Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-10 · Civilinė byla Nr. 2A-516-826/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-12Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-10
Bylos Nr.
2A-516-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01401-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
A. Č.
Atsakovas
R. Č.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-516-826/2015

Teisėja Irena Vilkienė (Proceso Nr. 2-43-3-01401-2014-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 99.5; 99.9; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. balandžio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei R. Č. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-10-18 sprendimu civilinėje priteistą 1500 Lt išlaikymą ir sumažinti jį iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad nutraukiant santuoką jis įsipareigojo dukters A. Č. išlaikymui skirti 1500 Lt kas mėnesį. Tuo metu jo finansinė padėtis buvo labai gera, jis turėjo galimybę vienas teikti išlaikymą dukrai, atsakovei neprisidedant prie vaiko išlaikymo, tačiau šiuo metu jo finansinė padėtis iš esmės pasikeitė. Nors tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai, jo darbo užmokestis padidėjo, tačiau išaugus kainoms, sumažėjo perkamoji galia. Ieškovas tuomet neturėjo jokių kreditinių įsipareigojimų, o po to paėmė 28 962 Eur kreditą namo statybai, kiekvieną mėnesį sumoka 358,67 Eur šio kredito su palūkanomis dengimui. Be to, nepakakus lėšų namo statybai, ieškovui pinigų paskolino atsakovė, kuriai pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį moka sutartas sumas: 45 000 Lt iki 2014-10-01 ir 50 000 Lt – iki 201-04-02. Ieškinio padavimo dieną už paimtą kreditą namo statybai jis skolingas 12 907,66 Eur, atsakovei skolingas – 95 000 Lt; už dukters išlaikymą 2014 m. birželio mėnesį buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas – 13 000 Lt ir 2010,90 Lt vykdymo išlaidos. Tikėdamasis, kad artimiausiu metu atgaus visus paskolintus pinigus, 2010-06-11 sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią už automobilį kiekvieną mėnesį moka po 932,43 Lt, ir šias įmokas turės mokėti iki 2015-06-11, skola šiuo metu siekia 22 379 Lt. Taip pat jis apsidraudė universaliuoju gyvybės draudimu, draudimo įmoka kas mėnesį yra 315,37 Lt. Namo šildymui kiekvienais metais išleidžia iki 6713,96 Lt, per mėnesį – apie 550 Lt. Taip pat nurodo, kad jis pirko UAB „R. Ž.“ 33 proc. akcijų, tačiau nepavykus sandoriui, jam buvo negrąžintas 150 000 Lt sumokėtas avansas, ši skola jam buvo priteista, tačiau nėra tikimybės, kad ji bus atgauta. 2008-03-13 buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią V. G. su sutuoktine įsipareigojo grąžinti jam 200 000 Lt, tačiau skola negrąžinta iki šiol. Taigi, iki to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai, ieškovas neturėjo jokių įsiskolinimų, o šiuo metu jo skolos siekia 173 281 Lt. Be to, kiekvieną mėnesį jo įmokos už draudimą, kreditą, lizingą, namo šildymą siekia iki 3036 Lt, neįskaičius išlaikymo dukrai, komunalinių mokesčių, mokesčių už telefoną. Nuo to laiko ieškovas patyrė 362 621 Lt nuostolį dėl neatgautų skolų. Taigi iš esmės pasikeitė skolininko turtinė padėtis ir yra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymą dukrai.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-12-12 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad nors ieškovas teigia, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, šie jo teiginiai teismo vertintini kritiškai. Teismas nustatė, kad ieškovas įsigijo naujo nekilnojamojo turto, jo gaunamos pajamos yra padidėjusios, be to, jam kiti asmenys turi nemažų turtinių įsipareigojimų. Ieškovas, pats nustatydamas tokį išlaikymo dydį, tinkamai įvertino savo finansines galimybes, kurios, kaip nustatyta, iš esmės nepasikeitė. Nurodytos aplinkybės apie netinkamą pinigų investavimą savaime nėra faktas, patvirtinantis atsakovo pasikeitusią finansinę būklę. Priešingai, tas faktas įrodo, kad nepaisant priteisto išlaikymo dydžio, ieškovas turėjo galimybių taupyti, sutaupęs nemažą sumą, ją investuoti, o dėl nesėkmingos investicijos neturi nukentėti nepilnametės šalių dukters teisės į tinkamą išlaikymą. Ieškovas savo pasikeitusią turtinę padėtį motyvavo pasiimtais kreditais, kuriuos ieškovas turi grąžinti, tačiau kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Augant vaikams, auga ir jų poreikiai, todėl teismas nesutinka su ieškovo pozicija apie tai, jog jo nepilnametės dukters poreikiai yra mažesni nei tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas ir abi šalys buvo sutariusios dėl tuo metu tik trejų metų amžiaus jų dukters poreikių dydžio. Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina jų nepilnametės dukters poreikių lygį, poreikiai iš esmės atitinka priteisto išlaikymo dydį. Abi šalys gauna pakankamai dideles pajamas, didesnes nei vidutinės pajamos Lietuvos Respublikoje, todėl gali skirti vaiko išlaikymui daugiau lėšų, negu vidutiniškai tėvai skiria savo vaikams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-12-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat prašė priimti naujus įrodymus – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Teismas neteisingai įvertino jo pateiktus įrodymus, nors jis ir įgijo nekilnojamojo turto, tačiau jo vertė nedidelė. Nors 2008-11-20 įsigijo žemės sklypą, o 2013 m. pasistatė namą, tačiau tai padarė už lėšas, gautas pardavus kitą žemės sklypą su sodyba, kuriuos su savo mirusia sutuoktine įsigijo 1992 m., ir už paskolintas iš banko bei atsakovės lėšas. Po santuokos nutraukimo įgyto turto vertė yra mažesnė nei turėto iki santuokos nutraukimo. Teismas nurodė, kad iki santuokos nutraukimo jis turėjo sodybą (duomenys neskelbtini), Šilutės r., tačiau ją pardavė, o teismas jam nepasiūlė pateikti tai patvirtinančių įrodymų, dėl to juos prašo priimti. Teismas konstatavo, kad ieškovo pajamos padidėjo, tačiau padidėjimas yra labai nežymus, be to, jo darbo užmokestis buvo sumažintas 770 Lt, dėl amžiaus jis turėjo atsisakyti privačios praktikos ir neteko papildomų pajamų, būtina įvertinti, kad dėl infliacijos padidėjo ir kainos. Teismas nepagrįstai ieškovo turtinės padėties pagerėjimu laikė faktą, jog ieškovui kiti asmenys turi turtinių įsipareigojimų, nes jis skolų neatgauna ir yra netekęs 512 221 Lt santaupų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis turėjo prisiimti netinkamo pinigų investavimo riziką, nes tuo metu, kai ieškovas sutiko mokėti vaikui 1500 Lt išlaikymą, jis tikėjosi plėtoti verslą ir gauti geras pajamas. Aplinkybę, kad ieškovas neatgauna į UAB „R. Ž.“ investuotų lėšų, teismas turėjo vertinti kaip jo turtinės padėties pablogėjimą. Teismas neįvertino ir vaiko poreikių, o tiesiog formaliai konstatavo, jog vaiko poreikiai atitinka teikiamą išlaikymą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas pats nustatė išlaikymo dydį vaikui, nes 1500 Lt išlaikymą ieškovas sutiko mokėti dėl geros finansinės padėties, taip pat dalis lėšų iš šios sumos buvo skiriama atsakovei. Tačiau pablogėjus ieškovo finansinei padėčiai, atsakovė taip pat turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovė neįrodė, kad vaikui išlaikyti reikalinga 1500 Lt suma, be to, ji dirbtinai didino vaiko išlaikymo išlaidas, apdrausdama dukrą papildomu gyvybės ir nelaimingų atsitikimų draudimu. Atsakovės pajamos yra padidėjusios, palyginti su buvusiomis santuokos nutraukimo metu, todėl ji gali prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovo sveikatos būklę, dėl kurios jis turi mažinti darbo krūvį, o kartu mažės ir jo pajamos. Ieškovas nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes mano, kad teismas turėjo jas sumažinti.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo padėtis nepablogėjo, jo darbo užmokestis nuo 2006 m. kilo, nors ieškovas pateikė 2014-11-19 darbovietės pažymą, kad jam sumažintas atlyginimas, tačiau jo gaunamas užmokestis vis tiek liko didesnis, nei buvo nutraukiant santuoką. Ieškovas taip pat gauna pajamas kaip Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys. Kainų padidėjimas, kurį ieškovas akcentuoja įrodinėdamas sumažėjusias pajamas, turėjo įtakos ir vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovas nuo 2006-10-18 vykdė aktyvią finansinę veiklą, pardavė turėtą gyvenamąjį namą, pasistatė naują, lėšas investavo į verslą, ėmė kreditą namo statybai, įsigijo naują automobilį, nors turėjo įsipareigojimų vaikui. Taigi ieškovas privalėjo įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad nebeturi galimybės atgauti paskolintų lėšų, nes 2013 m. jam buvo išieškota 43 510,51 Lt, taigi jam priteistos sumos yra išieškomos. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad nebuvo būtinybės vaiką drausti papildomu draudimu, nes vaikas neturėjo jokio draudimo, kadangi ieškovas buvo nutraukęs gyvybės draudimo sutartį. Į bylą buvo pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys vaiko poreikius. Šalių pajamos yra panašios, tačiau ieškovas turi žymiai daugiau turto. Ieškovas teigdamas, kad dėl amžiaus sumažės jo gaunamos pajamos, klaidina teismą, nes jo specialybė – gydytojas leidžia dirbti net ir sulaukus pensinio amžiaus. Teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinys buvo atmestas, o patirtos išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovė taip pat prašė nepriimti ieškovo pateiktų naujų įrodymų, nes jis turėjo visas galimybes juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto prie apeliacinio skundo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad apelianto prie apeliacinio skundo pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, jie neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pridėtini prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

CK 3.201 str. 1 d. numatyta, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, taikytina CK 3.192 str. 2 d. nuostata, numatanti, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartyje, priimtoje civilinė byloje Nr. 3K-7-24/2013, yra išaiškinta, kad CK 3.201 str. nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, pažymėta, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius, todėl toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas pakeičiant (sumažinant ar padidinant) teismo priteistą išlaikymo sumą tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pasikeičia (sumažėja ar padidėja) vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis po 2006-10-18 sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, pasikeitė iš esmės (pablogėjo). Ieškovas ieškinyje nurodė, jog teismo sprendimo priėmimo metu jo pajamos buvo didesnės, jis neturėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams (paskola namo statybai, automobiliui), o tai lemia didesnes jo išlaidas. Šias aplinkybes ieškovas grindė rašytiniais įrodymais – pažymomis apie darbo užmokestį, apie kainų pokyčius po sprendimo priėmimo, kreditavimo sutartimi namo statybai, finansinio lizingo sutartimi automobiliui įsigyti. Įvertinus ieškovo pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, sutiktina su ieškovu, kad jo pajamos po teismo sprendimo sumažėjo maždaug 770 Lt, tačiau net ir sumažinus pajamas, jos vis tiek liko didesnės, nei buvo sprendimo priėmimo metu: 2006 m., kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, ieškovo pajamos per mėnesį buvo apie 3800 Lt, o 2014 m. – 6704 Lt, po sumažinimo – apie 6000 Lt. Šiuo metu ieškovo pajamos iš darbo santykių yra 1,7 karto didesnės nei tuo metu, kai jis įsipareigojo mokėti po 1500 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui. Aplinkybė, jog ieškovas turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, neatleidžia jo nuo pareigos teikti vaikui optimalų išlaikymą. Visas sutartis ieškovas sudarė po sprendimo, kuriuo nustatytas 1500 Lt išlaikymas vaikui, priėmimo, dėl to ieškovas galėjo ir privalėjo įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, o vaiko interesai negali nukentėti dėl vieno iš tėvų prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovas taip pat teigė, kad dėl amžiaus jis turėjo atsisakyti privačios praktikos ir neteko papildomų pajamų (770 Lt per mėnesį), tačiau nepateikta jokių duomenų, kad būtent amžius ar jo sąlygota sveikatos būklė buvo ta priežastis, dėl kurios jis atsisakė privačios gydytojo praktikos (CPK 178 str.).

Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai ieškovo turtinės padėties pagerėjimu laikė faktą, jog ieškovui kiti asmenys turi turtinių įsipareigojimų, nes jis skolų neatgauna ir yra netekęs 512 221 Lt santaupų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo galimybės skolinti kitiems asmenims lėšas, o ypač tokias dideles sumas, taip pat UAB „R. Ž.“ akcijų įsigijimas įrodo jo turtinės padėties gerėjimą. Lėšų iš kreditorių neatgavimas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neturi daryti įtakos nepilnamečio vaiko interesams. Be to, ieškovas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypus, gyvenamąjį namą (t. 1, 39–45), o aplinkybės, kuriomis jis šį turtą įgijo (paveldėjimas, pirkimo–pardavimo sandoriai), neturi teisinės reikšmės, vertinant ieškovo turtinę padėtį. Naujų, pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių, susijusių su ieškovo turtine padėtimi, po sprendimo priėmimo nenurodė, jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nepateikė.

Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino ir vaiko poreikių, o tiesiog formaliai konstatavo, jog vaiko poreikiai atitinka teikiamą išlaikymą. Atsakovė neįrodė, kad vaikui išlaikyti reikalinga 1500 Lt suma, be to, ji dirbtinai didino vaiko išlaikymo išlaidas, apdrausdama dukrą papildomu gyvybės ir nelaimingų atsitikimų draudimu. Kolegija, pasisakydama dėl šio argumento, pažymi, jog Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, taikomas orientacinis vienos minimalios mėnesio algos, kuri šiuo metu sudaro 300 Eur (1035,00 Lt), kriterijus. Ši suma yra būtina vaikui išlaikyti, tačiau tai nereiškia, kad esant geroms tėvų galimybėms ji negali būti didesnė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepilnamečio vaiko poreikiai po 2006-10-18 teismo sprendimo priėmimo nesumažėjo, priešingai – jie padidėjo, nes mergaitė yra paauglė (beveik 12 metų), jos poreikiai kaip tik yra didesni, nei buvo sprendimo priėmimo metu, kai vaikui buvo 3 metai. Augančiam vaikui reikia pirkti drabužius, avalynę, reikmenis mokyklai bei skirti lėšų papildomo ugdymo užsiėmimams. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Vaiko draudimą ieškovas nepagrįstai vertina kaip dirbtinį išlaidų vaikui išlaikyti didinimą, nes vaiko draudimo sutartis, kurią buvo sudaręs ieškovas, buvo nutraukta paties ieškovo. Ieškovas teigė, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia jai pasirūpinti vaiko išlaikymu. Pažymėtina, kad abu tėvai, o ne tik atsakovė, yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Priteisiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Ieškovas teigė, jog atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, ir ji gali prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau nepateikta jokių duomenų, kad atsakovė neprisideda prie vaiko išlaikymo, o tuo labiau kad vaiko poreikiai per 8,5 metų išaugo. Be to, lyginant ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis, įvertinus pajamas, turtą bei jo profesiją ir darbo pareigas, yra žymiai geresnė nei atsakovės ir jis gali teikti nustatyto dydžio išlaikymą, tuo labiau kad, pagal bylos duomenis, ieškovas daugiau jokių išlaikytinių neturi. Taigi, nenustačius CK 3.201 straipsnio taikymo sąlygų – esminio ieškovo turtinės padėties bei vaiko poreikių pasikeitimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio ir nesumažino priteisto išlaikymo dydžio.

Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir mano, kad jos nepagrįstos ir nedetalizuotos. Ši skundo nuostata nepagrįsta. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo šalis pateikia teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismui buvo pateikta 2014-09-25 sąskaita faktūra ir 2500 Lt sumos pinigų priėmimo kvitas. Sąskaitoje faktūroje nurodytas išlaidų detalizavimas, išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atmetęs ieškinį, jas priteisė iš ieškovo (CPK 93, 98 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistina 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

tenkinti ieškovo A. Č. prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. Č. atsakovei R. Č. 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Marius DobrovolskisKolegijos teisėjai Erinija KazlauskienėAlmantas Padvelskis