Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-08-06 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. 30 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl dviejų nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. R. 2020 m. lapkričio 14 d. apie 03.45 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), ant kelio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė J. V. ne mažiau kaip du smūgius kojomis į galvą ir rankas, taip smurtaudamas dėl odos nubrozdinimo kairio momens srityje nukentėjusiajam J. V. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat jis 2020 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu nuo 03.50 val. iki 04.45 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), ant kelio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia suduodamas smūgius kumščiu, sugadino svetimą nedidelės vertės turtą – V. V. priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinio numerio ženklas (toliau – v.n.ž.) (duomenys neskelbtini), t. y. įskėlė priekinio dešinio žibinto vidinį mechanizmą ir įlenkė priekinį kairės pusės sparną ties veidrodėliu, tuo nukentėjusiajai V. V. padarė 160 eurų turtinę žalą.

Taip pat jis 2020 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu nuo 03.50 val. iki 04.45 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), ant kelio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebė V. V. už abiejų rankų žastų ir pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsirėmė į automobilį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. V. dėl poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. R. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną netoli savo namų susitiko draugą J. V. ir dar du pažįstamus, visi kartu jo namo kieme vartojo alkoholinius gėrimus. Kai stipriai apgirto, pradėjo pyktis su J., J. pirmas sudavė jam, todėl supykęs smūgiavo J. į veido sritį, jam nukritus, kažkur įspyrė. Dėl turimos negalios ir stipraus apsvaigimo visų įvykio aplinkybių nepamena. Pamena, kad po smūgių sudavimo J. skambino savo mamai V. V., kuri netrukus atvažiavo. Atvažiavusi, išlipo iš automobilio ir pradėjo šaukti ant jo ir jo močiutės, įžeidinėjo juos, todėl jis, priėjęs prie V. V., suėmė jai už rankų ir pastūmė, o ji atsirėmė į savo automobilį. Po to, supykęs, sudavė kelis smūgius į automobilį „Toyota Corola“, kuriuo atvažiavo nukentėjusioji. Dėl savo poelgio labai gailisi. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nukentėjusiųjų atsiprašė, pastarieji jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teisme ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji V. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 14 d. vakare jos sūnus J. V. iš namų išvyko savo motociklu. Naktį, apie 3.45 val. jis paskambino ir pasakė, kad jį muša trys pažįstami vaikinai, vienas iš jų M. R. Nuvykusi į vietą, pamatė ant asfalto stovintį sūnų, šalia jo buvo M. R., kiti du draugai buvo paėję toliau. M. R., jo motina S. ir jo močiutė D. J. stovėjo sodyboje už tvoros. S. filmavo savo telefonu. Ji S. pasakė, kad filmuotų, tai turės, ką parodyti policijai. Tada pasakė sūnui J. eiti į mašiną, jis nuėjo. Sūnaus veidas buvo kruvinas ir nešvarus. Sūnaus motociklas gulėjo šalikelėje. Tuomet prie jos prišokęs M. R. stipriai sugriebė rankomis jai rankas ties žastais ir ją stipriai pastūmė, dėl to ji atsitrenkė į savo automobilį. Ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. M. R. dėl to labai supyko ir pradėjo rankomis daužyti jos automobilį, suskaldė dešinės priekinės lempos vidines konstrukcijas bei įlenkė kairės pusės priekinį sparną ties šoniniu veidrodėliu. Dėl tokių M. R. veiksmų t. y. dėl rankų suspaudimo ties žastais ji jautė fizinį skausmą, rankas skaudėjo dvi dienas, apie savaitę laiko buvo mėlynės. Pas medicinos ekspertus kreipėsi iš karto po laisvadienių, kadangi įvykis buvo savaitgalį. Gydėsi pati. Automobilis „Toyoto Corola Verso“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, turi registracijos liudijimą. Šiuo metu minėtas automobilis yra suremontuotas, bet remonto dokumentų neturi. Automobiliui nuo smūgio buvo trūkęs priekinio dešinio žibinto vidinis mechanizmas, kurį reikėjo visą keisti, jo pakeitimas kainavo 140 eurų. Taip pat buvo įlenktas priekinis kairės pusės sparnas ties veidrodėliu, kurio remontas kainavo 20 eurų. Jai padaryta 160 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 50-53, 54-56, 57-60).

Nukentėjusysis J. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 14 d. nakties metu jis motociklu važiavo pas savo draugą į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau jo neradęs grįžo link savo namų. Važiuodamas pro kaimyno M. R. namus, pamatė stovintį M. Jis tamsoje stovėjo su savo dviem draugais, kurių jis nepažįsta. Jis, juos pamatęs, sustojo ir jie visi trys kalbėjosi. Jis su savimi turėjo du litrus naminio vyno, vairavo motociklą jau būdamas neblaivus, jie visi trys gėrė jo turėtą vyną. Būdami neblaivūs, pradėjo tarpusavy pyktis ir vartoti necenzūrinius žodžius. M. jam norėjo suduoti smūgį, tačiau nepataikė, todėl nukentėjusysis sudavė M., tuomet M. R. jam kirto atgal. Bėgdamas nuo M. jis nukrito, pribėgęs M. jam gulinčiam dar keletą kartų įspyrė į galvą ir rankas. Kai M. R. jį mušė, jis buvo užsidengęs veidą ir galvą rankomis. Dėl suduotų smūgių jautė didelį skausmą galvoje. Kažkuriuo tai metu paskambino motinai, kad ji atvažiuotų, nes jis yra sumuštas. Paskambinęs, stovėjo pievoje, kur jį mušė. Pamatęs, kad atvažiuoja motina, nuėjo link jos automobilio. Eidamas link jos jai šaukė, kad ji kviestų policiją. Matė, kad iš namo į kiemą išėjo M. motina ir močiutė. Matė, kad prie jo motinos priėjo M. ir ją įžeidinėjo. Visų aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau matė, jog M. buvo priėjęs prie jo motinos automobilio ir jį daužė rankomis. Matė, kaip M. pastūmė jo motiną, o ji atsitrenkė į savo automobilį. Kas vyko toliau, nepamena, nes buvo neblaivus. Po to prie jų privažiavo policijos automobilis, apklausė jį ir nustatė girtumą, nuvežė į Alytaus policijos komisariatą protokolo surašymui. Kelias, ant kurio vyko konfliktas, buvo visiškai neapšviestas ir tamsus. Kiek tiksliai M. R. jam sudavė smūgių koja, pasakyti negali, gal 2 ar 3 smūgius, visus į galvą. Kai jam buvo sudavinėjami smūgiai, jis gulėjo ant žolės. Pas medicinos ekspertus kreipėsi tik po keturių dienų, kadangi motina V. V. iš pradžių nenorėjo kreiptis pas ekspertus. Šiuo metu M. R. jo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė. Pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 18, 111-113, 114-117).

Liudytoja D. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra M. R. močiutė. Lapkričio 14 d. vakare, apie 21 val. į kiemą su motociklu atvyko neblaivus kaimynas J. V. Jos prašė benzino, klausė, ar nėra M. Apie 3 val. nakties namo grįžo M. Ji atsikėlė ir pamatė, kaip prie anūko M. privažiavo J. su motociklu. Jie kažką kalbėjo, matė, jog M. sėdo už J. nugaros ir jie abu su motociklu išvažiavo. Girdėjo, kaip jie grįžo prie namo, todėl su dukra S. išėjo į lauką. Matė, kad J. su motociklu nugriuvo. Nusirengęs striukę, įžeidinėjo jos anūką M. Vėliau abu susikibo ir mušėsi, keikėsi. Ji su dukra S. M. nuvedė į kiemą, uždarė vartus. Girdėjo, kaip J. skambino motinai ir sakė, jog jį muša M., jo motociklas sudaužytas. Netrukus su automobiliu atvyko J. motina. Ji išlipo iš automobilio ir pradėjo plūsti juos visus, dukra filmavo savo telefonu. Iš kiemo į gatvę išbėgo M. ir vėl susikibo su J. Tada J. motina iš automobilio išsiėmė kastuvą ir žodžiu pagrasino sakydama necenzūrinius žodžius. V. automobilis stovėjo už 30 metrų. Ji matė, kad M. buvo priėjęs prie jos automobilio ir girdėjo duslius trenksmus. Ji M. liepė eiti namo ir nieko nedaryti automobiliui, nes bus tik dar didesnės bėdos. Ji su dukra S. atitraukė M. nuo J., o V. į automobilį nuvedė savo sūnų ir jie išvažiavo. Tiek jos anūkas, tiek J. įvykio metu buvo neblaivūs (t. 1, b. l. 159-162).

Liudytoja S. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), girdėjo ir matė, kaip J. V. visą dieną važinėja su motociklu. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, bet jau buvo tamsu, namo grįžo sūnus M. R. su draugais, kurių ji nepažįsta, matė pirmą kartą. Jau naktį, gali būti apie 3-4 val. ji išgirdo, kad kažkas su motociklu važiavo ir nuvirto. Ji su motina D. J. išėjo į kiemą pažiūrėti. Ji matė, kaip J. kėlėsi nuo žemės, o šalia jo gulėjo motociklas. Suprato, kad J. važiuodamas krito. Jos sūnus M. R. atėjo iš lauko virtuvės ir stovėjo kartu su ja ir jos motina prie tvoros. Kad M. su J. būtų susikibę, ji to nematė, neatsimena. Tik atsimena, kad jie vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. M. ir J. buvo neblaivūs, J. vos pastovėjo ant kojų. Netrukus atvažiavo J. mama V. V. Visi vienas ant kito kažką šaukė. Ji, pasakiusi, kad jeigu jie ketina kažką išsiaiškinti, reikia atvažiuoti, kai vaikai išsiblaivys, bet V. išsitraukė iš automobilio kastuvą, juos plūdo visokiais žodžiais ir ėjo link jų, iki tvoros. Ji suprato, kad joms grasina, pasakė, kad V. pasiimtų savo vaiką ir važiuotų. Tuomet V. pasiėmė sūnų J. ir išvažiavo. Ji tikrai nematė, kad jos sūnus M. muštų J., V. ir daužytų automobilį, su kuriuo atvažiavo V. V. (t. 1, b. l. 171-174).

Akistatos tarp nukentėjusiojo J. V. ir įtariamojo M. R. 2021-02-08 protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu, įtariamasis M. R. sutiko su nukentėjusiojo J. V. parodymais, patikslino, kad įspyrė nukentėjusiajam du kartus (1 t., b. l. 153-156).

2020-11-17 Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su priedais užfiksuotas V. V. pareiškimas apie tai, kad 2020-11-14 apie 3.45 val. jai paskambino jos sūnus J. V. ir pasakė, kad jį viešoje vietoje – ant pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) užpuolė ir muša trys pažįstami vaikinai, vienas iš jų M. R. Ji, nuvykusi į vietą, pamatė ant asfalto stovintį sūnų ir jį mušančius tris asmenis, vienas iš jų buvo M. R. Jai juos žodžiu sudrausminus, ją, išlipusią iš automobilio „Toyota Corola Verso“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), užsipuolė M. R., kuris, priėjęs prie jos, stipriai savo rankomis jai suspaudė už rankų ties žastais ir ją stūmė. Dėl to ji jautė fizinį skausmą. Po to M. R. rankomis suduodamas smūgius apgadino jos automobilį – suskaldė dešinės priekinės lempos vidines konstrukcijas bei įlenkė kairės pusės priekinį sparną ties šoniniu veidrodėliu. Dėl lempos sugadinimo ji patyrė 170 eurų turtinę žalą, lempos kaina 140 eurų, pakeitimas – 30 eurų. Apgadintą priekinį sparną vertina 20 eurų. Dėl kūno žalojimo ir turto sugadinimo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-14).

2020-11-18 Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su priedais užfiksuotas J. V. pareiškimas apie tai, kad 2020-11-14 nakties metu, apie 3.45 val. (duomenys neskelbtini) jį pargriovė kaimynas M. R. ir po to su dviem jam nepažįstamais asmenimis pradėjo jį įžeidinėdami mušti, visi trys jam į galvą spyrė po du kartus. Jis sąmonės nebuvo praradęs (1 t., b. l. 17-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1012/2020 (06) konstatuota, kad V. V. poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1011/2020 (06), patvirtina, kad J. V. odos nubrozdinimas kairio momens srityje galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 150).

VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio „Toyota Corola Verso“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), valdytoja yra V. V., savininkas – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100).

Iš 2020-11-17 Daiktų apžiūros protokolo su nuotraukomis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Corola Verso“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), ir užfiksuoti sugadinimai – kairiame priekiniame automobilio sparne užfiksuotas įlenkimas – duobutė, priekiniame dešiniajame žibinte užfiksuotas vidinių žibinto detalių skilimas (1 t., b. l. 36-41).

Iš 2021 m. vasario 12 d. mokėjimo susitarimo matyti, kad kaltinamsis M. R. nukentėjusiajai V. V. visiškai atlygino 160 eurų turtinę žalą (2 t., b. l. 102).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo M. R. kaltei pagrįsti.

BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis M. R., tiek duodamas parodymus teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje būdmas girtas, supykęs dėl nukentėjusiojo veiksmų, tyčia sudavė J. ne mažiau kaip du smūgius kojomis į galvą ir rankas, o į įvykio vietą atvykus nukentėjusiojo motinai, kuri nepagarbiai elgėsi su jo močiute, tyčia sugriebė už abiejų rankų žastų ir ją pastūmė. Taip pat, supykęs, tyčia suduodamas smūgius kumščiu, įskėlė nukentėjusiosios automobilio priekinio dešinio žibinto vidinį mechanizmą ir įlenkė priekinį kairės pusės sparną ties veidrodėliu. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų V. V., J. V. parodymai, liudytojos D. J. parodymai, specialisto išvados, daiktų apžiūros protokolas su nuotraukomis ir kiti rašytiniai bylos dokumentai. Teismas, įvertinęs visus aukščiau aptartus įrodymus, juos sulyginęs ir susiejęs į visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis M. R. atliko aktyvius smurtinius veiksmus tiek nukentėjusiojo J. V., tiek nukentėjusiosios V. V. atžvilgiu. Kaltinamojo tyčiniai smurtiniai veiksmai pasireiškė ne mažiau dviejų smūgių kojomis sudavimu nukentėjusiajam J. V. į galvą ir rankas, nukentėjusiajai V. V. tyčiniu abiejų rankų žastų suspaudimu rankomis ir pastūmimu. Dėl šių neteisėtų kaltinamojo veiksmų atsirado padariniai – abiems nukentėjusiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, dėl tokių kaltinamojo veiksmų jie jautė fizinį skausmą. Kaltinamojo M. R. veiksmai tiek nukentėjusiosios V. V., tiek nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Taip pat visiškai įrodyta, kad kaltinamasi M. R., veikdamas tiesiogine tyčia, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. suduodamas smūgius kumsčiu į automobilį, įskėlė priekinio dešinio žibinto vidinį mechanizmą ir įlenkė priekinį kairės pusės sparną. Sugadinto svetimo turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL dydžio sumos, todėl ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusio bei iki bylos nagrinėjimo teisme visiškai atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdmas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Skirdamas bausmę M. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Praeityje yra teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, bausmę yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 31-31), baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 52-62). Kaltinamasis nedirba. Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 63). Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos tuo pačiu metu ir toje pat vietoje, jos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, išprovokuotos konflikto, kuriame konfliktavo tiek nukenėjusieji, tiek kaltinamasis, nusikalstamos veikos nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti, motvuodama tuo, kad kaltinamasis jų atsiprašė ir atlygino nuostolius (1 t., b. l. 79), vėliau šią nuomonę pakeitė, taip pat į tai, kad kaltinamajam M. R. nustatytas (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina 1/3. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu siūlė skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, tačiau teismas neturi duomenų apie realias galimybes taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, kuri yra kaimo vietovėje, todėl prašymas atmestinas. M. R. 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu (2 t., b. l. 23–24) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl V. V. ir J. V. civilinių ieškinių

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo M. R. 160 eurų turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje civilinė ieškovė nurodė, kad jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos sukėlė daug dvasinių išgyvenimų, pergyvenimų ir įvairių nepatogumų. Skaudėjo rankas, nugarą, todėl negalėjo atlikti namų ruošos darbų, buvo sunku vairuoti automobilį. Labai pablogėjo sveikata, kankino galvos skausmai, nemiga, todėl vartojo medikamentus. Tapo labai jautri, emociškai pažeidžiama, šis įvykis skaudžiai paveikė tolimesnio gyvenimo ir veiklos planus. Pastoviai priversta saugoti save ir sūnų nuo ateityje galimų kaltinamojo smurtinių veiksmų (1 t., b. l. 84-87). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo M. R. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje neturtinę žalą grindžia tais pačiais, indentiškais išgyvenimais ir nepatogumais kaip ir civilinė ieškovė V. V. (1 t., b. l. 138-141).

Teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamasis M. R. pateikė mokėjimo patvirtinimą apie tai, kad civilinei ieškovei V. V. 160 eurų turtinę žalą atlygino visiškai (2 t., b. l. 102), todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 160 eurų turtinės žalos netenkinamas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018). Kartu turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigą siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimo atveju padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus yra nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. R. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė tiek nukentėjusios V. V., tiek nukentėjusiojo J. V. sveikatą, sukėlė jiems fizinį skausmą. Teismui nekyla abejonių, kad abu nukentėjusieji jautė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto smurto atsirado nesaugumo jausmas. Įvykio tyrimas policijoje taip pat kėlė neigiamus išgyvenimus. Įvertinus visa tai, pripažintina, kad reikalavimas atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą neturtinę žalą yra pagrįstas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau nukentėjusiosios V. V. nurodyta 2 000 Eur, o J. V. 1 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamų veiksmų padariniams. Pažymėtina, kad abiejų nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji būtų kreipęsi į gydymo įstaigas ar jiems būtų paskirtas medikamentinis gydymas, taip pat, be civiliniuose ieškiniuose esančių hipotetinių teiginių, nukentėjusieji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad padaryti sužalojimai reikšmingai pakenkė jų sveikatai, itin neigiamai įtakojo jų gyvenimo kokybę. Teismas turi atsižvelgti ir į kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kai asmeniui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 145 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Be to, reikia įvertinti ir kaltinamojo M. R. turtinę padėtį – jis yra neįgalus, jo gaunama neįgalumo pensija yra 143 Eur, kitų pajamų neturi. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad padarytos tyčinės veikos pavojingumą ir padarinių sunkumą, nukentėjusiosios V. V. patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 200 Eur dydžio, o J. V. 100 Eur dydžio kompensacija, todėl V. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas iki 200 Eur, o J. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas iki 100 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti:

- pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, dėl nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, dėl nukentėjusiosios V. V. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti V. V. iš M. R. 200 Eur (du šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti J. V. iš M. R. 100 Eur (vieną šimtą eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.