- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 2-1760-299/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01401-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vilkienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- R. Č.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant ieškovo atstovei, advokatei Irmai Grikšelienei, atsakovės atstovui advokatui V. K., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei R. Č. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, jo nedalyvavimo priežastys nežinomos. Ieškiniu bei per savo atstovą prašo pakeisti 2006A0AS Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2399-299/2006 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės. Ieškovas nurodo, kad 2006 m. spalio 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-2399-299/2006 priėmė sprendimą patenkinti jo ir atsakovės prašymą nutraukti jų santuoką ir patvirtinti pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nurodyta, kad dukters A. Č. išlaikymui ieškovas skirs 1500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės. Tokią sutartį ieškovas sudarė dėl to, kad tuo metu jo finansinė padėtis buvo labai gera, jis turėjo galimybę vienas teikti pilną išlaikymą dukrai, jos mamai, t.y. atsakovei net neprisidedant prie vaiko išlaikymo, tačiau šiuo metu jo finansinė padėtis iš esmės pasikeitė. Nors tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai, jo darbo užmokestis padidėjo, tačiau išaugus kainoms, sumažėjo perkamoji galia. Be to, tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas, ieškovas neturėjo jokių kreditinių įsipareigojimų, o dabar turi, o būtent:
Iš AB DnB NORD banko 2009-08-06 paėmė kreditą (28962 Eurų) namo statybai, todėl kiekvieną mėnesį sumoka 358,67 Eurus (1238,41 Lt) šio kredito su palūkanomis dengimui, o palūkanos, kaip prognozuojama, turėtų kilti. Šios paskolos grąžinimo terminas - 2017-07-31. Be to, nepakakus lėšų namo statybai, ieškovui pinigų paskolino atsakovė, todėl jai pagal civilinėje byloje Nr. 2-279-750/2014 sudarytą taikos sutartį, ieškovas moka atsakovei sumokėti sutartas sumas - 45000 Lt iki 2014-10-01 ir 50000 Lt - iki 2015 m. balandžio mėn. 2 d..
Ieškinio padavimo dieną dienai už paimtą kreditą namo statybai jis skolingas - 12907,66 Eurų ( 44567,57 Lt.), atsakovei skolingas - 95000 Lt; už dukters išlaikymą 2014 m. birželio mėnesį buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas - 13000 Lt ir 2010,90 Lt vykdymo išlaidų. Taip pat ieškovas nurodo, kad tikėdamasis, kad artimiausiu metu atgaus visus paskolintus pinigus, 2010-06-11 sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią už automobilį Mazda 6 kiekvieną mėnesį moka po 932.43 Lt ir šias įmokas turės mokėti iki 2015-06-11 (skola šiai dienai siekia - 22379 Lt). Taip pat jis apsidraudęs universaliuoju gyvybės draudimu, o draudimo įmoka kiekvieną mėnesį siekia 315,37 Lt. Namo šildymui kiekvienais metais išleidžia iki 6713,96 Lt, kas per mėnesį susidaro apie 550 Lt.
Taip pat ieškovas nurodo, kad jis pirko (duomenys neskelbtini) 33 proc. akcijų, tačiau nepavykus sandoriui, jam buvo negrąžintas 150000 Lt sumokėtas avansas, ši skola jam buvo priteista, tačiau nėra tikimybės, kad ji bus atgauta. Be to 2008-03-13 buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią V. G. su sutuoktine įsipareigojo grąžinti jam 200000 Lt, tačiau skola negrąžinta iki šiol, ieškovo nuomone dėl skolininkų nemokumo nėra galimybių atgauti pinigus.
Taigi, iki to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai, ieškovas neturėjo jokių įsiskolinimų, o šiuo metu jo skolos siekia 173281 Lt. Be to, kiekvieną mėnesį jo įmokos už draudimą, kreditą, lizingą, namo šildymą siekia iki 3036 Lt, neįskaičius išlaikymo dukrai, komunalinių mokesčių, mokesčių už telefoną. Be to, nuo to laiko ieškovas patyrė 362621 Lt nuostolį dėl neatgautų skolų, kurias atgauti nėra vilties. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo nuomone yra pagrindas konstatuoti, kad iš esmės pasikeitė skolininko turtinė padėtis ir yra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymą dukrai.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, jos nedalyvavimo priežastys nežinomos. Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovo gaunamos pajamos yra padidėjusios, jis pats suvokia, kad po išlaikymo priteisimo yra žymiai padidėję dukters poreikiai, kadangi dukra pradėjo lankyti mokyklą, reikalingos papildomos lėšos būreliams, rūbams, mokymosi priemonėms ir pan. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji yra įsigijusi butą už paskolą, kurią taip pat reikia grąžinti. Taip pat dukra yra apdrausta „Saugaus vaiko fondo" gyvybės draudimu ir kas mėnesį už draudimą reikia mokėti 100 litų, taip pat dukra yra apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų ir per metus reikia mokėti po 137 litus, per mėnesį susidaro 11 litų, taip pat dukra apdrausta gyvybės draudimu, kas mėnesį reikia mokėti po 70 litų. Dukra lanko Šilutės meno mokyklos choreografijos skyrių ir mokestis per mokslo metus kas mėnesį kainuoja po 40 litų, nuo rugsėjo l d. dukra lanko papildomai Šilutės meno mokyklos muzikos skyrių. Be to atsakovė kasmet dukrą vežasi į turistinę kelionę. Nors atsakovė su ieškovu išsituokė 2006metų spalio 18d., tačiau po kelerių metų su ieškovu susitaikė ir kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį iki 2013 m. gegužės mėnesio, nors susituokę nebuvo. Gyvenant kartu ieškovas dukters poreikiams išleisdavo pakankamai daug pinigų, pirkdavo dukrai geidžiamus daiktus. 2009 metais visi trys vyko į turistinę kelionę į Turkiją. Tokiu būdu dukra nuo mažens yra įpratusi turiningai leisti laisvalaikį, tenkinti savo poreikius ir nejausti diskomforto, kad tėvai negali kažko tai geidžiamo nupirkti. Kadangi dukrą veždavo į turistines keliones, kai gyveno kartu, todėl ir jiems pradėjus gyventi atskirai atsakovė dukrą taip pat vežasi į turistines keliones, kadangi dukra yra įpratusi važiuoti kartu, o jei atsakovė to nedarytų, dukrai būtu didelė psichinė trauma, tuo labiau, kad tiek jos, tiek ieškovo A. Č. turtinė ir finansinė padėtis, gaunamos pajamos leidžia tai daryti. Atsakovės paskaičiavimu viso dukters A. Č. išlaikymui per mėnesi reikia 2841 lito. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovės, kadangi pastaroji nekilnojamojo turto turi tik butą, įsigytą už paskolą, kito nekilnojamojo turto neturi, tuo tarpu A. Č. turi namą, kito nekilnojamojo turto, žemės sklypų, jo turimo turto vertė yra žymiai didesnė, todėl dukrai turi teikti ir didesnį išlaikymą, nors teikiamo išlaikymo skirtumas yra labai mažas.
Atsakovė nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis ne tik nepablogėjo, tačiau ir pagerėjo, kadangi ieškovo darbo užmokestis žymiai pakilo.
2006 metais ieškovas turėjo gyvenamąjį namą, kito nekilnojamojo turto, šiuo metu taip pat turi pasistatęs naują gyvenamąjį namą, turi kito nekilnojamojo turto, gerą automobilį. Ieškovas kitų išlaikytinių nepilnamečių vaikų, be dukters A. Č., neturi. Lietuvoje 2014metu I ketvirtį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 1804,0 lito. Ieškovas A. Č. yra (duomenys neskelbtini), jis yra viešas asmuo, todėl deklaruotas turtas ir jo pokyčiai yra skelbiami internete. Internetiniame tinklapyje „.REKVIZITAI.LT“ matosi, kad A. Č. turto vertė nuo 2010 metų stabiliai auga. Tokiu būdu ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jo turtinės padėtis iš esmės pablogėjo yra nepagrįstos, kadangi jas paneigia oficialūs dokumentai apie jo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.
Šalies argumentai
Ieškovas kaip argumentą apie savo pablogėjusią turtinę padėtį nurodo tai, kad jis atsakovei pagal 2014metų gegužės 22d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą jos ir ieškovo sudarytą taikos sutartį turi sumokėti 95000 litų. Šis įsipareigojimas negali būti vertinamas kaip esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, kadangi ieškovo deklaruoto turto vertė pagal 2012 metų duomenis sudaro 1 299 860 lito. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, kad jam yra skolingi kiti asmenys dideles pinigų sumas, kurios yra priteistos teismų ir šias skolas priverstine tvarka išieško antstoliai. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad skolos yra beviltiškos ir praktiškai jų išieškoti nėra galimybių. Atsakovės žiniomis, ieškinyje nurodomas jo skolininkas V. G. su sutuoktine, tai skola iš šių asmenų yra išieškoma ir 2013 metais ieškovui antstolis K. K. pravedė daugiau kaip 30000 litų išieškotos skolos. Tokiu būdu, išieškojimo procesas vyksta ir A. Č. atgauna priteistas skolas. Šiuo atveju situacija, kad kiti asmenys ieškovui yra skolingi dideles pinigų sumas, rodo kaip tik ieškovo gerą turtinę padėtį, o ne jo turtinės padėties pablogėjimą Ieškovas taip pat savo turtinės padėties pablogėjimą pagrindžia tuo, kad jis turi paėmęs būsto paskolą ir kad išperkamosios nuomos būdu turi paėmęs naują automobilį ir moka įmokas už šį automobilį. Iš pateiktų sutarčių matosi, kad A. Č. paskolą už būstą baigs mokėti 2017 metais, o įmokas už naują automobilį 2015metų birželio mėnesį, tai yra mažiau negu po metų. A. Č. turėdamas paėmęs būsto paskolą, pirko išsimokėtinai naują automobilį ir šiuos finansinius įsipareigojimus baigia įvykdyti. Šios aplinkybės nerodo ieškovo turtinės padėties pablogėjimo iš esmės, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas yra A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. 2006-10-18 Šilutės r. apylinkės teismo sprendimu iš A. Č. buvo priteista vaikų išlaikymui po 1500 Lt kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192str. abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dukra gyvena su motina. Pagal įstatymą, vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. CK 3.192str.2d. įtvirtinta nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantija reiškia, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Kai, teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nors ieškovas teigia, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, šie jo teiginiai teismo vertintini kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atvirkščiai, ieškovas įsigijo naujo nekilnojamojo turto, jo gaunamos pajamos yra padidėjusios, be to, jam kiti asmenys turi nemažų turtinių įsipareigojimų. Ieškovas pats nustatydamas tokį išlaikymo dydį, tinkamai įvertino savo finansines galimybes, kurios kaip nustatyta, iš esmės nepasikeitė. Nurodytos aplinkybės apie netinkamą pinigų investavimą savaime nėra faktas, patvirtinantis atsakovo pasikeitusią finansinę būklę. Priešingai, tas faktas įrodo, kad nepaisant priteisto išlaikymo dydžio, ieškovas turėjo galimybių taupyti, sutaupius nemažą sumą, ją investuoti, o dėl nesėkmingos investicijos neturi nukentėti nepilnametės šalių dukters teisės į tinkamą išlaikymą. Ieškovas savo pasikeitusią turtinę padėtį motyvuoja pasiimtais kreditais, kuriuos ieškovas turi grąžinti. Šis jo motyvas taip pat vertintinas kritiškai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006; kt). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, jog augant vaikams, auga ir jų poreikiai, todėl teismas nesutinka su ieškovo pozicija apie tai, jog jo nepilnametės dukters poreikiai yra mažesni nei tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas ir abi šalys buvo sutariusios su tuo metu tik trejų metų amžiaus jų dukters poreikių dydžiu. Teismo nuomone, atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina jų nepilnametės dukters poreikių lygį, kurie iš esmės atitinka priteisto išlaikymo dydį. Nustatyta, kad abi šalys gauna pakankamai dideles pajamas, didesnes nei vidutinės pajamos Lietuvos Respublikoje, todėl šalys gali skirti vaiko išlaikymui daugiau lėšų, negu vidutiniškai tėvai skiria savo vaikams. Kadangi ieškovas nepateikė savo nuomonę pagrindžiančių įrodymų, kad dėl pablogėjusios savo turtinės padėties nepajėgus mokėti priteistos sumos, todėl pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo turtinė padėtis neleistų jam dabartiniu metu mokėti priteistą sumą, todėl ieškinys atmestinas.
Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. Č. 2500 Lt (724,05 €) advokato išlaidų atsakovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.