Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argamitas“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Regroup“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Regroup“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Trečiasis asmuo prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Vadovaujantis CPK 247 str. 2 d., byla išnagrinėta be neatvykusio trečiojo asmens.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2008-04-04 sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 08-04-04, kurios objektas „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano operatyvinis planavimas dokumentų pateikimas Vilniaus rajono tarybai, pirmas etapas“ (pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui iš žemės ūkio į kitos paskirties: komercinės paskirties objektų teritoriją), sutartyje vadinama detaliojo plano sprendiniai (1 t., b. l. 7-8). Šalių nustatyta sutarties baigimo data – 2008-09-08. Atsakovas sutartimi įsipareigojo, laikydamasis projektavimo normų ir taisyklių, paruošti planuojamos teritorijos detaliojo plano sprendinius; užstatymo reglamentų brėžinį, kuriame numatomi sutarties 3.2 p. a-c papunkčiuose nurodyti sprendiniai; žemės sklypų ribų brėžinį, o ieškovas įsipareigojo pateikti pradinę dokumentaciją ir įmokėti pirmo etapo sumą, t. y. 25 proc. nuo bendros sutartinės sumos 141600 Lt su PVM (sutarties 3 p., 6 p., 14 p., 15 p.). Šalys susitarė, kad pirmo etapo sutarties suma (avansas) yra 30000 Lt, kuri išskaičiuojama iš bendros detaliojo plano sutartinės sumos, sudaroma pagrindinė sutartis detaliojo plano rengimui, išskaičiavus 25 proc. pirmo etapo sumą, rengimo sutartinė kaina 106200 Lt su PVM (sutarties 12 p.).

Tarp UAB „Argamitas“ ir UAB „Regroup“ 2008-04-18 sudaryta Projekto valdymo sutartis Nr. PVS-2008/04, pagal kurią UAB „Regroup“ įsipareigojo vykdyti sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalaus plano inicijavimo darbus ir atlikti kitus darbus pagal sutarties priedą Nr. 1, o UAB „Argamitas“ įsipareigojo priimti tinkamą darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (1 t., b. l. 163-166). 2010-03-01 tarp UAB „Argamitas“, UAB „Regroup“ ir K. Z. personalios įmonės sudaryta Sutartis Nr. 03-01, pagal kurią UAB „Regroup“ įsipareigojo parengti ieškovui nuosavybės teise priklausančio 3,25 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, o ieškovas įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus (1 t., b. l. 183-189).

Tarp šalių kilo ginčas dėl 2008-04-04 Projektavimo darbų sutarties Nr. 08-04-04 vykdymo ir atsiskaitymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad atsakovas jokių darbų pagal sutartį neįvykdė, todėl ieškovo sumokėta 45000 Lt suma, ieškovui nutraukus sutartį, turi būti grąžinta pagal CK 6.222 str. (restitucija). Tuo tarpu atsakovas tvirtino gavęs tik 15000 Lt ir įvykdęs sutartį (pirmą etapą) pilnai.

Pagal CK 6.700 str. projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Sutarties šalių rangovo ir užsakovo pareigos nustatytos CK 6.702 ir 6.704 straipsniuose. Pagal CK 6.702 str. 1 d. 4 p., 6.704 str. 1 d. 1 p. rangovas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus perduoti užsakovui, o šis – sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Aiškindamas CK 6.704 str. 1 p. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013; 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016).

Iš šalių sudarytos Projektavimo darbų sutarties objekto apibrėžimo, sutarties 4 p., 5 p., 12 p. nuostatų, aiškinant juos sistemiškai su visu sutarties tekstu, matyti, kad šalys šia sutartimi susitarė dėl projektavimo darbų, kurie reikalingi ir pakankami tam, kad būtų gautas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas leisti UAB „Argamitas“ rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, bei apskrities viršininko pritarimas. Tolimesniems detaliojo plano rengimo darbams turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, kurios kainą šalys susitarė šia pirmo etapo sutartimi (sutarties 12 p.). Tokia pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl ieškovo vertinimas, kad atsakovas turėjo atlikti visus detaliojo planavimo veiksmus iki 2008-09-08 nėra pagrįsti nei sutarties nuostatomis, nei byloje esančiais dokumentais. Tiek atsakovo išsamūs paaiškinimai, tiek trečiojo asmens atsiliepime išdėstyta pozicija, tiek 2010-03-01 sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens, tiek į bylą gauti sklypo detaliojo plano bylos dokumentai (2 t., b. l. 2-93) patvirtina, kad ieškovas dėl detaliojo plano rengimo kreipėsi į trečiąjį asmenį, kuris šiuos darbus atliko. Trečiasis asmuo byloje patvirtino, kad darbų pagal ieškovo ir trečiojo asmens 2008-04-18 Projekto valdymo sutartį, kurie savo esme sutampa su šalių ginčo sutartimi sulygtais pirmo etapo darbais, UAB „Regroup“ neatliko, o rekomendavo ieškovui juos pavesti atlikti atsakovui. Tuo tarpu ieškovo pozicija dėl to, kas atliko pirmo etapo darbus, byloje keitėsi. UAB „Argamitas“ vadovas, kurio dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu, tvirtino, kad tuos darbus atliko ne atsakovas, tačiau negalėjo nurodyti asmens, kuris pirmo etapo darbus įgyvendino (CPK 178 str.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-07-31 sprendimu buvo leista rengti UAB „Argamitas“ 3,2500 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, pakeičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę: komercinės, pramonės ir sandėliavimo paskirties objektų teritoriją, numatant statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus – automobilių servisą, degalinę ir sandėlį (2 t., b. l. 119). Iš aiškinamojo rašto prie sprendimo projekto matyti, kad šis sprendimas buvo ruošiamas, kuomet Vilniaus rajono teritorijos bendrasis planas buvo rengiamas, bet dar nepatvirtintas (trečiojo asmens atsiliepimo 13 p. nurodoma, kad ieškovas kreipėsi ir jis darbus pradėjo, kai bendrasis planas buvo patvirtintas), siūlymas leisti rengti detalųjį planą parengtas atsakant į UAB „Argamitas“ 2008-10-23 prašymą Nr. A34-4743 (2 t., b. l. 120). Nustatyta, kad UAB „Argamitas“ 2008-10-22 prašymas (1 t., b. l. 102), kuris Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje gautas 2008-10-23, reg. Nr. A34-4743, yra surašytas atsakovo D. S. ranka ir pasirašytas ieškovo vadovo D. Š., prašyme nurodytas atsakovo telefono numeris (2019-04-25 teismo posėdis). Sutiktina su ieškovu, kad toks prašymas neteikiamas be priedų, nors jie pačiame prašyme ir nėra aprašyti. Į civilinę bylą atsakovo iniciatyva pateikti visi tiek Vilniaus rajono savivaldybės, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos turimi dokumentai, susiję su ginčo dalyku, juose nėra Vilniaus rajono savivaldybės raštų, nurodančių ieškovui prie 2008-10-23 prašymo pateikti kitus privalomus dokumentus. Iš 2009-01-27 Vilniaus rajono savivaldybės rašto matyti, kad dokumentai yra išnagrinėti ir prašoma patikslinti prašymą dėl sklypo padalijimo ir planuojamo kitų sklypų paskirties pakeitimo (1 t., b. l. 94). Tą pačią dieną, t. y. 2009-01-27, ieškovas savivaldybei pateikė prašymą pakeisti žemės naudojimo paskirtį Nr. 01-22 (1 t., b. l. 103). Atsakovas, turintis architekto kvalifikaciją (2 t., b. l. 94-101), byloje nuosekliai aiškino, kad jis rengė planus, vizualizacijas ir teikė juos su kitais būtinais dokumentais (žemės sklypo įsigijimo ir kt.), bendravo su rajono savivaldybe, vykdydamas ginčo sutartį. UAB „Argamitas“ vadovas teismui nurodė, kad jo įgytas aukštasis išsilavinimas yra autotransporto ir vadybos srityje, žemės sklypo paskirties keitimu buvo užsiimama pirmą kartą. Jokių įrodymų, kad šiuos darbus atliko pats ieškovas ar jo pasitelkti kiti asmenys į bylą nėra pateikta (CPK 178 str., 185 str.). Į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas, negavęs to, ko tikėjosi iš 2008-04-04 Projektavimo darbų sutarties, būtų kreipęsis į atsakovą iki 2018-01-31 pranešimo, jog ieškovas nutraukia sutartį (1 t., b. l. 13). Trečiasis asmuo teigė, jog ginčo sklypo detaliojo planavimo darbais užsiėmė nuo 2010 metų, kai tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas leisti rengti detalųjį planą priimtas 2009-07-31. Taigi visuma įrodymų leidžia daryti išvadą, jog visus dokumentus (1 t., b. l. 76-149; 2 t., b. l. 118) Vilniaus rajono savivaldybei sprendimui dėl leidimo rengti detalųjį planą priimti rengė ir juos pateikė atsakovas D. S. (sutarties 1 p.). Įvertinus Projektavimo darbų sutarties 1 p., 7 p., 16.1.1 p. nuostatas ir tai, kad ieškovas banko, kuriam buvo įkeistas sklypas, sutikimą rengti detalųjį planą ir keisti žemės sklypo paskirtį gavo 2008-10-31 (1 t., b. l. 105), dokumentų pateikimas 2008-10-23 nelaikomas netinkamu (pavėluotu) sutarties įvykdymu.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas leisti rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir gautas Vilniaus apskrities viršininko pritarimas leisti rengti žemės sklypo detalų planą (2 t., b. l. 2-93), konstatuotina, kad atsakovas įsipareigojimus (pirmą etapą) pagal 2008-04-04 Projektavimo darbų sutartį Nr. 08-04-04 įvykdė tinkamai, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti pagal šią sutartį sumokėtus pinigus yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovas nurodė, kad jis vienašališkai 2018-03-12 nutraukė ginčo sutartį (1 t., b. l. 13). Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas dar 2008 metais tinkamai įvykdė Projektavimo rangos sutartį, darytina išvada, kad sutarties nutraukimas 2018-03-12 nustatytomis aplinkybėmis neatitinka paminėtų principų bei taisyklių, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.222 str. 1 d. numatytą restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti viską, ką jis gavo pagal sutartį.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 15000 Lt pagal 2008-04-18 kasos išlaidų orderį Nr. 19 (1 t., b. l. 9). Iš trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymos, patvirtinančios kokie tretieji asmenys deklaravo išmokėję pajamas D. S. 2008 metais, matyti, kad ieškovas 2009-01-21 VMI deklaravo, jog ieškovui 2008 metais išmokėjo 15000 Lt (1 t., b. l. 40-43). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu įmonė perdavė ieškovui 30000 Lt (CPK 178 str.). Ieškovo vadovas nurodė, kad šią sumą atsakovui davė iš savo asmeninių lėšų, kurias galėjo būti susitaupęs, tačiau negebėjo paaiškinti, kokiu būdu šios lėšos buvo apskaitytos UAB „Argamitas“ finansinėje apyvartoje. Atsakovas neginčijo, jog įrašas Projektavimo darbų sutarties 1 lape „pinigus gavau 30000,- “ yra jo ranka ir tikėtinai atliktas 2008-04-18, kuomet gavo dalį sumos, t. y. 15000 Lt pagal byloje esantį ieškovo kasos išlaidų orderį. Atkreiptinas dėmesys, kad šis įrašas yra po sutarties 14.3 punktu, kuriame įtvirtinta užsakovo pareiga iki darbų pradžios apmokėti pirmo etapo kainą iš šios sutarties pagrindinės kainos. Ši pirmo etapo kaina nustatyta sutarties 12 p. ir yra taisyta, nesilaikant įprastinių dokumentų taisymo taisyklių. Pagal sutarties 6.2 p. pirmo etapo kaina, skaičiuojama 25 proc. nuo 141600 Lt, nesudaro 30000 Lt sumos, kuri nurodyta 12 p., todėl, teismo vertinimu, yra tikėtina, kad šiuo rankraštiniu įrašu buvo siekiama kitų tikslų, o ne patvirtinti atsiskaitymą, ypač atsižvelgiant galiojusias Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, bei užsakovo (ieškovo) kaip juridinio asmens pareigą žinoti finansinių operacijų atlikimo bei apskaitos tvarką. Byloje nesant jokių įrodymų, jog ieškovas būtų atsakovui perdavęs daugiau, negu šalys buvo susitarusios, ieškovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 13032,90 Eur atmetamas.

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui, nurodė, kad ieškovas praleido bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, be to, teigė, kad šiuo atveju turi būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo (CK 1.126 str. 2 d.). CK 1.125 str. 1 d. numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu ieškovas prašė taikyti sutarties nutraukimo pasekmes – restituciją, priteisinat iš atsakovo viską, ką jis gavo pagal sutartį, kurią ieškovas nutraukė, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

CK 1.127 str. 1 d. nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš bylos duomenų nustatyta, ir šalys to neginčija, kad ieškovas apie savo nurodomą teisių pažeidimą (kad atsakovas neįvykdė sutarties) sužinojo (arba turėjo sužinoti) kitą dieną po Projektavimo rangos sutartimi nustatytos sutarties baigimo datos, t. y. 2008-09-09. Taigi nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2008-09-09 ir baigėsi 2018-09-09 (sekmadienis). Pagal CPK 74 str. 5 d. tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Ieškinys teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posisteme, 2018-09-10, įregistruotas 2018-09-11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinys pateiktas paskutinę ieškinio senaties termino dieną, dėl to 10 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atsakovui D. S. pareikšti nėra praleistas.

Atsakovas prašė skirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir reikalavimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo ieškinys būtų pareikštas aiškiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, ieškovas kaip projektavimo rangos sutarties šalis turėjo teisę į teisminę gynybą, manydamas, kad jo teisės pažeistos, per visą ieškinio senaties termino laikotarpį. Tai, kad ieškinio reikalavimai teismo pripažinti nepagrįstais, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas žinojo juos esant nepagrįstais teikdamas ieškinį. Nenustačius, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2940 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.; 1 t., b. l. 57-58, 172-173; 2 t. 121-122). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, byloje keltų klausimų ir įrodinėtinų faktinių aplinkybių gausą, šalių pateiktų procesinių dokumentų ir vykusių teismo posėdžių skaičių, atsakovo prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis bei atitinkančiomis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys visiškai atmestas, ir vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., atsakovui iš ieškovo priteistina 2940 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo iniciatyva į bylos nagrinėjimą įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Regroup“ pateikė prašymą dėl 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei išlaidas advokato pagalbai patvirtinančius įrodymus (1 t., b. l. 167-168). Atmetus ieškovo ieškinį, šios išlaidos trečiajam asmeniui UAB „Regroup“ priteistinos iš ieškovo UAB „Argamitas“.

Iš ieškovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, t. y. 11,90 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Argamitas“, j. a. k. 121015348, atsakovui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2940 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Argamitas“, j. a. k. 121015348, trečiajam asmeniui UAB „Regroup“, j. a. k. 300568632, 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Argamitas“, j. a. k. 121015348, valstybei 11,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.