Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. priėmė nutartį procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Pranešimu, 2017 m. liepos 27 d. paskelbtu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, atsakovas informuotas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame tinklalapyje dieną ir atsakovas privalo per 20 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas G. B. 2016 m. vasario 15 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2016 m. lapkričio 15 d. sumokėti pradiniam kreditoriui Ą. G. 2500, 00 Eur sumą, 2016 m. balandžio 4 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 4 d. sumokėti pradiniam kreditoriui Ą. G. 2800, 00 Eur sumą, ir 2016 m. gegužės 2 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. sumokėti pradiniam kreditoriui Ą. G. 1700, 00 Eur sumą (1 t., e. b. l. 14-16). Nustatytais terminais atsakovas savo įsipareigojimų pradiniam kreditoriui neįvykdė.

Pradinis kreditorius Ą. G. 2017 m. kovo 1 d. su ieškovu sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2017-03/01, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, į atsakovą (1 t, e. b. l. 7-9). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įpareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Remiantis ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalimi, vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Ieškovas paaiškina, kad pradinis kreditorius nežinojo apie ĮPVĮ nuostatas, todėl atsakovui nepateikė rašytinio pranešimo dėl reikalavimo apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, todėl vėliau negalėjo reikalauti vekselių apmokėjimo ĮPVĮ nustatyta tvarka, t. y. kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

Pažymėtina, nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklosto tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008; 2015 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-762-324/2015). Darytina išvada, kad 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. gegužės 2 d. dokumentai, išrašyti kaip vekseliai, yra laikytini skolos rašteliais, kuriais kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis). Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo (CK 6.875 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Nagrinėjamu atveju skolos dokumentai yra pas ieškovą. Faktą, kad vekseliuose – paskolos rašteliuose nurodytos pinigų sumos atsakovui buvo perduotos, patvirtina atsakovo besąlygiškas įsipareigojimas šiuos pinigus grąžinti (sumokėti), taip pat įrašai, kad pinigus gavo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 6.870, 6.878 straipsniai). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas savo pareigos – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą – neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7000, 00 Eur negrąžintos paskolos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.200, 6.205, 6.256 straipsniai, 6.873 straipsnis).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti. Atsakovas pagal skolos raštelius įsipareigojo 2500, 00 Eur sumą sumokėti iki 2016 m. lapkričio 15 d., 2800, 00 Eur sumą iki 2016 m. gruodžio 4 d, o 1700, 00 Eur sumą iki 2016 m. gruodžio 31 d, tačiau laiku įsipareigojimų neįvykdė (1 t, e. b. l. 14-16). Ieškovas paskaičiavo, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui 83, 64 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalaujamos 83, 64 Eur palūkanos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 30,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas (1 t., e. b. l. 1-5). Ieškovas nepateikė išlaidų detalizavimo bei nenurodė, iš ko susideda ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas realiai galėjo patirti išlaidas siųsdamas pranešimus dėl reikalavimo perleidimo ir skolos sumokėjimo, tačiau nepateikia įrodymų dėl išlaidų pašto paslaugoms. Įrodymų apie kitokius ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus išieškant skolą ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6. 249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, nes tai yra išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei – komercinei veiklai vykdyti, nes ieškovas vykdo skolų išieškojimo veiklą, todėl reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (7083, 64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 99, 58 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 159, 33 Eur žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5, 68 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3, 00 Eur), valstybės naudai iš atsakovo G. B. priteisiama 5, 68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB Legal Balance ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB Legal Balance (j. a. k. 302528679) iš atsakovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7000, 00 Eur (septynis tūkstančius eurų 00 ct) skolos, 83, 64 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 64 ct) palūkanų, iš viso 7083, 64 Eur (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt tris eurus 64 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7083, 64 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 159, 33 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5, 68 Eur (penkis eurus 68 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.