Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K galimai netinkamomis kalinimo sąlygomis, atlyginimo. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. balandžio 3 d., išvyko 2019 m. birželio 20 d. Nors pareiškėjas skunde nenurodo laikotarpio, kurio metu jis galimai patytė neturtinę žalą, pradžios, tačiau, remdamasis bylos duomenimis, teismas konstatuoja, kad šio laikotarpio pradžia yra 2017 m. balandžio 3 d.

Įvertinus bylos medžiagą bei patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1575-281/2018 pareiškėjo skundas dėl kalinimo sąlygų (dėl netinkamo kameros ploto, privatumo naudojantis tualetu, dėl neveikiančios (ar nesančios) ventiliacijos, kamerose nesančio aliarmo iškvietimo mygtuko, užimtumo trūkumo) laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. sausio 16 d. buvo patenkintas iš dalies. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgęs į tai, teismas bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. sausio 16 d. padarytą neturtinę žalą dėl netinkamo kameros ploto, neveikiančios (ar nesančios) ventiliacijos, užimtumo trūkumo, nutraukia.

LVAT yra nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4120-473/2019 pagal pareiškėjo skundą dėl kalinimo sąlygų (privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, mažo kameros ploto) laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2019 m. birželio 20 d. ABTĮ 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą, prašymą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teismas bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti jam nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2019 m. birželio 20 d. padarytą neturtinę žalą dėl netinkamo kameros ploto, palieka nenagrinėtą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. I1-2622-789/2020 bus nagrinėjamos pareiškėjo skundo dalys, kuriose jis prašo priteisti galimai patirtą neturtinę žalą, nesuteikus teisės pasivaikščioti 8 valandas per dieną ir neužtikrinus tinkamo apšvietimo nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. birželio 20 d., neužtikrinus tinkamo kamerų ploto nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. ir nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. vasario 27 d., neužtikrinus tinkamos kamerų ventiliacijos ir tinkamo užimtumo laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. ir nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2019 m. birželio 20 d.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir protingumo, teisingumo, proporcingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K, kurio teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė Vilniaus PN, administracijos veiksmų. Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu jis buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Dėl kalinimo sąlygų, susijusių su pasivaikščiojimo užtikrinimu

Dėl kalinimo sąlygų, susijusių su naudojimusi dušu

Dėl ventiliacijos

Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kameroje neveikė ventiliacija, buvo drėgna.

HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Remiantis byloje esančiais duomenimis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Vilniaus departamento specialistai 2017 m. kovo 16, 23, 29 ir birželio 28 dienomis atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę atitinkamose Lukiškių TI-K kamerose, surašė patikrinimo aktus, kuriuose konstatuota, kad patikrinimų metu atitinkamose kamerose santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus ir patalpų vėdinimas buvo pakankamas (b. l. 39–64). Nors patikrinimų datos nesutampa su šioje byloje nagrinėjamais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais, tačiau patikrinimai buvo atliekami kamerose Nr. 123 ir 327, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užtikrintas netinkamas vėdinimas. Taigi pareiškėjo nusiskundimai dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančios ventiliacijos laikytini nepagrįstais. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, susijusių su patalpų vėdinimo užtikrinimu.

Dėl patalpų apšvietimo

Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kamerose nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas, o kamerose esantis elektrinis apšvietimas yra labai stiprus, nuo jo pareiškėjui nuolat skauda galvą ir akis. Naktinio apšvietimo išjungti negalima, todėl jis neišsimiega, jaučiasi irzlus.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimų taisyklių 11.6 punkte įtvirtinta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Sutiktina su atsakovės atstovo teiginiu, kad naktinis apšvietimas yra viena iš priemonių, kuri buvo skirta kalinimo įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, NVSC Vilniaus departamento specialistai patikrinimų metu nustatė, kad dirbtinė dieninė apšvieta ir natūralus apšvietimas kamerose atitiko HN 134:2015 14 ir 15 punktuose reglamentuojamas ribines vertes (b. l. 39–64). Nors patikrinimų datos nesutampa su šioje byloje nagrinėjamais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais, tačiau patikrinimai buvo atliekami kamerose Nr. 123 ir 327, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Taigi pareiškėjo nusiskundimai dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio apšvietimo laikytini nepagrįstais. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, susijusius su patalpų apšvietimo užtikrinimu.

Dėl kalinimo sąlygų, susijusių su netinkamu kamerų plotu

Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo mažesnis, nei teisės aktuose nustatytas minimalus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas Lukiškių TI-K tam tikrose kamerose ir laikomas jose vienas arba dviese, įskaičiavus pareiškėją. Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 3 d. pareiškėjas buvo laikomas vienas kameroje Nr. 123, plotas 7,42 kv. m, 2017 m. balandžio 4–5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 287, kurios plotas 7,70 kv. m (2 asmenys), 2017 m. balandžio 6 d. išvyko į Alytaus apskrities areštinę, 2017 m. balandžio 10 d. grįžo į Lukiškių TI-K, pasodintas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 kv. m (2 asmenys), 2017 m. balandžio 11–15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 327, kurios plotas 7,65 kv. m (2 asmenys), 2018 m. sausio 17–18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m (1 asmuo), 2018 m. sausio 19–22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 108 (2 asmenys), 2018 m. sausio 23 d. buvo laikomas kameroje Nr. 108 (1 asmuo), 2018 m. sausio 24–vasario 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 97, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys).

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tokia pozicija yra formuojama LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1672-261/2019). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m, neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1802/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2137-520/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1075-261/2019).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3,6 kv. m. Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 kv. m. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui tenkantis plotas ginčo laikotarpiais Lukiškių TI-K atitiko nacionalinės teisės ir Konvencijos reikalavimus.

Teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, kad per byloje nagrinėjamą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl užimtumo trūkumo

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija jam nesuteikia 8 valandų per parą užimtumo. Teigia, kad siūlomi užsiėmimai neužtikrina socialinio bendravimo lygio, todėl jaučiasi kankinamas, patiria neigiamų išgyvenimų, dvasinių kančių, emocinę depresiją, nevisavertiškumo ir kitus neigiamus jausmus, kurie nesuderinami su Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalimi ir Konvencijos 3 straipsniu.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu dalyvauti reabilitacijos programose ar kituose Lukiškių TI-K administracijos organizuojamuose užsiėmimuose ar būtų kreipęsis su prašymais (skundais) dėl trūkstamo užimtumo, tačiau pastaroji būtų atsisakiusi tai daryti ar nagrinėti. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjui nagrinėjamu laikotarpiu buvo suteikta galimybė sportuoti lauke, taip pat pareiškėjas turėjo teisę pateikti prašymą užsiimti fizine veikla sporto salėje. Pareiškėjas turėjo galimybę žiūrėti televiziją, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl užimtumo neužtikrinimo laikytini bendro pobūdžio, pareiškėjas nepagrindė, kaip pasireiškė jo kankinimas nesuteikiant užimtumo, todėl tokie teiginiai laikytini neįrodytais ir atmetami kaip nepagrįsti.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

Taigi, nesant vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų ar neveikimo, neturtinės žalos priteisimas nėra galimas. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Bylos dalį dėl pareiškėjo A. L. (A. L.) skundo reikalavimų priteisti jam laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. sausio 16 d. padarytą neturtinę žalą dėl netinkamo kameros ploto, neveikiančios ventiliacijos, užimtumo trūkumo nutraukti.

Bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti jam laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2019 m. birželio 20 d. padarytą neturtinę žalą dėl netinkamo kameros ploto palikti nenagrinėtą.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.