Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-135/2015

Teisėja Asta Karpytė Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01384-2013-9

2015 m. sausio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Bronius Zalaga,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. J. atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą.

Nukentėjusiojo R. N. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir priteista iš Remigijaus J. R. N. 328,63 Lt turtinei žalai ir 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 23 d. apie 16.20 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų suduodamas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau trijų smūgių rankos kumščiu nukentėjusiajam R. N. į veidą ir krūtinės kairį šoną, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, kraujosruvas krūtinės kairiame šone, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio R. N. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, grasindamas R. K. su ja susidoroti, tokiu įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Iš BPK 255 straipsnio matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Įstatymas draudžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui.

Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę.

Kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą buvo suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2008).

Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo išvados dėl R. J. nusikalstamų veiksmų vertinimo ir kvalifikavimo yra teisingos. Teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad R. J. 2013 m. liepos 23 d. apie 16.20 val., viešoje vietoje, Šiaulių mieste, Bielskio ir Ukmergės gatvių sankirtoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų suduodamas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau trijų smūgių rankos kumščiu nukentėjusiajam R. N. į veidą ir krūtinės kairį šoną, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, kraujosruvas krūtinės kairiame šone, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio R. N. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, grasindamas R. K. su ja susidoroti, tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas nuosprendyje nurodė įrodymus, kurie patvirtina minėtas aplinkybes.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis nepagrįstai ginčija BK 284 str. 1 d. inkriminavimo neteisėtumą. R. J. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šio nusikaltimo sudėties požymiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad incidentas įvyko Šiaulių mieste, Bielskio ir Ukmergės gatvių sankirtoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, įvykio vieta - Šiaulių miestas, Bielskio ir Ukmergės gatvių sankirta - pagrįstai pripažinta viešąja vieta, byloje dėl to nekyla abejonių.

BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus padarinių, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, buvimą. Svarbu, kad visuomenės rimtis ar tvarka būtų realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-452/2011, Nr. 2K-78/2013).

Aukštesnės instancijos teismas atmeta nuteistojo teiginius, kad jo smurtinius veiksmus prieš R. N. nulėmė ne chuliganiškos paskatos, o pyktis, kilęs aiškinantis reklaminės informacijos nuo skelbimų lentos nuplėšimo aplinkybes. Nusikaltimo padarymo motyvas nėra šio nusikaltimo sudėties požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2009; 2K-25/2013). Kai kaltininkas viešoje vietoje sprendžia jam iškilusias problemas tokiu būdu, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2012). Byloje nustatyta, kad nuteistasis viešoje vietoje dienos metu elgėsi įžūliai, t. y. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. N. į veidą stebint kitiems asmenims, o vėliau toje pačioje vietoje netrukus po smūgio sudavimo, eidamas link nukentėjusiosios R. K., jai grasino susidorojimu. Dėl to tokie nuteistojo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip sutrikdę visuomenės rimtį, demonstravę jo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Taip pat šiuo atveju sutiktina ir su apylinkės teismo išvada, jog R. J. nusikalstami veiksmai sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą viešoje vietoje buvo įtakoti menkavertės dingsties – konflikto dėl reklaminių skelbimų plėšimo nuo skelbimų lentos, todėl jie pagrįstai įvertinti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-286/2011, Nr. 2K-291/2013 ir kt.).

Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d. neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011). Būtina atsižvelgti į tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Šiuo atveju, kaip jau minėta, reklaminių skelbimų kabinimo ir nuplėšimo faktas laikytinas menkaverte dingstimi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013). Šiuo atveju smurto R. N. atžvilgiu vartojimas stebint R. K., o vėliau grasinimų išsakymas pačiai R. K., išgąsdino abu nukentėjusiuosius, R. K. dėl to buvo priversta skambinti į policiją. Tokie R. J. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Darytina išvada, kad smurtas ir grasinimai buvo naudoti siekiant nukentėjusiuosius išgąsdinti ir pažeminti, parodyti savo pranašumą, jėgą, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, todėl R. J. pagrįstai nuteistas pagal BK 284 str. 1 d.

Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) R. N. konstatuotas apatinio žandikaulio dvigubas lūžis, kraujosrūvos krūtinės kairiame šone. R. N. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 37 b. l.).

Byloje nėra duomenų, kad R. N. užpuolimui R. J. būtų turėjęs rimtą pagrindą, kad jam būtų kilusi reali grėsmė, kad R. J. veiksmai būtų buvę atlikti veikiant būtinosios ginties sąlygomis. Taigi, nuteistasis nesunkiai sutrikdė R. N. sveikatą be jokios pateisinamos priežasties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir toks jo elgesio motyvas atitinka chuliganiškų paskatų turinį, todėl nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-241/2009, 2K-266/2009). R. J., būdamas viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, šiuos reikalavimus pažeidė. Jo neadekvatus, chuliganiškas elgesys teisingai kvalifikuotas kaip BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. numatytų nusikaltimų sutaptis.

Skiriant bausmę teismas nepažeidė BK 41 str., 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į padarytų veikų pobūdį (nesunkus ir apysunkiai nusikaltimai), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis), ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei savo paskirtį.

Esant tokioms aplinkybėms naikinti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.