Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto R. B. atstovo advokato Aivaro Surblio atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu R. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimas panaikintas ir R. B. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirta 579 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams už tai, kad 2016 m. gruodžio 3 d., apie 16.02 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,08 promilės girtumas), vairavo automobilį Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. 2018 m. rugsėjo 14 d. nubaustasis R. B. kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti.

3. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi netenkino nubaustojo R. B. prašymo ir nesutrumpino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.

4. Atskiruoju skundu nubaustojo R. B. atstovas advokatas A. Surblys prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir sutrumpinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarimu atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą, laikyti, kad R. B. šią nuobaudą yra atlikęs.

4.1. Atskirajame skunde nurodoma, kad nubaustasis R. B. prašyme detaliai nurodė ir teismo posėdyje patvirtino tikrai išskirtines aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog dėl jų, teisė vairuoti transporto priemones jam yra gyvybiškai būtina. Nubaustasis R. B. yra neįgalus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad neįgalumas susijęs su judėjimo funkcijų kritiniais susirgimais, nes jam diagnozuota artrozė, osteomielitas ir kitos tarpslankstelinių diskų ligos, dėl to nustatytas tik 35 proc. darbingumas. R. B. gali judėti tik dviejų ramentų pagalba ir tai akivaizdžiai įsitikino apylinkės teismas posėdžio metu, leisdamas jam duoti paaiškinimus sėdint. R. B. sutuoktinė M. B. taip pat yra neįgali – turi 55 proc. darbingumą. Šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad R. B. ir jo sutuoktinei pagal sveikatos būklę sistemingai reikia vykti (lankytis) pas gydytojus, lankytis medicinos įstaigose bei vykti į vaistines pirkti gydytojų išrašytus medikamentus. Jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Skuodo rajone, kur nėra nei gydytojų, nei medicinos įstaigų, nei vaistinės, todėl visada dėl medicininės pagalbos ir medikamentų reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą (atstumas virš 20 km), o kai kada ir į (duomenys neskelbtini) (atstumas virš 80 km), kur yra respublikinio pavaldumo medicinos įstaigos. Galiausiai, nors kartą per savaitę reikia vykti į Skuodą ir būtiniausių maisto ar namų apyvokos prekių. Pažymima, kad daugiau niekas iš šeimos narių neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl visais atvejais R. B. reikia samdytis transporto priemonę arba kviesti taksi, jų paslaugos, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, yra be galo brangios ir sunkiai pakeliamos. Šios, nubaustojo R. B. atstovo nuomone, tikrai svarbios ir išskirtinės priežastys parodo, kad teisė vairuoti transporto priemones R. B. yra gyvybiškai būtina. Apylinkės teismas dėl to pasisakė labai formaliai, nurodydamas, kad teiginius dėl sunkios finansinės padėties pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su žmona gyvena iš jo gaunamos neįgalumo pašalpos, augina avis. Teismas iš šių aplinkybių vertino, kad byloje nėra įrodymų, jog R. B. neturi finansinių galimybių sumokėti už jo nuvežimą į gydymo įstaigas ar kitas būtinas įstaigas. Į teismo posėdį nubaustąjį R. B. atvežė sūnus, tačiau jis kartu su juo negyvena, kadangi dirba užsienyje, tuo metu buvo laikinai grįžęs iš užsienio ir svečiavosi pas tėvą.

4.2. Atskirajame skunde pažymima, kad iš byloje esančių ir pridedamų duomenų matyti, kad nubaustojo R. B. materialinė padėtis yra labai sunki, todėl akivaizdu, kad jis neturėjo objektyvių galimybių sumokėti iš karto jam paskirtą baudą ir ji buvo išieškota antstolio iš tos pačios neįgalumo pašalpos. Aplinkybė dėl baudos sumokėjimo negali būti vertinama kaip R. B. neigiamas požiūris į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Svarbu yra ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. B. baigė papildomą vairuotojų mokymą bei praėjo vairuotojo sveikatos patikrinimą.

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK viršininkas A. Meškys mano, kad nubaustojo R. B. atstovo advokato A. Surblio atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo.

6. Atskirasis skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir, kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).

8. Šiuo atveju R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, buvo surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

9. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

10. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija, vadovaudamasi ATPK 329 straipsniu, gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis, kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą (b. l. 12), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 17), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas kaip darbštus ir geranoriškas asmuo, gyvenantis su žmona, kuri turi 50 proc. darbingumą, šią aplinkybę patvirtina ir neįgalumo pažymėjime užfiksuoti duomenys (b. l. 18, 52), gauna netekto darbingumo pensiją (b. l. 47), žmona M. B. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. jokių išmokų negavo (b. l. 50). Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad R. B. yra poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau akcentuotina, kad teismo paskirta nuobauda už padarytą labai šiurkštų administracinį teisės pažeidimą negali būti paranki nubaustajam, ir švelnintina atsižvelgus tik į nubaustojo poreikius, kurie buvo analogiški ir iki pažeidimo padarymo. Apygardos teismas pažymi, kad R. B. jau 2016 m. balandžio 18 d. ir pakartotinai buvo įvertintas darbingumo lygis ir nustatytas 35 proc. darbingumas (b. l. 15), t. y. jis aiškiai suvokė ir iki jam padarant administracinį teisės pažeidimą, jog jam sergant atskirajame skunde nurodytomis ligomis, kai yra apsunkinta vaikščiojimo galimybė, teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi, todėl elgdamasis neatsakingai, jis turėjo įvertinti gresiančią atsakomybę už tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, būtina atsižvelgti į tai, koks buvo pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju akcentuotina, kad R. B., pritaikius 1,7 proc. paklaidą, nustatytas net 3,03 promilės girtumas. Jis anksčiau baustas administracine tvarka ne tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir už girto pasirodymą viešoje vietoje (b. l. 6–9). Ir ši aplinkybė neabejotinai R. B. charakterizuoja neigiamai. Kartu pažymėtina, kad skirdamas R. B. nuobaudą, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutarime jau atsižvelgė į tai, jog R. B. yra neįgalus (35 proc. darbingumas), todėl netgi ir nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atėmė teisę vairuoti transporto priemones tik minimaliam – dvejų metų – terminui.

12. Nagrinėjamu atveju pažeidimą R. B. padarė naudodamasis specialia teise, todėl šiuo atveju, kai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pritaikius 1,7 proc. paklaidą, nustatytas net 3,03 promilės girtumas, jos atėmimas tik minimaliam, ATPK straipsnio sankcijoje numatytam terminui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nulėmė paties nubaustojo elgesys, jo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Todėl esant nustatytų ir apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visumai, nėra pagrindo manyti, kad R. B., jam sutrupinus atimtą teisę vairuoti transporto priemones, nebedarys naujų teisės pažeidimų, galbūt ir analogiškų, už kurį nubaustas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarimu.

13. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes konstatuotina, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nubaustasis R. B. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje asmuo nebedarytų naujų teisės pažeidimų. Todėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis atskirajame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.