šioje dalyje teismas Pareiškėjo skundą atmetė, o ginčo dalį dėl savavališkos statybos teisinių pasekmių taikymo grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. įsiteisėjusia nutartimi pripažino prieš tai paminėtų administracinių sprendimų teisėtumą, tačiau Pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje vėl kvestionuoja įsiteisėjusia nutartimi konstatuotas aplinkybes. Dėl šių priežasčių yra akivaizdu, kad Pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiamas skundas – nepagrįsti, nelogiški ir neteisėti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Institucija nesutinka su skunde išdėstytais argumentais, nes esamas teisinis reglamentavimas, bylos medžiaga, 2023 m. vasario 21 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-230221-00029 ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230221-00030, kurie šiuo metu yra galiojantys ir teisėti, nes tai konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi, paneigia Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl skunde nurodyti argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti (b. l. 115–116).

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko skundžiamą Nutarimą ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Institucijai žinoma, kad Pareiškėjas bando pateikti patikslintą ieškinį, kas yra nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutarties pasekmė. Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl prašo jo nekeisti ir nenaikinti. Civilinėje byloje apygardos teismo kolegija aiškiai pasisakė, kad pastato parametrai neatitinka nesudėtingo pastato kategorijos, bet atitinka neypatingų pastatų kategoriją. O konkrečiai, pastato plotis yra ne 6 m, o 6,5 m. Saugumui didžiausią reikšmę turi atstumai tarp nešančių konstrukcijų. Padidintas atstumas tarp nešančių konstrukcijų iki 6,5 m lemia, kad pastatas negali būti priskirtas nesudėtingų pastatų kategorijai. Tokios konstrukcijos statinys turi būti susitirpintas papildomai.

Statybos technikos reglamentas, o ne projektuotojas, nustato, kokiai kategorijai priskirtinas statinys. Jeigu pagal statybos techninį reglamentą parametrai yra viršijami, tai statinys priklauso vienokiai kategorijai, jeigu neviršijami – kitokiai. Neypatingo statinio savavališka statyba nėra priskirta prie mažareikšmių pažeidimų. Paskirtos baudos dydis atitinka sankcijos vidurkį.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu savo skundą palaikė. Paaiškino, kad tai yra žemės ūkio paskirties sodų bendrijoje esantis statinys. Ginčas yra kilęs dėl vienintelės konstrukcijos, dėl atstumo tarp atraminių konstrukcijų. Mano, kad 6,5 m atstumas buvo nustatytas neteisingai, nes nebuvo įvertinta matavimo paklaida, matavimus atliko netinkami subjektai, netinkama įranga. Be to, atstumas buvo nustatytas nebaigus statybos. Statinys yra nesudėtingas, nes atitinka visus parametrus, taikomus šiai pastatų kategorijai. Viskas vyksta dėl kaimynų. Ginčas kyla dėl vienos smulkios konstrukcijos, kuri dabar yra pataisyta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nusprendė, kad tas klausimas turi grįžti į pirmąją instanciją. Gal nebėra tų priežasčių, dėl kurių būtų galima traukti atsakomybėn juridinį asmenį. Statinys buvo statomas 2022 m. Institucija nurodo keistą laikotarpį. Pažeidimas esą padarytas metų bėgyje, kas irgi visiškai nekonkretu. Statinys pastatytas ir konstrukcijos matuojamos 2022 m. Nutarimas priimtas praėjus daugiau nei 2 metams. Teismui pateikiami netikslūs duomenys, kurie net neparodo konkrečios pažeidimo datos. Turėtų būti aiškiai numatyta, kada konstrukcija buvo pastatyta. Dabar fiksuojamas laikas nuo statybos pradžios iki Institucijos užfiksavimo. Institucija negali savavališkai nustatyti pastato kategorijos, nes projektuotojų dokumentuose užfiksuota priešingai.

Pareiškėjas statė pastatą, apie kurį kalbama šioje byloje, adresu (duomenys neskelbtini). Nutarime pastato kadastrinis numeris nurodytas teisingai, taip pat teisingai nurodyta, kad pastatas neužbaigtas 100 proc. Pastatą pradėjo statyti 2022 m. vasario mėn. Žyma dėl savavališkos statybos įregistruota 2023 m. balandžio mėn. Iki to laiko nebuvo teikiami dokumentai, kad pastatas būtų įregistruotas. Pastatas buvo pastatytas, bet ne 100 proc. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. sausio 18 d. vyko pastato statybos. Leidimo statybai neturėjo, nes tokio dokumento nereikia statant nesudėtingą statinį. Nesutinka su tuo, kad Nutarime statinys laikomas neypatingu, mano, kad tai nesudėtingas statinys. Vienintelis parametras, kuris kliūna Institucijai, yra atstumas tarp atraminių konstrukcijų, kuris nesudėtingame statinyje neturi būti daugiau negu 6 m. Teigia, kad nėra teisės akto, kuriame būtų parašyta, jog jeigu nors vienas parametras neatitinka, keičiasi statinio kategorija.

Pažeidimą sudaro 50 cm paklaida, kas nėra tikslu. Konstrukcija statybos eigoje buvo pastatyta šalinant savavališkos statybos padalinius. Buvo pastatyta papildoma atraminė konstrukcija, kas yra užfiksuota byloje. Statyba sustabdyta ir statinys šiai dienai neužbaigtas, dėl ko Pareiškėjas negali jo priduoti žmogui, kuriam jis buvo statytas. Pareiškėjas negali vykdyti savo prievolių, negauna jokių pajamų. Toks pažeidimas nesudaro pagrindo taikyti tokio dydžio baudą. Prašo teismo sumažinti baudą, kad ji nebūtų tokia drastiška už tokį nedidelį pažeidimą. Pareiškėjas bandė pažeidimą ištaisyti ir dėjo tam pastangas.

Pareiškėjo atstovės skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu Nutarimu Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2024 m. balandžio 30 d.), numatančią juridinių asmenų atsakomybę už savavališką statybą, o būtent už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), už ką statytojams skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje apibrėžta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat Statybos įstatyme nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (3 straipsnio 2 dalies 2 punktas); jeigu statytojas neatitinka 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (3 straipsnio 5 dalis); statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (14 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais; 27 straipsnio 22 dalyje numatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, II skirsnio 2 lentelės 4 punkte nustatyta, kad sodo namai priskiriami I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jų aukštis neviršija 8,5 m ir plotas neviršija 80 kv. m; o 19 punkte nustatyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m.

Skundžiamame Nutarime konstatuota, kad Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. 00.00 val. iki 2023 m. sausio 18 d. 14.00 val., savavališkai, neturėdamas IS „Infostatyba“ įregistruoto ir paskelbto statybą leidžiančio dokumento, žemės ūkio paskirties, mėgėjų sodo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statė neypatingąjį, kitos (sodų, sodo pastatas) paskirties statinį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Pareiškėjo atstovės skundą ir jos paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat Institucijos atstovo atsiliepimą į skundą bei jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad Institucijos Nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2024 m. balandžio 30 d.).

Nors Pareiškėjo atstovė savo skunde dėsto daug aplinkybių, kurios, jos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti skundžiamo Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu daugelį skundžiamame Nutarime nustatytų aplinkybių pripažino. O būtent, kad Pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. 00.00 val. iki 2023 m. sausio 18 d. 14.00 val., neturėdamas IS „Infostatyba“ įregistruoto ir paskelbto statybą leidžiančio dokumento, žemės ūkio paskirties, mėgėjų sodo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statė kitos (sodų, sodo pastatas) paskirties statinį. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių aplinkybių teisingumu, jos atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Tačiau Pareiškėjo atstovė nesutinka su tuo, kad Nutarime nurodytu laiku ir vietoje statinys buvo statomas savavališkai, t. y. jog šis statinys yra neypatingas, todėl jo statybai yra reikalingas statybos leidimas. Pareiškėjo atstovė teigia, kad statinys yra nesudėtingas, todėl jam statybos leidimas nereikalingas, atitinkamai jo statyba negali būti laikoma savavališka.

Teismas su tokia Pareiškėjo atstovės pozicija nesutinka, nes ji yra paneigta byloje surinktais įrodymais, juo labiau, kad ir pati Pareiškėjo atstovė, sakydama baigiamąją kalbą, nebebuvo visiškai kategoriška ir teigė, kad pažeidimas nereikšmingas, todėl Pareiškėjui paskirta bauda turėtų būti sumažinta.

Aplinkybę, kad Pareiškėjo statomas statinys yra neypatingos statinių kategorijos, nustatyta 2024 m. rugsėjo 24 d. administracinio nusižengimo protokole juridiniam asmeniui (b. l. 2–6); 2023 m. vasario 21 ir 27 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktuose (kontroliniuose klausimynuose), kuriuose nustatyta, kad patikrintas statinys nelaikomas nesudėtingu, o laikomas neypatingu, nes atstumas tarp atraminių konstrukcijų viršija 6 m ir yra 6,5 m, statytojo teigimu, statybos darbų pradžia yra 2022 m. rugsėjo mėn. (b. l. 30 antra pusė), statinio statyba neužbaigta – nesurašytas statybos užbaigimo aktas (b. l. 24–29, 43–47); statinio – sodo namo projektas, kuriame nustatyta, kad statinio plotis yra 6,49 m (b. l. 31–35); Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas nuo 2022 m. rugsėjo mėn. priklauso Pareiškėjui (b. l. 36); 2023 m. vasario 21 d. savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuota, kad statomas naujas neypatingos kategorijos sodo pastatas be statybą leidžiančio dokumento, kai atstumas tarp atraminių konstrukcijų yra 6,5 m (b. l. 48–56); 2023 m. vasario 21 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame konstatuota savavališka neypatingos kategorijos kitos – sodų paskirties pastato statyba (b. l. 58–60); 2024 m. vasario 13 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, išmatuotas atstumas tarp atraminių konstrukcijų ir nustatyta, kad jis yra 6,47 m (b. l. 64–73); Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka pagal Institucijos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo, kuria, be kita ko, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, o (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti Institucijos 2023 m. vasario 21 d. savavališkos statybos aktą, 2023 m. vasario 21 d. privalomąjį nurodymą ir 2023 m. vasario 21 d. privalomąjį nurodymą, atmesti. Minėtos teismo nutarties, kuri yra įsiteisėjusi nuo jos priėmimo dienos, 20 punkte konstatuota, kad statomas pastatas neatitinka nesudėtingo pastato kategorijos, bet yra priskiriamas neypatingų pastatų kategorijai (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalį neypatingasis statinys – tai statinys, kuris nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių) ir kad tokiai statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kurio statytojas neturi; o 21 punkte nurodyta, kad faktinės aplinkybės yra nustatytos tinkamai, jos yra užfiksuotos fotonuotraukose ir matavimuose; pagal nustatytus faktus padarytos išvados apie pastato klasifikaciją taip pat yra teisingos, t. y. pastatas pagal faktinį jo statybos baigtumą patikrinimo metu atitiko neypatingo pastato kategoriją, kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas; tai, ką statytojas ketino papildomai įrengti, neturi reikšmės 2023 m. vasario 21 d. savavališkos statybos akto surašymui (b. l. 101–107).

Apibendrinant konstatuotina, kad Institucija teisėtai ir pagrįstai patraukė Pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal Statybų įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, Pareiškėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip naujo neypatingojo statinio savavališka statyba, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas).

Kaip jau buvo nurodyta, Pareiškėjo atstovė baigiamųjų kalbų metu prašė Pareiškėjui skundžiamu Nutarimu paskirtą baudą sumažinti. Nurodė, kad šalinant savavališkos statybos padalinius, buvo pastatyta papildoma atraminė konstrukcija. Statyba sustabdyta ir statinys šiai dienai neužbaigtas, dėl ko Pareiškėjas negali jo priduoti žmogui, kuriam jis buvo statytas. Pareiškėjas negali vykdyti savo prievolių, negauna jokių pajamų. Pareiškėjas bandė pažeidimą ištaisyti ir dėjo tam pastangas. Institucijos atstovas šiuo aspektu nurodė, kad Pareiškėjui buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Pareiškėjo atstovės ir Institucijos atstovo teismo posėdžio metu išdėstytus paaiškinimus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju administracinių nuobaudų paskirtis – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai) – gali būti pasiekta paskyrus Pareiškėjui Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalią baudą – 3 000 Eur. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad Pareiškėjas pirmą kartą baudžiamas už Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą; iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjo atstovai bendradarbiavo su Institucija, teikė reikalaujamus dokumentus, leido atlikti atitinkamus matavimus; tarp Pareiškėjo ir Institucijos buvo/yra iškilęs civilinis ginčas dėl su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla susijusių aplinkybių (bylą pirmą kartą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, Pareiškėjo ieškinys buvo tenkintas, ir tik bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka – atmestas), kas visgi leidžia spręsti, kad situacijos vertinimas nebuvo vienareikšmis; Pareiškėjo atstovės teigimu, šalinant savavališkos statybos padalinius, buvo pastatyta papildoma atraminė konstrukcija, be to, dėl susidariusios situacijos Pareiškėjas patiria finansinių nuostolių. Išdėstytos aplinkybės patvirtinta, kad Pareiškėjas iš esmės kritiškai vertina savo elgesį, siekia vykdyti savo veiklą laikydamasis teisės aktų reikalavimų, ketina ateityje elgtis atsakingiau. Teismo vertinimu, Pareiškėjui net ir minimali bauda, kuri yra gana ženkli, padarys jam pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų darymo ateityje.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad administracinių nuobaudų paskirtis šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekta paskiriant Pareiškėjui minimalią Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytą baudą – 3 000 Eur, todėl skundžiamą Nutarimą pakeičia, atsitinkamai sumažindamas juo Pareiškėjui paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atstovės J. M.-P. skundą iš dalies tenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto 2024 m. spalio 16 d. nutarimą juridinio asmens administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA-79 pakeisti ir (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Kitą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto 2024 m. spalio 16 d. nutarimo juridinio asmens administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA-79 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.