Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei R. Ž., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovo atstovui advokatui Jaroslav Los, išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Stalerevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei R. Ž. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų nustatyti dukters J. Ž. gyvenamąją vietą ir priteisti iš atsakovo A. Ž. dukters J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą (b.l. 92). Ieškovė nurodė, jog santuoka su atsakovu yra jau seniai nutrūkusi, kartu negyvena apie 20 metų, santuoka yra faktiškai iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažįsta, kad dukra J. Ž. nėra atsakovo vaikas, jis mergaite niekada nesirūpino, J. jo tėvu nelaikė, visada žinojo, kad biologinis tėvas yra kitas asmuo. Ieškinyje reikalavimus susijusius su nepilnamečiu vaiku reiškė vien dėl to, kad tai privaloma pagal įstatymą, kol nenuginčyta tėvystė. Atsakovė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pripažįsta, o ieškinio dalyje dėl klausimų susijusių su nepilnamečiu vaiku atsisako. Ieškovės nurodytos prievolės AB „Swedbank“ bankui, UAB „Moki lizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“ yra jos asmeninės, kadangi kreditai imti asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti, atsakovas apie juos nebuvo informuotas, kaip ji nebuvo informuota apie atsakovo kreditorių UAB „General finacing“, kuriam prievolę turėtų vykdyti asmeniškai atsakovas. Santuokos metu dalintino turto neįgijo.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog neprieštarauja tėvystės nuginčijimui, tačiau po tėvystės nuginčijimo ieškovė turėtų kreiptis dėl tikrojo tėvo nustatymo, kad vaikas žinotų savo biologinį tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Priešieškinis tenkintinas visiškai. Ieškinys tenkintinas visiškai

Rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės R. Ž. ir atsakovo A. Ž. santuoka sudaryta bei įregistruota 1989 m. balandžio 28 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1149) (b.l. 9). Santuokos metu šalims gimė dukra K. Ž., gim. 1995-09-03, kuri yra pilnametė, ir J. Ž., gim. 2005-06-05 (b.l. 10), kuri yra nepilnametė ir kurios tėvystę atsakovas ginčija priešieškiniu. Santuokos metu šalys dalintino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo, ieškovė turi įgijusi asmeninės nuosavybės teise (paveldėjimo teise) butą (b.l. 11-12, 13, 14).

1. Dėl priešieškinio reikalavimų

Nustatyta, jog 2005-06-05 gimusios ieškovės dukters J. Ž. tėvu įrašytas atsakovas A. Ž. (b.l. 10). Įrašo pagrindas – santuokos aktas (b.l. 80). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu nebegyveno, nepalaikė intymių santykių ir bendro ūkio nevedė jau nuo 1995 metų, dukters J. Ž. ieškovė susilaukė su kitu vyru, kuris ir yra tikrasis vaiko tėvas.

Sutinkamai su CK 3.150 str. nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Ginčo dėl tėvystės nėra, šalys priešieškinį pilnai pripažįsta ir neprašo skirti DNR ekspertizės. Šalių paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas negali būti biologiniu J. Ž. tėvu. Šalių paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, šalys yra visiškai įsitikinusios, kad A. Ž. nėra biologinis J. Ž. tėvas, kadangi šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę dar 1995 m. Ieškovė patvirtino, kad vaiko tėvas yra kitas asmuo, kurį, kaip tėvą, pripažįsta ir pati dukra. Šalių paaiškinimai bei posėdžio metu nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas negali būti 2005-06-05 gimusios J. Ž. biologiniu tėvu, nes šalys jokių santykių nepalaikė jau ilgą laiką prieš vaiko gimimą, atsakovas niekada nepalaikė ir šiuo metu nepalaiko jokių socialinių ryšių su ieškovės dukra. Kaip nurodė ieškovė, J. Ž. žino, kad jos tėvas yra kitas asmuo, su atsakovu niekuomet nebendravo ir jokio ryšio nesukūrė, todėl priešieškinis dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 189, 197, 185 str., CK 3.148 -3.153 str.).

Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tikroji tėvystė nėra įteisinta, nors ji yra žinoma, todėl ieškovei išaiškintina, kad ši situacija turi būti išspręsta.

2. Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Šalys pripažįsta, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Kaip nurodė, tik apie trejetą metų po santuokos sudarymo (1989 m.) santykiai su atsakovu buvo geri, vėliau prasidėjo konfliktai, vienas kitam negalėjo nusileisti net dėl buitinių smulkmenų. Tačiau, kaip jau buvo minėta, sutuoktiniai privalo bendrai ieškoti būdų kilusiems nesutarimams spręsti. Įvertinus šalių nurodytus argumentus bei faktą, jog abi šalys sutiko, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 str., CPK 384 str. 6 d., CK 3.61 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė- K., atsakovui prigimtinė - Ž. (CK 3.69 str.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

Nuginčijus J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystę, konstatuotina, jog sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, be to ieškovė visų reikalavimų susijusių su nepilnamečių vaiku atsisakė, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.).

Šalys santuokos nutraukimo metu dalintino turto neįgijo (b.l. 11-12, 13, 14.). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamas turtas (butas, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)) yra įgytas paveldėjimo būdu, todėl laikoma jos asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalinamas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalintas ne tik turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), bet ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nustatyta, kad ieškovė ir „Swedbank“, AB bankas 2013-01-10 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 13-001791-GV bei 2013-07-29 sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 13-050399-RK (b.l. 15, 16, 17). 2014-04-28 ieškovė ir UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C404484080. 2014-08-26 ieškovė ir UAB „Moki lizingas“ sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VGJ40826GKPA (b.l. 19). Ieškovė prašo šias prievoles pripažinti jos asmeninėmis. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo. Kreditoriai „Swedbank“, AB ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog sutinka, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai jiems būtų laikomi asmeninėmis ieškovės prievolėmis (b.l. 63, 61). Kreditorius UAB „Moki lizingas“ atsiliepimo nepateikė, savarankiško reikalavimo nepareiškė. Byloje duomenų, kad atsakovas žinojo apie ieškovės sudarytas sutartis su „Swedbank“, AB banku, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Moki lizingas“ ir sutiko imti kreditus, bei kad skolintos lėšos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti nėra. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, prievolės kreditoriams: 1) „Swedbank“, AB bankui pagal 2013-01-10 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 13-001791-GV bei 2013-07-29 Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 13-050399-RK; 2) UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 214-04-28 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. C404484080; 3) UAB „Moki lizingas“ pagal 2014-08-26 sudarytą Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VGJ40826GKPA, pripažintinos ieškovės asmeninėmis prievolėmis.

Ieškovė nurodė, jog atsakovo A. Ž. kreditorius yra UAB „General financing“, todėl prašo prievolę šiam kreditoriui pripažinti asmenine atsakovo prievole. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. Kreditorius atsiliepimo nepateikė, savarankiškų reikalavimų nereiškė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-02-01 priimtu teismo įsakymu Nr. L2-282-753/2011, iš atsakovo A. Ž. buvo priteista kreditoriaus UAB „General Financing“ naudai 5071,66 Lt skola (b.l. 20-21, 22). Kreditorius 2014-08-04 kreipėsi dėl skolininko A. Ž. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, taigi, akivaizdu, jog kreditorius šią prievolę laiko asmenine atsakovo A. Ž. prievole, be to bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pagal anksčiau nurodytą sutartį atsakovo gautos lėšos būtų panaudos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-02-01 įsakymu Nr. L2-282-753/2011 priteista skola kreditoriui UAB „General Financing“ pripažintina atsakovo asmenine prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo nurodytos taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

Atsakovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 46), todėl ieškovės ieškinį patenkinus, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos (ieškovės mokėtinas žyminis mokestis, ieškovei suteiktos nemokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teismo patirtos pašto išlaidos) nepriteistinos (CPK 96 str.).

Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 8), todėl atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo patenkinus 100 proc., iš ieškovės valstybei priteistina 50 proc. – 21,00 Eur žyminio mokesčio - bei 25 proc. (50 proc./2) - 3,73 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kas iš viso sudaro 24,73 Eur sumą (CPK 93 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Įvertinus priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos pobūdį bei tiek ieškovės, tiek atsakovo procesinį elgesį, atsakovui 50 proc. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis (b.l. 84 ) iš ieškovės valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 1, 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 293 str. 5 p., 392 str. teismas

nusprendžia:

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2005-06-05, biologinis tėvas.

Panaikinti Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro 2005 m. birželio 28 d. išduoto gimimo liudijime akto įrašo Nr. 1691 dalį, kurioje J. Ž., gim. 2005-06-05, tėvu įrašytas atsakovas A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1989 m. balandžio 28 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1149), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. Ž. palikti iki santuokos turėtą pavardę – K., atsakovui A. Ž. palikti pavardę – Ž..

Pripažinti ieškovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis:

prievolę atsiskaityti su kreditoriumi „Swedbank“ AB (įmonės kodas 112029651) pagal 2013-01-10 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 13-001791-GV ir 2013-07-29 Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 13-050399-RK;prievolę atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 214-04-28 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. C404484080;prievolę atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Moki lizingas“ pagal 2014-08-26 sudarytą Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VGJ40826GKPA.

Pripažinti atsakovo A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole atsiskaityti su kreditoriumi (išieškotoju) UAB „General Financing“ pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-02-01 įsakymą Nr. L2-282-753/2011 (vykdomoji byla Nr. 007/11/01473).

Kitoje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš ieškovės R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,73 Eur (dvidešimt keturis eurus, 73 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.