- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- ATP-298-361/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00292-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2016 m. gruodžio 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2016 m. gruodžio 3 d., apie 16.02 val., Truikinų k., Skuodo r. sav., būdamas neblaivus – jam nustatytas 3,08 (± 1,7 proc.) promilės girtumas, vairavo automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu R. B. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustačius, kad jo padaryta veika turi administracinio teisės pažeidimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą. Argumentuoja, jog teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė įstatymą, taip sudarė sąlygas R. B. išvengti administracinės atsakomybės už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. R. B. pažeidimas įrodytas policijos patrulių G. M. ir M. V. tarnybiniais pranešimais, liudytojo R. K. parodymais, alkotesterio rodmenimis. R. K. matė, kaip automobilis važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į griovį, o sustojęs ir priėjęs pasiūlyti pagalbos pastebėjo, kad vairuotojas ir keleivis yra neblaivūs, todėl paėmė automobilio raktelius ir iškvietė policiją. Paaiškina, jog pareigūnai, gavę iš budėtojo pranešimą apie į griovį įvažiavusį ir iš jo bandantį išvažiuoti automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į įvykio vietą per 10-15 min. Pareigūnai automobilio vairuotojo vietoje pamatė sėdintį R. B., jam nustatė sunkų girtumo laipsnį, praėjus ne daugiau kaip 26 min. po minėto pranešimo gavimo. Pareigūnams R. B. teigė, jog nėra neblaivus, o yra išgėręs vaistų. Ydingais vertina teismo motyvus, jog vairuotojo blaivumas turi būti nustatytas vairavimo metu. Klaidinančiais ir nelogiškais vertina R. B. paaiškinimus, jog jis vairavo automobilį būdamas blaivus, o alkoholį vartojo keleiviui E. Ž. pasiūlius, tačiau tik po to, kai atbuline eiga įvažiavo į griovį ir nebegalėjo iš jo išvažiuoti. Liudytojų E. Ž. ir A. V., t. y. R. B. sesers, parodymus vertina kaip nepatikus, nes šie asmenys suinteresuoti padėti pažeidėjui išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. atsiliepimu su skundu nesutinka. Teigia, jog byloje pagrįstai kilo abejonių dėl R. B. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių. Pareigūnas M. V., prieš tikrindamas R. B. neblaivumą alkotesteriu, nepaklausė, prieš kiek laiko pastarasis vartojo alkoholį. Nurodo, jog R. B. alkoholį vartojo tik po to kai įvažiavo į pakelės griovį, o tikrinant alkotesteriu, alkoholį jis buvo vartojęs prieš 5 min. Tikrinimo alkotesteriu instrukcija neleidžia atlikti blaivumo testo tiriamajam asmeniui vartojus jam alkoholio paskutines 15 min. Todėl, remiantis vien alkotesterio duomenimis (3,08 promilės), negalima tvirtinti, jog R. B. būdamas neblaivus vairavo automobilį ir padarė pažeidimą. Pareigūnas E. N. nurodė, jog rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B., pastarasis nurodęs, jog neblaivus nevairavo, buvo adekvatus, o nuo neblaivumo nustatymo buvo praėjusios daugiau kaip trys valandos. Teigia, jog net jeigu būtų daroma prielaida, kad R. B. vairavo neblaivus, liktų neaišku, koks iš tikrųjų buvo jo neblaivumo laipsnis, nes jo blaivumas buvo tikrinamas ne vairavimo metu, o tada, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Teigia, jog pareigūnai ir liudytojas R. K. nematė, jog automobilį vairavo būtent R. B., o matė jį ir keleivį E. Ž. sėdinčius automobilyje. Be to, R. K. ir R. B. sūnų sieja seni asmeniniai konfliktai, todėl šio liudytojo parodymai negali būti pripažinti, kaip patvirtinantys aplinkybę, jog R. B. vairavo automobilį neblaivus. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi panaikino Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d nutarimą, kuriuo R. B. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį jam nutraukė. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog R. B. anksčiau baustas už tai, jog vairavo automobilį neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apygardos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamo nutarimo priėmimo motyvus, apelianto skundo ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, kaip nepagrįstas ir neteisingas vertina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų R. B. kaltės įrodymų, o jo padaryta veika neturi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, požymių.
Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog įvykio dieną, įvykio vietoje, pareigūnai automobilį vairavusio R. B. neblaivumo patikrinimo procedūrą atliko pagrįstai. Bylos duomenys patvirtina, jog pareigūnai sertifikuotu alkotesteriui R. B. 2016 m. gruodžio 3 d., 16.29 val., įvykio vietoje – Truikinų k., Skuodo r. sav., nustatė sunkų – 3,08 promilių neblaivumo laipsnį (b. l. 5, 9, 10, 12, 88). Be to, net taikant palankią pažeidėjui, t. y. maksimalią 1,7 procentų paklaidą, jam nustatytas 3,08 promilių neblaivumas sumažėja iki 3,02 promilių, tačiau vis vien žymiai viršija sunkų 2,51 promilių neblaivumo laipsnį. Esant sunkiam neblaivumo laipsniui, R. B. negalėjo vairuoti nuosavo, beje, neįgaliojo ženklu pažymėto, automobilio.
Priešingai nei motyvavo apylinkės teismas bei teigia R. B., apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, yra įsitikinęs, jog R. B. automobiliu į pakelės griovį įvažiavo ir bandė iš jo išvažiuoti būdamas neblaivus. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo R. K. parodymais, jog jis važiuodamas pamatė automobilį važiuojantį atbuline eiga ir įvažiuojantį į griovį, o priėjęs pasiūlyti pagalbos ir atidaręs automobilio dureles, jis prie vairo pamatė sėdintį būtent R. B., atėmė iš pastarojo automobilio raktelius ir iškvietė policiją (b. l. 44-49).
Be to, liudytojo R. K. įvykio vietoje telefonu užfiksuotos ir į bylą pateiktos 7 nuotraukos itin aiškiai atskleidžia ginčo įvykio situacijos vaizdą (b. l. 55, 56-62). Iš nuotraukos, esančios 56 bylos lape, matyti, jog R. B. automobilis yra įvažiavęs į pakelės griovį ir bando atbuline eiga (šviečia galiniai automobilio atbulinės pavaros žibintai) išvažiuoti iš apsnigto griovio. Akivaizdu, jog vairuotojui neįjungus atbulinės pavaros, t. y. neatlikus tokio vairavimo veiksmo, automobilio galinės pavaros žibintai neįsijungia ir nešviečia. Kitos nuotraukos, esančios 56, 57, 58 ir 62 bylos lapuose, patvirtina aplinkybę, jog R. B. automobilis įvažiavo ir užklimpo priešingos krypties kelio pusės griovyje. Bylos 59, 60 ir 61 lapuose esančiose nuotraukose aiškiai užfiksuota, jog automobilio vairuotojo vietoje yra R. B., o priekinėje keleivio vietoje – E. Ž.. Be to, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. V. ir G. M., taip pat užfiksavo būtent R. B. sėdintį vairuotojo vietoje, o E. Ž. – keleivio (b. l. 9, 10). Iki atvykstant pareigūnams, R. K. buvo įvykio vietoje, o jiems atvykus paaiškino įvykio aplinkybes. Teismo posėdyje apylinkės teisme R. K. parodė būtent į R. B., kaip asmenį, kurį jis matė ir užfiksavo nuotraukose, kaip vairavusį automobilį (b. l. 44-49).
Kompleksiškai įvertinęs išdėstytų faktinių duomenų visumą, apygardos teismas kaip nepagrįstus vertina apylinkės teismo motyvus, jog liudytojo R. K. parodymai nepatikimi. Taip pat kaip nepagrįsta vertinama apylinkės teismo išvada, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, kad R. B. neblaivus vairavo automobilį, nes jo neblaivumas nustatytas ne vairavimo metu, bet į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, todėl lieka abejonė dėl tikrojo R. B. neblaivumo laipsnio vairavimo metu. Toks apylinkės teismo ginčo įvykio aplinkybių vertinimas yra pernelyg nutolęs nuo ginčo įvykio situacijos pobūdžio.
Iš skundžiamo nutarimo motyvų matyti, jog apylinkės teismas suabejojo R. B. vairavimo neblaiviu aplinkybe, remdamasis minėto E. Ž. ir R. B. sesers – A. V. parodymais bei paties R. B. neprisipažinimu, kad vairavo neblaivus. Tačiau, apygardos teismas turi pagrindą teigti priešingai.
Kartu su R. B. alkoholio pirkti vykęs bei su juo alkoholį vartojęs E. Ž. bei R. B. sesuo A. V. yra nepatikimi įvykio situacijos liudininkai, nes objektyviai gali siekti palankaus R. B. sprendimo byloje. Pažymėtina, kad A. V. net nebuvo įvykio vietoje – automobilį įvykio dieną vairavo tik R. B., o E. Ž. vyko kartu su juo. Be to, iš E. Ž. ir R. B. posėdyje apylinkės teisme duotų parodymų matyti, jog šie asmenys įvykio dieną susitiko ryte, kartu važiavo pirkti alaus, degtinės, pas R. B. seserį ir neneigė, kad įvykio metu turėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, R. B. argumentai, jog jis vartojo alkoholį su E. Ž., pastarajam neva pasiūlius, tačiau tik po to, kai nepavyko išvažiuoti iš griovio, o neblaivumui reikšmės galėjo turėti jo vartojami vaistai, atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip pažeidėjo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.
Kitas R. B. atsiliepime į skundą nurodytas argumentas, jog neva liudytoją R. K. ir R. B. sūnų sieja seni asmeniniai konfliktai, todėl šio liudytojo parodymais negalima remtis, vertinami kaip niekuo nepagrįsti kaltinimai R. K.. Apygardos teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju liudytojas R. K. pasielgė pilietiškai, nes pranešdamas apie pastebėtą neblaivaus asmens, žiemos metu, artėjant vakarui, apsnigtu keliu vairuojamą automobilį, neabejotinai užkirto kelią kilti pavojingoms pasekmėms kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Beje, R. B. apylinkės teisme nekvestionavo neva liudytojo R. K. priešiškumo ir šios aplinkybės nepatvirtino net ir jam palankūs liudytojai E. Ž. ir A. V.. Vien liudytojos M. B. – R. B. žmonos, parodymai apylinkės teisme, jog R. K. yra turėjęs asmeninių konfliktų su jų sūnumi, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog šiuo atveju R. K. siekė tyčia pakenkti ar kitaip tyčia apsunkinti R. B. teisinę padėtį.
Taigi, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų R. K., G. M., M. V., E. N. parodymais, kadangi jie nėra susiję su pažeidėju R. B. ar asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi. Šių liudytojų parodymai yra išsamūs, objektyvūs, tiksliai atitinkantys įvykio aplinkybes. Vien tai, kad liudytojų E. Ž. ir A. V. parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, savaime nepaneigia kitų liudytojų parodymų įrodomosios reikšmės.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pripažįsta R. B. padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, remdamasis nuoseklia, išsamia tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma. R. B. kaltę patvirtina ne tik liudytojo R. K. parodymai, o taip pat pareigūnų M. V. ir G. M. tarnybiniai pranešimai (b. l. 9, 10), alkotesterio rodmenys (b. l. 5, 9, 10, 12, 88), fotonuotraukos ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Remiantis tuo, kas išvardyta, skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas – R. B. pripažįstamas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, t. y. 2016 m. gruodžio 3 d., apie 16.02 val., Truikinų k., Skuodo r. sav., vairavęs neblaivus automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas sunkus 3,08 (± 1,7 proc.) promilių neblaivumo laipsnis.
Pripažinus R. B. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, jam skiriama administracinė nuobauda. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Skirdamas R. B. nuobaudą, apygardos teismas atsižvelgia: į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas vienas šiurkščiausių KET pažeidimų, pažeidėjo asmenybę – neįgalus (35 proc. darbingumas), praeityje baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje (du kartus), vairavimą automobilio be techninės apžiūros, neapdrausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (14-18, 34, 35); į tai, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino ir savo kaltę neigė; į tai, kad byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nesant konkretaus apeliaciniame skunde nurodyto prašymo, apygardos teismas mano, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus nuobaudų tikslus pasiekti galima paskyrus R. B. sankcijoje numatytą minimalią pagrindinę nuobaudą bei minimaliam laikui atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą – R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Nutarimas neskundžiamas.